- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- e2-221-567/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02281-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „LEA lpg“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikai, atstovei V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „LEA lpg“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ir atsakovo UAB „LEA lpg“ patikslintą priešieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1–6), prašydamas:
Pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 18 d. sudarytą 0,0597 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5057);Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 30-1728 „Dėl sklypo P. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“;Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 49SK-1584(14.49.104) „Dėl žemės sklypo, esančio Žvėryno sen. Vilniaus m. sav. Vilniaus m., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1450-(14.49.2) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m. pardavimo UAB „LEA lpg“;Taikyti restituciją tokia tvarka: pirkėjas UAB „LEA lpg“ grąžina Lietuvos Respublikai 0,0597 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, grąžina pirkėjui jo valstybei sumokėtas sumas, kurios pagal turimus dokumentus 2016 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudaro 27 400 Eur.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1450-(14.49.2) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m. pardavimo UAB „LEA lpg“ pagrindu 2016 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 49SUI-17-(14.49.56), kuria buvo parduotas įsiterpęs žemės sklypas. Už įsigytą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „LEA lpg“ šiuo metu yra sumokėjusi 27 400 Eur. Ginčo žemės sklypas pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, iš vienos pusės ribojosi su suformuotu privačiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kitos su P. g., tuo tarpu iš likusių dviejų dalių jo gretimybes sudarė 311 kv. m. ploto laisva valstybinė žemė. 2016 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės prikimo–pardavimo sutartis, kuria buvo parduotos žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką ir yra ne didesni kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose. Suformuotas 0,0597 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta jo iš dviejų pusių buvo papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, todėl toks sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams yra naikintinas ir taikoma restitucija. Kadangi iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo buvo atlikta eilė administracinio pobūdžio procedūrų ir priimta administracinių sprendimų, leidusių sudaryti sandorį, todėl ir administraciniai aktais yra naikintini, kaip prieštaraujantys imperatyviems teisės aktų reikalavimams (Civilinio kodekso 1.80 str., Žemės įstatymo 10 str., Prokuratūros įstatymo 19 str.).Atsakovas UAB „LEA lpg“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., b. l. 4–17), prašydamas atmesti ieškinį. Nurodė, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra didesnis negu numatyta Vyriausybės nutarime, tačiau, atsižvelgiant į visas sąlygas, galėjo būti parduotas be aukciono. AB „Litgrid“ 2015 m. spalio 14 d. pateikė pranešimą Nr. SD-4150, kuriuo nurodė, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) praeina 110 kV elektros perdavimo kabelinė linija Žvėrynas–Centras. Dėl praeinamos elektros kabelinės linijos žemės sklypo naudingas plotas yra smarkiai apribotas, kadangi elektros tinklams yra nustatomos papildomos apsaugos zonos, kurių negalima išnaudoti savoms reikmėms. Tai reiškia, kad atitinkamai privaloma iš žemės sklypo ploto atimti kabelinės linijos ir jo apsaugos zonos užimamą teritoriją (apytiksliai 0,15 ha). 2017 m. kovo 3 d. pranešimu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pasisakė, kad žemės sklypas yra didesnis nei 4 arai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog sklypas yra netaisyklingos formos, įsiterpęs tarp kelių, šlaito ir griovio, o per vidurį 597 kv. m. žemės sklypo yra nutiesta 110 kV elektros perdavimo kabelinė linija Žvėrynas–Centras ir jai naudoti nustatyta 194 kv. m specialiojo žemės naudojami sąlyga pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ VI skyriaus reikalavimus. Tai reiškia, kad žemės sklypas yra smarkiai apribotas ir faktiškai nėra didesnis nei 4 arai, todėl laikytinas įsiterpusiu ir galėjo būti parduodamas be aukciono. Žemės sklypas iš pietinės pusės nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu. Atsakovas UAB „LEA lpg“ iki šios dienos yra atlikęs mokėjimų už 73 873,30 Eur dėl sudarytos sutarties, kurių sumą atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėtų atlyginti tuo atveju, jei atsakovo UAB „LEA lpg“ veiksmai, kurių pagrindu buvo priimti administraciniai aktai ir sudaryta sutartis būtų pripažinti neteisėtais (CK 6.189 str., 6.200 str., 6.249 str., 6.256 str.). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., b. l. 96–104), prašydamas:
Ieškovo Vilnius apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą;Netenkinus pirmojo prašymo, ginčijamą 2015 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1728 „Dėl sklypo P. g., formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ panaikinti kaip išvestinį iš pagrindinių ieškovo reikalavimų ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad ieškovas nepagrindžia aplinkybės ir nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalų atskirą sklypą, kad yra pretendentų, siekiančių, jog jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdamas prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į tokį valstybinės žemės plotą. Sprendžiant, ar galima suformuoti atskirą žemės sklypą, negalima apsiriboti vien kadastro žemėlapio, gretimybių ir besiribojančios valstybinės žemės ploto dydžio analize. Ginčo objektas suprojektuotas 597 kv. m. ploto ginčo žemės sklypas atitinka LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui taikytinas sąlygas. Nors žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra didesnis nei 0,04 ha, tačiau, atsižvelgiant į visų sąlygų visumą, toks sklypas atitinka įsiterpusio sąvoką ir galėjo būti suformuojamas pardavimui be aukciono. Ieškovo ieškinyje nurodomi argumentai dėl suformuoto 0,0597 ha ploto žemės sklypo neatitikimo įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokai yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, vertinant teritorijų planavimo principus, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, teritorijos gretimybes, infrastruktūrą bei atsižvelgiant į asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius gyventi darnioje, neperpildytoje teritorijoje, nėra visiškai jokio tikslo ir galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą ginčo sklypo vietoje. Prijungus ginčo sklypą prie atsakovo UAB „LEA lpg“ turėto sklypo, gautos lėšos į valstybės ir savivaldybės biudžetus iš šio žemės sklypo pardavimo, kasmet gaunamos lėšos iš žemės savininkų mokamo žemės mokesčio, pati žemė yra prižiūrima ir tvarkoma. Ieškinio tenkinimas pažeistų racionalios žemėnaudos, efektyvumo ir teisingumo principus (Žemės įstatymo 10 str.).Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., b. l. 126–132), prašydamas ieškinį tenkinti. Nurodė, kad įvertinus įsiterpusio žemės sklypo išsidėstymą ir konfigūraciją, darytina išvada, kad įsiterpęs žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi yra didesnis nei 4 arai ir iš pietinės pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu. Kadangi sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklypas ribojosi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, jis negalėjo būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir perleidžiamas lengvatinėmis sąlygomis. Restitucijos taikymo atžvilgiu Tuo atveju pirkėjui grąžintina 27 400 Eur suma turėtų būti priteista ne tik iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau ir iš Vilnius miesto savivaldybės administracijos, kadangi lėšos už parduotus žemės sklypus dalinamos – 50 procentų skiriama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų į savivaldybės, kurios teritorijoje parduodamas žemės sklypas, biudžetą, į atskirą sąskaitą, atidarytą lėšoms, gautoms už parduotus valstybinės žemės sklypus, kaupti (Žemės įstatymo 9–10 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p.).Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė dubliką (3 t., b. l. 1–9), prašydamas ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ginčo žemės plotis plačiausioje vietoje (apimant tiek kaip įsiterpusį suformuotą žemės sklypą, tiek ir greta esančią į šio sklypo plotą neįeinančią laisvą valstybinę žemę) sudaro 18,51 m, siauriausioje vietoje – 7,20 m., Taigi, galima teigti, kad bendras buvęs laisvos valstybinės žemės plotas, šioje vietoje sudarė 908 kv. m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto dalyje nurodyta, kad sklypai formuojami kaip įsiterpę tik tuomet, jei jie įsiterpę tarp atitinkamų nurodytų objektų ir jeigu jie neviršija 0,04 ha dydžio. Nagrinėjamu atveju, ginčo žemės plotas buvo įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir dviejų gatvių, jo bendras plotas net 5 arais viršijo teisės akte nustatytą maksimalų leistiną 0,04 ha dydį, todėl negalėjo būti laikomas atitinkančiu šiame teisės akte nustatytam maksimaliam sklypo dydžiui. Vertinant ar ginčo žemės sklypas bei aplink jį esantis laisvos valstybinės žemės plotas atitinka „siauros juostos“ apibrėžtį, būtina atsižvelgti į faktinius sklypo matmenis. Viso žemės matmenys plačiausioje vietoje sudaro 18,51 m, siauriausioje – 7,20 m. Tokių matmenų žemės plotas nelaikytinas siaura juosta, tiek atsižvelgiant į jo bendrą plotą (908 kv. m), tiek į matmenis bei konfigūraciją. Suformuotas ginčo sklypas yra didesnis nei 0,04 ha ir sudaro 0,0597 ha bei ribojasi su laisva valstybine žeme, kuri sudaro 0,0311 ha plotą. Taigi, ginčo sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodytos trečios sąlygos. Ginčo žemės plotas viršija 0,09 ha bei iš abiejų pusių ribojasi su gatvėmis, t. y. patekimas į sklypą nėra apribotas, todėl yra galimybė ginčo žemės sklypą suformuoti, kaip atskirą sklypą. AB „Litgrid“ taip pat yra pateikusi atsakymą, kad esant sklypo savininko pageidavimui nėra jokių apribojimų vykdyti 110 kV elektros perdavimo kabelinės linijos Žvėrynas – Centras iškėlimo darbų, todėl nėra pagrindo skaičiuoti žemės sklypo plotą kitaip nei nustatyta teisės aktuose. Darytina išvada, kad žemės sklypas buvo suformuotas ir perleistas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 str. 2 d., 10 str. 4 d., 10 str. 5 d. 4 p., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus, dėl ko administraciniai aktai naikintini, o sandoris pripažintinas negaliojančiu bei taikytina restitucija. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė tripliką (3 t., b. l. 93–97), prašydamas:
Ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti, kaip nepagrįstą;Netenkinus primojo prašymo, ginčijamą 2015 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1728 „Dėl sklypo P. g. formavimo ir pratvarkymo projekto tvirtinimo“ panaikinti kaip išvestinį iš pagrindinių ieškovo reikalavimų ir nepriteisti bylinėjimo išlaidų.
Atsakovas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 nuostatomis parduodamas/išnuomojamas žemės plotas gali būti didinimas, priimta Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. lapkričio 26 s. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-528 „Dėl plano rengimo“ išreiškė sutikimą, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, gavus besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus, būtų rengiamas žemės sklypo planas, padidinant žemės sklypo plotą 0,53 ha iš pietvakarinės žemės sklypo pusės, laisvoje valstybinėje žemėje. Nacionalinės žemės tarnybai, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, nedavus sutikimo, kad žemės sklypas būtų didinamas laisvoje valstybinėje žemėje, ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinis aktas nebūtų priimtas. Ieškovas nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalų atskirą sklypą, kurį būtų galima funkcionaliai naudoti. Atsakovas UAB „LEA lpg“ pateikė tripliką (3 t., b. l. 74–81), prašydamas atmesti ieškinį. Nurodė, kad žemės plotas iš pietinės pusės nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, kadangi žemės sklypas ribojasi su betonine/atramine siena, taip pat pietinėje žemės ploto pusėje yra šlaitas. Žemės sklype buvo dar vienas šlaitas sklypo vakarinėje dalyje, tačiau atsakovas UAB „LEA lpg“ išlygino jį savo lėšomis. Atsakovas, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateiktais dokumentais, patvirtinančiais, kad ginčo sklypas atitinka „įsiterpusio“ sklypo sąvoką ir gali būti parduodamas be aukciono, įsigijo ginčo sklypą turėdamas pagrįstus lūkesčius tikėti, kad toks sklypas atitinka „įsiterpusio“ sklypo sąvoką. Kabelinė linija, esanti ginčo sklype, gali būti iškeliama, tačiau kabelinės linijos iškėlimo kaštai yra neproporcingai dideli. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė tripliką (3 t., b. l. 110–112), prašydamas ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra didesnis nei 4 arai ir jis ribojasi su laisvu valstybinės žemės sklypu, kurio plotas yra 3,11 aro. 4 arų žemės sklypo dydis yra nesvarbus tik tuo atveju, jei visą žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova. Nagrinėjamu atveju to nėra, o sklypo pietinė riba atitraukta nuo gatvės raudonųjų linijų ir esamas šlaitas nėra įtrauktas į žemės sklypo plotą. Ginčo žemės sklypo teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, kurios dydis sudarytų virš 9 arų.Atsakovas UAB „LEA lpg“ pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 467 993,87 Eur žalos atlyginimą (6 t., b. l. 8–27). Nurodė, kad ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio tenkinimas reikštų, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė gerojo administravimo principus. Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad įsigyja įsiterpusį žemės sklypą, kuris bus sujungtas su bendrovės jau turimu kitu žemės sklypu, kadangi buvo gauti sprendimai, nurodyti administraciniuose aktuose, sudaryta ir notariškai patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis. Bendrovė dėl įsigyto turto suvaržymo patyrė žalos, kadangi negalėjo laiku įvykdyti sudarytų preliminarių pirkimo–pardavimo sutarčių, atliko įvairius darbus žemės sklypuose, sudarė kredito sutartis dėl būsimų įmokų už žemės sklypą. Bendrovė atliko žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir kadastrinius matavimus, atliko kitus mokėjimus už sklype atliktus darbus. UAB „LEA lpg“ taip pat 2015 m. rugpjūčio 28 d. sudarė projektavimo darbų sutartį dėl pastato, kurio dalis stovi ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projekto parengimo bei 2017 m. balandžio 28 d. sudarė vieno buto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektavimo paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad sklypai nebus sujungti, bendrovė patirs papildomą žalą dėl šių sutarčių, nes negalės būti projektuojamas antstatas ant esamo pastato. Žalą taip pat sudaro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos toliau skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos už įsigytą ginčo sklypą. Bendrovė patyrė šias išlaidas: 1 051,32 Eur sumokėjo už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir kadastrinius matavimus; 207,36 Eur už žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamo turto registre; 3,62 Eur už VĮ Registrų centro pažymą apie žemės sklypą; 25 192,64 Eur ir 2 000 Eur kaip avansines įmokas už žemės sklypą; 1 252,54 Eur mokėjimas notarei D. S. už duomenų patikslinimą VĮ Registrų centre, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, nuosavybės teisių įregistravimą ir priverstinės hipotekos nustatymą; 1 150,54 Eur mokestis už notaro paslaugas, tvirtinant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; 102 Eur mokestis už notaro paslaugas, tvirtinant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; 178,64 Eur žemės mokestis už žemės sklypą už 2016 m.; 373,89 Eur mokestis už topografinę nuotrauką P. g., jos papildymą ir žemės sklypo ribų žymėjimą; 6 485 Eur, 7 500 Eur ir 3 600 mokesčiai už statybos darbus: reljefo, aplinkos, gerbūvio tvarkymo darbų atlikimą žemės sklype; 7 000 Eur už vandentiekio įvedimą, šulinių įrengimą žemės sklype; 3 000 Eur už prekes, pirktas inžineriniams darbams žemės sklype; 12 215,37 Eur mokėjimas pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; 58,02 Eur, 17,64 Eur, 10,20 Eur ir 15,84 Eur mokesčiai už statybos įrankių nuomos paslaugas dėl inžinerinių darbų žemės sklype; 1 228,72 Eur už statybines medžiagas, trinkelių dangos įrengimą žemės sklype. UAB ,,LEA lpg“ sudarinėjo preliminariąsias, kreditavimo, projektavimo ir kitas sutartis ir šių sutarčių pagrindu atliko šiuos mokėjimus: 4 425,42 Eur delspinigių ir palūkanų mokėjimas pagal 2014 m. spalio 29 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. S0005123, kurios lėšos skirtos mokėjimams pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; 5 044,47 Eur (3 822,29 Eur +1 222,18 Eur) delspinigių ir palūkanų mokėjimas pagal 2017 m. balandžio 27 d. sudarytą paskolos sutartį, kurios lėšos skirtos mokėjimams pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; 8 000 Eur baudą dėl 2016 m. birželio 2 d. