Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), pateikė teismui prašymą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2004 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria valstybinės žemės plotai prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (Detaliajame plane pažymėti sklypai Nr. 2 ir Nr. 5) (toliau – ir Sprendimas);

2) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A1-4.1-564, kuriuo buvo patvirtintas 0,4000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, dydis, ribos bei apribojimai (toliau – ir Įsakymas);

3) pripažinti negaliojančia Administracijos ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų T. M. H. (T. M. H.) bei N. H. 2004 m. balandžio 16 d. pasirašytą infrastruktūros plėtojimo sutartį (toliau – ir Infrastruktūros plėtojimo sutartis).

Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, kad Sprendimu patvirtinta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) dalis dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje. Priimdama šį Sprendimą, Taryba pažeidė teisės aktų nuostatas, nes prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), prijungė neįsiterpusius ir didesnius nei numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte valstybinės žemės plotus ir sudarė pagrindą juos įsigyti privačion nuosavybėn. Kadangi Sprendimo dėl žemės sklypų prijungimo dalis, kuria nuspręsta padidinti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Palangoje, pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 25 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija) (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 24 ir 26 straipsnių nuostatas, ji yra neteisėta, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turi būti panaikinta.

Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad Sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, padidinimo ir Įsakymas nebuvo įgyvendinti – sklypų ribos nebuvo pakeistos. Sprendimo pagrindu Administracija ir nekilnojamąjį turtą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdantys tretieji suinteresuotieji asmenys T. M. H. ir N. H. 2004 m. balandžio 16 d. pasirašė Infrastruktūros plėtojimo sutartį, kuria Palangos miesto savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, Detaliajame plane numatomam žemės sklypo padidinimui, o T. M. ir N. H. įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti žvyro dangos įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalinai sutvarkyti planuojamos teritorijos gretimybėje esantį kelią-taką bei suremontuoti apie 300 m ilgio kelio dalies dangą nuo (duomenys neskelbtini) iki vandentiekio bokšto pietinėje planuojamos teritorijos gretimybės dalyje. Pareiškėjo teigimu, duomenų, kad Infrastruktūros plėtojimo sutartis būtų įvykdyta, nėra. Pareiškėjo nuomone, panaikinus Sprendimo dalį dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), padidinimo, turi būti panaikintos ir minėto sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, nes pagal bendruosius teisės principus iš ne teisės negali atsirasti teisė. Infrastruktūros plėtojimo sutartis turi būti pripažinta niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio l dalies pagrindu.

Pareiškėjas teigė, jog buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu. Pareiškėjas tvirtino, kad negalima nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jei tai neatitinka visuomenės poreikio, viešojo intereso, netarnauja tautos gerovei. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, jog valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 str. 3 d.). Nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti imamasi priemonių, kad toks pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti valstybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.