- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-456-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02281-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,LEA lpg“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,LEA lpg“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-221-567/2018 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „LEA lpg“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LEA lpg“ priešieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas:
1.1. pripažinti 2016 m. gegužės 18 d. sudarytą 0,0597 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia;
1.2. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo;
1.3. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
1.4. panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymą dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „LEA lpg“;
1.5. taikyti restituciją ir nustatyti, kad pirkėja UAB „LEA lpg“ grąžina Lietuvos Respublikai žemės sklypą, o Lietuvos Respublika grąžina pirkėjai pagal 2016 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį valstybei sumokėtas sumas, kurios sudaro 27 400 Eur.
2. Ieškovas nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymo pagrindu 2016 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo parduotas įsiterpęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Už įsigytą žemės sklypą UAB „LEA lpg“ yra sumokėjusi 27 400 Eur. Ginčo žemės sklypas pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, iš vienos pusės ribojosi su suformuotu privačiu žemės sklypu, iš kitos su (duomenys neskelbtini), iš likusių dviejų dalių jo gretimybes sudarė 311 kv. m. ploto laisva valstybinė žemė. 2016 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės prikimo–pardavimo sutartis, kuria buvo parduotos ginčo žemės sklypas, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką ir yra ne didesni kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose. Suformuotas 0,0597 ha ploto žemės sklypas neatitiko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta jo iš dviejų pusių buvo papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, todėl toks sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams yra naikintinas ir taikytina restitucija. Kadangi iki sandorio sudarymo buvo atlikta eilė administracinio pobūdžio procedūrų ir priimta administracinių sprendimų, leidusių sudaryti sandorį, todėl ir administraciniai aktai yra naikintini, kaip prieštaraujantys imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
3. Atsakovė UAB „LEA lpg“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra didesnis negu numatyta teisės aktuose, tačiau, atsižvelgiant į visas sąlygas, galėjo būti parduotas be aukciono. Ginčo žemės sklype praeina 110 kV elektros perdavimo kabelinė linija (duomenys neskelbtini). Dėl praeinamos elektros kabelinės linijos žemės sklypo naudingas plotas yra smarkiai apribotas, kadangi elektros tinklams yra nustatomos papildomos apsaugos zonos, kurių negalima išnaudoti savoms reikmėms. Tai reiškia, kad atitinkamai privaloma iš žemės sklypo ploto atimti kabelinės linijos ir jos apsaugos zonos užimamą teritoriją (apytiksliai 0,15 ha). Atsižvelgiant į tai, jog sklypas yra netaisyklingos formos, įsiterpęs tarp kelių, šlaito ir griovio, o per vidurį 597 kv. m. žemės sklypo yra nutiesta 110 kV elektros perdavimo kabelinė linija (duomenys neskelbtini) ir jai naudoti nustatyta 194 kv. m specialiojo žemės naudojimo sąlyga, tai reiškia, kad žemės sklypas yra smarkiai apribotas ir faktiškai nėra didesnis nei 4 arai (0,04 ha), todėl laikytinas įsiterpusiu ir galėjo būti parduodamas be aukciono. Žemės sklypas iš pietinės pusės nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu. Atsakovė UAB „LEA lpg“ iki šios dienos yra atlikusi mokėjimų už 73 873,30 Eur pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, šią sumą atsakovė NŽT turėtų atlyginti tuo atveju, jei administraciniai aktai ir sudaryta sutartis būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė aplinkybės, kad ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalų atskirą sklypą, kad yra pretendentų, siekiančių, jog jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Sprendžiant, ar galima suformuoti atskirą žemės sklypą, negalima apsiriboti vien kadastro žemėlapio, gretimybių ir besiribojančios valstybinės žemės ploto dydžio analize. Nors žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra didesnis nei 0,04 ha, tačiau, atsižvelgiant į visų sąlygų visumą, toks sklypas atitinka įsiterpusio sąvoką ir galėjo būti suformuojamas pardavimui be aukciono. Priešingai, vertinant teritorijų planavimo principus, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, teritorijos gretimybes, infrastruktūrą bei atsižvelgiant į asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius gyventi darnioje, neperpildytoje teritorijoje, nėra visiškai jokio tikslo ir galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą ginčo sklypo vietoje. Prijungus ginčo sklypą prie UAB „LEA lpg“ turėto sklypo, buvo gautos lėšos į valstybės ir savivaldybės biudžetus iš šio žemės sklypo pardavimo, kasmet gaunamos lėšos iš mokamo žemės mokesčio, pati žemė yra prižiūrima ir tvarkoma.
5. Atsakovė NŽT su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad įvertinus įsiterpusio žemės sklypo išsidėstymą ir konfigūraciją, darytina išvada, kad įsiterpęs žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi yra didesnis nei 4 arai (0,04 ha) ir iš pietinės pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu. Kadangi sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklypas ribojosi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, jis negalėjo būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir perleidžiamas lengvatinėmis sąlygomis. Restitucijos taikymo atžvilgiu pirkėjui grąžintina suma turėtų būti priteista ne tik iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, tačiau ir iš Vilnius miesto savivaldybės administracijos, kadangi lėšos už parduotus žemės sklypus dalinamos – 50 procentų skiriama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų į savivaldybės, kurios teritorijoje parduodamas žemės sklypas, biudžetą.
6. Atsakovė UAB „LEA lpg“ pateikė priešieškinį, prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, priteisti 467 993,87 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškinio tenkinimas reikštų, kad NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė gerojo administravimo principus. Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad įsigijo įsiterpusį žemės sklypą, kuris bus sujungtas su bendrovės jau turimu kitu žemės sklypu, kadangi buvo gauti sprendimai, nurodyti administraciniuose aktuose, sudaryta ir notariškai patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis. Bendrovė dėl įsigyto turto suvaržymo patyrė žalą, kadangi negalėjo laiku įvykdyti sudarytų preliminarių pirkimo–pardavimo sutarčių, atliko įvairius darbus žemės sklypuose, sudarė kredito sutartis dėl būsimų įmokų už žemės sklypą. Bendrovė atliko žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir kadastrinius matavimus, atliko kitus mokėjimus už sklype atliktus darbus. UAB „LEA lpg“ 2015 m. rugpjūčio 28 d. taip pat sudarė projektavimo darbų sutartį dėl pastato, kurio dalis stovi ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projekto parengimo bei 2017 m. balandžio 28 d. sudarė vieno buto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektavimo paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad sklypai nebus sujungti, bendrovė patirs papildomą žalą dėl šių sutarčių, nes negalės būti projektuojamas antstatas ant esamo pastato. Žalą taip pat sudaro ir NŽT toliau skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos už įsigytą ginčo sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir
7.1. pripažinto negaliojančiais nuo sudarymo momento:
7.1.1. 2016 m. gegužės 18 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir UAB „LEA lpg“ sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl 597 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);
7.1.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo;
7.1.3. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
7.1.4. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymą dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo UAB „LEA lpg“;
7.1.5. 2016 m. birželio 2 d. priverstinę hipoteką dėl 0,0597 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);
7.2. taikė restituciją natūra ir grąžino Lietuvos Respublikai 0,0597 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „LEA lpg“ priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, 39 615,37 Eur.
7.3. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. birželio 2 d. priverstinę hipoteką dėl 0,0597 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);
7.4. atsakovės UAB „LEA lpg“ priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, 2 993,21 Eur žalos atlyginimą.
Dėl prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio pagrįstumo
8. Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei UAB „LEA lpg“ išsimokėtinai buvo perleistas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0597 ha (5,97 a), t. y. beveik pusantro karto didesnis, nei yra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) 2.15 punkte. Iš SĮ „Vilniaus planas“ 2015 m. gegužės 28 d. parengtos ginčo žemės sklypo kadastrų duomenų bylos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas yra tarp (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje ribojosi su privačiu 0,1998 ha ploto sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje ir pietvakarinėje pusėje ribojasi su nesuformuotu laisvu valstybinės žemės sklypu, kurio plotas pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistų parengtą situacijos schemą sudarė 0,0311 ha. Teismas pažymėjo, kad iki ginčo žemės sklypo suformavimo ir pardavimo, bendras nesuformuotos valstybinės žemės sklypo plotas sudarė iš viso 0,0908 ha, t. y. dvigubai daugiau, nei numatyta Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes jis yra ne tik didesnio ploto nei nustatyta nurodytame teisės akte, bet ir ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu.
9. Teismas sprendė, kad Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nurodytos išimtys taikytinos tik tuomet, jei visą žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nesuformuotos valstybinės žemės plotas iki ginčo žemės sklypo suformavimo buvo daugiau nei dvigubai didesnis už maksimalų leistiną. Viso nesuformuoto valstybinės žemės sklypo ploto matmenys plačiausioje vietoje sudaro 18,51 m, siauriausioje – 7,20 m. Įvertinus laisvos valstybinės žemės bendrą plotą, matmenis ir konfigūraciją, sklypas nelaikytinas siaura juosta. Nors iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pietinėje sklypo dalyje yra nedidelis šlaitas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visas valstybinės žemės sklypas yra išsidėstęs šlaite. Ginčo sklypo formavimo metu šio žemės sklypo pietinė riba buvo atitraukta nuo (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribų ir esamas šlaitas net nebuvo įtrauktas į ginčo sklypo plotą, t. y. šlaito buvimas valstybinės žemės sklypo dalyje nesudarė pagrindo ginčo ar visą valstybinės žemės sklypą laikyti šlaitu, atitinkamai ir įsiterpusiu.
10. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės nutarime nėra numatyta jokių papildomų sąlygų valstybinės žemės sklypo, kurį ketinama parduoti lengvatinėmis sąlygomis, formavimui ir ploto apskaičiavimui, atsižvelgiant į sklype esančius inžinerinius tinklus. Tokių sąlygų nenumato ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės). Pagal Vyriausybės nutarimo 2.1. punkto, 2.2.1 papunkčio, 2.3 punkto nuostatas, naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Taigi inžinerinio objekto buvimas valstybiniame žemės sklype, kurį ruošiamasi parduoti lengvatinėmis sąlygomis, negali turėti jokios įtakos sklypo formavimui ir ploto apskaičiavimui, nes laisvas valstybinės žemės sklypas, atitinkantis Vyriausybės nutarimo sąlygas, gali būti priskiriamas naujam žemės sklypui, net jei jame yra inžineriniai tinklai. Be to, AB „Litgrid“ 2017 m. spalio 19 d. rašte nurodyta, jog inžinerinis tinklas (požeminė elektros kabelių linija), esantis ginčo žemės sklype, pagal vartotojo, gamintojo ir kito asmens pageidavimą gali būti perkeliamas ir (ar) rekonstruojamas.
11. Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje galimos šios pagrindinės žemės paskirtys: žemės ūkio, miškų ūkio ir kita (gyvenamosios, visuomeninės paskirties, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinės, bendro naudojimo teritorijos). Maksimalus aukštingumas šioje funkcinėje zonoje – 3 aukštai, užstatymo intensyvumas – 0,4 (pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu). Ginčo žemės sklypo plotas yra 0,0597 ha, viso valstybinės žemės sklypo plotas iki ginčo sklypo suformavimo – 0,0908 ha. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nurodytais reikalavimais, maksimalus užstatymo tankis ginčo sklypui būtų apie 35 procentai, visam sklypui – apie 30 procentų. To paties reglamento 9 priedo 3 punkte nustatyta, kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m. Ginčo sklypas iš abiejų pusių ribojasi su (duomenys neskelbtini), todėl, net nevertinant, jog visas valstybinės žemės plotas iki ginčo sklypo suformavimo siekė 9 arus, ir atsižvelgiant į nustatytas ginčo žemės sklypo neatitikimo įsiterpusio sklypo sąvokai sąlygas, yra akivaizdu, kad ginčo žemės sklypo teritorijoje galėjo būti suformuotas atskiras žemės sklypas. Atitinkamai atsakovių nurodoma aplinkybė, kad po ginčo sklypo pardavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. patikslino raudonąsias linijas tarp (duomenys neskelbtini) (linijos pritrauktos arčiau ginčo sklypo) nesudaro pagrindo ginčo sklypo vertinti kitaip, juolab, kad atsakovės nepateikė jokių įrodymų, jog pagal detaliojo plano (ar jo rengimo dokumentus) sprendinius vientisame valstybinės žemės sklype nebuvo įmanoma suformuoti savarankiško žemės sklypo. Taigi buvo galima suformuoti atskirą žemės sklypą, todėl ginčo sklypas ir šiuo atveju negalėjo būti laikomas įsiterpusiu.