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kuria UAB ,,LEA lpg” norėjo parduoti nuosavybės teisę į žemės sklypo, kuris ne vėliau kaip per šešis mėnesius turėjo būti sujungtas su kitu žemės sklypu, ¼ dalį; 106 000,68 Eur baudą dėl 2016 m. birželio 27 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kuria UAB ,,LEA lpg“ norėjo parduoti pirkėjui nuosavybės teisę į žemės sklypo, kuris ne vėliau kaip per šešis mėnesius turėjo būti sujungtas su kitu žemės sklypu, ¼ dalį. Pastarasis sutarties įvykdymas buvo užtikrintas susitarimą lydinčiu užtikrinimo sandoriu, kuriuo UAB ,,LEA lpg“ perleido pirkėjui savo turimus reikalavimus į solidariuosius skolininkus 106 000,68 Eur sumai. UAB „LEA lpg“ įsigijo dalį žemės sklypo ir pastato (cokolis ir 2 aukštai) su tikslu prisijungti laisvą įsiterpusį žemės sklypą ir rekonstruojant pastatą, pastatyti mansardą virš esamo pastato bei papildomą laiptinę su cokoliu, 2 aukštais ir mansarda jau sujungtume žemės sklype ir parduoti pastatytus statinius V. T., su kuriuo 2013 m. vasario 25 d. buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis. 2013 m. gruodžio 17 d. bendrovė ir V. T. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl dalies žemės sklypo ir dalies gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypo dalimi bei gyvenamojo namo dalimi tvarkos nustatymo. Kadangi UAB ,,LEA lpg“ ketino statinius parduoti, taip pat kreipėsi į likusios gyvenamojo namo dalies savininką V. T. dėl leidimo parduoti savo dalį statinio. 2014 m. birželio 4 d. pareiškimu V. T. atsisakė savo pirmumo teisės pirkti parduodamą 8544/51169 dalį gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, P. g. 2016 m. kovo 24 d. V. T. pasirašė sutikimą UAB ,,LEA lpg“ lėšomis įrengti mansardą–pastogės patalpą, atitinkančią kokybės bei priešgaisrinius reikalavimus (normas) bei įregistruoti savo nuosavybės teisę. Vienbutis gyvenamasis namas turėjo būti rekonstruotas į dvibutį gyvenamąjį namą. Bendrovė už rekonstrukcijos projektavimo sutartį sumokėjo 1 000 Eur. 2016 m. birželio 27 d. buvo sudaryta aukščiau nurodyta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas įsipareigojo už 245 000 Eur nupirkti esamame pastate antro aukšto patalpas, 3 parkavimo vietas ir ¼ dalies naujojo žemės sklypo, su užstatymo teise virš savo esamų patalpų įrengti mansardą. Paaiškėjus, kad žemės sklypai nebus sujungti, pirkėjas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o UAB ,,LEA lpg“ sumokėjo aukščiau nurodytą 106 000,68 Eur baudą. Bendrovė dėl nesudaryto sandorio negavo iš viso 91 750 Eur (245 000 Eur (pardavimo kaina) - 34 250 EUR (¼ įsiterpusio žemės sklypo dalies nuo viso įsiterpusio žemės sklypo 137 000 Eur kainos) - 119 000 Eur (parduodamų butų kaina pagal turto vertinimo ataskaitos santrauką). 2017 m. sausio 26 d. buvo atliktas turto vertinimas 16043/58668 daliai gyvenamojo namo su 30/1998 žemės sklypo, esančio Vilniuje, P. g., pagal kurį turto vertė siekia 292 000 Eur (1 kv. m kaina – 1 820 Eur). Atsižvelgiant į šį skaičiavimą, 220 kv. m naujai pastatytos laiptinės su mansarda vertė būtų iš viso 400 400 Eur. Naujai pastatytos laiptinės savikaina būtų ½ įsiterpusio žemės sklypo dalies kaina, t. y. 68 500 Eur ir statybų savikaina 154 000 Eur (700 Eur/kv. m), viso – 222 500 Eur. Bendra negautų pajamų suma už planuotus pastatyti ir parduoti 4 butus siektų 177 900 Eur (400 400 Eur - 222 500 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė administracinius aktus, kurių pagrindu UAB ,,LEA lpg“ priiminėjo tolimesnius savo verslo sprendimus (investavo į žemės sklypo plėtrą, gerinimą, užsakė projektavimo darbus, sudarinėjo preliminariąsias ir kreditavimo sutartis), bendrovė patyrė žalą, t. y. taip institucijų priimtų sprendimų ir bendrovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tenkinus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, bendrovė iš viso patirtų 467 993,87 Eur (73 873,30 Eur – investicijos į žemės sklypą; 122 248,39 Eur – patirti nuostoliai, 271 872,18 Eur – negautos pajamos ir kiti nuostoliai) žalą, kurią, taikant restituciją, turėtų atlyginti Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Bet kuriuo atveju, t. y. tenkinus ar atmetus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, bendrovei privalo būti atlyginti 394 120,57 Eur nuostoliai, kuriuos bendrovė patyrė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų sprendimų. Nurodyta suma yra apskaičiuota priešieškinio pateikimo dienai, kadangi UAB ,,LEA lpg“ vis dar patiria nuostolius, nes bankui moka palūkanas, sudarinėja projektavimo sutartis, moka avansus architektams (CK 6.246–6.249 str., 6.271 str.).Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą (6 t., b. l. 156–160), prašydamas atsakovo UAB „LEA lpg“ priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant tik tas išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčo žemės sklypo dokumentų tvarkymu, jo įregistravimu registre, notaro išlaidų pirkimo–pardavimo sandoriui įforminti, topografine sklypo nuotrauka bei kitų dokumentų parengimu ir sklype vykdytais žemės darbais, atliktais po 2016 m. gegužės 18 d. sudarytos ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Nurodė, kad UAB „LEA lpg“ turėjo teisėtą lūkestį pasitikėti valstybės institucijų priimtais sprendimais, kurių pagrindu atsirado prielaidos sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o todėl įgijo teisę į savo patirtų nuostolių atlyginimą, jeigu byloje pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį bus nuspręsta iš bendrovės restitucijos būdu paimti ginčo žemės sklypą ir grąžinti jį valstybei. Bendrovė įrodinėja, kad neteisėtus veiksmus atliko tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau atsakovu pagal priešieškinį nurodo tik Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Visgi, kelioms institucijoms dalyvavus priimant neteisėtus administracinius aktus ir tokiu būdu bendrais neteisėtais veiksmais sukūrus teisinę situaciją, kuri pažeidė atsakovės UAB „LEA lpg“ turtinius interesus, taikytina solidarioji atsakomybės forma, nes bendram tikslui pasiekti (valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti) buvo būtini abiejų institucijų bendri ir suderinti veiksmai bei sprendimai. Tai reiškia, kad atsakovu pagal priešieškinį taip pat turėtų byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Atsakovo priešieškinis turėtų būti tenkinamas iš dalies, nes tik dalis žalos atsirado dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų. Pripažintos pagrįstomis ir atlyginamos gali būti tik tos išlaidos, kurios patirtos, rengiant dokumentus dėl sklypo prieš pirkimo–pardavimo sandorio įforminimą ir po jo. Valstybei ar savivaldybės institucijai negali atsirasti civilinė atsakomybė už tas išlaidas, kurias UAB „LEA lpg“ patyrė dėl gretimo žemės sklypo tvarkybos darbų, kurie buvo vykdomi pagal UAB „LEA lpg“ ir UAB „Rytų keliai“ 2016 m. spalio 3 d. sudarytą rangos sutartį. Bendrovės nurodomos išlaidos delspinigių ir palūkanų forma taip pat negali būti priežastiniu ryšiu susietos su valstybės ar savivaldybės neteisėtais veiksmais. 2014 m. spalio 29 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos naudojimo tikslas yra skolos padengimas unijai „Sostinės kreditas“ bei gyvenamojo namo Vilniuje, P. g., statybai, o ne ginčo žemės sklypo įsigijimo finansavimui. 2017 m. balandžio 7 d. kreditavimo sutartyje nurodyta, kad paskolos dalis skiriama LTL Kredito unijai paskolos grąžinimui, o kitas dalis atsiskaitymui už 1,9052 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad pagal paskolos sutartis gautos lėšos turėjo būti panaudotos kitiems tikslams, o ne atsiskaitymams už ginčo žemės sklypą ar jame vykdomus darbus. Bendrovės nurodomi nuostoliai, išmokant gyvenamojo namo dalių (butų) ir žemės dalių pirkėjams baudas pagal preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, yra nepagrįsti, kadangi preliminariosiose sutartyse buvo nurodoma, kad ginčo žemės sklypo dalys bus parduodamos tik po to, kai parduodami sklypai bus sujungti į vieną. Bendrovė, nustatydama nurodytą sąlygą ir pakankamai trumpą laiką jai įgyvendinti, pati prisiėmė pagrindinių sandorių neįvykdymo riziką. Darytina išvada, kad bendrovė neįrodė priežastinio ryšio tarp institucijų veiksmų ir nurodomos žalos (CK 6.5 str., 6.279 str.).Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (6 t., b. l. 167–172), prašydamas UAB „LEA lpg“ priešieškinio reikalavimus spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir įvertinus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimti sprendimai neatsiejamai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, eile priimtų dokumentų ir sutikimų, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiami dokumentai, tikslu sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Nurodė, kad sprendimą dėl sklypo, kaip įsiterpusio, (ne)pardavimo priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ne kartą išreiškė sutikimą, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiami dokumentai tikslu sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo: 2013 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-528 „Dėl plano rengimo“ išreiškė sutikimą; 2014 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-2639 „Dėl reikalavimų žemės sklypo P. g. formavimo ir pertvarkymo projektui rengti išdavimo“ konstatavo, kad parduodamas plotas galėtų būti padidintas bei nurodė, kad laisvos valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), P. gatvės, kurios raudonosios linijos pažymėtos sklypų S. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 1-1425 „Dėl Sklypo S. g. detaliojo plano tvirtinimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame žemėlapyje ir pietų pusėje esančio šlaito. Šį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta; 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-705 Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. 2015 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštu Nr. 49SJN-594-(14.49.105.) „Dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. P. g. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ suderintas bei 2015 m. balandžio 29 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. TPD-2160-(8.30.) pritarta formavimo ir pertvarkymo projekto ir jo sprendinių teikimui tvirtinti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nedavus sutikimo, kad žemės sklypas būtų padidintas laisvoje valstybinėje žemėje, ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 30-1728 „Dėl sklypo P. g. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ nebūtų priimtas. Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Darytina išvada, kad reikalavimai panaikinti 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą laikytini išvestiniais ir neatsiejamai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtais sprendimais. Pats įsakymas savaime jokių pasekmių, dėl kurių galėjo atsirasti galima žala, negalėjo sukelti, todėl prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nepagrįstai nurodo, kad byloje pagal priešieškinį atsakovu turėtų būti traukiama Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir taikoma solidari atsakomybė. Savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, atliko visas reikalingas teisės aktuose numatytas procedūras, tame tarpe ir derinimą su atsakinga institucija – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tokios pareigos nevykdymas būtų prieštaravęs ne tik proporcingumo, protingumo principams, bet ir neturėtų jokio teisinio pagrindimo. Darytina išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir UAB „LEA lpg“ nuostolių atsiradimo (CK 6.248 str., 6.271 str., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 65 p., 67 p.).Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą (7 t., b. l. 2–7), prašydamas priešieškinį atmesti. Nurodė, kad lėšos už parduotus naujus žemės sklypus paskirstomos tokiu būdu: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduodamas žemės sklypas, biudžetą, į atskirą sąskaitą, atidarytą lėšoms, gautoms už parduotus valstybinės žemės sklypus, kaupti. Parduoto naujo žemės sklypo kainos dalis, kurią sudaro žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo išlaidos, sumokama į savivaldybės, kurios teritorijoje parduodamas žemės sklypas, nurodytą sąskaitą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį pati patvirtino, kad už ginčo sklypą gautos lėšos buvo panaudotos viešųjų funkcijų tenkinimui. Tai reiškia, kad naudos gavėjas už parduotą ginčo žemės sklypą yra ir Vilniaus miesto savivaldybė. UAB „LEA lpg“ priešieškinyje taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 30-1728 yra tiesiogiai susijęs su atsiradusia žala, kuri atsirado dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų veiksmų organizuojant, rengiant, derinant ir tvirtinant ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nepriėmus nurodyto 2015 m. gegužės 15 d. įsakymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius nebūtų priėmęs administracinių aktų, sąlygojusių ginčo žemės sklypo pardavimą. Darytina išvada, kad UAB „LEA lpg“ išlaidos, patirtos iki ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo yra atsiradusios dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai teigia, kad jos priimti administraciniai aktai yra teisėti ir ginčo žemės sklypas buvo pagrįstai pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi ginčo žemės sklypas, vykdant jo formavimo ir pardavimo procedūras, ribojosi su laisvos valstybinės žemės plotu ir yra 0,0597 ha ploto, todėl neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimti ir ieškiniu ginčijami administraciniai aktai laikytini išvestiniais, nes jie buvo priimti vadovaujantis išimtinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtais administraciniais aktais ir pasitikint savivaldybės administracijos kompetencija tinkamai įgyvendinti jai priskirtas savarankiškąsias savivaldybės funkcijas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė yra dalinė, nes CK 6.271 str. 1 d. nuostatos suponuoja išvadą, kad sprendžiant valstybės ir savivaldybių bendros atsakomybės klausimą, solidarioji atsakomybė yra negalima. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė neteisėtus administracinius aktus, dėl ko jos atsakomybė yra kildinama iš delikto, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – iš sutarties pažeidimo. Tai reiškia, kad pagal priešieškinį galėtų būti taikoma tik dalinė ir tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybė, nes yra skirtingas atsakovų veiksmų atlikimo laikas, apimtis ir jų ryšys su pasekmėmis. