Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje J. Š. ir J. Š. (jaunesnysis).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas teismui paaiškino, kad nors atsakovė teigė, kad su buvusiu vyru J. Š. išsiskyrė ir nebendrauja, tačiau gavusi paskolą iš ieškovo, pastaroji dalinai apmokėjo buvusio sutuoktinio vekselį, kas įrodo, kad ir po santuokos nutraukimo palaiko su juo ryšius.

Tretieji asmenys J. Š. ir J. Š. (jaunesnysis) atsiliepimo į ieškinį procesinio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė. Procesiniai dokumentai J. Š. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai laikomi įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimų apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresatų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o J. Š. (jaunesniajam) procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 1 dalimi, t. y. įteikti asmeniškai pasirašytinai. Į teismo posėdį tretieji asmenys neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų iki posėdžio nepateikė, byla iš esmės išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius.

Susipažinęs su byloje esančia rašytine medžiaga, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas nerado prielaidų pritarti atsakovės išreikštai pozicijai, kad ji neturi pareigos grąžinti paskolą. Tokią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Iš CK 6.870 straipsnyje nurodytos sutarties sampratos seka, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento, todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktas; 2021 m. spalio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. SEB banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 23 d. bankiniu pavedimu į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, pervedė 2 900 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolą grąžinti iki 2021 m. spalio 4 d.“ Iš šio banko išrašo nustatyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 23 d. 16.58 val. atsakovė 900 Eur suma išsigrynino, o 2 000 Eur pervedė į J. B. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „dalinis vekselio apmokėjimas už J. Š.“. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. atsakovės sūnus J. Š. sumokėjo 900 Eur už buto nuomą ir liepos-rugpjūčio mėn. komunalinius mokesčius ir delspinigius (50 Eur).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė gavo pinigus, šio fakto neginčijo, juos panaudojo tikslingai ir kryptingai, t. y. sąmoningai. Atsakovės argumentai, kad pinigai buvo skolinti ne jai, o jos buvusiam sutuoktiniui J. Š., kuriais kaip nustatyta iš rašytinių įrodymų atsakovė disponavo pati, t. y. 900 Eur išsigrynino ir kaip pati nurodė perdavė sūnui J. Š., o kitą 2 000 Eur pinigų sumą pervedė į J. B. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „dalinis vekselio apmokėjimas už J. Š.“, nesudaro pagrindo nepriteisti iš jos skolintų pinigų, nes atsakovei kaip rūpestingam ir apdairiam asmeniui, tenka prisiimti riziką dėl gautų lėšų į jos sąskaitą ir jų panaudojimo trečiųju asmenų naudai.

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 900 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pripažinus, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovo ieškinį patenkinus, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 65 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur advokato pagalbos išlaidos, viso 465 Eur. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas teismo įsakymu pradėtoje byloje, todėl jos išieškotinos iš atsakovės ieškovo naudai. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, mano, kad tokia suma yra adekvati ir protinga.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,92 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteistina 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 900 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai eurų) dydžio skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 465 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt penki Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.