12. Teismas darė išvadą, kad ginčo žemės sklypo pardavimas neatitiko įstatymo leidėjo valios, kadangi atsakovių priimti administraciniai aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui ir Vyriausybės nutarimo 2.15 punktui. Todėl yra pagrindas tenkinti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus visiškai ir panaikinti prašomus administracinius aktus. Panaikinus administracinius aktus, jų pagrindu 2016 m. gegužės 18 d. sudaryta 0,0597 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas nurodė, kad panaikinus administracinius aktus ir pripažinus ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia yra pagrindas taikyti restituciją, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei grąžinti 0,0597 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovei (pirkėjai) UAB „LEA lpg“ už sklypą sumokėtas lėšas. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „LEA lpg“ už ginčo žemės sklypą atsakovei NŽT 2015 m. spalio 27 d. sumokėjo 207,36 Eur (įmoka už sklypo įregistravimą, kuri pagal ginčo sutartį įtraukta į sklypo kainą), 2016 m. balandžio 22 d. – 25 192,64 Eur ir 2 000 Eur, o 2017 m. liepos 10 d. – 12 215,37 Eur, t. y. iš viso 39 615,37 Eur. Todėl atsakovė restitucijos pagrindu turi teisę atgauti 39 615,37 Eur kainą.
14. Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė UAB „LEA lpg“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT (valstybinės žemės patikėtinės). Ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje nėra aptartos sąlygos dėl iš pirkėjo gautų lėšų panaudojimo konkretiems tikslams, visos lėšos buvo pervestos į NŽT sąskaitą. Teismas darė išvadą, kad atsakovės NŽT nurodoma aplinkybė dėl už žemės sklypą gautų lėšų panaudojimo konkretiems tikslams, nesudaro pagrindo spręsti, kad pusė sumokėtų lėšų turėtų būti grąžinama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Taigi žemės sklypas grąžinamas Lietuvos Respublikai, o iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, priteistini 39 615,37 Eur atsakovei UAB „LEA lpg“.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atsakovės UAB „LEA lpg“ priešieškinio pagrįstumo
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad NŽT ir Vilniaus miesto skyriaus veiksmai (sutikimas formuoti valstybinės žemės sklypą, projekto patikrinimas, perleidimo sandorio sudarymas) lėmė, kad UAB „LEA lpg“ patyrė nuostolių, susijusių su žemės sklypo dokumentų tvarkymu ir registravimu, t. y. 1 051,32 Eur sumokėjo SĮ „Vilniaus planas“ už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir kadastrinius matavimus, 1 256,16 Eur sumokėjo notarei D. S. už duomenų patikslinimą VĮ Registrų centre, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, nuosavybės teisių įregistravimą ir priverstinės hipotekos nustatymą, 373,89 Eur sumokėjo UAB „GeoMind“ už topografinę nuotrauką (duomenys neskelbtini), jos papildymą ir žemės sklypo ribų žymėjimą. Teismas sprendė, kad nurodyti nuostoliai (2 681,37 Eur) yra tiesioginiai, kadangi yra išimtinai susiję su neteisėtais NŽT veiksmais. Teismas prie tiesioginių nuostolių taip pat priskyrė bendrovės sumokėtą žemės mokestį 2016 m. ir 2017 m. (atitinkamai 178,64 ir 133,20 Eur) ir nurodė, jog jei atsakovė ginčo sandorio nebūtų sudariusi, jai nekiltų pareiga mokėti šį mokestį. Teismas darė išvadą, kad atsakovei UAB „LEA lpg“ iš atsakovės NŽT gali būti priteista 2 993,21 Eur tiesioginių nuostolių suma.
16. Teismas sprendė, kad 17 585 Eur suma už žemės sklypo reljefo lyginimo ir aplinkos darbus nelaikytina atsakovės UAB „LEA lpg“ nuostoliais, už kuriuos būtų atsakinga Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT. Teismas nustatė, kad išlaidas bendrovė grindė 2016 m. spalio 3 d. UAB „LEA lpg“ ir UAB „Rytų keliai“ sudaryta statybos rangos sutartimi, pagal kurią UAB „Rytų keliai“ įsipareigojo 597 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo prie gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikti žemės sklypo reljefo, aplinkos, aplinkos tvarkymo darbus. Iš prie 2018 m. liepos 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pridėtų fotonuotraukų matyti, kad ginčo žemės sklypo reljefas nėra išlygintas (smėlio kauburys), trinkelės išklotos ginčo sklype ir žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nebeliko ginčo žemės sklypą juosiančios tvoros. Palyginus šias nuotraukas su „Google maps Street view“ 2012 m. birželio mėn. užfiksuota ginčo sklypo nuotrauka, žymaus sklypo reljefo ar aplinkos sutvarkymo pakitimų nematyti. Iš UAB „LEA lpg“ pateiktų ginčo sklypo 2018 m. liepos mėn. parengtų dangų ir aukščių brėžinių, kuriuose užfiksuota 2013 m. kovo 3 d. ir 2018 m. liepos mėn. buvusi situacija, matyti, kad nežymūs reljefo pakitimai fiksuoti ginčo pietinėje, pietrytinėje ir šiaurės rytinėje dalyse, ir didžiąja dalimi sutampa su išklotų trinkelių prie gyvenamojo namo plotais. Taigi darytina išvada, kad reljefo lyginimo ir aplinkotvarkos darbai buvo skirti ne ginčo sklypo būklei, o gyvenamojo namo, esančio gretimame sklype, aplinkai pagerinti. Be to, darbų atlikimo metu sprendimas, teisės aktų nustatyta tvarka sujungti ginčo sklypą ir sklypą, kuriame yra pastatas, nebuvo priimtas. Tai reiškia, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir bendrovės nurodomų nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nurodė, kad atsakovei UAB „LEA lpg“ nėra pagrindo priteisti 1 228,72 Eur nuostolių, kuriuos ji nurodo patyrusi 2017 m. lapkričio 19 d. įsigijus trinkeles (raudonas ir juodas), vejos bordiūrą, granito skaldą, atsijas. Iš UAB „LEA lpg“ ir NŽT, taip pat dangų ir aukščių brėžinių nustatyta, kad didelė dalis plytelių iš tiesų buvo paklotos ginčo žemės sklype. Tačiau atsižvelgiant į įsigijimo dokumente nurodytą datą, plytelės ginčo sklype buvo paklotos bendrovei jau žinant, kad atsakovė nesutinka sujungti sklypus, kadangi NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 3 d. raštu informavo UAB „LEA lpg“, jog nusprendė nejungti besiribojančių žemės sklypų ir spręsti klausimą dėl 597 kv. m ploto žemės sklypo 2016 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas konstatavo, kad atsakovė NŽT negali būti atsakinga už pagal priešieškinį nurodomus nuostolius už trinkeles ir susijusias išlaidas, nes iš esmės veikė savo rizika. Atitinkamai nėra pagrindo priteisti bendrą 101,70 Eur nuostolių sumą už įrankių nuomą, kadangi atsakovė UAB „LEA lpg“ šias išlaidas patyrė 2017 m. liepos–spalio mėn., taip pat 1 000 Eur sumokėto avanso pagal 2017 m. balandžio 28 d. su UAB „Geologistic“ sudarytą projektavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Geologistic“ įsipareigojo paruošti gyvenamosios paskirties pastato, vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninį darbo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes visos nurodytos išlaidos patirtos atsakovei UAB „LEA lpg“ jau žinant atsakovės NŽT poziciją atsisakyti sujungti sklypus.
18. Teismas nurodė, kad analogiška situacija yra ir su UAB „LEA lpg“ prašymu priteisti 7 000 Eur nuostolius už vandentiekio įrengimą, šulinių įrengimą ir 3 000 Eur už prekes, skirtas inžineriniams darbams atlikti. Byloje nustatyta, kad vandentiekio geodezinė nuotrauka objekte (duomenys neskelbtini) parengta 2016 m. rugsėjo 9 d., sąskaita už atliktus darbus išrašyta 2017 m. kovo 1 d., už prekes sumokėta 2017 m. birželio 15 d. Taigi dėl šių darbų atlikimo nėra pagrindo konstatuoti atsakovės NŽT neteisėtus veiksmus, kadangi UAB „LEA lpg“ darbų atlikimo metu sprendimas dėl žemės sklypų sujungimo dar nebuvo priimtas. Teismas darė išvadą, kad ir šiuo atveju UAB „LEA lpg“, nesulaukusi sprendimo dėl žemės sklypų sujungimo, veikė savo rizika.
19. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 29 d. LTL Kredito unija ir UAB „LEA lpg“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią kredito unija iki 2019 m. spalio 29 d. paskolino bendrovei 107 159,40 Eur. Paskolos naudojimo tikslas – padengti UAB „LEA lpg“ įsiskolinimą unijai „Sostinės kreditas“ bei gyvenamosios paskirties namo statybai (duomenys neskelbtini). Paskolos grąžinimas užtikrintas 0,0130 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 152,97 kv. m nebaigto statyti priestato prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), subordinavimo sutartimis su J. J., maksimalia hipoteka. Paskolos sutarties bendrosios dalies 6.2 punkte paskolos gavėjas įsipareigojo gautą paskolą naudoti pagal tikslinę paskirtį bei užtikrinti kredito unijos galimybę kontroliuoti kaip naudojama paskola. 2017 m. balandžio 7 d. UAB Medicinos bankas ir UAB „LEA lpg“ sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas iki 2021 m. gruodžio 10 d. paskolino bendrovei 370 500 Eur. Kredito paskirtis – ne daugiau kaip 162 288 Eur kredito unijos suteikto kredito pagal paskolos sutartį Nr. S0005123/14 likučio refinansavimui, ne daugiau kaip 217 125 Eur galutiniam atsiskaitymui už 1,9052 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 6.4 punktu kredito gavėjas įsipareigojo užtikrinti kredito lėšų panaudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Teismas pažymėjo, kad UAB „LEA lpg“ nepateikė jokių duomenų, kad paskolos ir kreditavimo sutartys buvo keičiamos, nustatant kitas gautų lėšų panaudojimo paskirtis. Taigi UAB „LEA lpg“ nurodomos paskolos nebuvo skirtos ginčo žemės sklypui įsigyti ar periodinėms išmokoms dengti, kadangi turėjo būti panaudotos pagal paskolos ir kreditavimo sutartyse numatytas paskirtis, nesusijusias su ginčo žemės sklypo įsigijimu. Teismas darė išvadą, kad iš viso 9 469,89 Eur delspinigių ir palūkanų suma pagal 2014 m. spalio 29 d. su LTL Kredito unija ir 2017 m. balandžio 7 d. su UAB Medicinos banku sudarytas paskolos sutartis negali būti laikoma UAB „LEA lpg“ nuostoliais, už kuriuos būtų atsakinga Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT.
20. Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo pardavimo procedūra nebuvo siejama su atsakovės NŽT pareiga besąlygiškai sujungti abu žemės sklypus. Nors pagal Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto nuostatas parduotas įsiterpęs žemės sklypas turi būti sujungtas su besiribojančiu pagrindiniu sklypu per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo, tačiau teisės aktai nedraudžia valstybinės žemės patikėtiniui, sprendžiant sklypų sujungimo klausimą, įvertinti prašomo atlikti veiksmo teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016 yra nurodęs, kad administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje. Nors nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas buvo parduotas UAB „LEA lpg“, t. y. jai atsirado subjektinės teisės į sklypą, tačiau tai savaime nereiškia, kad NŽT, veikdama savo kompetencijos ribose, negalėjo iš naujo vertinti žemės sklypo atitikimą įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, kadangi visa sklypų sujungimo procedūra pabaigiama po sprendimo sujungti sklypus priėmimo. Taigi NŽT veiksmai iki sklypų sujungimo procedūros užbaigimo negalėjo turėti įtakos UAB „LEA lpg“ nurodomoms negautoms pajamoms, kadangi UAB „LEA lpg“, neišsprendus klausimo dėl sklypų sujungimo, negalėjo teisėtai tikėtis gauti papildomų pajamų už planuojamą sukurti ir parduoti turtą. UAB „LEA lpg“ neįrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo, dydžio ir priežastinio ryšio.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį žemės plotas laikomas įsiterpusiu, – tai galimybė tokiame plote formuoti atskirą žemės sklypą, kuriame gali būti vykdoma savarankiška veikla. Sprendžiant, ar galima suformuoti atskirą žemės sklypą, negalima apsiriboti vien kadastro žemėlapio, gretimybių ir besiribojančios valstybinės žemės ploto dydžio analize. Taigi esminę reikšmę turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo būti suformuluotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypų išsidėstymą, infrastruktūrą, jų patrauklumą, galimybę jį parduoti už maksimalią kainą aukcione.