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas prokuroro ieškinys, UAB „LEA lpg“ būtų grąžintos sumokėtos įmokos pagal ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, papildomai valstybei sumokant bendrovei išlaidas, patirtas registruojant ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį VĮ Registrų centre, ir išlaidas notarui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. liepos 5 d. atliko ginčo žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2018 m. liepos 10 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame užfiksuota, kad žemės sklype sukrautos statybinės medžiagos, sklypo viduryje užfiksuota žolėmis apaugusi smėlio kalva, užfiksuotas trinkelėmis išklotas takas. Lyginant faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuotus duomenis su Google maps „Street view“ 2012 m. birželio mėn. atlikta nuotrauka, pastebėtina, kad ginčo žemės sklype nebeliko juosiančios tvoros bei medžio kamieno. Ieškovo reikalavimas yra taikyti restituciją, grąžinant ginčo žemės sklypą Lietuvos Respublikai, o UAB „LEA lpg“ grąžinant už ginčo žemės sklypą 27 400 Eur sumokėtų įmokų, todėl, tenkinus ieškinio reikalavimus, turi būti mažinamas atsakovo priešieškinio reikalavimas. Atsakovas priešieškinyje nurodo išlaidas, kurios yra susijusios ne tik su ginčo žemės sklypu, bet ir kitu atsakovui priklausančiu žemės sklypu, esančiu Vilniuje, P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 3 d. rangos sutartyje Nr. LT16/LEA/10 nurodyta, kad statybos objektas yra ginčo žemės sklypas bei žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), objekte bus atliekami žemės sklypo reljefo, aplinkos gerbūvio darbai. Kaip konstatuota aukščiau nurodytame 2018 m. liepos 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, žemės sklypo reljefas nėra išlygintas (smėlio kauburas), trinkelės išklotos tiek ginčo žemės sklype, tiek ir kitame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nebeliko ginčo žemės sklypą juosiančios tvoros. PVM sąskaita–faktūra Nr. BIK0978925, kuria buvo pirktos trinkelės, vejos bordiūras, padėklai, granito skalda, atsijos, transportavimo paslaugos, patvirtina, kad pinigai buvo mokami ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) darbams atlikti. 2014 m. spalio 29 d. su kredito unija sudarytoje sutartyje Nr. S0005123/14 nurodyta, kad paskolos naudojimo tikslas yra padengti UAB „LEA lpg“ įsiskolinimą unijai „Sostinės kreditas“ bei gyvenamosios paskirties namo statybai Vilniuje, P. g. Tai reiškia, kad paskola buvo paimta ne namo statybai ginčo žemės sklype. Medicinos banko 2017 m. balandžio 7 d. kreditavimo sutartimi Nr. LOAN_269543 UAB „LEA lpg“ suteikta 168 288 Eur paskola refinansuoti kredito unijos 2014 m. spalio 29 d. suteiktos paskolos likutį ir atsiskaitymui už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad bendrovė lėšas skolinosi ne atsiskaityti už ginčo žemės sklypą ar tame sklype vykdomiems darbams atlikti, bet atsiskaityti už visai kitą objektą. 2015 m. rugpjūčio 27 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 103/55 dalykas yra paslaugų paskirties pastato, sklype Vilniuje, P. g., priešprojektinis pasiūlymas (kvartalo studija) ir projektinis pasiūlymas. Tokia sutartis nėra susijusi su ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. UAB „LEA lpg“ pateikti dokumentai (priešieškinio priedas Nr. 17) yra sunkiai identifikuojami, iš jų negalima suprasti, kieno, kada ir už kokius darbus buvo atlikti mokėjimai. Bendrovės nurodomos išlaidos, susijusios su statybos įrankių nuomos paslaugomis, susidarė po Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 3 d. rašto Nr. 49SJN-523-(14.49.105.) pateikimo, kuriuo UAB „LEA lpg“ buvo informuota apie atsisakymą sujungti žemės sklypus, todėl šios išlaidos negali būti atlyginamos. Ginčo žemės sklypas buvo tik vienos (2016 m. liepos 27 d.) preliminarios sutarties dalyku. UAB „LEA lpg“ galėjo vykdyti nurodytą sutartį ir parduoti kitus sutartyje minimus žemės sklypus. Darytina išvada, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, neturėtų atlyginti UAB „LEA lpg“ patirtos žalos (išskyrus išlaidas, patirtas registruojant ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį VĮ Registrų centre ir išlaidas notarui), kadangi bendrovė neįrodė, kad prašomos priteisti žalos dydžio ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir neva atsiradusios žalos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra vienintelė institucija, atsakinga dėl UAB „Lea lpg“ patirtų išlaidų už ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes būtent jos 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu buvo patvirtintas kitos paskirties ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas buvo sujungti įsiterpusį valstybės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai, todėl dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti žalą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų turėtų būti sprendžiamas rūšinio teismingumo klausimas (CK 6.271 str., Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 6 d. 1 p., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 d.).
Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:
1998 m. vasario 12 d. priimtas Vilniaus miesto valdybos sprendimas patvirtinti Žvėryno šiaurinės dalies detalųjį planą ir jo sprendinius (3 t, b. l. 30–33).2004 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu patvirtinta Vilniaus miesto dviračių trasų schema (3 t., b. l. 34). 2010 m. kovo 17 d. priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas patvirtinti kitos paskirties sklypo S. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą ir jo sprendinius (1 t., b. l. 281–283, 285). Planas (3 t, b. l. 114).2012 m. birželio mėn. Google programos Street view nuotrauka, kurioje užfiksuotas žemės sklypo Vilniuje, P. g., fragmentas (7 t., b. l. 24).2013 m. vasario 25 d. V. T. ir UAB „LEA lpg“ sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria sutarties šalys sutarė iki 2013 m. gegužės 1 d. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią V. T. įsipareigojo už 72 405 Eur parduoti UAB „LEA lpg“ nebaigtos statybos priestatą prie gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, P. g., (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra priestatas (6 t., b. l. 28–32).2013 m. kovo 26 d. Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarė D. J. patvirtino V. T. ir S. V. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad V. T. ir S. V., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1998 ha bendro ploto, ir jame esančių statinių, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, P. g., savininkai sutinka, jog UAB „LEA lpg“ savo vardu išsinuomotų ir/arba išsipirktų jiems nuosavybės teise priklausančiu sklypu besiribojantį valstybinės žemės sklypą, turintį 0,0598 ha bendro ploto (4 t., b. l. 49). 2013 m. balandžio 30 d. UAB „LEA lpg“ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą pateikti nuomonę dėl planuojamų prijungti iki 6 arų valstybinės žemės, esančios šalia žemės sklypo, Vilniuje, P. g., (1 t., b. l. 15).2013 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė UAB „LEA lpg“ atsakymą į 2013 m. balandžio 30 d. prašymą, nurodydamas, kad spręsti dėl sutikimo padidinti žemės sklypą bus galima tik tuomet, kai savivaldybės administracijai bus pateiktas prašymas leisti pradėti rengti žemės sklypo planą (1 t., b. l. 16–17).2013 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą dėl sutikimo rengti detalųjį planą. Prašyme nurodyta, kad detaliojo plano rengimo tikslas yra, nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių ir esamos žemės sklypo P. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinės žemės naudojimo paskirties (kita), nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) naudojimo būdą ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos naudojimo pobūdį (G1), pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą numatant prijungti valstybinės žemės dalį, nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus (1 t., b. l. 20). 2013 m. lapkričio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui sutikimą, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, gavus besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus, būtų rengiamas žemės sklypo Vilniuje, P. g., planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 0,53 ha iš pietvakarinės žemės sklypo pusės, laisvoje valstybinėje žemėje (1 t., b. l. 23).2013 m. gruodžio 16 d. Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro notarė V. Š. patvirtino V. T. ir S. V. pareiškimą, kuriuo V. T. ir S. V. sutiko, kad UAB „LEA lpg“ sudarytų ir patvirtintų 130/1998 dalies žemės sklypo (savo dalies), turinčio 0,0130 ha ploto, esančio Vilniuje, P. g., detalųjį planą ir atliktų visus veiksmus, susijusius su detaliojo plano suderinimu, Vilniaus miesto savivaldybėje, Nacionalinėje žemės tarnyboje bei Kultūros vertybių apsaugos departamente (1 t., b. l. 116–117).2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro notarė V. Š. patvirtino tarp V. T. ir UAB „LEA lpg“ sudarytą dalies žemės sklypo ir dalies gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypo dalimi bei gyvenamojo namo tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią V. T. pardavė UAB „LEA lpg“ už 72 405 Eur 8544/51169 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 130/1998 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniuje, P. g. (6 t., b. l. 33–49). 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu patvirtintas Vilniaus miesto dviračių takų specialusis planas (3 t., b. l. 35).2014 m. gegužės 30 d. surašytame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2014 m. gegužės 22 d. darbinio pasitarimo protokole nurodyta, kad 23 darbotvarkės klausimu buvo rekomenduota pritarti UAB „LEA lpg“ prašymui organizuoti žemės sklypo, esančio Vilniuje, P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas padidinti laisvoje valstybinėje žemėje esamą 1998 kv. m ploto nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, prijungiant laisvą valstybinę žemę bei nustatyti naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Esamas naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų pastatų teritorija. Prašomas priskirti prie esamo žemės sklypo valstybinės žemės plotas – apie 597 kv. m (3 t., b. l. 198–199).2014 m. birželio 4 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. patvirtino V. T. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad V. T. yra žinoma, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, P. g., bendraturtis UAB „LEA lpg“ parduoda jam priklausančia 8544/51169 dalį gyvenamojo namo už 104 263,20 Eur kainą, ir jis atsisako nuo pirmumo teisės pirkti parduodamą turto dalį (6 t., b. l. 55). 2014 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-2144 nutarė pradėti rengti apie 2595 km. m ploto žemės sklypo P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo (1 t., b. l. 32).2014 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą nustatyta tvarka pateikti reikalavimus projekto, kurio tikslas sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (apie 597 kv. m) su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, parengimui (1 t., b. l. 24–25).2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius nepritarė žemės sklypo P. g. formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui bei atsisakė išduoti reikalavimus projektui rengti, kadangi norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra suformuotas gyvenamojoje teritorijoje, jis yra didesnis nei 0,04 ha bei rytinėje, pietinėje ir pietvakarinėje pusėje ribojasi su nesuformuoto laisvos valstybinės žemės plotu, todėl neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos (1 t., b. l. 26–27).2014 m. rugsėjo 15 d. UAB „LEA lpg“ pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą panaikinti 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir išduoti reikalavimus projektui rengti (1 t., b. l. 28–29).2014 m. spalio 17 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pranešė, kad nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui iki 2014 m. spalio 31 d. išduoti reikalavimus žemės sklypo Vilniuje, P. g., formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Rašte nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, P. g.), P. gatvės, kurios raudonosios linijos pažymėtos sklypo S. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 1-1425 „Dėl sklypo S. g. detaliojo plano patvirtinimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame žemėlapyje ir pietų pusėje esančio šlaito. Šį valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta, sklypas yra įsiterpęs tarp kelių, privataus žemės sklypo ir šlaito, todėl parduodamas plotas galėtų būti padidintas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (1 t., b. l. 37–38).2014 m. spalio 29 d. LTL Kredito unija ir UAB „LEA lpg“ sudarė paskolos sutartį Nr. S0005123/14, pagal kurią kredito unija paskolino bendrovei iki 2019 m. spalio 29 d. 107 159,40 Eur. Paskolos naudojimo tikslas: padengti UAB „LEA lpg“ įsiskolinimą unijai „Sostinės kreditas“ bei gyvenamosios paskirties namo statybai Vilniuje, P. g. Paskolos grąžinimas užtikrintas 0,0130 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 152,97 kv. m nebaigto statyti priestato prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); subordinavimo sutartimis su J. J.; maksimalia hipoteka. Paskolos sutarties bendrosios dalies 6.2 punkte paskolos gavėjas įsipareigojo gautą paskolą naudoti pagal tikslinę paskirtį bei užtikrinti kredito unijos galimybę kontroliuoti, kaip naudojama paskola (5 t., b. l. 85–92). 2014 m. spalio 30 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius išdavė formavimo ir pertvarkymo reikalavimus žemės sklypui Vilniuje, P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39).2014 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas patvirtino žemės sklypo, esančio Vilniuje, P. g., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (1 t., b. l. 70–71).2014 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (registro Nr. 1/1984) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, P. g., savininkai yra S. V. (priklauso 2705/5994 dalys), L. T. (541/5994), V. T. (786/1998), UAB „LEA lpg“ (130/1998) (1 t., b. l. 81–82).2014 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (registro) statinių (dviejų gyvenamųjų namų, dviejų stoginių, trijų ūkinių pastatų, kiemo statinių), esančių P. g., Vilniuje, savininkai yra V. T. (priklauso 174659302/347060000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1p,; 42625/51169 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2A1p; du ūkiniai pastatai ir stoginės, ½ kiemo statinių), L. T. (4310/17353 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalys kiemo statinių), S. V. (86200698/347060000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „LEA lpg“ (8544/51169 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 83–86).2014 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 6 d. UAB „LEA lpg“ atliko mokėjimus SĮ Vilniaus planas naudai bendrai 1 051,32 Eur sumai pagal 2014 m. gruodžio 10 d. šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. KADA-12/03 dėl žemės sklypo, esančio Vilniuje, P. g., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir kadastrinių matavimų (5 t., b. l. 40–44, 47). 2015 m. vasario 5 d. V. T. ir UAB „LEA lpg“ pasirašė susitarimą atsidalinti gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, P. g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įregistruoti nuosavybės teises į atskirai suformuotas patalpas. Šalys sutarė, kad V. T. registruos nuosavybės teisę į 426,25 kv. m. bendro ploto naujai suformuotą turtinį vienetą, UAB „LEA lpg“ – į 160,43 kv. m gyvenamojo namo po atidalijimo (1 t., b. l. 56–57).2015 m. vasario 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis V. T. ir UAB „LEA lpg“ pasirašyto susitarimo pagrindu nuosavybės dalys į gyvenamąjį namą Vilniuje, P. g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos tokiomis proporcijomis: V. T. – 42625/58668, UAB „LEA lpg“ – 16043/58668 (1 t., b. l. 58–62).2015 m. vasario 17 d. SĮ Vilniaus planas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą suderinti parengtą žemės sklypo P. g. formavimo ir teritorijų planavimo dokumentą ir suderintas bylas grąžinti SĮ Vilniaus planas (1 t., b. l. 62–87).2015 m. kovo 31 d. SĮ Vilniaus planas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai patvirtinti žemės sklypo P. g. 8 formavimo ir pertvarkymo projektą (3 t., b. l. 188).2015 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į SĮ Vilniaus planas dėl žemės sklypo Vilniuje, P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (1 t, b. l. 90).2015 m. balandžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės valdos projekto patikrinimo aktu pritarė žemės sklypų (valstybinės žemės sklypo prie žemės sklypo P. g., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti (3 t., b. l. 189).2015 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto „Dėl sklypo P. g. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ aiškinamajame rašte nurodyta, jog esamas sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1998 kv. m ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypas P. g. pertvarkomas, padidinant esamą sklypą 597 kv. m. įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų (3 t., b. l. 187).2015 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-1728 „Dėl sklypo P. g. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo P. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Įsakymu nustatyta, kad sklypo naudotojas privalo per 3 mėnesius nuo šio įsakymo pasirašymo dienos kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto pardavimo ir jo sujungimo su kitos paskirties žemės sklypu P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); įsakymas netenka galios, jei per 6 mėnesius nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimo parduoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą priėmimo dienos nesudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir šis juridinis faktas neįregistruojamas Nekilnojamojo turto registre; žemės sklypo P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas yra Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano koregavimas. Nustatyta tvarka patvirtintas formavimo ir pertvarkymo projektas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (1 t., b. l. 88–89).SĮ Vilniaus planas parengta 597 kv. m žemės sklypo P. g. žemės sklypų kadastrinių matavimų byla, prisijungimas prie LitPos – 2015 m. gegužės 28 d. (1 t., b. l. 92–119).2015 m. gegužės 28 d. Valstybės parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 2595 kv. m žemės sklypo, esančio Vilniuje, P. g., vertė – 22 591 Eur (1 t., b. l. 47).2015 m. gegužės 28 d. Valstybės parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 597 kv. m žemės sklypo, esančio Vilniuje, P. g., vertė – 5 198 Eur (1 t., b. l. 94).2015 m. rugpjūčio 4 d. UAB „LEA lpg“ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą suformuoti ir parduoti išsimokėtinai įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą (ar jo dalį), esantį Vilniuje, P. g. (1 t., b. l. 131).2015 m. rugpjūčio 17 d. UAB „LEA lpg“ prašymas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui patikrinti SĮ Vilniaus planas parengtą sklypo, esančio Vilniuje, P. g., kadastro duomenų bylą (1 t., b. l. 120).2015 m. rugpjūčio 27 d. UAB „LEA lpg“ ir UAB „Saudra“ sudarė projektavimo darbų sutartį. Projektuotojas UAB „Saudra“ įsipareigojo parengti paslaugų paskirties pastato, sklype Vilniuje, P. g. 8, priešprojektinius pasiūlymus (kvartalo studija) ir projektinius pasiūlymus. Projekto sudėtis yra pastato architektūriniai planai, fasado sprendiniai, 3D vizualizacijos, kvartalo studija, numatomą užstatyti sklypų sutvarkymo sprendiniai, parkavimo sprendiniai besiribojančiame nesuformuotame valstybiniame žemės sklype P. g. Su sprendiniais supažindinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento atstovus apie numatomą pastato projektavimą ir žemės paskirties keitimą techninio projekto etape. Parengtą projektą suderinti Kultūros paveldo apsaugos skyriuje Vilniaus miesto savivaldybėje, Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniame padalinyje. Gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Projektuotojas įsipareigojo parengti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir visuomenės informavimą apie numatomus projektavimo darbus, gauti specialiuosius architektūros reikalavimus. Projektuotojas darbus pradeda po sutarties pasirašymo ir avansinio apmokėjimo ir baigia per 4 mėnesius. Visų darbų kaina – 10 000 Eur + PVM. Užsakovas įsipareigojo sumokėti 1 000 Eur avansą + PVM, atlikti tarpinį 4 000 Eur mokėjimą už faktiškai atliktus ir užsakovui perduotus ir priimtus tinkamai atliktus darbus, likusią sumą sumokėti po darbų užbaigimo (5 t., b. l. 127–130). 2015 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastrų duomenų bylos tikrinimo aktuose nurodyta, kad 598 kv. m žemės sklypo P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)kadastro duomenų byla ir 2595 kv. m žemės sklypo P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla užpildyta teisingai (1 t., b. l. 122–123).2015 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimu Nr. 49SK-1584-(14.49.109) nuspręsta suformuoti žemės sklypą (597 kv. m), patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal SĮ Vilniaus planas 2015 m. gegužės 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu suformuoti žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą (3 t., b. l. 173–180).2015 m. rugsėjo 24 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti/išregistruoti žemės sklypą, atlikti kitus kadastro tvarkymo darbus, įregistruoti valstybės nuosavybės ir patikėjimo teisę į sklypą Vilniuje, P. g. (1 t., b. l. 256).2015 m. spalio 14 d. AB Litgrid rašte nurodyta, kad žemės sklype Vilniuje, P. g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eina 110 kV elektros perdavimo kabelinė linija Žvėrynas – Centras (4 t., b. l. 152).2015 m. spalio 26 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius informavo UAB „LEA lpg“, kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutarties projektas (1 t., b. l. 129).2015 m. spalio 26 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius informavo UAB „LEA lpg“, kad už įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre turi būti sumokėta 207,36 Eur įmoka (1 t., b. l. 128).2015 m. spalio 27 d. L. T. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, sujungiant įsiterpusį 305 kv. m valstybinės žemės plotą su besiribojančiu 1998 kv. m žemės sklypu P. g., nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo (4 t., b. l. 162).2015 m. spalio 27 d. UAB „LEA lpg“ 207,36 Eur sumokėjo VĮ Registrų centrui už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (5 t., b. l. 45–46).2015 m. lapkričio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymu Nr. 49VĮ-1450-(14.49.2) nuspręsta nustatyti 137 000 Eur įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kainą ir parduoti sklypą UAB „LEA lpg“, išskaičiavus pirkėjo jau sumokėtą 207,36 Eur žemės sklypo registracijos kainą. Įsakymu taip pat nustatyta, kad pirkėjas už žemės sklypą atsiskaito išsimokėtinai, iš karto sumokant ne mažiau kaip 20 proc. nustatytos žemės sklypo dalies kainos, kitą sumą – per tolimesnius 14 metų, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (1 t., b. l. 132). 2015 m. lapkričio 3 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius informavo UAB „LEA lpg“, kad iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., bendrovė turi sumokėti pradinę įmoką ne mažiau kaip 27 192,64 Eur į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą. Rašte taip pat nurodyta, kad už išsimokėtinai parduoto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo priverstinės hipotekos įregistravimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre apmokamas pirkėjo lėšomis (1 t., b. l. 133–134).2015 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu nuspręsta pradėti rengti apie 2298 kv. m ploto žemės sklypo P. g. (Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo (4 t., b. l. 160).2016 m. sausio 11 d. UAB „LEA lpg“ pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui perskaičiuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo kainą, nes sklype praeina 110 kv elektros perdavimo kabelinė linija Žvėrynas – Centras (1 t., b. l. 135).2016 m. vasario 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius informavo UAB „LEA lpg“ dėl žemės sklypo kainos perskaičiavimo ir nurodė, kad teisės aktais nesuteikta galimybė perskaičiuoti žemės sklypų vertes, apskaičiuotas pagal verčių žemėlapius, atsižvelgiant į išskirtines žemės sklypų charakteristikas (1 t., b. l. 139–140).2016 m. kovo 18 d. UAB „LEA lpg“ 1 000 Eur avansinis mokėjimas UAB „Saudra“ pagal sutartį (6 t., b. l. 57).2016 m. kovo 24 d. Vilniaus m 21-ojo notaro biuro notarė V. Š. patvirtino V. T. sutikimą, kad virš prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, P. g., kurio 42625/58668 dalys priklauso V. T., esamo priestato 3a1/b, priklausančio UAB „LEA lpg“ nuosavybės teise, UAB „LEA lpg“ savo lėšomis įrengtų mansardą – pastogės patalpą, atitinkančią kokybės bei priešgaisrinius reikalavimus ir įregistruotų nuosavybės teisę UAB „LEA lpg“ vardu (6 t., b. l. 55). 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus m 21-ojo notaro biuro notarė V. Š. patvirtino tarp V. T. ir UAB „LEA lpg“ sudarytą susitarimą dėl naudojimosi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu Vilniuje, P. g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 121–138).2016 m. balandžio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, keliamus formuojamos ar pertvarkomos žemės sklypui P. g., Vilniuje, bei pietrytinėje žemės sklypo pusėje esančiam žemės sklypo pusėje apie 300 kv. m ploto teritorijai (4 t., b. l. 155–156).2016 m. balandžio 22 d. UAB „LEA lpg“ sumokėjo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 27 192,64 Eur avansinę įmoką už žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 48–49).2016 m. gegužės 18 d. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „LEA lpg“ sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-17-(14.49.56), pagal kurią bendrovė išsimokėtinai už 137 000 Eur įsigijo 597 kv. m ploto žemės sklypą Vilniuje, P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje UAB „LEA lpg“ įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo (3 t., b. l. 143–146).2016 m. gegužės 31 d. UAB „LEA lpg“ sumokėjo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei D. S. iš viso 1 256,16 Eur (3,62 Eur sumokėta 2015 m. spalio 27 d.) už notaro paslaugas, tvirtinant valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, P. g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (5 t., b. l. 46, 50–52). 2016 m. birželio 2 d. M. M. ir UAB „LEA lpg“ sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo už 149 000 Eur parduoti pirkėjui nekilnojamuosius daiktus, esančius Vilniuje, P. g.: gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-11 (48,42 kv. m) ir 1-12 (4.60 kv. m) kartu su laiptinės patalpomis, esančią gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo Vilniuje, P. g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, tenkančią įsigyjamoms patalpoms; žemės sklypo Vilniuje, P. g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ne vėliau kaip per šešis mėnesius bus sujungtas su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis. Šalys sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 45 kalendorines dienas po sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d, nebent šalys raštu susitaria kitaip. Pirkėjas įsipareigojo: 3 000 Eur avansą sumokėti per 30 dienų nuo preliminariosios sutarties pasirašymo; 17 000 Eur – per 5 dienas nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti; 129 000 Eur – pagrindinėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Šalys sutarė (sutarties 7.3 p.), kad jeigu pagrindinė sutartis bus nesudaryta dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas sumokės pirkėjui pusantro karto didesnio nei pirkėjo faktiškai sumokėtas avansas dydžio baudą (5 t., b. l. 112–115).2016 m. birželio 27 d. A. S. ir UAB „LEA lpg“ sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti dvi pagrindines sutartis. Pagal pirmąją sutartį bendrovė įsipareigojo už 245 000 Eur parduoti A. S. nekilnojamuosius daiktus, esančius Vilniuje, P. g.: gyvenamąją patalpą plane pažymėtą indeksu 1-17 (54,89 kv. m) kartu su laiptinės patalpomis, esančią gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo Vilniuje, P. g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, tenkančią įsigyjamoms patalpoms; žemės sklypo Vilniuje, P. g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ne vėliau kaip per šešis mėnesius bus sujungtas su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis; 3 įrengtas parkavimo vietas; užstatymo teisę statyti papildomą aukštą virš įsigyjamų patalpų. Pagal antrąją sutartį A. S. įsipareigojo už 70 000 Eur parduoti UAB „LEA lpg“ 0,1863 ha, 01840 ha ir 0,1865 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 45 kalendorines dienas po sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių P. g., sujungimo, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 31 d, nebent šalys raštu susitaria kitaip. Šalys sutarė nekilnojamojo turto kainas mokėti pagrindinių sutarčių sudarymo dieną, atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir pagrindinių sutarčių sudarymo metu A. S. sumokant 175 000 Eur likutį į UAB „LEA lpg“ sąskaitą, esančią LTL Kredito unijoje, kaip UAB „LEA lpg“ įsipareigojimų kredito unijai vykdymą. Šalys sutarė (6.1 p.), kad jei pagrindinės sutartys nebus sudarytos dėl vienos iš sutarties šalių kaltės, tai kaltoji šalis turi grąžinti kitai šaliai visas iš jos faktiškai gautas lėšas ir sumokėti 49 000 Eur netesybas (5 t., b. l. 120-123).2016 m. birželio 30 d. UAB „LEA lpg“ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą sujungti sklypus, esančius Vilniuje, P. g. (2 t., b. l. 52)2016 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu „Dėl žemės sklypo S. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir P. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perdalijimo projekto tvirtinimo“ patvirtintas UAB „Tiretas“ 2016 m. birželio 20 d. parengtas žemės sklypų S. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir P. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perdalijimo projektas (3 t., b. l. 55).2016 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu patvirtintas sklypo S. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu Žvėryno seniūnijoje (reg. Nr. 2577), patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 1-1425 „Dėl sklypo S. g. detaliojo plano tvirtinimo“, nustatytų sklypų Nr. 4 statinių statybos zonų ir statybos ribų koregavimą pagal statinių projekto sklypo sutvarkymo planas, kuriam pritarė Teritorijų planavimo komisija (3 t., b. l. 60).2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius informavo UAB „LEA lpg“, jog įkeisti nekilnojamieji daiktai gali būti sujungti tik gavus kreditorių sutikimą. Kadangi 597 kv. m ploto žemės sklypo, Vilniuje, įkeisto valstybei, hipoteka buvo įregistruota vėliau negu 130 kv. m ploto dalies, esančios 1998 kv. m ploto žemės sklype, P. g., Vilniuje, įkeistos kitam kreditoriui, hipoteka, todėl valstybė po minėtų žemės sklypų sujungimo taptų paskesnės eilės kreditoriumi. UAB „LEA lpg“ turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių prašydami išduoti sutikimą pertvarkyti 1998 kv. m ploto žemės sklypą, esantį P. g., Vilniuje, ir besiribojantį 597 kv. m ploto žemės sklypą, sujungimo būdu (1 t., b. l. 150).2016 m. rugsėjo mėn. geodezininko M. D. parengta vandentiekio geodezinė nuotrauka M1:500, objekte Vilniuje, P. g. (5 t., b. l. 64–67).2016 m. spalio 3 d. UAB „LEA lpg“ ir UAB „Rytų keliai“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Rytų keliai“ įsipareigojo 597 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo prie gyvenamojo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), P. g., atlikti statybos darbus: žemės sklypo reljefo, aplinkos, gerbūvio tvarkymo darbai, kur reikia atliekami rankiniu būdu, kadangi per žemės sklypą eina požeminė 110 kV elektros linija (3 t., b. l. 85–87).2016 m. spalio 14 d. suformuoti žemės mokesčio deklaracijos duomenys, pagal kuriuos 2016 m. UAB „LEA lpg“ mokėtinas žemės mokestis už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 178,64 Eur (5 t., b. l. 53–55).2016 m. spalio 17 d. UAB „LEA lpg“ pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą išduoti sutikimą pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), P. g. paskirtį į komercinę (4 t., b. l. 195). 2016 m. spalio 19 d. UAB „Rytų keliai“ sustambintas sąmatinis skaičiavimas, kuriame nurodyta, kad naujos pastato dalies statybos (apie 220 kv. m, cokolis, 1 aukštas, 2 aukštas ir mansarda iki pilnos dalines apdailos) ir aplinkotvarkos vertė yra 185 710 Eur (6 t., b. l. 144). 