21.2. Nors ginčo žemės sklypo plotas yra didesnis negu 0,04 ha, t. y. nei numatyta Vyriausybės nutarime, tačiau, atsižvelgiant į visų sąlygų visumą, toks sklypas atitinka įsiterpusio sąvoką ir galėjo būti formuojamas pardavimui be aukciono. Sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Šioje byloje ginčo objektu esantis sklypas, kuris laikytinas kaip laisvos valstybinės žemės plotas, yra įsiterpęs tarp: nuosavybės teise valdomo ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); esamo įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); esančio griovio/šlaito; (duomenys neskelbtini), kurios raudonosios linijos pažymėtos sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimu; jungties tarp (duomenys neskelbtini), kelio (jungties) raudonosios linijos, pažymėtos skaitmeniniame žemėlapyje.
21.3. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame žemėlapyje pažymėti tam tikrų taškų aukščiai (altitudės), aukščių skirtumas teritorijoje. Teismas subjektyviu vertinimu padarė išvadą, kad Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nurodyta išimtis taikytina tik tuomet, jei visą žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova. Tokių išvadų konstatavimas neparemtas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Vyriausybės nutarimo 2.15 punktas nenustato konkrečios nuostatas, kad siaura juosta, šlaitai ar griovos turi sudaryti visą žemės plotą, kuris galėtų būti priskirtas įsiterpusiam. Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nurodyta svarbi aplinkybė, dėl kurios tam tikri laisvi valstybinės žemės plotai gali būti traktuojami kaip įsiterpę, t. y. šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, o šlaito ar griovio buvimas akivaizdžiai laikytinas trukdžiu formuoti racionaliai naudotiną sklypą, nepaisant fakto, jog jis yra visame sklype ar tik dalyje sklypo.
21.4. Per ginčo sklypą yra pravestos inžinerinės komunikacijos (elektros linijos, ryšio linijos), kurių buvimas žemės plote riboja bet kokios veiklos vykdymą. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad Vyriausybės nutarime nėra numatyta jokių papildomų sąlygų valstybinės žemės sklypo, kurį ketinama parduoti lengvatinėmis sąlygomis, formavimui ir ploto apskaičiavimui, atsižvelgiant į sklype esančius inžinerinius tinklus.
21.5. Teismo dėstytas konkrečių normų taikymas ir aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja ginčo teritorijoje esančiai faktinei situacijai. Svarbus yra racionalios žemėnaudos, racionalaus sklypo formavimo, vyraujant sudėtingesniam reljefui, santykinių aukščių skirtumui bei laisvos žemės ruožo siaurumui (siaurėjimui), kai nėra galimybės suformuoti racionaliai funkcionuojančius atskirus sklypus bei įrengti įvažiavimus į juos, sampratos aiškinimas. Laikytina, kad nebuvo kompleksiškai įvertintos visos aplinkybės, įrodančios, kad ginčo žemės sklypas atitiko visumą sąlygų, leidžiančių teigti, jog jis atitiko įsiterpusio statusą.
21.6. Viešajam interesui negali būti suteikiama pirmenybė visiškai ignoruojant konstituciškai pagrįstą partikuliarų (grupinį ar individualų) interesą. Šiuo atveju turėjo būti ieškoma šių interesų balanso, į tai pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė.
22. Atsakovė UAB „LEA lpg“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmesti UAB „LEA lpg“ priešieškinio reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas savo sprendime neteisingai interpretavo teisės normas, kad norint sklypą pripažinti įsiterpusiu visas sklypas turėjo būti laikomas siaura juosta, nes tuo metu galiojantys teisės aktai tokių reikalavimų nenumatė. Taigi UAB „LEA lpg“ galėjo pagrįstai susidaryti nuomonę, kad priimti administraciniai aktai nepažeidė jokių teisės aktų imperatyvų, draudžiančių ne aukciono tvarka perleisti valstybei priklausančią žemę.
22.2. Daugybė institucijų priimtų dokumentų ir sudaryta notarinė sutartis savaime reiškia, kad institucijos sukėlė atsakovei UAB „LEA lpg“ visas pagrįstas viltis, kad toks žemės sklypas gali būti parduodamas. Dėl visų valstybės institucijų veiksmų, buvo pažeisti atsakovės UAB „LEA lpg“ teisėti lūkesčiai bei interesai, atsakovė nebegalėjo užbaigti investicinių projektų, dėl to patyrė nuostolių, mokėjo baudas. Atsakovė taip pat negalėjo bankui įkeisti turto, o tai lėmė prarastą finansavimą ir dar didesnę žalą.
22.3. UAB ,,LEA lpg”, veikdama administracinių aktų pagrindu, dėl įsigyto turto suvaržymo patyrė žalos, kadangi negalėjo laiku įvykdyti sudarytų preliminarių pirkimo–pardavimo sutarčių, pagrįstai atliko įvairius darbus žemės sklypuose, tikėdamasis, kad šie sklypai bus sujungti, galiausiai sudarė kredito sutartis dėl būsimų įmokų už žemės sklypą. UAB ,,LEA lpg” patirta žala dėl NŽT ir Vilniaus savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų siekia 467 993,87 Eur. Ši atsakovės UAB ,,LEA lpg” patirta žalos suma nėra galutinė.
22.4. Byloje yra pateiktos nuotraukos įrodančios, kad visi darbai buvo atlikti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB ,,LEA lpg”, pagrįstai manydama, kad įsigijo įsiterpusį žemės sklypą ir tikėdamasi savo turimą žemės sklypą sujungti su įsigytu žemės sklypu, sudarinėjo preliminariąsias, kreditavimo, projektavimo sutartis ir jų pagrindu atliko mokėjimus.
22.5. UAB ,,LEA lpg” sudarė dvi projektavimo darbų sutartis – 2015 m. rugpjūčio 28 d. projektavimo darbų sutartį, kuria UAB ,,LEA lpg” iš projektuotojo užsisakė pastato, kurio dalis stovi ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projekto parengimą (pastato architektūrinius planus, fasado sprendimus, 3D vizualizacijas, kvartalo studijas, numatomų užstatyti sklypų sutvarkymo sprendinius, parkavimo sprendinius) ir 2017 m. balandžio 28 d. projektavimo paslaugų sutartį, kuria buvo patvirtinta techninė užduotis dėl vieno buto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytos šios projektavimo sutartys, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo sujungtas su kitu žemės sklypu, kaip pagrįstai tikėjosi atsakovė UAB ,,LEA lpg”, atsakovė patyrė žalą, kadangi nesujungus sklypų, negali būti projektuojamas antstatas ant esamo pastato.
22.6. UAB ,,LEA lpg“ įsigijo dalį žemės sklypo ir pastatą su tikslu prisijungti laisvą įsiterpusį žemės sklypą ir rekonstruojant pastatą, pastatyti mansardą virš esamo pastato bei papildomą laiptinę su cokoliu, 2 aukštais ir mansarda jau sujungtume žemės sklype ir parduoti pastatytus statinius. 2013 m. vasario 25 d. UAB ,,LEA lpg“ sudarė preliminarią sutartį su V. T. (V. T.). 2013 m. gruodžio 17 d. sudarė sutartį su V. T. dėl dalies žemės sklypo ir dalies gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypo dalimi bei gyvenamojo namo dalimi tvarkos nustatymo. Kadangi UAB ,,LEA lpg“ ketino statinius parduoti, taip pat kreipėsi į likusios gyvenamojo namo dalies savininką V. T. dėl leidimo parduoti savo dalį statinio. 2014 m. birželio 4 d. V. T. pasirašė pareiškimą, kuriuo atsisakė savo pirmumo teisės pirkti parduodamą 8 544/51 169 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 24 d. V. T. pasirašė sutikimą UAB ,,LEA lpg“ lėšomis įrengti mansardą – pastogės patalpą, atitinkančią kokybės bei priešgaisrinius reikalavimus (normas) bei įregistruoti savo nuosavybės teisę.
22.7. 2016 m. birželio 27 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal šią sutartį pirkėjas įsipareigojo už 245 000 Eur nupirkti esamame pastate antro aukšto patalpas, 3 parkavimo vietas ir ¼ dalį naujojo žemės sklypo, su užstatymo teise virš savo esamų patalpų įrengti mansardą. Kadangi paaiškėjo, kad žemės sklypai nebus sujungti, pirkėjas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, o UAB ,,LEA lpg“ sumokėjo 106 000,68 Eur baudą. UAB ,,LEA lpg“ taip pat negavo pajamų – iš viso 91 750 Eur.
22.8. 2017 m. sausio 26 d. buvo atliktas turto vertinimas 16 043/58 668 daliai gyvenamojo namo su 30/1 998 žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pagal vertinimo ataskaitą UAB ,,LEA lpg“ turimo turto vertė siekė 292 000 Eur. Atsižvelgiant į šį skaičiavimą 220 kv. m naujai pastatytos laiptinės su mansarda vertė būtų 400 400 Eur. Naujai pastatytos laiptinės savikaina būtų ½ įsiterpusio žemės sklypo dalies kaina, t. y. 68 500 Eur ir statybų savikaina 700 Eur/kv. m – 154 000 Eur, iš viso – 222 500 Eur. Bendra negautų pajamų suma už planuotus pastatyti ir parduoti 4 butus siektų 177 900 Eur.
22.9. UAB ,,LEA lpg“ taip pat turėjo sumokėti papildomas palūkanas už terminuotą paskolą, iš viso 1 222,18 Eur. Šių palūkanų mokėjimas buvo atliktas pagal sudarytą paskolos sutartį, kurios lėšos skirtos mokėjimams pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, įsigyjant sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
22.10. Jei ginčo žemės sklypas administracinių aktų bei sutarties pagrindu nebūtų pripažintas įsiterpusiu, atsakovė UAB ,,LEA lpg” apskritai nebūtų pirkusi ginčo žemės sklypo.
23. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atsakovės UAB „LEA lpg“ apeliacinio skundo pagrįstumą vertinti pagal atsiliepime į jį išdėstytas aplinkybes:
23.1. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos faktinės situacijos, kurios pagrindu, turėjo spręsti, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas (ginant sąžiningo asmens konstitucinę teisę į nuosavybę) dominuoja prieš kitą viešojo intereso aspektą (naikinti individualaus pobūdžio administracinius aktus, priimtus galimai pažeidžiant įstatymo raidę). NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turinti veikti atsakingai, ir pripažindama ieškinį, prieš tai turėjo taip pat įvertinti visus savo atliktus veiksmus ir jų pasekmes privataus subjekto, sąžiningai įgijusio žemės sklypą, atžvilgiu.
23.2. Vilniaus miesto savivaldybė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta pareiga savivaldybėms organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo). Vilniaus miesto savivaldybė vykdė visas jai teisės aktais numatytas pareigas, jos veiksmai nėra ir negali būti laikomi neteisėtais.
23.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tokiu atveju negali būti ir jokio tiesioginio priežastinio ryšio tarp šio įsakymo ir atsakovės UAB „LEA lpg“ patirtos žalos. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinei, nedavus sutikimo, kad žemės sklypas būtų padidintas laisva valstybinė žemė, savivaldybės administracinis aktas nebūtų priimtas.
23.4. NŽT yra ta institucija, kuri priima sprendimą dėl įsiterpusio sklypo pardavimo ar nepardavimo, taip pat ne tik tikrina žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, bet ir teikia galutinę išvadą dėl tikslingumo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti arba netvirtinti. Šioje byloje akcentuota, kad tiek NŽT, tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius išreiškė sutikimą, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiami dokumentai tikslu sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.
24. Atsakovė UAB „LEA lpg“ atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
24.1. Teismas neteisingai interpretavo normas, kad norint sklypą pripažinti įsiterpusiu, visas sklypas turėjo būti siaura juosta, nes galioję teisės aktai tokių reikalavimų nenumatė.
24.2. Per ginčo sklypą yra nutiesta elektros perdavimo linija, kuri iš esmės apriboja bet kokią veiklą ginčo sklype, kadangi jai naudoti nustatyta 194 kv. m specialioji žemės naudojimo sąlyga. Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus, todėl šio ploto negalima naudoti. Savaime suprantama, kad net suformuotas atskiras žemės sklypas su nustatytais jo ploto naudojimo apribojimais yra ženkliai mažiau patrauklus investicine prasme, todėl galimybės tokį žemės sklypą parduoti už didesnę kainą nėra didelės, ypač turint omenyje, kad ginčo sklypas yra netaisyklingos formos bei yra įsiterpęs tarp kelių, šlaito ir griovio. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju laisvoje valstybinėje žemėje nebuvo galimybės suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, kuris būtų patrauklus investicine prasme ir galėtų būti parduotas aukciono būdu už didesnę kainą.
24.3. Svarbu įvertinti, kad UAB „LEA lpg“ buvo informuota atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 5 d. raštu dėl gatvės raudonųjų linijų koregavimo, jog raudonosios linijos tarp (duomenys neskelbtini) yra patikslintos, laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų bei vadovaujantis (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniais, o tai daro įtaką galimybei suformuoti atskirą žemės sklypą.
25. Ieškovas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į atsakovių UAB ,,LEA lpg“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tam, kad ginčo žemės sklypas būtų pripažintas įsiterpusiu, jį visą turi sudaryti siaura juosta ar šlaitas. Tačiau šis atsakovų teiginys yra nepagrįstas, nes toks plečiamasis nuostatos aiškinimas prieštarautų lingvistiniam ir teleologiniam Vyriausybės nutarimo normų aiškinimui. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sklypo pietinėje dalyje yra nedidelis nuolydis, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visas žemės sklypas yra išsidėstęs šlaite.
Žemesnės instancijos teismas
25.2. Tam, kad žemės plotas būtų pripažintas įsiterpusiu, būtina sąlygų visuma (ne didesnis kaip 0,04 ha, jame nėra galimybės suformuoti atskiro sklypo, žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu). Taigi, jeigu nėra bent vienos iš šių sąlygų – kalbėti apie kitų sąlygų buvimą ar nebuvimą šiame ginče nebėra prasmės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo skunde pripažįsta, jog tam, kad sklypas būtų laikomas įsiterpusiu, yra būtina nurodyta sąlygų visuma, tačiau aiškindama Vyriausybės nutarimo normų turinį, daugiausiai akcentuoja tik vieną iš trijų būtinųjų sąlygų, o būtent sąlygą, kad žemės plote negalima suformuoti atskiro sklypo.
25.3. Atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „LEA lpg“ apeliaciniais skundais skundžiamos ne visos sprendime nustatytos aplinkybes, kurios reikšmingos būtinųjų sąlygų visetui konstatuoti, o tai savaime leidžia teigti, kad ginčo sklypas, nepriklausomai nuo skundų išnagrinėjimo rezultato, negalės būti pripažintas įsiterpusiu.
25.4. Atsakovės yra neteisios teigdamos, kad ginčo žemės plote nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo. Ginčo žemės ploto dydis sudaro virš 0,09 ha plotą, jis iš dviejų pusių ribojasi su (duomenys neskelbtini), taigi patekimas į sklypą nėra apribotas. Be to, teisės aktai nenustato, kad galimybė suformuoti žemės sklypą turi būti paremta kitomis sąlygomis. Todėl net atsižvelgiant į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos minimą esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, darytina išvada, jog ginčo sklypo vietoje gali būti formuojami įvairios paskirties žemės sklypai, kurie nustatyti Vilniaus miesto bendrajame plane.
25.5. Formuojant ginčo žemės sklypą gatvių raudonąsias linijas nustatė (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Sklypo formavimo metu ginčo žemės sklypas nesiribojo su gatvių raudonosiomis linijomis. Gatvių raudonųjų linijų patikslinimas, nerengiant detaliojo plano korektūros, buvo padarytas po sklypo pardavimo tik 2017 m., tačiau toks patikslinimas, pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) specialisto išvadą, padarytas pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų reikalavimus.
25.6. Iš VTPSI specialisto pateikto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių vertinimo matyti, jog ginčo žemės sklype ar greta jo buvo suprojektuota dviračių trasa, todėl grąžinus valstybei šią žemę, ji taip pat galėtų būti naudojama rekreacinėms reikmėms įgyvendinti.
Žemesnės instancijos teismas
25.7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos, nustatė, jog atsakovė UAB „LEA lpg“ yra sumokėjusi už žemės sklypo formavimą bei sandorio sudarymą atitinkamas pinigų sumas, taip pat turėjusi kitokių išlaidų, kurias teismas priteisė atsakovei iš NŽT. Taigi atsakovei UAB „LEA lpg“ nebuvo perkeltos visos neteisėtų sandorių panaikinimo teisinės pasekmės, teismo pagrįstai buvo pripažinta bendrovės teisė į dalies patirtų išlaidų kompensavimą, todėl darytina išvada, jog atsakovės UAB „LEA lpg“ teisėti lūkesčiai buvo tinkamai apginti ir apsaugoti.
26. Atsakovė NŽT atsiliepimu į atsakovių UAB ,,LEA lpg“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Lengvatinė valstybinės žemės pardavimo tvarka negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad iki ginčo žemės sklypo suformavimo ir pardavimo bendras nesuformuotos valstybinės žemės sklypo plotas sudarė iš viso 0,0908 ha, t. y. daugiau nei dvigubai numatyta Vyriausybės nutarime, todėl ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes jis yra ne tik didesnio ploto nei nustatyta teisės akte, bet ir ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu. Taigi laikytina, kad teismas tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų pirkimą bei nuomą.
26.2. Nėra pagrindo sutikti su atsakovių skundų argumentais, kad ginčo žemės sklype esančios inžinerinės komunikacijos apsunkina naudojimąsi tokiu žemės sklypu. Vyriausybės nutarime nėra numatyta papildomų sąlygų įsiterpusio žemės sklypo formavimui ir ploto apskaičiavimui, atsižvelgiant į sklype esančius inžinerinius tinklus (komunikacijas).
26.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimu šlaito / griovos išimtis taikoma tuomet, kai šlaitai / griovos išsidėstę visame žemės sklype. Normoje aiškiai įtvirtinama, kad „žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai“. Žodis „sudaro“ lietuvių kalbos žodyne vartojamas apibūdinant daiktų ar požymių visumą.
26.4. Atsakovės UAB „LEA lpg“ pateiktose sutartyse nurodyti apmokėjimai už darbus nėra susiję su ginčo žemės sklypo įsigijimu arba ginčo žemės sklypo pagerinimu, todėl laikytina, kad priežastinis ryšys yra per daug nutolęs tam, kad šios išlaidos galėtų būti atlygintos kaip atsiradusios dėl neteisėtai priimtų administracinių aktų. Todėl atsakovės nurodomi motyvai, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra atmestini kaip nepagrįsti, konstatuojant, jog atsakovė UAB ,,LEA lpg“ veikė savo rizika.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir apeliacijos ribų
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Bylos nagrinėjimo metu, įvertinus tai, kad ieškinys pareikštas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens teisės įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypą lengvatine tvarka (t. y. be aukciono), Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi, konstatuotas pagrindas peržengti apeliacinių skundų ribas – vertinti papildomas aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo procentinio nuolydžio skaičiavimu, siekiant nustatyti, ar byloje buvo pagrįstai (ne)nustatytos Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nurodytos sąlygos, leidžiančios žemės sklypą įgyti lengvatine (išimtine) tvarka. Apie apeliacinių skundų ribų peržengimą šalys buvo informuotos minėta 2019 m. spalio 30 d. nutartimi, joms buvo sudarytos galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl šių aplinkybių vertinimo.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų pridėjimo
29. Lietuvoje įtvirtinta ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina tai, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. ginčo žemės sklypo planus; 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė rašytinius paaiškinimus ir SĮ „Vilniaus planas“ ginčo žemės sklypo pjūvius; 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovė NŽT pateikė rašytinius paaiškinimus ir 2014 m. gruodžio 1 d. ginčo žemės sklypo planą bei koordinančių žiniaraštį; atsakovė UAB „LEA lpg“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir 1993 m. vasario 20 d. bei 1993 m. kovo 18 d. (archyvinius) sklypo planus.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo atsakovėms NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikti ginčo žemės sklypo (įskaitant buvusio bendro didesnio laisvos valstybinės žemės ploto) nuolydžio skaičiavimus pagal byloje pateiktus duomenis arba naujai atliktų geodezinių matavimų duomenis, specialistų išvadas, iš kurių būtų galima nustatyti žemės sklypo procentinį nuolydį, skaičiuojant nuo viršutinės sklypo ribos iki jo papėdės. Šalių paaiškinimų turinys iš esmės atitinka 2019 m. spalio 30 d. teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, todėl yra pagrindas juos priimti ir vertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pateikti 2018 m. rugpjūčio 3 d. ginčo žemės sklypo planai jau yra pateikti į bylą (2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikti atsakovės UAB „LEA lpg“), todėl nėra pagrindo juos laikyti naujais įrodymais. Atsakovės UAB „LEA lpg“ pateikti nauji įrodymai – 1993 m. vasario 20 d. bei 1993 m. kovo 18 d. (archyviniai) ginčo žemės sklypo planai, sudaryti daugiau nei prieš 20 metų iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos, nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui, be to byloje yra kitų, laikotarpio ir turinio prasme aktualesnių ir tikslesnių ginčo žemės sklypo planų, todėl šiuos naujus įrodymus atsisakytina priimti. Likę šalių pateikti įrodymai atitinka naujumo ir aktualumo kriterijus, pagrindžia šalių rašytinius paaiškinimus, todėl jie priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
33. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
34. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) formuojama praktika, kurioje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijose gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, Helmers prieš Švediją; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03, Oganova prieš Gruziją). Rašytinis procesas galimas, jei nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86, Fredin prieš Švediją; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97, Fischer prieš Austriją, kt.).
35. 2019 m. lapkričio 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės NŽT prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktuose 2019 m. lapkričio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nėra duomenų, kaip buvo gautos ginčo žemės sklypo altitudės, kurių pagrindu buvo paskaičiuotas sklypo nuolydis. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenys prieštarauja NŽT pateiktiems duomenimis, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtina apklausti NŽT Vilniaus skyriaus patarėją Ž. S., kuri atliko ginčo sklypo nuolydžio paskaičiavimus.
36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip matyti, prašymas grindžiamas tik poreikiu pašalinti prieštaravimus tarp atsakovių NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio ir su jais kartu pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovių pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir naujais įrodymais, neturi pagrindo daryti išvados, kad juose yra esminių prieštaravimų ar neaiškumų, kuriuos reikėtų šalinti papildomai apklausiant kaip liudytoją skaičiavimus atlikusį specialistą. Priešingai, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinių paaiškinimų matyti, kad ginčo sklypo nuolydžiai buvo apskaičiuoti pagal atliktus ginčo sklypo paviršiaus pjūvius, kuriems padaryti buvo naudojami Vilniaus miesto savivaldybės didelio tikslumo duomenų bazės paviršiaus taškai, sudaryti pagal LIDAR (lazerinio skanavimo) duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apskaičiuotas 2017 m. buvęs ginčo sklypo nuolydis (9 laipsniai) visiškai sutampa su atsakovės NŽT pateiktu paskaičiavimu, atliktu pagal 2014 m. gruodžio 1 d. sudarytą sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinį, t. y. tarp šių skirtingais būdais gautų įrodymų nėra jokių prieštaravimų. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė ir pjūvio būdu apskaičiuotą 2007 m. buvusį ginčo sklypo nuolydžio laipsnį (22 laipsniai), tačiau NŽT tokių duomenų (skaičiavimų už ankstesnį laikotarpį) nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja kažkokie prieštaravimai tarp šalių pateiktų įrodymų. Esant duomenų, kad skirtingais dešimtmečiais sklypas turėjo skirtingą nuolydžio laipsnį, tokie įrodymai vertinami pagal ginčui aktualų laikotarpį, o ne šalinami tarp jų esantys prieštaravimai.