2016 m. lapkričio 7 d. LTL Kredito unija informavo, kad neprieštarauja, jog sujungimo būdu pertvarkant 1998 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 597 kv. m sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis po sujungimo pirminiu įkeitimu liktų valstybei (4 t., b. l. 197).2016 m. lapkričio 8 d. UAB „LEA lpg“ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą išduoti sutikimą pertvarkyti 1998 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 597 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu (4 t., b. l. 196).2016 m. lapkričio 8 d. pateiktas UAB „LEA lpg“ pasiūlymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl bendrojo plano sprendinių (7 t., b. l. 44–45).2016 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius informavo UAB „LEA lpg“, kad neprieštarauja pertvarkyti 1998 kv. m ploto žemės sklypą, esantį Vilniuje, P. g., ir besiribojantį 597 kv. m ploto žemės sklypą, sujungimo būdu (4 t., b. l. 198).2016 m. lapkričio 15 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimais buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto 0,2595 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje, P. g., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šį daiktą, kadangi UAB „LEA lpg“ nepateikė dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą ir notaro patvirtintos žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo sutarties (3 t., b. l. 159–160). 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „LEA lpg“ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą apjungti sklypus, esančius P. g,, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157).2016 m. lapkričio 28 d. UAB „LEA lpg“ ir UAB „Rytų keliai“ prie 2016 m. spalio 3 d. šalių sudarytos rangos sutarties pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame šalys patvirtino, kad rangovas atliko pirmojo etapo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo, aplinkos, gerbūvio tvarkymo darbus už 17 585 Eur sumą (3 t. b. l. 88).2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius informavo UAB „LEA lpg“, kad klausimas dėl 1998 kv. m ir 597 kv. m ploto žemės sklypų, esančių P. g., sujungimo nagrinėjamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo planavimo skyriuje. Galutinis sprendimas bus priimtas gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo planavimo skyriaus atsakymą (4 t., b. l. 200).2016 m. gruodžio 14 d. UAB „GeoMind“ išrašyta PVM sąskaita–faktūra UAB „LEA lpg“ 373,89 Eur sumai už topografinę nuotrauką, nuotraukos papildymą ir žemės sklypo Vilniuje, P. g., ribų nužymėjimą (5 t., b. l. 56). 2016 m. gruodžio 14 d. – 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Rytų keliai“ pinigų priėmimo kvitai iš UAB „LEA lpg“ bendrai 17 585 Eur sumai už statybos darbus Vilniuje, P. g. (5 t., b. l. 57, 61–62).2016 m. gruodžio 30 d. M. M. ir UAB „LEA lpg“ sudarė priedą prie 2016 m. birželio 2 d. preliminariosios sutarties. Šalys sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 45 kalendorines dienas po sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių P. g., sujungimo, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 24 d., nebent šalys raštu susitaria kitaip (5 t., b. l. 116).2017 m. sausio 23 d. UAB „LEA lpg“ pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos raštą, nurodydama stabdanti įmokų pagal 2016 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius delsia išduoti reikalingus dokumentus sklypų, esančių Vilniuje, P. g., sujungimui (2 t., b. l. 45–46).2017 m. sausio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 16043/58668 dalies gyvenamojo namo (pastato indeksas 2A-1p), esančio 586,68 kv. m bendro ploto gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 242 000 Eur, o nurodytai namo daliai tenkančios 130/1998 dalies žemės sklypo, esančio 1 998 kv. m bendro ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 50 000 Eur. Viso vertinimo datai (2017 m. sausio 26 d.) dalies gyvenamojo namo su dalimi žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 292 000 Eur (6 t, b. l. 59–120, 139–143).2017 m. vasario 3 d. A. S. ir UAB „LEA lpg“ sudarė susitarimą, pagal kurį 2016 m. birželio 27 d. preliminariojoje sutartyje numatytas pagrindinių sutarčių sudarymo terminas pratęstas iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „LEA lpg“ įsipareigojo, kad jei pagrindinės sutartys dėl bendrovės kaltės nebus sudarytos iki 2017 m. kovo 31 d., tai bendrovės sumokės A. S. preliminarioje sutartyje nustatytą 49 000 Eur baudą iki 2017 m. spalio 2 d. Šalys susitarė sudaryti susitarimą užtikrinantį sandorį, pagal kurį UAB „LEA lpg“ įsipareigojo perleisti A. S. turimas 106 000,68 Eur reikalavimo teises į solidarius skolininkus UAB „Senasis rambynas“, R. Č. ir A. Č. Šalys sutarė, kad A. S. taps reikalavimo savininku 2017 m. spalio 3 d., tačiau tik tuo atveju, jeigu pagrindinės sutartys nebus sudarytos iki 2017 m. kovo 31 d. ir UAB „LEA lpg“ nesumokės A. S. 49 000 Eur baudos iki 2017 m. spalio 2 d. (5 t., b. l. 124).2017 m. vasario 3 d. ir 2017 m. vasario 4 d. A. S. ir UAB „LEA lpg“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį ir priedą prie sutarties, pagal kurią UAB „LEA lpg“ įsipareigojo 2017 m. spalio 3 d. perleisti A. S. 106 000,68 Eur reikalavimo teisę skolininkus UAB „Senasis rambynas“, R. Č. ir A. Č. (5 t., b. l. 125–126). 2017 m. vasario 7 d. UAB „LEA lpg“ surašytas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašoma: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sujungti 1998 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, P. g., įsiterpusį 597 kv. m. ploto žemės sklypą, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atlyginti UAB „LEA lpg“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėto neveikimo patirtą žalą, priteisiant iš Lietuvos Respublikos 60 000 Eur sumą (1 t., b. l. 161–170).2017 m. vasario 9 d. UAB „Baltijos matavimų organizacija“ pateikė prašymus patikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą ir pakeisti kadastro duomenis pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (4 t., b. l. 22–23).2017 m. kovo 1 d. pardavėjo UAB „Vingės statyba“ pirkėjui UAB „LEA lpg“ išrašyta PVM sąskaita–faktūra 7 000 Eur sumai už inžinerinius darbus P. g. 8. (5 t., b. l. 63). 2017 m. kovo 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. UAB „LEA lpg“ sąskaitos išrašas LTL Kredito unijoje (5 t., b. l. 93).2017 m. kovo 3 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius informavo UAB „LEA lpg“, kad nusprendė nejungti besiribojančių žemės sklypų ir spręsti klausimą dėl 597 kv. m ploto žemės sklypo 2016 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Rašte nurodyta, kad 597 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi yra didesnis nei 4 arai ir iš pietinės pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, sklypo pietinė riba atitraukta nuo gatvės raudonųjų linijų ribų ir esamas šlaitas neįtrauktas į sklypo plotą (4 t., b. l. 203–204).2017 m. kovo 3 d. M. M. ir UAB „LEA lpg“ pasirašė priedą prie 2016 m. birželio 2 d. preliminarios sutarties. Šalys sutarė sutartį nutraukti dėl pardavėjo kaltės. Pardavėjas įsipareigojo iki 2017 m. kovo 6 d. grąžinti pirkėjui jo sumokėtą 20 000 Eur avansą ir sumokėti 8 000 Eur baudą. Šalys nutarė pakeisti sutarties 7.3 punktą tokiu būdu: „Jeigu pagrindinė sutartis bus nesudaryta dėl Pardavėjo nepagrįsto vengimo ir/ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, taip pat dėl pardavėjo veiksmų (neveikimo) ar įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, pardavėjas turi sumokėti pirkėjui 8 000 Eur dydžio baudą“ (5 t., b. l. 117).Pagal 2017 m. kovo 3 d. UAB „LEA lpg“ kasos išlaidų orderį Nr. 1 sumokėta M. M. 14 000 Eur, pagrindas – preliminariosios sutarties nutraukimas (5 t., b. l. 119). Pagal 2017 m. kovo 6 d. UAB „LEA lpg“ kasos išlaidų orderį Nr. 2 sumokėta M. M. 14 000 Eur, pagrindas – preliminariosios sutarties nutraukimas (5 t., b. l. 118).2017 m. kovo 13 d. UAB „LEA lpg“ prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl teritorijoje tarp P. gatvės ir P. gatvės esančio akligatvio raudonųjų linijų nustatymo pagal pateiktą schemą (3 t., b. l. 61–62).2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius nusprendė patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniuje, P. g., kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2016 m. rugsėjo 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (4 t., b. l. 34).2017 m. kovo 16 d. UAB „LEA lpg“ skundas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pertvarkyti 1998 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniuje, P. g., ir 597 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0031:386) sujungimo būdu (1 t., b. l. 221–225).2017 m. kovo 28 d. – 2017 m. gruodžio 13 d. UAB „LEA lpg“ parengta palūkanų ir delspinigių lentelė, kurioje nurodyta, kad LTL Kredito unijai 2017 m. kovo 28 d. – 2017 m. balandžio 28 d. buvo sumokėta 4 425,42 Eur palūkanų ir delspinigių, UAB Medicinos bankui 2017 m. balandžio 7 d. – 2017 m. gruodžio 13 d. buvo sumokėta 3 822,29 Eur palūkanų ir delspinigių (5 t., b. l. 111). 2017 m. balandžio 7 d. UAB Medicinos bankas ir UAB „LEA lpg“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. LOAN_269543, pagal kurią bankas paskolino bendrovei 370 500 Eur iki 2021 m. gruodžio 10 d. Kredito paskirtis: 1) ne daugiau kaip 162 288 Eur – Kredito unijos suteikto kredito pagal paskolos sutartį Nr. S0005123/14 likučio refinansavimui; 2) ne daugiau kaip 217 125 Eur galutiniam atsiskaitymui už 1,9052 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 6.4 punktu kredito gavėjas įsipareigojo užtikrinti kredito lėšų panaudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį (5 t., b. l. 94–100).2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento žemės duomenų skyriaus pranešime SĮ „Vilniaus planas“ nurodyta, kad numatoma rengti ir įgyvendinti teritorijos, tarp P. ir P. gatvių ties P. g., namų valdos sutvarkymo projektą (3 t., b. l. 66). 2017 m. balandžio 28 d. UAB „Geologistic“ ir UAB „LEA lpg“ sudarė projektavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Geologistic“ įsipareigojo paruošti gyvenamosios paskirties pastato, vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), P. g., rekonstravimo techninį darbo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Sutarties kaina – 2 057 Eur, iš jos 500 Eur avansas, mokamas pasirašymo metu. Darbų pradžia – avanso sumokėjimo dieną ir pateikus projektavimo užduotį, nuosavybės dokumentus, žemės sklypo planą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, inžinerinį topografinį planą, bendrasavininkų ir kitų suinteresuotų asmenų ir įstaigų sutikimus, naudojamų energinių resursų sutartis (5 t., b. l. 131–136). 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais protokole nurodyta, kad pirmu darbotvarkės klausimu buvo pritarta kvartalo tarp P. ir P. gatvių raudonųjų linijų ir preliminarių žemės sklypų riboms pagal pateiktą schemą (3 t., b. l. 68–71).2017 m. gegužės 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašte nurodyta, kad nuspręsta nejungti žemės sklypų ir spręsti klausimą dėl 597 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Rašte UAB „LEA lpg“ pasiūlyta administracine tvarka (notarinio susitarimo būdu) susitarti dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. per vieną mėnesį nuo įspėjamojo rašto gavimo dienos pareikšti nuomonę dėl pasiūlytos galimybės įgyvendinimo, priešingu atveju bus kreipiamasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (1 t., b. l. 173–174).2017 m. birželio 5 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas informavo UAB „LEA lpg“, kad SĮ „Vilniaus planas“, atsižvelgdamas į gretimų teritorijų detaliojo plano sprendinius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ribas, pagal Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo rekomendacijas, patikslino skersgatvio tarp P. ir P. gatvės raudonąsias linijas (1 t., b. l. 218).2017 m. gegužės 30 d. informacija apie 2017 m. balandžio 7 d. UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „LEA lpg“ sudarytą paskolos sutartį Nr. LOAN_269543 ir artimiausius mokėjimus: 2017 m. birželio 5 d. – 1 535,56 Eur palūkanos, 2018 m. gruodžio 10 d. – 69911,56 Eur (5 t., b. l. 101). 2017 m. birželio 6 d. surašytas UAB „LEA lpg“ skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sujungti 1998 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpusį 597 kv. m ploto žemės sklypą, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 191–195).2017 m. birželio 13 d. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pranešime nurodyta, kad UAB „LEA lpg“ pagal 2016 m. gegužės 18 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį turėjo iki 2017 m. sausio 15 d. sumokėti 11 227,35 Eur sumą, tačiau jos nesumokėjo, todėl bendrovė per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos turi sumokėti pradelstą sumą ir 0,05 procentų dydžio delspinigius (2 t., b. l. 49–51). 2017 m. birželio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitos santraukoje nurodyta, kad 54,88 kv. m dalies gyvenamojo namo ploto (pastato indeksas 8A2/b), esančio 160,43 kv. m bendro ploto gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 118 000 Eur, o nurodytai namo daliai tenkančios 40,55 kv. m dalies žemės sklypo, esančio 1 998 kv. m bendro ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 000 Eur. Viso vertinimo datai (2017 m. birželio 23 d.) dalies gyvenamojo namo su dalimi žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 119 000 Eur (6 t, b. l. 58).Pagal 2017 m. liepos 10 d. LTL kredito unijos mokėjimo kvitą UAB „LEA lpg“ pervedė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 12 215,37 Eur (pagal 2016 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį (5 t., b. l. 68)).2017 m. birželio 15 d. sudarytas UAB „Bikuvos prekyba“ pinigų priėmimo kvitas 3 000 Eur sumai už prekes (5 t., b. l. 67).2017 m. liepos 18 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyrių, prašydamas inicijuoti sprendimų, susijusių su įsiterpusiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimą (1 t., b. l. 7–14).2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. spalio 26 d. pardavėjo UAB „Gotas“ pirkėjui UAB „LEA lpg“ išrašytos PVM sąskaitos–faktūros už nuomos paslaugas bendrai 101,70 Eur sumai (5 t., b. l. 69–71, 76).2017 m. spalio 5 d. pardavėjo UAB „Bikuvos prekyba“ pirkėjui UAB „LEA lpg“ išrašyta PVM sąskaita–faktūra 1 228,72 Eur sumai už trinkeles (raudonas, juodas), vejos bordiūrą, padėklus, granito atsijas ir skaldą, skaldos vežimą, transporto paslaugas (5 t., b. l. 72).2017 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3982-331/2017 Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė UAB „LEA lpg“ skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sujungti 1998 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpusį 597 kv. m ploto žemės sklypą, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 240–244). 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriui raštą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įvertinusi visas aplinkybes, pripažino 597 kv. m žemės sklypą, kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kadangi jis negali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, yra įsiterpęs tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo P. g., griovio bei esamo įvažiavimo į sklypą P. g.. Sklypas suformuotas atsižvelgiant į gretimoje teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 1-1425 „Dėl sklypų S. g. detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą, siekiant užtikrinti jo tinkamą sprendinių įgyvendinimą, t. y. patekimą į sklypus. SĮ Vilniaus planas, atsižvelgdamas į gretimų teritorijų detaliojo plano sprendinius ir į vėliau darytą detaliojo plano korektūrą bei į Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ribas, pagal Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo rekomendacijas, patikslino jungties tarp P. ir P. g. raudonąsias linijas. Susisiekimo sistemos elementų – gatvių parametrai nustatomi ir keičiami vadovaujantis statybos techninių reglamentų STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir STR 2.06.04“2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“. Pagal statybos techninių reglamentą miesto gatvėms apsaugos zona, kaip specialioji žemės naudojimo sąlyga, nenustatoma (3 t., b. l. 37–38).2017 m. spalio 19 d. suformuoti žemės mokesčio deklaracijos duomenys, pagal kuriuos 2017 m. UAB „LEA lpg“ mokėtinas žemės mokestis už žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 133,20 Eur (5 t., b. l. 73–75).2017 m. spalio 19 d. AB „Litgrid“ rašte nurodyta, kad inžinerinis tinklas (požeminė elektros kabelių linija), esantis žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal vartotojo, gamintojo ir kito asmens pageidavimą gali būti perkeliamas ir (ar) rekonstruojamas (3 t., b. l. 22).2017 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 0,0597 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „LEA lpg“; sklypui nustatyta 2016 m. birželio 2 d. hipoteka Nr. 20520160033452 pagal Hipotekos registro pranešimą apie hipotekos įregistravimą (1 t., b. l. 246–248). 