Dėl ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 30 d. atsakovė UAB „LEA lpg“ pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą pateikti nuomonę dėl planuojamos prijungti iki 6 a valstybinės žemės, esančios šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 26 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui sutikimą, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, gavus besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus, būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 0,53 ha iš pietvakarinės žemės sklypo pusės, laisvoje valstybinėje žemėje. 2015 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. 2015 m. rugpjūčio 28 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu nuspręsta suformuoti 597 kv. m žemės sklypą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal 2015 m. gegužės 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu suformuoti žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. 2015 m. rugsėjo 24 d. NŽT pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti valstybės nuosavybės ir patikėjimo teisę į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
38. 2015 m. lapkričio 2 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymu nuspręsta nustatyti 137 000 Eur įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kainą ir parduoti sklypą UAB „LEA lpg“, išskaičiavus pirkėjo jau sumokėtą žemės sklypo registracijos kainą. 2016 m. gegužės 18 d. Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir UAB „LEA lpg“ sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė išsimokėtinai už 137 000 Eur įsigijo 597 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje UAB „LEA lpg“ įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo kreiptis į NŽT dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo. 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „LEA lpg“ pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą apjungti sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gruodžio 14 d. raštu informavo UAB „LEA lpg“, kad klausimas dėl 1 998 kv. m ir 597 kv. m ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo nagrinėjamas NŽT Žemės tvarkymo planavimo skyriuje. 2017 m. kovo 3 d. raštu NŽT Vilniaus miesto skyrius informavo UAB „LEA lpg“, kad nusprendė nejungti besiribojančių žemės sklypų ir spręsti klausimą dėl 597 kv. m ploto žemės sklypo 2016 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Rašte nurodyta, kad 597 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi yra didesnis nei 4 a ir iš pietinės pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, sklypo pietinė riba atitraukta nuo gatvės raudonųjų linijų ribų ir esamas šlaitas neįtrauktas į sklypo plotą. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsižvelgdamas į NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 17 d. prašymą, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2016 m. gegužės 18 d. sudarytą 0,0597 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, taip pat pripažinti negaliojančiais NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus aktus, kurių pagrindų buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos ir negalėjo būti parduotas lengvatine tvarka atsakovei UAB „LEA lpg“, kadangi žemės sklypas nebuvo įsiterpęs tik tarp privačių žemės sklypų, suformuotas žemės sklypas ribojosi su kitu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; žemės sklypo plotas žymiai viršijo lengvatinėmis sąlygomis leidžiamą privatizuoti valstybinės žemės sklypo plotą ir nebuvo jokių išimčių jį didinti; ginčo ir / ar vientisame valstybinės žemės sklypo plote buvo galima suformuoti atskirą (-us) žemės sklypą (-us). Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimti administraciniai aktai prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui ir Vyriausybės nutarimo 2.15 punktui, o jų pagrindu 2016 m. gegužės 8 d. tarp atsakovių UAB „LEA lpg“ ir NŽT sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms.
40. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti parduotas atsakovei UAB „LEA lpg“ lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes. Atsakovė teigia, kad žemės sklypas yra įsiterpęs tarp nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esamo įvažiavimo į šį sklypą, griovio / šlaito, taip pat (duomenys neskelbtini) raudonosios linijos, jungties tarp (duomenys neskelbtini), jų raudonosios linijos. Atsakovės nuomone, šios aplinkybės ir faktas, kad po ginčo sklypu praeina inžinerinės linijos, sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo sklype nėra galimybės suformuoti atskirojo racionalaus sklypo. Be to, teismas tik savo subjektyviu vertinimu padarė išvadą, kad Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nurodyta išimtis taikytina tik tuomet, jei visą žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova, kadangi tokių išvadų konstatavimas neparemtas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis.
Dėl ginčo sklypo įgijimo lengvatine (be aukciono) tvarka
41. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
42. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Todėl sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kartu šio teisinio reglamentavimo imperatyvus pobūdis reiškia, kad sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, kt.).
43. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimą reglamentuoja Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Ginčijamų administracinių aktų ir sandorio sudarymo metu galiojusio Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios bendrosios taisyklės išimtys yra įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, kurios 4 punkte nurodyta, kad be aukciono valstybinės žemės sklypai parduodami, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šių sklypų savininkams. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas galėjo būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar pradedant to valstybinės žemės ploto suformavimo ir suformuoto valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūras jis atitiko visas sąlygas, nurodytas Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte.
44. Nurodytas teisinis reguliavimas bei efektyvumo principas, kuriuo turi būti grindžiami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, siekiant maksimalios naudos visuomenei, teikia pagrindą daryti išvadą, kad pagal bendrąją įstatymų leidėjo įtvirtintą taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais, kai egzistuoja valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie negali būti aiškinami pernelyg plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019).
45. Kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, yra nurodyti nagrinėjamam ginčui aktualioje Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcijoje. Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nustatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
46. Aktualioje teismų praktikoje nurodyta, kad iš Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto reglamentavimo matyti, jog laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019, kt.).
47. Pažymėtina, kad šios nutarties 45 punkte išskirtos visos trys Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios. Tai reiškia, kad nutarimo 2.15 punkte nustatyta tvarka gali būti parduodami tik tie laisvos valstybinės žemės plotai, kurie atitinka visas tris aptariamas sąlygas, o jų neatitiktis nors vienai iš nurodytų sąlygų reikštų, kad tokie laisvos valstybinės žemės plotai negalėtų būti pripažinti turinčiais įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, dėl ko jie negalėtų būti suformuoti ir parduoti be aukciono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-268-261/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtodamas šią praktiką, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl ginčijamų administracinių aktų ir sandorio, kuriuo asmuo lengvatine tvarka įgijo nuosavybės teisę į valstybinės žemės plotą, teisėtumo, šalių nurodoma galimybė racionaliai išnaudoti atsiradusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus, t. y. kad ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalaus panaudojimo žemės sklypus, nelaikytina kriterijumi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 38 punktą).
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų suformuotą praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo statuso, kadangi nėra visų privalomų kumuliatyvių Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nurodytų sąlygų.
49. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės UAB „LEA lpg“ prašymu 597 kv. m ginčo sklypas buvo atidalintas iš bendro 908 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypo ploto. Po atidalijimo 597 kv. m ginčo sklypas ribojosi – rytinėje pusėje su privačiu (atsakovės UAB „LEA lpg“ siekiamu prijungti) 1 998 kv. m ploto sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pietinėje ir pietvakarinėje pusėje su nesuformuotu (likusiu atidalintu) laisvu 311 kv. m valstybinės žemės sklypu, o šiaurės rytų pusėje su (duomenys neskelbtini). Taigi ginčo sklypas iš vienos pusės turėjo ribą su (buvo išsiterpęs tarp) privataus sklypo ir gatvės, o kita ginčo sklypo dalis ribojosi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris liko po bendro 908 kv. m valstybinės žemės ploto atidalijimo. Kaip apibrėžta pirmojoje sąlygoje, sklypas negali ribotis su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo pirmosios sąlygos nebuvimą, t. y. ginčo sklypo ribojimąsi su laisvos valstybinės žemės sklypo plotu, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada laikytina tik formalia. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sklypo riba su laisvos valstybinės žemės sklypo plotu susidarė iš esmės dirbtinai – šioje byloje dalyvaujančių institucijų sprendimas padalijus bendrą 908 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypo plotą, kuris visas (iki jo atidalijimo) buvo įsiterpęs – rytinėje pusėje ribojosi su privačiu sklypu, pietinėje ir pietvakarinėje pusėje – su (duomenys neskelbtini), o šiaurės rytų pusėje – su (duomenys neskelbtini).
50. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant valstybinės žemės sklypo, kuris iki sprendimo parduoti jį kaip „įsiterpusį“ buvo didesnio laisvos valstybinės žemės ploto dalimi, pardavimo teisėtumą, be kita ko, turi būti įvertinta, ir to buvusio didesnio laisvos valstybinės žemės ploto dalis, apimanti ir parduotąjį žemės plotą. Netoleruotina situacija, kad valstybinės žemės plotas, kuriame yra galimybė suformuoti atskirą (-us) racionalaus dydžio ir ribų sklypą (-us), dirbtinai suskaidomas dalimis, dėl ko jo vietoje atsiradę nauji žemės plotai, kaip neva atitinkantys Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto reikalavimus vėliau lengvatine tvarka (be aukciono) parduodami besiribojančių privačių sklypų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 51 punktas). Nors šioje byloje nėra ginčo dėl po atidalijimo likusios 311 kv. m valstybinės žemės sklypo ploto dalies, tačiau akivaizdu, kad įsiterpusio bendro 908 kv. m valstybinės žemės sklypo padalijimas į du atskirus mažesnius (597 kv. m ir 311 kv. m) sklypus, galėtų lemti netoleruotiną situaciją, kad privačiam subjektui įgijus didesnę sklypo dalį (597 kv. ), mažesnioji dalis (311 kv. m) automatiškai atitiktų lengvatine tvarka parduodamo valstybinio sklypo sąlygas ir jos pardavimui būtų taikoma atskira procedūra, t. y. tas pats privatus asmuo galėtų bendrą (vientisą) 908 kv. m valstybinės žemės sklypo plotą per du kartus įgyti lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono). Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą nepateikta objektyvių duomenų ar paaiškinimų, kodėl bendrą 908 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypo plotą reikėjo dalinti į du atskirus mažesnius sklypus. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pirmąją sąlygą, priešingai nei kitas, be pagrindo neįvertino buvusio didesnio laisvos valstybinės žemės ploto dalies, apimančios ir parduotąjį žemės plotą, kuri buvo įsiterpusi tarp privataus žemės sklypo ir gatvių. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju iš esmės nepagrįstai (tik formaliai) nebuvo nustatyta pirmoji Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto sąlyga.
51. Iš bylos duomenų matyti, kad 597 kv. m (0,0597 ha) atsakovės UAB „LEA lpg“ įgytas sklypas viršijo Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nustatytą ribą – 0,04 ha (400 kv. m). Kartu su nesuformuotu laisvu valstybinės žemės sklypu, kaip pažymėta ir skundžiamame sprendime, bendras sklypų plotas sudarė 908 kv. m. (0,0908 ha), t. y. net du kartus viršijo teisės aktuose nustatytą maksimalią ribą, todėl neatitiko antrosios sąlygos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ginčo sklypo ploto gali būti atimta kabelinės linijos ir jo apsaugos zonos (inžinerinių tinklų) užimama teritorija, kadangi Vyriausybės nutarimas ar kiti teisės aktai tokių reikalavimų nenumato, o kaip nurodyta šios nutarties 44 punkte cituotoje kasacinio teismo praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimo teisiniai ir faktiniai pagrindai negali būti aiškinami plečiamai.
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, teisiškai reikšminga yra tai, ar tokiam suformavimui (ne)buvo absoliučių, imperatyviu teisiniu reguliavimu pagrįstų kliūčių. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, vertinant galimybę parduotame valstybinės žemės plote (ar jo dalyje) suformuoti atskirą žemės sklypą, teisinės reikšmės neturi: 1) tokio žemės sklypo suformavimo tikslingumas (pvz., ar naujo sklypo suformavimas, turint tikslą jį parduoti komerciniais tikslais ar (ir) didinant teritorijos užstatymo intensyvumą individualiais namais, labiau atitiktų visuomenės poreikius), nes tai yra vertinamojo pobūdžio kategorija; 2) aplinkybė, ar bendrajame plane yra priimti ir suprojektuoti sprendiniai dėl urbanizuojamos teritorijos vystymo, nes bendrojo plano sprendiniai gali apskritai būti nepriimti, taip pat jie gali kisti; 3) aplinkybė, kad vykdant naujas administracines procedūras gali kilti sunkumų dėl galimybės ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypus su atskiru įvažiavimu, nes „sunkumai“ dar neįrodo negalimumo. Įrodinėjimo našta pagrįsti aplinkybę, kad laisvos valstybinės žemės plote nėra galimybės suformuoti atskiro (-ų) žemės sklypo (-ų) tenka valstybės institucijoms, kurios priėmė ginčijamos aktus ir siekia įrodyti jų teisėtumą (nagrinėjamu atveju – atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 44 punktas; 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 47, 58 punktai).
53. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę trečiajai sąlygai turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypų išsidėstymą, infrastruktūrą, jų patrauklumą, galimybę jį parduoti už maksimaliai valstybei naudingą kainą aukciono būdu ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nurodytos aplinkybės pagal šios nutarties 52 punkte minėtą kasacinio teismo praktiką, neturi visiškai jokios reikšmės siekiant nustatyti ar ginčo sklype buvo galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą. Teisiškai reikšminga yra tik tai, ar atskiro sklypo suformavimui (ne)buvo absoliučių, imperatyviu teisiniu reguliavimu pagrįstų kliūčių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių teisės aktais nustatytų draudimų, kurie ribotų galimybę ginčo žemės plote suformuoti atskirą sklypą. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną. Pagal šiai zonai taikomą užstatymo tankį tiek ginčo žemės sklype, tiek kartu su juo besiribojančiame laisvame žemės plote (bendrame sklypų plote) iš esmės gali būti statomas gyvenamasis namas, t. y. teisės aktai leidžia žemės sklypo panaudojimą kaip atskiro sklypo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės savo skunduose šios teismo nustatytos aplinkybės net neginčija, nepateikia jokių priešingų argumentų. Nors atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad sklypo, kaip atskiro, suformavimui turi esminę įtaką ir gatvių raudonosios linijos, tačiau nagrinėjamu atveju nenurodė, kokią įtaką būtent šio ginčo sklypo atveju turėjo raudonosios gatvių linijos ar jų vėlesnis patikslinimas. Byloje nėra pagrindo konstatuoti aplinkybės, kad gatvių raudonosios linijos ar jų vėlesnis patikslinimas būtų sumažinęs ginčo sklypo plotą iki Vyriausybės nutarime maksimalaus leistino. Juo labiau, kad patikslinimas atliktas po ginčijamų administracinių aktų ir sandorio sudarymo, be to byloje yra duomenų, kad jis buvo atliktas pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
54. Atskirai pažymėtina, kad po ginčo sklypu esančios kabelinės linijos (inžinerinių tinklų) ir jos apsaugos zonos faktas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja absoliučios kliūtys (imperatyvūs draudimai) suformuoti atskirą žemės sklypą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, elektros linijos apsaugos zonoje iš esmės galimi pagrindiniai statybos, remonto, rekonstrukcijos, žemės kasybos, žemės lyginimo ir kiti darbai, tačiau būtinas išankstinis elektros tinklų įmonės raštiškas leidimas (nurodytų sąlygų VI skyrius). Taigi vien išankstinio leidimo gavimo būtinybė nelaikytina kliūtimi suformuoti atskirą žemės sklypą ir vėliau jį naudoti pagal atitinkamą paskirtį (gyvenamojo namo statybai ar pan.). Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2017 m. spalio 19 d. AB „Litgrid“ rašte paaiškinta, jog požeminė elektros kabelių linija, esanti ginčo žemės sklype, pagal vartotojo, gamintojo ir kito asmens pageidavimą gali būti perkeliama ir (ar) rekonstruojama. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad inžinerinių tinklų perkėlimas gali brangiai kainuoti, t. y. sudaryti sklypo naudojimo sunkumus, tačiau, kaip konstatuoto aktualioje kasacinio teismo praktikoje, sunkumai dar neįrodo negalimumo (žr. šios nutarties 52 punkte nurodytą praktiką).
55. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl išimčių, kurios leidžia netaikyti Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nurodytos sąlygos dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu bei sąlygos dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, nurodė, kad iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, jog pietinėje sklypo dalyje yra nedidelis šlaitas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visas valstybinės žemės sklypas yra išsidėstęs šlaite. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo sklypo formavimo metu šio žemės sklypo pietinė riba buvo atitraukta nuo (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribų ir esamas šlaitas net nebuvo įtrauktas į ginčo sklypo plotą, t. y. šlaito buvimas dalyje valstybinės žemės sklypo nesudarė pagrindo ginčo ar visą valstybinės žemės sklypą laikyti šlaitu, atitinkamai įsiterpusiu.
56. Apeliantės UAB ,,LEA lpg“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kaip vieną iš esminių apeliacinių skundų argumentų nurodo tai, kad teismas tik subjektyviu vertinimu padarė išvadą, jog Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nurodyta šlaito išimtis taikytina tokiu atveju, jei visą įgyjamo žemės sklypo plotą sudaro šlaitas ar griova, kadangi tokių išvadų konstatavimas neparemtas jokiomis teisės aktų nuostatomis.
57. Pažymėtina, kad nei ginčo santykiams aktualioje Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcijoje, nei kituose nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose sąvokos „šlaitas“ turinys nėra pateiktas. Tačiau teismų praktikoje išryškėjusi tendencija, formuojant objektyvių sąlygų („siauros juostos“, „šlaito“ ar „griovos“) apibrėžiančius kriterijus, – vadovautis nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame ir šiuo metu galiojančiame poįstatyminiame reglamentavime, t. y. Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte, teisėkūros subjekto įtvirtintais objektyviais kriterijais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks aiškinimas atitinka visuomeninės naudos, racionalumo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, ir bendrąjį protingumo principą, taip pat neprieštarauja lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principui, kadangi šie kriterijai taikytini aiškinant iki to laiko anksčiau apskritai neapibrėžtos sąlygos turinį, o ne taikant nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Vyriausybės redakcijos 2.15 punkto nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors senesnėje Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcijoje sąvokų „siaura juosta“, „šlaitas“ ir „griova“ turinys nebuvo pateiktas, jis visais atvejais turėtų būti aiškinamas vienodai, t. y. nėra galimas valstybės institucijų ar teismo subjektyvus (be kriterijų) vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019).
58. Šiuo metu galiojančioje Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcijoje, į kuria, kaip minėta, galima atsižvelgti aiškinant išimtinių sąlygų turinį, nurodyta, kad jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Taigi norint nustatyti, ar ginčo žemės sklypas atitinka šlaito kriterijų (normos išimtį) neužtenka vien teismo ar šalių iš nuotraukų padaryto vertinimo apie sklype esančius žymius ar nežymius reljefo netolygumus, tačiau yra būtinas šlaito (nuolydžio) laipsnio apskaičiavimas, kuris atliekamas įvertinus ginčo teritorijos žemės paviršiaus altitudes (aukščius), horizontales (vienodo aukščio linijas), ginčo žemės sklypo ribų kraštinės, jų ilgius ir posūkio taškus, posūkio taškų koordinates ir kt. Būtent tokios praktikos, taikydamas šiam ginčui aktualią (senesnę) Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakciją dėl sklypo pripažinimo šlaitu, laikosi kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 58 punktas).
59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ginčo sklypo atitikimą šlaito išimčiai vertino tik pagal pietinę bendro 908 kv. m. (0,0908 ha) sklypo pusę, iš esmės konstatuodamas, kad nežymus šlaitas (briauna) egzistuoja likusioje 311 kv. m (0,0311 ha) valstybinės žemės sklypo dalyje, o pats 597 kv. m (0,0597 ha) ginčo žemės sklypas yra lygus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad ginčo žemės sklypas (atitinkamai ir bendras) nėra visiškai lygus, visą ginčo sklypą iš esmės sudaro nuolydis, t. y. sklypas tiek iš rytinės pusės į pietvakarinę, tiek iš šiaurinės pusės į pietvakarinę ir į pietinę pusę laipsniškai žemėja. Atitinkamai su ginčo sklypu besiribojanti (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę aukštėja (sudaro įkalnę). Be to, iš bylos šalių paaiškinimų ir pateiktų nuotraukų nustatyta, kad viso bendro valstybinės žemės sklypo ploto (iki jo padalijimo į du atskirus sklypus) pietinė pusė, kaip nurodė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, turėjo šlaitą (briauną) tarp sklypo ir (duomenys neskelbtini) ribų.
60. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes ir įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tik vizualiai įvertino sklypo atitikimą šlaito išimčiai, vadovaudamasis šios nutarties 57 – 58 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, 2019 m. spalio 30 d. nutartimi įpareigojo atsakoves NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teismui pateikti ginčo žemės sklypo (įskaitant buvusio bendro valstybinės žemės ploto) nuolydžio skaičiavimus pagal byloje pateiktus duomenis arba pateikti naujai atliktų geodezinių matavimų duomenis, specialistų išvadas, iš kurių būtų galima nustatyti žemės sklypo procentinį nuolydį, skaičiuojant nuo viršutinės (aukščiausios) sklypo ribos iki jo papėdės (žemiausios ribos). Be to, pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti teismui nuomonę dėl šių aplinkybių vertinimo, taip pat informavo apie būtinybę peržengti apeliacinių skundų ribas.
61. Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. lapkričio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad SĮ „Vilniaus planas“ parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), paviršiaus pjūvius. Pagal 2007 m. duomenis šlaito nuolydis yra 22 laipsniai, o pagal 2017 m. duomenis – 9 laipsniai. Paaiškinimuose pažymėta, kad analizei naudoti Vilniaus miesto savivaldybės didelio tikslumo duomenų bazės paviršiaus taškai, sudaryti pagal LIDAR (lazerinio skanavimo) 2007 m. ir 2017 m. duomenis gautus iš NŽT.
62. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2019 m. lapkričio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal byloje esančius ginčo žemės sklypo planus (2013 m. duomenys), didžiausia altitudė yra 122.40, o mažiausia – 122.15. Atlikus skaičiavimą pagal nurodytas altitudes, ginčo sklypo nuolydis sudarytų apie 8 laipsnius.
63. 2019 m. lapkričio 18 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad pagal SĮ „Vilniaus planas“ matininko A. M. 2014 m. gruodžio 1 d. sudarytą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį ir jo pagrindu atlikus skaičiavimus – viso bendro 908 kv. m. (0,0908 ha) valstybinio žemės sklypo nuolydis (skaičiuojant nuo altitudės, kuri yra iki raudonųjų linijų pietinėje pusėje, iki altitudės, kuri yra nutolusi labiausiai sklypo vakarinėje pusėje) yra 9 laipsniai. Sklypo dalies (597 kv. m (0,0597 ha)) nuolydis yra 6 laipsniai (vertinant pagal labiausiai nutolusias altitudes).
64. 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovė UAB „LEA lpg“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vertinant 0,0597 ha sklypo nuolydį, būtina atsižvelgti į tai, kad ties šio sklypo riba yra įrengta betoninė atraminė siena. Nurodyta siena sulaiko žemės sluoksnį, kad jis neslinktu ant įvažiavimo į kaimyninį sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį rytinėje pusėje, be to atraminės sienos dalis eina palei (duomenys neskelbtini) ir saugo, kad šlaitas neslinktų ant gatvės. Vertinant sklypo nuolydį tokį, koks jis yra šiuo metu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė UAB „LEA lpg“ AB „Litgrid“ reikalavimu išlygino sklypo paviršių. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. spalio 3 d. atsakovės UAB „LEA lpg“ ir UAB „Rytų keliai“ sudaryta rangos sutartis Nr. LT16/LEA/10.
65. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius paaiškinimus, juose atliktus skaičiavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sklypas ar bendras (iki atidalijimo) 908 kv. m. (0,0908 ha) sklypo plotas atitinka Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte numatytą šlaito išimtį. Pažymėtina, kad ginčo sklypo reljefo būklė vertintina tik administracinių aktų, kuriais jis buvo suformuotas, priėmimo metu (2015 m. rugpjūčio 28 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu nuspręsta suformuoti 597 kv. m žemės sklypą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis). Pagal byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu (mažiau nei vieneri metai iki 2015 m. rugpjūčio 28 d.) sklypo nuolydis siekė apie 8 – 9 laipsnius, todėl neatitiko šlaito kriterijaus (akivaizdžiai per mažas laipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovių NŽT, Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pateikti skaičiavimai ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės sutampa, t. y. nėra prieštaravimų tarp įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės pateiktais 2007 m. duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypo nuolydis siekė 22 laipsnius, kadangi šie duomenys laiko atžvilgiu yra neaktualūs. Teismas neturi pagrindo atsižvelgti ir į atsakovės UAB „LEA lpg“ nurodytą aplinkybę, kad žemės sklypo nuolydis buvo pakeistas dėl jos atliktų žemės lyginimo darbų. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės lyginimo darbai buvo atlikti pagal 2016 m. spalio 3 d. rangos sutartį, t. y. daug vėliau negu buvo sudaryti žemės sklypo planai, pagal kuriuos atlikti nuolydžio skaičiavimai.
66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad viso bendro valstybinės žemės sklypo ploto (iki jo padalijimo į du atskirus sklypus) pietinė (pietrytinė) pusė turėjo šlaitą (briauną), kuri ribojosi su (duomenys neskelbtini) (yra įrengta betoninė atraminė siena), taip pat neleidžia taikyti Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte numatytos šlaito išimties. Yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šlaito kriterijus gali būti taikomas tik esant faktiniai situacijai, kuomet visas sklypas yra išsidėstęs šlaite. Iš ginčui aktualios (senesnės) Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcijos matyti, kad šlaitai ar griovos turi sudaryti įsiterpusį žemės plotą, t. y. apimtį visą plotą (lingvistinis normos aiškinimas). Pagal šiuo metu galiojančią 2.15 punkto redakciją, šlaito kriterijus nustatomas apskaičiuojant sklypo nuolydį (nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės), t. y. iš esmės vertinamas visas sklypo plotas. Kaip minėta, Vyriausybės nutarimo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, o ypač nustatytos išimtys.
67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė, jog ginčo žemės sklypas neatitiko Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte nustatytų sąlygų (antrosios ir trečiosios sąlygų bei nutarime nurodytų išimčių), kurioms esant ginčo sklypas galėjo būti parduodamas lengvatine (be aukciono) tvarka. Taigi prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys patenkintas pagrįstai. Apeliacinėje instancijoje nėra ginčo dėl restitucijos taikymo būdo ar apimties, todėl teisėjų kolegija šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.
Dėl atsakovės UAB „LEA lpg“ patirtos žalos atlyginimo
68. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pareiga įrodyti minėtų viešosios atsakomybės sąlygų buvimą tenka pareiškėjui (šiuo atveju – atsakovei UAB „LEA lpg) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1339-624/2019 ir joje nurodytą praktiką).
69. Administracinių teismų yra išaiškinta, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1697-502/2019).
70. Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-548/2010 konstatuota, kad nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Taigi teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė.
71. Patikslintu priešieškiniu atsakovė UAB „LEA lpg“ prašė pirmosios instancijos teismo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, priteisti 467 993,87 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad žalą sudaro: 2 102,64 Eur mokestis už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir kadastrinius matavimus; 207,36 Eur mokestis už žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamo turto registre; 3,62 Eur mokestis už VĮ Registrų centro pažymą apie žemės sklypą; 27 192,64 Eur avansinė įmoka už žemės sklypą; 1 252,54 Eur mokestis už duomenų patikslinimą VĮ Registrų centre ir pirkimo–pardavimo patvirtinimą, nuosavybės teisių ir priverstinės hipotekos įregistravimą; 1 252,54 Eur mokestis notarei už valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą; 357,28 Eur žemės mokestis; 373,89 Eur mokestis už topografinę nuotrauką ir žemės sklypo ribų žymėjimą; 17 585 Eur už statybos darbus (reljefo, aplinkos tvarkymą); 7 000 Eur už vandentiekio įvedimą, šulinių įrengimą; 3 000 Eur už prekes pirktas inžineriniams darbams žemės sklype; 12 215,37 Eur mokėjimas pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; 100,86 Eur už statybos įrankių nuomos paslaugas dėl inžinerinių darbų sklype; 1 228,72 Eur už statybines medžiagas, trinkelių dangos įrengimą žemės sklype; 4 425,42 Eur delspinigiai ir palūkanos pagal 2014 m. spalio 29 d. paskolos sutartį; 3 822,29 Eur delspinigiai ir palūkanos pagal 2017 m. balandžio 27 d. paskolos sutartį; 8 000 Eur bauda dėl 2016 m. birželio 2 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo; 106 000,68 Eur bauda dėl 2016 m. birželio 27 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo; 269 650 Eur negautos pajamos dėl neatliktos statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos; 1 000 Eur avansinis mokėjimas pagal projektavimo sutartį; 1 222,18 Eur mokėjimas pagal 2017 m. balandžio 27 d. paskolos sutartį.
72. Pirmosios instancijos atsakovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei UAB „LEA lpg“ iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos atsakovės NŽT, 2 993,21 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro: 1 051,32 Eur mokestis SĮ „Vilniaus planas“ už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir kadastrinius matavimus; 1 256,16 Eur mokestis notarei už duomenų patikslinimą VĮ Registrų centre, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, nuosavybės teisių įregistravimą ir priverstinės hipotekos nustatymą; 373,89 Eur mokestis už topografinę nuotrauką; žemės mokestis už 2016 – 2017 m. laikotarpį (178,64 ir 133,20 Eur). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė priešieškiniu nepagrįstai prašo priteisti 39 615,37 Eur sumą (207,36 Eur už sklypo įregistravimą + 27 192,64 Eur avansinė įmoka + 12 215,37 Eur mokėjimas pagal pirkimo–pardavimo sutartį), kuri atsakovei grąžintina taikant restituciją.
73. Teismas darė išvadą, jog NŽT nesutikus, kad privatiems asmenims priklausantis žemės sklypo plotas būtų padidintas laisvoje valstybinėje žemėje esančio sklypo plotu, prokuroro ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo nebūtų priimtas. Atitinkamai nebūtų sudaryta ir ginčo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Valstybinės žemės sklypo atsakovei UAB „LEA lpg“ pardavimas lengvatinėmis (be aukciono) sąlygomis prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl sutikimas dėl žemės pardavimo ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimas buvo neteisėti. Be to, atsakovė NŽT neginčijo, kad jos priimti administraciniai aktai, susiję su ginčo žemės sklypu, buvo neteisėti ir sutiko su prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimais ginčijamus aktus panaikinti. Teismas sprendė, kad priteistinas 2 993,21 Eur žalos atlyginimas yra tiesioginiai atsakovės UAB „LEA lpg“ nuostoliai, kadangi jie išimtinai susiję su NŽT neteisėtais veiksmais. Likusios patikslintu priešieškiniu prašomos priteisti sumos teismas nepripažino atsakovės UAB „LEA lpg“ nuostoliais, už kuriuos būtų atsakinga valstybė, atstovaujama NŽT.
74. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas nėra ginčijamas atsakovės NŽT, atstovaujančios valstybei, atliktų neteisėtų veiksmų kontekste. Be to, apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia teisėjų kolegijos pripažinta pagrįsta ir teisėta.
75. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „LEA lpg“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmesti UAB „LEA lpg“ patikslinto priešieškinio reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti ir priteisti iš valstybės 425 385,29 Eur (467 993,87 Eur - 39 615,37 Eur - 2 993,21 Eur = 425 385,29 Eur). Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais likusi priešieškinio suma nelaikytina UAB „LEA lpg“ nuostoliais, t. y. ginčijamos žalos ir priežastinio ryšio sąlygos.
76. Teisėjų kolegija, įvertinusi likusias priešieškiniu prašytas priteisti, tačiau pirmosios instancijos teismo laikytas nepagrįstomis, sumas ir priešieškinį pagrindžiančius įrodymus, pažymi, kad atsakovė UAB „LEA lpg“ už tas pačias sumokėtas ir atliktas paslaugas prašo priteisti du kartus, t. y. priteisti tą pačią sumą atskirai pagal PVM sąskaitą faktūrą ir atskirai pagal mokėjimo nurodymus. Atsakovė prašė priteisti viso 2 102,64 Eur mokestį už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir kadastrinius matavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pusę šios sumos (1 051,32 Eur). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė už šias paslaugas SĮ „Vilniaus planas“ per du kartus sumokėjo viso 1 051,32 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 018805, tačiau priešieškinyje ir apeliaciniame skunde žala skaičiuojama atskirai pagal sąskaitą faktūrą ir atskirai pagal mokėjimo nurodymus. Analogiška išvada darytina ir dėl 1 252,54 Eur mokesčio notarei už sklypo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, hipotekos įregistravimą, kurį pirmosios instancijos teismas priteisė. Atsakovė tą pačią 1 252,54 Eur sumą nepagrįstai prašo priteisti kaip atskirą mokestį už duomenų patikslinimą VĮ Registrų centre, sutarties patvirtinimą, hipotekos įregistravimą, kt.
77. Atsakovė UAB „LEA lpg“ priešieškiniu prašė priteisti 357,28 Eur žemės mokestį už 2016 – 2017 m. laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas priteisė 311,84 Eur, t. y. 178,64 Eur už 2016 m. ir 133,20 Eur už 2017 m. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokios sumos, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas yra nurodytos žemės mokesčio deklaracijose. Atsakovė nepagrindė, kodėl priešieškinyje ir apeliaciniame skunde prašomas priteisti 178,64 Eur žemės mokestis už 2017 m., nors deklaracijoje (mokesčio apskaičiavimo priede) nurodyta 133,20 Eur.
78. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovei priteisti 17 585 Eur nuostolius už statybos darbus (reljefo, aplinkos tvarkymą). Nustatyta, kad šias išlaidas atsakovė UAB „LEA lpg“ grindžia 2016 m. spalio 3 d. su UAB „Rytų keliai“ sudaryta statybos rangos sutartimi, pagal kurią pastaroji įsipareigojo 597 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti žemės sklypo tvarkymo darbus. Nors pagal atsakovės pateiktus duomenis rangos sutartimi buvo susitarta dėl darbų ginčo sklype, kurį atsakovė, kaip pripažinta, įgijo neteisėtai, tačiau iš bylos duomenų negalima konstatuoti, kad nurodytame sklype buvo atlikti kokie nors esminiai (17 585 Eur vertės) reljefo ar aplinkos tvarkymo darbai. Iš byloje esančio 2018 m. liepos 10 d. faktinių duomenų patikrinimo akto ir 2012 m. birželio mėn. atliktų fotofiksacijų matyti, kad ginčo žemės sklypas per šešerius metus iš esmės nepasikeitė, reljefas neišlygintas, aplinka nesutvarkyta (sklype nėra vejos, supilti statybinio smėlio (žvyro) kauburiai ir pan.). Aplinkybę, kad reljefas nėra išlygintas patvirtina ir bylos šalių nurodyti sklypo nuolydžio procentiniai dydžiai, t. y. tiek prieš 2016 m. spalio 3 d. rangos sutarties sudarymą, tiek po – ginčo sklypo nuolydžio laipsnis nėra pakitęs (2014 ir 2017 m. nustatytas 9 procentų nuolydis).
79. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitų atsakovės įvardytų nuostolių (7 000 Eur už vandentiekio įvedimą, šulinių įrengimą; 3 000 Eur už prekes, pirktas inžineriniams darbams; 100,86 Eur už statybos įrankių nuomos paslaugas; 1 228,72 Eur už statybines medžiagas, trinkelių dangos įrengimą; 1 000 Eur avansinio mokėjimo pagal projektavimo sutartį) priteisimo, nurodė, kad visi šie darbai buvo atlikti (užsakyti) atsakovei UAB „LEA lpg“ jau žinant, kad NŽT nesutinka sujungti sklypus – NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 3 d. raštu informavo UAB „LEA lpg“, jog nusprendė nejungti besiribojančių žemės sklypų ir spręsti klausimą dėl 597 kv. m žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl atsakovė, sudarydama šias sutartis ir įsigydama prekes ar paslaugas, veikė savo rizika.
80. Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
81. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kt.).
82. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019).
83. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu buvo atsisakyta atsakovei UAB „LEA lpg“ priteisti jos nurodomus bendrus 12 329,58 Eur nuostolius už vandentiekio įvedimą, prekes, pirktas inžineriniams darbams, statybos įrankių nuomos paslaugas, statybines medžiagas, trinkelių dangos įrengimą, avansinį mokėjimą pagal projektavimo sutartį (šios nutarties 79 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp konstatuotų atsakovės NŽT neteisėtų veiksmų ir šių nuostolių nėra pakankamo priežastinio ryšio. Kaip iš esmės teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė NŽT, kaip protingas ir apdairus asmuo, informavo UAB „LEA lpg“ apie valstybės institucijų atliktus neteisėtus veiksmus (neteisėtus administracinius aktus) ir atsisakymą sujungti sklypus. Todėl UAB „LEA lpg“, žinodama šią informaciją, turėjo pareigą vengti sudaryti įvairius sandorius, susijusius su neteisėtai įgyto valstybinės žemės sklypo pagerinimu ir taip nedidinti nuostolių.