2017 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas pateikė informaciją Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui bei nurodė, kad Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano projekte, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 246V „Dėl Žvėryno šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo (registro Nr. 203) nėra spręstos dviračių takų ribos; kad į Vilniaus miesto tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 1-1425 patvirtinto S. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano (reg. Nr. 2577) teritoriją patenka žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 28–29).2018 m. liepos 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus faktinių duomenų patikrinimo aktas 0,0597 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 fotonuotraukomis. Akte nurodyta, kad žemės sklype sukrautos statybinės medžiagos, sklypo viduryje užfiksuota žolėmis apaugusi smėlio kalva, užfiksuotas trinkelėmis išklotas takas (7 t., b. l. 11–17).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį nurodė, kad ginčas nėra susiję su viešuoju interesu, kad šalis siejo civiliniai teisiniai santykiai, kad ginčo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris buvo ekonomiškai naudingas savivaldybės biudžetui.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje bendrąja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga būtina Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių visuomenės vertybių užtikrinimui. CPK 49 str. 1 d. nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2013). Kasacinio teismo išaiškinimai lemia, kad prokuroras turi iniciatyvos teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą.Nagrinėjamu atveju ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus administracinius aktus ir neteisėtus viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, kurių pagrindu buvo suformuotas ir lengvatinėmis sąlygomis parduotas valstybinės žemės sklypas atsakovui UAB „LEA lpg“. Ieškovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas parduotas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad valstybės turto perleidimas galimas tik laikantis imperatyvių teisės aktų normų reikalavimų, t. y. šiuo atveju prioritetas yra taikomas turto perleidimui ne lengvatine tvarka be aukciono, o būtent aukcione, kadangi tuomet yra didesnė tikimybė parduoti turtą už didesnę kainą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 4–5 d.). Darytina išvada, kad ieškovo siekis užtikrinti teisingą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį valstybinės žemės sklypo perleidimą atitinka viešojo intereso sąvoką, todėl toks ieškinys atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus.Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis teisėtumo. Ieškovas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nurodo, kad atsakovui UAB „LEA lpg“ lengvatinėmis sąlygomis parduotas valstybinės žemės sklypas (0,0597 ha ploto, kadastro Nr. 0101(duomenys neskelbtini)) neatitiko įsiterpusio sklypo sąvokos, todėl negalėjo būti parduodamas lengvatine tvarka ne aukciono būdu. Ieškovo poziciją palaiko atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau su ieškovu nesutinka atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „LEA lpg“, nurodydami, kad ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratą. Taigi, siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, būtina patikrinti, ar ginčo žemės sklypas atitiko visas sąlygas, kurios buvo reikalingos valstybinės žemės sklypui parduoti ne aukciono būdu.Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad tam, jog asmuo galėtų įsigyti valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, turi būti teisiniai ir faktiniai pagrindai. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 4 d. valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 d. nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 10 str. 5 d. 4 p. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. (redakcija, galiojusi ginčo žemės sklypo pardavimo metu) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017).Šio sprendimo 149–152 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas ir suformuota teismų praktika lemia tai, kad tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš teisės aktuose numatytų sąlygų, toks žemės sklypas negali būti formuojamas ir parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas lengvatine tvarka (ne aukciono būdu), t. y. lengvatinė valstybinės žemės pardavimo tvarka negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui UAB „LEA lpg“ išsimokėtinai buvo perleistas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0597 ha (5,97 aro), t. y. beveik pusantro karto didesnis, nei yra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Iš SĮ „Vilniaus planas“ 2015 m. gegužės 28 d. parengtos ginčo žemės sklypo kadastrų duomenų bylos taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra tarp P. ir P. gatvių, rytinėje pusėje ribojosi su privačiu 0,1998 ha ploto sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje ir pietvakarinėje pusėje su nesuformuotu laisvu valstybinės žemės sklypu, kurio plotas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus specialistų parengtą situacijos schemą sudarė 0,0311 ha. Vadinasi, iki ginčo žemės sklypo suformavimo ir pardavimo, bendras nesuformuotos valstybinės žemės sklypo plotas sudarė iš viso 0,0908 ha, t. y. daugiau nei dvigubai, nei numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Teismas konstatuoja, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes jis yra ne tik didesnio ploto nei nustatyta nurodytame teisės akte, bet ir ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu. Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovų UAB „LEA lpg“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentais, kad ginčo žemės sklypą sudaro siaura juosta, sklypas įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir šlaito, todėl galėjo būti parduotas lengvatine tvarka, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p. nustatytą išimtį, pagal kurią valstybinės žemės plotą leidžiama privatizuoti, kai tarp privačių žemės sklypų (ar) ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Teismas pažymi, kad LR Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p. nurodyta išimtis taikytina tik tuomet, jei visą žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta, nesuformuotos valstybinės žemės plotas iki ginčo žemės sklypo suformavimo buvo daugiau nei dvigubai didesnis už maksimalų leistiną. Viso nesuformuoto valstybinės žemės sklypo ploto matmenys plačiausioje vietoje sudaro 18,51 m, siauriausioje – 7,20 m. Įvertinus laisvos valstybinės žemės bendrą plotą, matmenis ir konfigūraciją, konstatuotina, kad sklypas nelaikytinas siaura juosta. Nors iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pietinėje sklypo dalyje yra nedidelis šlaitas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visas valstybinės žemės sklypas yra išsidėstęs šlaite. Teismas pažymi, kad ginčo sklypo formavimo metu šio žemės sklypo pietinė riba buvo atitraukta nuo P. gatvės raudonųjų linijų ribų ir esamas šlaitas net nebuvo įtrauktas į ginčo sklypo plotą, t. y. šlaito buvimas dalyje valstybinės žemės sklypo nesudarė pagrindo ginčo ar visą valstybinės žemės sklypą laikyti šlaitu, atitinkamai ir įsiterpusiu. Atsakovai taip pat nurodo, kad ginčo žemės sklypo plote nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo, per sklypą yra pravesta elektros perdavimo kabelinė linija Žvėrynas – Centras, todėl realiai naudingas žemės sklypo plotas yra dar mažesnis.Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 692 nėra numatyta jokių papildomų sąlygų valstybinės žemės sklypo, kurį ketinama parduoti lengvatinėmis sąlygomis, formavimui ir ploto apskaičiavimui, atsižvelgiant į sklype esančius inžinerinius tinklus. Tokių sąlygų nenumato ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.1. punkto, 2.2.1 papunkčio, 2.3 punkto nuostatas, naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Taigi akivaizdu, kad inžinerinio objekto buvimas valstybiniame žemės sklype, kurį ruošiamasi parduoti lengvatinėmis sąlygomis, negali turėti jokios įtakos sklypo formavimui ir ploto apskaičiavimui, nes laisvas valstybinės žemės sklypas, atitinkantis LR Vyriausybės nutarimo Nr. 692 sąlygas, gali būti priskiriamas naujam žemės sklypui, net jei jame yra inžineriniai tinklai. Teismas taip pat pažymi, kad 2017 m. spalio 19 d. AB „Litgrid“ rašte nurodyta, jog inžinerinis tinklas (požeminė elektros kabelių linija), esantis ginčo žemės sklype, pagal vartotojo, gamintojo ir kito asmens pageidavimą gali būti perkeliamas ir (ar) rekonstruojamas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad inžinerinio tinklo buvimas ginčo žemės sklype (ar visame valstybiniame žemės sklype iki ginčo sklypo pardavimo) nesudarė pagrindo padidinti ginčo žemės sklypo plotą ir sklypą parduoti lengvatinėmis sąlygomis, kaip įsiterpusį.Vertindamas atsakovų UAB „LEA lpg“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus dėl negalėjimo ginčo žemės plote suformuoti atskiro žemės sklypo, teismas pažymi, kad kaip nustatyta byloje, ginčo žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje galimos šios pagrindinės žemės paskirtys: žemės ūkio, miškų ūkio ir kita (gyvenamosios, visuomeninės paskirties, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinės, bendro naudojimo teritorijos). Maksimalus aukštingumas šioje funkcinėje zonoje – 3 aukštai, užstatymo intensyvumas – 0,4 (pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu). Ginčo žemės sklypo plotas yra 0,0597 ha, viso valstybinės žemės sklypo plotas iki ginčo sklypo suformavimo – 0,0908 ha. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 9 priede nurodytais reikalavimais maksimalus užstatymo tankis ginčo sklypui būtų apie 35 procentai, visam sklypui – apie 30 procentų. To paties reglamento 9 priedo 3 punkte nustatyta, kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m. Ginčo sklypas iš abiejų pusių ribojasi su P. ir P. gatvėmis, todėl, net nevertinant, jog visas valstybinės žemės plotas iki ginčo sklypo suformavimo siekė 9 arus, ir atsižvelgiant į aukščiau nustatytas ginčo žemės sklypo neatitikimo įsiterpusio sklypo sąvokai sąlygas, yra akivaizdu, kad ginčo žemės sklypo teritorijoje galėjo būti suformuotas atskiras žemės sklypas. Atitinkamai atsakovų nurodoma aplinkybė, kad po ginčo sklypo pardavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 metais patikslino raudonąsias linijas tarp P. ir P. gatvių (linijos pritrauktos arčiau ginčo sklypo), nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo ginčo sklypo vertinti kitaip, juolab, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad pagal detaliojo plano (ar jo rengimo dokumentus) sprendinius vientisame valstybinės žemės sklype nebuvo įmanoma suformuoti savarankiško žemės sklypo. Darytina išvada, kad ginčo žemės sklypo teritorijoje (iki sklypo suformavimo) buvo galima suformuoti atskirą (-us) žemės sklypą (-us), todėl ginčo sklypas ir šiuo atveju negalėjo būti laikomas įsiterpusiu ir parduotas lengvatine tvarka.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos ir negalėjo būti parduotas atsakovui UAB „LEA lpg“, kadangi: 1) žemės sklypas nebuvo įsiterpęs tik tarp privačių žemės sklypų; 2) suformuotas žemės sklypas ribojosi su kitu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypo plotas ženkliai viršijo lengvatinėmis sąlygomis leidžiamą privatizuoti valstybinės žemės sklypo plotą ir nebuvo jokių išimčių jį didinti; 4) ginčo ir/ar vientisame valstybinės žemės sklypo plote buvo galima suformuoti atskirą (-us) žemės sklypą (-us). Darytina išvada, kad ginčo žemės sklypo pardavimas neatitiko įstatymo leidėjo valios, kadangi atsakovų priimti administraciniai aktai prieštarauja Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 p. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus visiškai ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 30-1728 „Dėl sklypo P. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 49SK-1584(14.49.104) „Dėl žemės sklypo, esančio Žvėryno sen. Vilniaus m. sav. Vilniaus m., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1450-(14.49.2) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m. pardavimo UAB „LEA lpg“.Pripažinus administracinius aktus, kurių pagrindu 2016 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta 0,0597 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 5057), ir juos panaikinus, pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir jų pagrindu sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d. ).Kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių (CK 1.80 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013).Panaikinus administracinius aktus ir pripažinus ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia yra pagrindas taikyti restituciją, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei grąžinti 0,0597 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovui (pirkėjui) UAB „LEA lpg“ už sklypą sumokėtas lėšas. Teismas pažymi, kad nors ieškiniu ieškovas reikalavo taikant restituciją grąžinti atsakovui 27 400 Eur sumą, tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas iš viso yra sumokėjęs 39 615,37 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „LEA lpg“ už ginčo žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 27 d. sumokėjo 207,36 Eur (įmoka už sklypo įregistravimą, kuri pagal ginčo sutartį įtraukta į sklypo kainą), 2016 m. balandžio 22 d. 25 192,64 Eur ir 2 000 Eur, o 2017 m. liepos 10 d. – dar 12 215,37 Eur, t. y. būtent tokią sumą, kaip ir nurodė ieškovas (39 615,37 Eur). Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad restitucijos taikymo atveju bendrovės sumokėta suma turėtų būti priteista ne tik iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau ir iš Vilnius miesto savivaldybės administracijos, kadangi lėšos už parduotus žemės sklypus dalinamos – 50 procentų skiriama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų į savivaldybės, kurios teritorijoje parduodamas žemės sklypas, biudžetą, į atskirą sąskaitą, atidarytą lėšoms, gautoms už parduotus valstybinės žemės sklypus, kaupti.Teismas pažymi, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė UAB „LEA lpg“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (valstybinės žemės patikėtinio). Ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje nėra aptartos sąlygos dėl iš pirkėjo gautų lėšų panaudojimo konkretiems tikslams, visos lėšos buvo pervestos į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą. Darytina išvada, kad atsakovo nurodoma aplinkybė dėl už žemės sklypą gautų lėšų panaudojimo konkretiems tikslams, nesudaro pagrindo spręsti, kad pusė sumokėtų lėšų turėtų būti grąžinama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo žemės sklypas grąžinamas Lietuvos Respublikos nuosavybėn, o iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atsovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteistina UAB „LEA lpg“ naudai sumokėta 39 615,37 Eur suma už žemės sklypą. Teismas konstatuoja, kad iš neteisėto sandorio ir aktų negali atsirasti teisėtas valdymas ar teisėta nuosavybė.Teismas pažymi, kad ginčo žemės sklypas buvo pirktas išsimokėtinai, nustatant 2016 m. birželio 2 d. priverstinę hipoteką Nr. 20520160033452 dėl 0,0597 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai (LR CK 4.175 str. 3 d., 4 d.; 4.185 str. 5 d., 7 d.).Hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais (CK 4.197 str. 2 d. 1 p., 7 d.).Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį visiškai, taikant restituciją, būtina atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir atlaisvinti ginčo žemės sklypą nuo visų apsunkinimų. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. birželio 2 d. priverstinė hipoteka Nr. 20520160033452 0,0597 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naikintina (LR CK 1.95 str. 1 d., 1.138 str. 2 p., 4.197 str. 2 d. 1 p., 7 d., 6.145 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl priešieškinio.
UAB „LEA lpg“ priešieškinys yra pareikštas atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl valstybės institucijos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas pagal priešieškinį Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nurodė, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai, todėl dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti žalą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų turėtų būti sprendžiamas rūšinio teismingumo klausimas. Teismas sutinka, kad ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, nagrinėjami administraciniuose teismuose (CK 6.271 str.), tačiau pažymi, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 2 d.). Jeigu civilinėje byloje vienas iš reiškiamų reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (absorbcijos principas) (CPK 26 str.).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad byla, kurią iniciavo prokuroras, ginantis viešąjį interesą, yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, kadangi pagrindinis ieškovo tikslas buvo pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį ir jį leiduisus sudaryti administracinius aktus. Tuo tarpu atsakovas UAB „LEA lpg“, kaip valstybinės žemės sklypo pirkėjas, pagal priešieškinį savo reikalavimus pareiškė, nes tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (LR CPK 33 str. 2 d., 143 str. 2 d. 3 p.). Tai reiškia, kad atsakovo priešieškinio reikalavimų tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio ginčo, kuris yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, baigties. Ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys šiuo sprendimu yra tenkinamas visiškai, todėl yra racionalu, operatyvu, ekonomiška ir teisinga, kad ir priešieškinio reikalavimai būtų išnagrinėti šioje byloje.Priešieškiniu atsakovas UAB „LEA lpg“ prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 467 993,87 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro: 1 051,32 Eur sumokėjo už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir kadastrinius matavimus; 207,36 Eur už žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamo turto registre; 3,62 Eur už VĮ Registrų centro pažymą apie žemės sklypą; 25 192,64 Eur ir 2 000 Eur kaip avansines įmokas už žemės sklypą; 1 256,16 Eur mokėjimas notarei D. S. už duomenų patikslinimą VĮ Registrų centre, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, nuosavybės teisių įregistravimą ir priverstinės hipotekos nustatymą; 178,64 Eur žemės mokestis už žemės sklypą už 2016 m.; 373,89 Eur mokestis už topografinę nuotrauką P. g. 8, jos papildymą ir žemės sklypo ribų žymėjimą; 6 485 Eur, 7 500 Eur ir 3 600 mokesčiai už statybos darbus: reljefo, aplinkos, gerbūvio tvarkymo darbų atlikimą žemės sklype; 7 000 Eur už vandentiekio įvedimą, šulinių įrengimą; 3 000 Eur už prekes pirktas inžineriniams darbams žemės sklype; 12 215,37 Eur mokėjimas pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; 58,02 Eur, 17,64 Eur, 10,20 Eur ir 15,84 Eur mokesčiai už statybos įrankių nuomos paslaugas dėl inžinerinių darbų žemės sklype; 1 228,72 Eur už statybines medžiagas, trinkelių dangos įrengimą žemės sklype. UAB ,,LEA lpg“ sudarinėjo preliminariąsias, kreditavimo, projektavimo ir kitas sutartis ir šių sutarčių pagrindu atliko šiuos mokėjimus: 4 425,42 Eur delspinigių ir palūkanų mokėjimas pagal 2014 m. spalio 29 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. S0005123, kurios lėšos skirtos mokėjimams pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; 5 044,47 Eur (3 822,29 Eur +1 222,18 Eur) delspinigių ir palūkanų mokėjimas pagal 2017 m. balandžio 27 d. sudarytą paskolos sutartį, kurios lėšos skirtos mokėjimams pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; 8 000 Eur baudą dėl 2016 m. birželio 2 d. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kuria UAB ,,LEA lpg” įsipareigojo parduoti nuosavybės teisę į žemės sklypo, kuris ne vėliau kaip per šešis mėnesius turėjo būti sujungtas su kitu žemės sklypu, ¼ dalį; 106 000,68 Eur baudą dėl 2016 m. birželio 27 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kuria UAB ,,LEA lpg“ įsipareigojo parduoti pirkėjui nuosavybės teisę į žemės sklypo, kuris ne vėliau kaip per šešis mėnesius turėjo būti sujungtas su kitu žemės sklypu, ¼ dalį. Teismas pažymi, kad atsakovas UAB „LEA lpg“ į bendrą žalos sumą įtraukė ir už žemės sklypą sumokėtą 39 615,37 Eur sumą, kurį, šiuo sprendimu taikius restituciją, turi būti grąžinta atsakovui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priešieškinio sumą sudaro 428 378,50 Eur.Atsakovas pagal priešieškinį Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, neprieštarauja, kad UAB „LEA lpg“ būtų priteistos ginčo žemės sklypo registravimo (207,36 Eur) ir notaro išlaidos (1 256,16 Eur), tačiau dėl kitų sumų priteisimo nesutinka, nurodydamas, kad vienintelė institucija, atsakinga dėl UAB „LEA lpg“ išlaidų, yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Ieškovas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad pagal priešieškinį atsakovu taip pat turėtų būti įtraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurios atsakomybė yra solidari. Tuo tarpu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad savivaldybės administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jos priimti administraciniai aktai yra išvestiniai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtų sprendimų, o jei ir būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, tai reikėtų vertinti jos rūšį (solidari, dalinė).Teismas pažymi, kad šalys civiliniame procese laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis, o teismas nagrinėja bylą pagal šalių pareikštus reikalavimus ir pateiktus duomenis bei įrodymus (CPK 12 str., 13 str.). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Ieškovas, ieškiniu (priešieškiniu) reikšdamas reikalavimą pats pasirenka, jo manymu, tinkamą atsakovą, kurio atžvilgiu ir nukreipia materialinį reikalavimą. CK 6.271 str. 1 d. nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.271 str. 1 d. vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-378/2017).CK 6.271 str. numatytai viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-940/2013 nurodė, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, vykdyti procedūras nešališkai ir objektyviai.CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika lemia, kad pareiga įrodyti, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo patirta žala (nuostoliai, negautos pajamos) tenka UAB „LEA lpg“.Siekiant nustatyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), būtina įvertinti, ar viešojo administravimo subjektas, atlikdamas nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Nagrinėjamu atveju UAB „LEA lpg“ prašė prijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) laisvą valstybinės žemės dalį, besiribojančia su bendrovės sklypu.Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 6 d. 1 p. ir Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 d. savivaldybės funkcija yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas. Pagal Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatas valstybinės žemės pardavimas yra priskirta valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Nustatytu laiku nesujungus žemės sklypų, valstybės institucija, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota parduoti ar išnuomoti žemės sklypus, privalo reikalauti įvykdyti sutarties sąlygą arba inicijuoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka.Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) 65 p. nurodyta, kad suderintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą organizatorius (savivaldybės administracijos direktorius) teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina tokio projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei jo sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti arba netvirtinti. Taisyklių 67 p. nurodyta, kad žemės sklypo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą būtent Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priima sprendimą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (ne)pardavimo ir tikrina žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto skyrius išreiškė sutikimą, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiami dokumentai tikslu sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo šiais raštais: 2013 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-528 „Dėl plano rengimo“ išreiškė sutikimą; 2014 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-2639 „Dėl reikalavimų žemės sklypo P. g. 8 formavimo ir pertvarkymo projektui rengti išdavimo“ konstatavo, kad parduodamas plotas galėtų būti padidintas bei nurodė, kad laisvos valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), P. gatvės, kurios raudonosios linijos pažymėtos sklypų S. g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 1-1425 „Dėl Sklypo S. detaliojo plano tvirtinimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame žemėlapyje ir pietų pusėje esančio šlaito. Šį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta; 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-705 Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. 2015 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštu Nr. 49SJN-594-(14.49.105.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ suderintas bei 2015 m. balandžio 29 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. TPD-2160-(8.30.) pritarta formavimo ir pertvarkymo projekto ir jo sprendinių teikimui tvirtinti. Kadangi pagal teisės aktus būtent Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ar jos skyrius priima sprendimą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (ne)pardavimo ir tikrina žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, darytina išvada, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nesutikus, kad privatiems asmenims priklausantis žemės sklypo plotas būtų padidintas laisvoje valstybinėje žemėje esančio sklypo plotu, prokuroro ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 30-1728 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ nebūtų priimtas. Atitinkamai nebūtų sudaryta ir ginčo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Valstybinės žemės sklypo atsakovui UAB „LEA lpg“ pardavimas lengvatinėmis be aukciono prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl sutikimas dėl žemės pardavimo ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimas buvo neteisėtas. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neginčija, kad jos priimti administraciniai aktai, susiję su ginčo žemės sklypu, buvo neteisėti ir sutiko su ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimais ginčijamus aktus panaikinti. Teismas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto skyriaus veiksmai (sutikimas formuoti valstybinės žemės sklypą, projekto patikrinimas, perleidimo sandorio sudarymas) lėmė, kad UAB „LEA lpg“ patyrė nuostolių, susijusių su žemės sklypo dokumentų tvarkymu ir registravimu: 1 051,32 Eur sumokėjo SĮ „Vilniaus planas“ už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir kadastrinius matavimus; 1 256,16 Eur sumokėjo notarei D. S. už duomenų patikslinimą VĮ Registrų centre, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, nuosavybės teisių įregistravimą ir priverstinės hipotekos nustatymą; 373,89 Eur sumokėjo UAB „GeoMind“ už topografinę nuotrauką, jos papildymą ir žemės sklypo ribų žymėjimą. Teismo vertinimu, nurodyti nuostoliai bendrai 2 681,37 Eur sumai yra tiesioginiai, kadangi yra išimtinai susiję Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodytais neteisėtais veiksmais. Teismas prie tiesioginių nuostolių taip pat priskiria bendrovės sumokėtą žemės mokestį 2016 m. ir 2017 m. (atitinkamai 178,64 ir 133,20 Eur), kadangi akivaizdu, jog jei atsakovas ginčo sandorio nebūtų sudaręs, bendrovei nekiltų pareiga mokėti šį mokestį. Darytina išvada, kad UAB „LEA lpg“ gali būti priteista 2 993,21 Eur tiesioginių nuostolių suma. UAB „LEA lpg“ taip pat prašo priteisti 17 585 Eur nuostolių už statybos darbus: reljefo, aplinkos, gerbūvio tvarkymo darbų atlikimą žemės sklype. Šias išlaidas bendrovė grindžia 2016 m. spalio 3 d. UAB „LEA lpg“ ir UAB „Rytų keliai“ sudaryta statybos rangos sutartimi, pagal kurią UAB „Rytų keliai“ įsipareigojo 597 kv. m žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo prie gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti žemės sklypo reljefo, aplinkos, gerbūvio tvarkymo darbus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prie 2018 m. liepos 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pridėtų fotonuotraukų matyti, kad ginčo žemės sklypo reljefas nėra išlygintas (smėlio kauburys), trinkelės išklotos ginčo sklype ir žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nebeliko ginčo žemės sklypą juosiančios tvoros. Palyginus šias nuotraukas su Google maps „Street view“ 2012 m. birželio mėn. užfiksuota ginčo sklypo nuotrauka, žymaus sklypo reljefo ar gerbūvio pakitimų nematyti. Iš UAB „LEA lpg“ pateiktų ginčo sklypo 2018 m. liepos mėn. parengtų dangų ir aukščių brėžinių, kuriuose užfiksuota 2013 m. kovo 3 d. ir 2018 m. liepos mėn. buvusi situacija, matyti, kad nežymūs reljefo pakitimai fiksuoti ginčo pietinėje, pietrytinėje ir šiaurės rytinėje dalyse, ir didžiąja dalimi sutampa su išklotų trinkelių prie gyvenamojo namo plotais. Darytina išvada, kad reljefo lyginimo ir gerbūvio darbai buvo skirti ne ginčo sklypo būklei, o gyvenamojo namo, esančio gretimame sklype, aplinkai pagerinti. Teismas pažymi, kad darbų atlikimo metu, sprendimas, teisės aktų nustatyta tvarka sujungti ginčo sklypą ir sklypą, kuriame yra pastatas, nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir bendrovės nurodomų nuostolių, teismas sprendžia, kad 17 585 Eur suma už žemės sklypo reljefo lyginimo ir gerbūvio darbus nelaikytina ieškovo pagal priešieškinį nuostoliais, už kuriuos būtų atsakinga Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.UAB „LEA lpg“ taip pat prašo priteisti 1 228,72 Eur nuostolių, kuriuos patyrė 2017 m. lapkričio 19 d. įsigijusi trinkeles (raudonas ir juodas), vejos bordiūrą, granito skaldą, atsijas. Iš UAB „LEA lpg“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat dangų ir aukščių brėžinių nustatyta, kad didelė dalis plytelių iš tiesų buvo paklotos ginčo žemės sklype. Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į įsigijimo dokumente nurodytą datą, plytelės ginčo sklype buvo paklotos bendrovei jau žinant, kad atsakovas nesutinka sujungti sklypus, kadangi Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 3 d. raštu informavo UAB „LEA lpg“, jog nusprendė nejungti besiribojančių žemės sklypų ir spręsti klausimą dėl 597 kv. m ploto žemės sklypo 2016 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas negali būti atsakingas už pagal priešieškinį nurodomus nuostolius už trinkeles (ir susijusias išlaidas), nes iš esmės veikė savo rizika. Atitinkamai nėra pagrindo priteisti bendrą 101,70 Eur nuostolių už įrankių nuomą, kadangi atsakovas šias išlaidas patyrė 2017 m. liepos–spalio mėn. bei 1 000 Eur sumokėto avanso pagal 2017 m. balandžio 28 d. su UAB „Geologistic“ sudarytą projektavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Geologistic“ įsipareigojo paruošti gyvenamosios paskirties pastato, vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninį darbo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes visos nurodytos išlaidos patirtos, bendrovei jau žinant atsakovo poziciją atsisakyti sujungti sklypus.Teismas pažymi, kad analogiška situacija yra ir su UAB „LEA lpg“ prašymu priteisti 7 000 Eur nuostolius už vandentiekio įrengimą, šulinių įrengimą ir 3 000 Eur už prekes, skirtas inžineriniams darbams atlikti. Byloje nustatyta, kad vandentiekio geodezinė nuotrauka objekte P. g. 8, parengta 2016 m. rugsėjo 9 d., sąskaita už atliktus darbus išrašyta 2017 m. kovo 1 d., už prekes sumokėta 2017 m. birželio 15 d. Teismas daro išvadą, kad dėl šių darbų atlikmo nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kadangi UAB „LEA lpg“ darbų atlikimo metu sprendimas dėl žemės sklypų sujungimo dar nebuvo priimtas. Darytina išvada, kad ir šiuo atveju atsakovas, nesulaukęs sprendimo dėl žemės sklypų sujungimo, veikė savo rizika.UAB „LEA lpg“ patirtais nuostoliais laiko bendrą 9 469,89 Eur delspinigių ir palūkanų sumą pagal 2014 m. spalio 29 d. su LTL Kredito unija ir 2017 m. balandžio 7 d. su UAB Medicinos banku sudarytas paskolos sutartis, nurodydamas, kad gautų paskolų lėšos buvo panaudotos ginčo žemės sklypo įsigijimui. Teismas su šiais priešieškinio argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 29 d. LTL Kredito unija ir UAB „LEA lpg“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią kredito unija paskolino bendrovei iki 2019 m. spalio 29 d. 107 159,40 Eur. Paskolos naudojimo tikslas: padengti UAB „LEA lpg“ įsiskolinimą unijai „Sostinės kreditas“ bei gyvenamosios paskirties namo statybai (duomenys neskelbtini). Paskolos grąžinimas užtikrintas 0,0130 ha žemės sklypu, (duomenys neskelbtini); 152,97 kv. m nebaigto statyti priestato prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; subordinavimo sutartimis su J. J.; maksimalia hipoteka. Paskolos sutarties bendrosios dalies 6.2 punkte paskolos gavėjas įsipareigojo gautą paskolą naudoti pagal tikslinę paskirtį bei užtikrinti kredito unijos galimybę kontroliuoti, kaip naudojama paskola. Tuo tarpu 2017 m. balandžio 7 d. UAB Medicinos bankas ir UAB „LEA lpg“ sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas paskolino bendrovei 370 500 Eur iki 2021 m. gruodžio 10 d. Kredito paskirtis: 1) ne daugiau kaip 162 288 Eur – Kredito unijos suteikto kredito pagal paskolos sutartį Nr. S0005123/14 likučio refinansavimui; 2) ne daugiau kaip 217 125 Eur galutiniam atsiskaitymui už 1,9052 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 6.4 punktu kredito gavėjas įsipareigojo užtikrinti kredito lėšų panaudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį. UAB „LEA lpg“ nepateikė jokių duomenų, kad paskolos ir kreditavimo sutartys buvo keičiamos, nustatant kitas gautų lėšų panaudojimo paskirtis. Taigi akivaizdu, kad UAB „LEA lpg“ nurodomos paskolos nebuvo skirtos ginčo žemės sklypui įsigyti ar periodinėms išmokoms dengti, kadangi turėjo būti panaudotos pagal paskolos ir kreditavimo sutartyse numatytas paskirtis, nesusijusias su ginčo žemės sklypo įsigijimu. Darytina išvada, kad bendra 9 469,89 Eur delspinigių ir palūkanų suma pagal 2014 m. spalio 29 d. su LTL Kredito unija ir 2017 m. balandžio 7 d. su UAB Medicinos banku sudarytas paskolos sutartis negali būti laikoma UAB „LEA lpg“ nuostoliais, už kuriuos būtų atsakingas atsakovas pagal priešieškinį.UAB „LEA lpg“ taip pat nuostoliais laiko 8 000 Eur ir 106 008,68 Eur sumas, nurodydama, kad jas sumokėjo, kaip baudas, pirkėjams už neįvykdytas 2016 m. birželio 2 d. ir 2016 m. birželio 27 d. preliminariąsias sutartis. UAB „LEA lpg“ nurodo, kad preliminariųjų sutarčių negalėjo įvykdyti (sudaryti pagrindines turto pirkimo–pardavimo sutartis dėl pastato ir ginčo sklypo dalių). Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 2 d. M. M. ir UAB „LEA lpg“ sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo už 149 000 Eur parduoti pirkėjui nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-11 (48,42 kv. m) ir 1-12 (4.60 kv. m) kartu su laiptinės patalpomis, esančią gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, tenkančią įsigyjamoms patalpoms; žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris ne vėliau kaip per šešis mėnesius bus sujungtas su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis. Šalys sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 45 kalendorines dienas po sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d, nebent šalys raštu susitaria kitaip. Šalys sutarė (sutarties 7.3 p.), kad jeigu pagrindinė sutartis bus nesudaryta dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas sumokės pirkėjui pusantro karto didesnio nei pirkėjo faktiškai sumokėtas avansas dydžio baudą. 2016 m. gruodžio 30 d. sudarė priedą prie 2016 m. birželio 2 d. preliminariosios sutarties, kuriame sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 45 kalendorines dienas po sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 24 d. 2017 m. kovo 3 d. M. M. ir UAB „LEA lpg“ pasirašė priedą prie 2016 m. birželio 2 d. preliminarios sutarties, kuria sutarė nutraukti sutartį dėl pardavėjo kaltės. Pardavėjas įsipareigojo iki 2017 m. kovo 6 d. grąžinti pirkėjui jo sumokėtą 20 000 Eur avansą ir sumokėti 8 000 Eur baudą. Kita preliminari sutartis 2016 m. birželio 27 d. buvo sudaryta su A. S., pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti dvi pagrindines sutartis. Pagal pirmąją sutartį bendrovė įsipareigojo už 245 000 Eur parduoti A. S. nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamąją patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-17 (54,89 kv. m) kartu su laiptinės patalpomis, esančią gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, tenkančią įsigyjamoms patalpoms; žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris ne vėliau kaip per šešis mėnesius bus sujungtas su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis; 3 įrengtas parkavimo vietas; užstatymo teisę statyti papildomą aukštą virš įsigyjamų patalpų. Pagal antrąją sutartį A. S. įsipareigojo už 70 000 Eur parduoti UAB „LEA lpg“ 0,1863 ha, 01840 ha ir 0,1865 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 45 kalendorines dienas po sklypų (duomenys neskelbtini), sujungimo, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 31 d, nebent šalys raštu susitaria kitaip. Šalys sutarė nekilnojamojo turto kainas mokėti pagrindinių sutarčių sudarymo dieną, atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir pagrindinių sutarčių sudarymo metu A. S. sumokant 175 000 Eur likutį į UAB „LEA lpg“ sąskaitą, esančią LTL Kredito unijoje, kaip UAB „LEA lpg“ įsipareigojimų kredito unijai vykdymą. Šalys sutarė (6.1 p.), kad jei pagrindinės sutartys nebus sudarytos dėl vienos iš sutarties šalių kaltės, tai kaltoji šalis turi grąžinti kitai šaliai visas iš jos faktiškai gautas lėšas ir sumokėti 49 000 Eur netesybas. 2017 m. vasario 3 d. A. S. ir UAB „LEA lpg“ sudarė susitarimą, pagal kurį 2016 m. birželio 27 d. preliminariojoje sutartyje numatytas pagrindinių sutarčių sudarymo terminas pratęstas iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „LEA lpg“ įsipareigojo, kad jei pagrindinės sutartys dėl bendrovės kaltės nebus sudarytos iki 2017 m. kovo 31 d., tai bendrovės sumokės A. S. preliminarioje sutartyje nustatytą 49 000 Eur baudą iki 2017 m. spalio 2 d. Šalys susitarė sudaryti susitarimą užtikrinantį sandorį, pagal kurį UAB „LEA lpg“ įsipareigojo perleisti A. S. turimas 106 000,68 Eur reikalavimo teises į solidarius skolininkus UAB „Senasis rambynas“, R. Č. ir A. Č. Šalys sutarė, kad A. S. taps reikalavimo savininku 2017 m. spalio 3 d., tačiau tik tuo atveju, jeigu pagrindinės sutartys nebus sudarytos iki 2017 m. kovo 31 d. ir UAB „LEA lpg“ nesumokės A. S. 49 000 Eur baudos iki 2017 m. spalio 2 d. (5 t., b. l. 124). Papildomai 2017 m. vasario 3 d. ir 2017 m. vasario 4 d. A. S. ir UAB „LEA lpg“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį ir priedą prie sutarties, pagal kurią UAB „LEA lpg“ įsipareigojo 2017 m. spalio 3 d. perleisti A. S. 106 000,68 Eur reikalavimo teisę skolininkus UAB „Senasis rambynas“, R. Č. ir A. Č. Teismas pažymi, kad iš nurodytų preliminarių turto pirkimo–pardavimo sutarčių (ir jų papildymų) yra akivaizdu, jog UAB „LEA lpg“ pagrindinių turto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą siejo su ginčo žemės sklypo prijungimu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nurodytų preliminarių sutarčių sudarymo metu ginčo žemės sklypas nebuvo prijungtas prie minėto sklypo, t. y. tuo metu žemės sklypų sujungimo procedūra nebuvo užbaigta. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 18 d. ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje UAB „LEA lpg“ buvo tik nustatytas terminas, per kurį bendrovė turėjo kreiptis dėl sklypų sujungimo, bet ne įsipareigojimas, kad sklypai bus sujungti. Darytina išvada, kad ir šiuo atveju UAB „LEA lpg“ veikė savo rizika, kadangi, nesujungus žemės sklypų, sudarė preliminarias sutartis. UAB „LEA lpg“ nurodo, kad dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pagal 2016 m. birželio 27 d. preliminarią sutartį negavo 91 750 Eur pajamų, kadangi turtą (esamame pastate antro aukšto patalpas, 3 parkavimo vietas ir ¼ dalies naujojo žemės sklypo, su užstatymo teise virš savo esamų patalpų įrengti mansardą) planavo parduoti už 245 000 Eur. Negautų pajamų dydis apskaičiuotas nuo pardavimo kainos (245 000 Eur) minusavus 1/4 dalį įsiterpusio žemės sklypo dalies kainą (34 250 Eur; viso įsiterpusio žemės sklypo kaina 137 000 Eur) ir parduodamų butų kainą (119 000 Eur), nurodytą 2017 m. birželio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitos santraukoje. Ieškovas pagal priešieškinį taip pat nurodo, kad negavo 177 900 Eur pajamų, kurias būtų gavęs už parduotą turtą, sukurtą rekonstruojant besiribojančiame žemės sklype esantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (neįskaičiuojant mansardos virš esamo pastato) papildomą laiptinę su cokoliu, 2 aukštais ir mansarda jau sujungtame žemės sklype. Negautų pajamų dydis grindžiamas 2017 m. sausio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaita ir UAB „Rytų keliai“ 2016 m. spalio 19 d. sustambintu sąmatiniu skaičiavimu, remiantis kuriais naujai pastatyto turto (220 kv. m laiptinės su mansarda) vertė būtų 400 400 Eur, pastatytos laiptinės savikaina būtų ½ įsiterpusio žemės sklypo dalies kaina – 68 500 Eur ir statybų savikaina 700 Eur/kv. m – 154 000 Eur, viso savikaina –222 500 Eur. 177 900 Eur už naujus parduotus butus negautų pajamų dydį UAB „Lea lpg“ apskaičiavo minusavęs nuo bendros turto kainos (400 400 Eur) turto sukūrimo savikainą (177 900 Eur).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/ 2012).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 p. nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Nustatytu laiku nesujungus žemės sklypų, valstybės institucija, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota parduoti ar išnuomoti žemės sklypus, privalo reikalauti įvykdyti sutarties sąlygą arba inicijuoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka.Teismas pažymi, kad ginčo žemės sklypo pardavimo procedūra nebuvo siejama su atsakovo pareiga besąlygiškai sujungti abu žemės sklypus. Nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 p. nuostatas parduotas įsiterpęs žemės sklypas turi būti sujungtas su besiribojančiu pagrindiniu sklypu per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo, tačiau teisės aktai nedraudžia valstybinės žemės patikėtiniui, sprendžiant sklypų sujungimo klausimą, įvertinti prašomo atliki veiksmo teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016 taip pat yra pažymėjęs, kad kai administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, o jos metu yra priimamas ne vienas administracinis aktas, kurie tik sudaro prielaidas bei sąlygas priimti baigiamąjį aktą, kuriuo ir yra užbaigiama pati procedūra bei sukuriamos asmeniui atitinkamos subjektinės teisės, tai ši administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje. Nors nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas buvo parduotas UAB „LEA lpg“, t. y. jam atsirado subjektinės teisės į sklypą, tačiau tai savaime nereiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, veikdama savo kompetencijos ribose, negalėjo iš naujo vertinti žemės sklypo atitikimą įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, kadangi visa sklypų sujungimo procedūra pabaigiama po sprendimo sujungti sklypus priėmimo. Darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmai iki sklypų sujungimo procedūros užbaigimo negalėjo turėti įtakos UAB „LEA lpg“ nurodomoms negautoms pajamoms, kadangi UAB „LEA lpg“, neišsprendus klausimo dėl sklypų sujungimo, negalėjo teisėtai tikėtis gauti papildomų pajamų už planuojamą sukurti ir parduoti turtą. Nenustačius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų, kiti priešieškinio reikalavimai atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti. UAB „LEA lpg“ neturėjo teisinio pagrindo tikėtis ir numatyti pajamas iš anksto, kol nebuvo priimtas sprendimas sujungti žemės sklypus, nes nebuvo teisinio pagrindo tikėtis jas gauti be sklypų sujungimo ir dėl šių pajamų negavimo teismas nenustatė neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Teismas daro išvadą, kad šioje dalyje UAB „LEA lpg“ neįrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo, dydžio ir priežastinio ryšio ir neteisėtų kaltų kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Teismas pažymi, kad liudytojos A. S.-T. parodymuose nėra teisiškai reikšmingų duomenų bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teismas jais nesiremia. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrįsta ir priteistina pagal priešieškinį UAB „LEA lpg“ naudai yra bendra 2 993,21 Eur tiesioginių nuostolių suma, kuriuos UAB „LEA lpg“ patyrė, sumokant 1 051,32 Eur SĮ Vilniaus planas už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir kadastrinius matavimus, 1 256,16 Eur – notarei D. S. už duomenų patikslinimą VĮ Registrų centre, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, nuosavybės teisių įregistravimą ir priverstinės hipotekos nustatymą, 373,89 Eur – UAB „GeoMind“ už topografinę nuotrauką jos papildymą ir žemės sklypo ribų žymėjimą, 178,64 ir 133,20 Eur žemės mokestį atitinkamai už 2016 m. ir 2017 m. Likusi priešieškinio dalis dėl žalos (nuostolių, negautų pajamų) atmestina, kaip nepagrįsta, kadangi ieškovas pagal priešieškinį neįrodė, kad žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (CK 6.246 str. – 6.249 str., 6.271 str., Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 6 d. 1 p., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 d., Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p., CPK 3 str., 7 d., 178 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ši byla yra pradėta pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, t. y. pagal subjekto, kuris patenka į atleistų nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenų sąrašą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys yra tenkinamas visiškai, todėl kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). CPK 93 str. 4 d. teismui nustatyta teisė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad priešieškinio tenkinimas iš dalies yra susijęs su restitucijos taikymu, todėl patenkinus ieškinį visiškai, o priešieškinį tik iš dalies, bylinėjimosi išlaidų net ir dalinis priteisimas UAB „LEA lpg“ naudai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi šiuo atveju yra atkuriama iki teisės pažeidimo buvusi situacija, todėl kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 3 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia.Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
1) 2016 m. gegužės 18 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „LEA lpg“ sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5057) dėl 597 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 30-1728 „Dėl sklypo P. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.
3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 49SK-1584(14.49.104) „Dėl žemės sklypo, esančio Žvėryno sen. Vilniaus m. sav. Vilniaus m., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.
4) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1450-(14.49.2) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo UAB „LEA lpg“.
Taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos Respublikai 0,0597 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927), UAB „LEA lpg“ (j. a. k. 302551877) naudai 39 615,37 Eur.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. birželio 2 d. priverstinę hipoteką Nr. 20520160033452 dėl 0,0597 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927), UAB „LEA lpg“ (j. a. k. 302551877) naudai 2 993,21 Eur žalos atlyginimą.
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.