84. Nepaisant nurodytų argumentų, į bylą pateikti įrodymai neleidžia nustatyti ar visos atsakovės UAB „LEA lpg“ nurodytos 12 329,58 Eur išlaidos yra išimtinai susijusios su ginčo sklypo pagerinimu. Priešingai, iš atsakovės UAB „LEA lpg“ pateiktų 2018 m. rugpjūčio 8 d. dangų ir aukščių kontrolinių nuotraukų matyti, kad visi inžineriniai tinklai (vidutinio slėgio dujotiekis, nuotekų kanalizacija, aukštos įtampos linija) įvesti ne į ginčo sklypą, o į šalia jo esantį privatų sklypą ir namą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vandentiekio (geriamo vandens) tinklas taip pat įvestas į nurodytą pastatą, ginčo žemės sklype įrengtas tik bendras vandentiekio šulinys. Iš UAB „LEA lpg“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už įrankių nuomą nėra galima nustatyti, kokie įrankiai buvo nuomojami, atitinkamai ar naudoti ginčo sklype. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė turi galimybę išmontuoti ginčo sklype įrengtą trinkelių dangą ir ją panaudoti kitur, todėl negalima teigti, kad sumokėta trinkelių kaina yra atsakovės patirta žala.
85. Atsakovė UAB „LEA lpg“ prašė priteisti 9 469,89 Eur mokėjimus (delspinigius ir palūkanas), atliktus pagal 2014 m. spalio 29 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartis, kaip atsakovės patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios paskolos sutartys su kredito įstaigomis negali būti laikoma UAB „LEA lpg“ nuostoliais, kadangi pagal jas gautos paskolos nebuvo skirtos ginčo žemės sklypo įsigijimui ar periodinėms įmokoms dengti, o buvo naudojamos pagal sutartyse numatytas kitas paskirtis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, juolab UAB „LEA lpg“ apeliaciniame skunde nepateikti jokie šias išvadas paneigiantys argumentai.
86. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. spalio 29 d. LTL Kredito unija ir UAB „LEA lpg“ sudarė paskolos sutartį Nr. S0005123/14, pagal kurią atsakovei suteikta 107 159,40 Eur paskola. Paskolos naudojimo tikslas – padengti UAB „LEA lpg“ įsiskolinimą unijai „Sostinės kreditas“ bei gyvenamosios paskirties namo statybai (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties bendrosios dalies 6.2 punkte paskolos gavėja UAB „LEA lpg“ įsipareigojo gautą paskolą naudoti pagal tikslinę paskirtį bei užtikrinti kredito unijos galimybę kontroliuoti, kaip naudojama paskola.
87. 2017 m. balandžio 7 d. UAB Medicinos bankas ir UAB „LEA lpg“ sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas paskolino atsakovei 370 500 Eur. Kredito paskirtis – ne daugiau kaip 162 288 Eur kredito unijos suteikto kredito pagal paskolos sutartį Nr. S0005123/14 likučio refinansavimui ir ne daugiau kaip 217 125 Eur galutiniam atsiskaitymui už 1,9052 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 6.4 punktu kredito gavėja įsipareigojo užtikrinti tikslinį lėšų panaudojimą.
88. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, UAB „LEA lpg“ nurodomos paskolos nebuvo skirtos ginčo žemės sklypo įsigijimui. Pažymėtina, kad 2014 m. spalio 29 d. paskolos sutartis buvo skirta refinansuoti ankstesnius atsakovės įsipareigojimus kredito unijai „Sostinės kreditas“, apie kuriuos byloje nėra jokių duomenų. Likusi 2014 m. spalio 29 d. paskolos dalis skirta gyvenamosios paskirties namo statybai (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 7 d. kreditavimo sutartis buvo skirta iš dalies refinansuoti 2014 m. spalio 29 d. paskolos sutartį ir atsiskaitymui už 1,9052 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovės UAB „LEA lpg“ nurodomos paskolos sutartys galėtų būti susijusios su ginčo sklypu tik tiek, kiek jos buvo skirtos finansuoti namo (duomenys neskelbtini) statybai, tačiau byloje nėra duomenų, kokia dalis 2014 m. spalio 29 d. paskolos turėjo būti skirta gyvenamojo namo statybai, kokia dalis ankstesnių UAB „LEA lpg“ įsipareigojimų finansavimui. Be to, iš bylos duomenų apskritai nėra aišku, ar statybos turėjo būti finansuojamos privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ar vėliau sujungtuose sklypuose. Iš pateiktų duomenų akivaizdu tai, kad didžioji gautų paskolų suma turėjo būti naudojama visiškai kitais tikslais, todėl už šių (bendro dydžio) prievolių pradelsimą ir palūkanų pagal sutartis mokėjimą NŽT negali būti laikoma atsakinga.
89. Atsakovė UAB „LEA lpg“ priešieškiniu taip pat prašė priteisti 8 000 Eur ir 106 008,68 Eur dydžio sumas kurios, atsakovės teigimu, buvo sumokėtos kaip baudos pirkėjams už UAB „LEA lpg“ neįvykdytas 2016 m. birželio 2 d. ir 2016 m. birželio 27 d. preliminariąsias sutartis.
90. Nustatyta, kad 2016 m. birželio 2 d. M. M. ir UAB „LEA lpg“ sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo už 149 000 Eur parduoti pirkėjui nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-11 ir 1-12 kartu su laiptinės patalpomis, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, tenkančią įsigyjamoms patalpoms; ¼ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ne vėliau kaip per šešis mėnesius bus sujungtas su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 45 kalendorines dienas po sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d, nebent šalys raštu susitaria kitaip. Sutarties 7.3 punktu šalys nustatė, kad jeigu pagrindinė sutartis bus nesudaryta dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas sumokės pirkėjui pusantro karto didesnio nei pirkėjo faktiškai sumokėtas avansas dydžio baudą. 2016 m. gruodžio 30 d. šalys sudarė priedą prie 2016 m. birželio 2 d. preliminariosios sutarties, kuriame sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 45 kalendorines dienas po sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 24 d. Šalys 2017 m. kovo 3 d. pasirašė priedą prie sutarties, kuria sutarė nutraukti sutartį dėl pardavėjo kaltės. Pardavėjas įsipareigojo iki 2017 m. kovo 6 d. grąžinti pirkėjui gautą 20 000 Eur avansą ir sumokėti 8 000 Eur baudą.
91. Nustatyta, kad 2016 m. birželio 27 d. UAB „LEA lpg“ ir A. S. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti dvi pagrindines sutartis. Pagal pirmąją sutartį atsakovė UAB „LEA lpg“ įsipareigojo už 245 000 Eur parduoti A. S. nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-17 kartu su laiptinės patalpomis, esančią gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, tenkančią įsigyjamoms patalpoms; ¼ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ne vėliau kaip per šešis mėnesius bus sujungtas su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3 įrengtas parkavimo vietas; užstatymo teisę statyti papildomą aukštą virš įsigyjamų patalpų. Pagal antrąją sutartį A. S. įsipareigojo už 70 000 Eur parduoti atsakovei UAB „LEA lpg“ žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys sutarė, kad pagrindinės sutartys bus sudarytos per 45 kalendorines dienas po sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 31 d., nebent šalys raštu susitaria kitaip. Šalys nustatė nekilnojamojo turto kainas mokėti pagrindinių sutarčių sudarymo dieną, atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir pagrindinių sutarčių sudarymo metu A. S. sumokant į UAB „LEA lpg“ sąskaitą175 000 Eur. Šalys sutarė, kad jei pagrindinės sutartys nebus sudarytos dėl vienos iš sutarties šalių kaltės, tai kaltoji šalis turi grąžinti kitai šaliai visas iš jos faktiškai gautas lėšas ir sumokėti 49 000 Eur netesybas.
92. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 3 d. UAB „LEA lpg“ ir A. S. sudarė susitarimą, pagal kurį 2016 m. birželio 27 d. preliminariojoje sutartyje numatytas pagrindinių sutarčių sudarymo terminas pratęstas iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „LEA lpg“ įsipareigojo, kad jei pagrindinės sutartys dėl jos kaltės nebus sudarytos iki 2017 m. kovo 31 d., tai įmonė sumokės A. S. preliminarioje sutartyje nustatytą 49 000 Eur baudą iki 2017 m. spalio 2 d. Šalys susitarė sudaryti susitarimą užtikrinantį sandorį, pagal kurį UAB „LEA lpg“ įsipareigojo perleisti A. S. turimas 106 000,68 Eur reikalavimo teises į solidarius skolininkus UAB „Senasis rambynas“, R. Č. ir A. Č. Šalys sutarė, kad A. S. taps reikalavimo savininku 2017 m. spalio 3 d., tačiau tik tuo atveju, jeigu pagrindinės sutartys nebus sudarytos iki 2017 m. kovo 31 d. ir UAB „LEA lpg“ nesumokės A. S. 49 000 Eur baudos iki 2017 m. spalio 2 d. Papildomai 2017 m. vasario 3 d. ir 2017 m. vasario 4 d. šalys pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „LEA lpg“ įsipareigojo 2017 m. spalio 3 d. perleisti A. S. 106 000,68 Eur reikalavimo teisę į solidarius skolininkus UAB „Senasis rambynas“, R. Č. ir A. Č.
93. Pirmosios instancijos teismas 8 000 Eur ir 106 008,68 Eur sumas atsisakė priteisti ir sprendė, kad iš preliminarių sutarčių (ir jų papildymų) yra matyti, jog UAB „LEA lpg“ pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą siejo su ginčo žemės sklypo prijungimu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytų preliminarių sutarčių sudarymo metu ginčo žemės sklypas nebuvo prijungtas prie minėto sklypo, tuo metu žemės sklypų sujungimo procedūra nebuvo užbaigta. 2016 m. gegužės 18 d. ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje UAB „LEA lpg“ buvo tik nustatytas terminas, per kurį įmonė turėjo kreiptis dėl sklypų sujungimo, bet ne įsipareigojimas, kad sklypai bus sujungti. Taigi UAB „LEA lpg“ veikė savo rizika, kadangi, nesujungus sklypų, sudarė preliminarias sutartis.
94. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė UAB „LEA lpg“ savo apeliaciniame skunde nepateikė iš esmės jokių argumentų, kurie paneigtų nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliaciniame skunde atkartojamos tik patikslintame priešieškinyje nurodytos ginčo faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais. Be to, skundžiamame sprendime padarytas išvadas pagrindžia pačių preliminariųjų sutarčių sąlygos (7.1.6 ir 8.1.6 punktai). Atsakovė UAB „LEA lpg“ patvirtino, kad sudarant preliminarias sutartis nėra iškeltų ir (arba) pradėtų, nagrinėjamų ar gresiančių bylų, arbitražo, civilinių, administracinių, ar baudžiamųjų procesų, tyrimų ar panašių procesinių veiksmų, kurie gali turėti įtakos sutarties sudarymui, galiojimui ar jos vykdymui. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad buvo galima numatyti NŽT atsisakymą sujungti žemės sklypus ir dėl to gali kilti (vėliau ir kilo) administraciniai bei civiliniai ginčai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal preliminarių sutarčių 6.1 ir 7.3 punktus atsakovei pareiga mokėti netesybas (baudas) buvo numatyta dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindines sutartis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi savo prievolę mokėti netesybas, remdamasi aplinkybe, kad atsisakymas sudaryti pagrindines sutartis kilo ne dėl jos nepagrįsto atsisakymo, o dėl kitų objektyvių aplinkybių (institucijų neteisėtų veiksmų). Svarbu ir tai, kad didžioji dalis šioje byloje prašomų priteisti netesybų buvo įvykdytos (sumokėtos) 106 008,68 Eur reikalavimo teisės perleidimu. Tačiau į bylą nepateikta duomenų, kuriais būtų galima įsitikinti perleistos reikalavimo teisės vertės realumu (galimu išieškojimu), reikalavimo teisės galiojimu. Atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė UAB „LEA lpg“ neturėjo teisinio pagrindo tikėtis gauti papildomas 269 650 Eur pajamas, įvykdžius preliminariąsias ir sudarius naujai įrengtų butų pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi nebuvo galima realiai numanyti sklypų sujungimo.
Dėl bylos procesinės baigties
95. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti bylos šalių apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
96. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
97. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, atsakovė UAB „LEA lpg“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Duomenų apie kitų šalių (institucijų) patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.