- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- I-3982-331/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbiami) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sujungti 1998 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), įsiterpusį 597 kv. m. ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami).
Pareiškėja paaiškina, kad 2016 m. gegužės 18 d. su Lietuvos valstybė sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SUI-17-(14.49.56.) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjas už 137 000 Eur įsigijo įsiterpusį sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbiami). Sutarties tekstą, kurį parengė Nacionalinė žemės tarnyba, patvirtino Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė. Sutartimi pardavėjas patvirtino, kad parduodamas daiktas neturi jokių apribojimų. Sutarties 11 punktu pirkėjas buvo įpareigotas per šešis mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos kreiptis į pardavėją dėl Sklypų sujungimo į vieną bendro ploto žemės sklypą.
Pareiškėja 2016 m. birželio 30 d. pateikė prašymą sujungti sklypus, tačiau NŽT Vilniaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu paaiškino, jog ji privalo kreiptis į NŽT dėl sutikimo pertvarkyti sklypus sujungimo būdu; prašyme taip pat turi būti nurodytas įsipareigojimas, kad, pertvarkius sklypus sujungimo būdu, sklypas pirminiu įkeitimu liks įkeistas valstybei. Pareiškėja įvykdė NŽT Vilniaus skyriaus nurodymus ir 2016 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą su nurodytais įsipareigojimais bei su hipotekos kreditoriaus sutikimu. NŽT Vilniaus skyrius 2016 m. lapkričio 14 d. pranešė, kad neprieštarauja dėl sklypų sujungimo, tačiau jau 2017 m. kovo 3 d. gautu raštu pranešė, kad nusprendė nejungti sklypų ir spręsti klausimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Šis NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas 2017 m. kovo 16 d. buvo apskųstas NŽT direktoriui, tačiau iki šiol joks atsakymas negautas, nors skundas turėjo būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas iki 2017 m. balandžio 12 d.
NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 3 d. rašte buvo nurodytos dvi aplinkybės, kurios neleidžia jam priimti sprendimo sujungti Sklypus: 1) norimas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas rytinėje, pietinėje ir pietvakarinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) norimas pirkti žemės plotas yra suformuotas gyvenamojoje teritorijoje, didesnis nei 0,04 ha.
Dėl pirmos aplinkybės pareiškėja paaiškina, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), „atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte keliamus reikalavimus. Minėtoje nuostatoje numatyta, kad kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, tokiais požymiais pasižymintis sklypas, laikomas įsiterpusiu. Šį faktą konstatavo Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. spalio 27 d. rašte Nr. 1SS-(8.5), tai patvirtina „Formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. birželio 5 d. raštas, 2017 m. gegužės 17 d. darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais posėdžio protokolas ir teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis.
Dėl antros aplinkybės paaiškina, kad pagal Nutarimo 2.15 punktą parduodamas plotas galėtų būti padidintas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Pareiškėjo manymu, sudarant Sutartį toks sprendimas privalėjo būti priimtas, nes tai yra pardavėjo pareiga, o šią Sutartį parengė pardavėjas. Sutarties 11 punkto, pagal kurį pirkėjas buvo įpareigotas per šešis mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos kreiptis į pardavėją dėl Sklypų sujungimo, neįmanoma įgyvendinti, jeigu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius nepriima sprendimo sujungti minėtus žemės sklypus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą patenkinti, palaikė skundo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 48–53) paaiškino, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs. Pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų numatymo tikslus. Pagal Nutarimo 2.15 punktą, kai yra ketinama parduoti įsiterpusį žemės sklypą, kurio plotas yra didesnis negu jame nustatytas maksimalus plotas, turėjo būti priimtas atskiras NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas, leisti padidinti parduodamą įsiterpusį žemės sklypą. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo 2.15 punkte.
Tai, kad NŽT bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija vertindami ginčo sklypo ypatumus, laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto kriterijus, leido rengti detalųjį planą bei tokį planą patvirtino, tačiau negalėjo suteikti teisės pareiškėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų įsigyti ginčo žemės sklypo be aukciono. NŽT Vilniaus miesto skyrius nustatė, jog žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi yra didesnis nei 4 arai ir iš pietinės pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu. Tuo atveju, kai yra nustatoma, kad valstybinė žemė negali būti parduodama, nes neatitinka tam tikrų teisės aktuose nustatytų sąlygų, valstybinės žemės patikėtinis negali sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Nėra teisės aktų, suteikiančių Nacionalinei žemės tarnybai įgaliojimų žemės sklypą, neatitinkantį Nutarimo 2.15 punkte išdėstytų požymių viseto, parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės sujungti įsiterpusį 597 kv. m. ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) su besiribojančiu, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu 1998 kv. m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančiais (duomenys neskelbiami).
Nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1450-(14.49.2) nuspręsta parduoti įsiterpusį 597 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami). Minėto įsakymo pagrindu 2016 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta 597 kv. m ploto valstybinio žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. 49SUI-17-(14.49.56) (toliau – Sutartis, b. l. 69–73, 77).
Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 3 d. raštu išnagrinėjęs klausimą dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbiami)ir žemės sklypo, (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) sujungimo, informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto skyrius nustatęs, jog 597 kv. m ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi yra didesnis nei 4 arai ir iš pietinės žemės sklypo pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu (597 kv. m ploto žemės sklypo pietinė riba atitraukta nuo gatvės raudonųjų linijų ribų ir esamas šlaitas neįtrauktas į minėto sklypo plotą). Šiuo raštu Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius nusprendė nejungti minėtų žemės sklypų ir spręsti klausimą dėl 597 kv. m ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbiami), Sutarties pripažinimo negaliojančia (b. l. 57–58).
Taip pat Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gegužės 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad nusprendė nejungti minėtų žemės sklypų ir spręsti klausimą dėl 597 kv. m ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbiami), Sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat Vilniaus miesto skyrius paaiškino, kad naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumo neatsirado, todėl Vilniaus miesto skyrius siūlė pareiškėjai administracine tvarka (notarinio susitarimo būdu) susitarti dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. per vieną mėnesį nuo įspėjamojo rašto gavimo dienos pareikšti nuomonę dėl pasiūlytos galimybės įgyvendinimo, tuo atveju, jeigu pareiškėja išreikš savo nesutikimą arba nuomonės per nurodytą terminą nepareikš, Vilniaus miesto skyrius kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo - Sutarties pripažinimo negaliojančia (b. l. 55–56).
Pareiškėja teigia, kad atsakovė privalo sujungti prašomus sklypus, nes Sutartimi pardavė įsiterpusį 597 kv. m ploto, todėl nėra kliūčių žemės sklypams sujungti į vieną bendro ploto žemės sklypą.
Atsakovė su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes yra didesnis nei 4 arai, iš pietinės pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, todėl valstybinė žemė negali būti parduodama, nes neatitinka tam tikrų teisės aktuose nustatytų sąlygų, valstybinės žemės patikėtinis negali sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovė imasi priemonių pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimui, tai teismo posėdyje patvirtino pareiškėjos atstovė teigdama, kad dėl sutarties nutraukimo kreipėsi į prokuratūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, palaiko atsakovės poziciją, nes pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, rengiant detalųjį planą, kitą teritorijų planavimo dokumentą ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 21 straipsnyje nustatytais atvejais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginamą žemės sklypo planą, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą informuojami, taip pat parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam iš prašymą pateikusių asmenų nustatomas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, nustatyta tvarka. Vadovaujantis Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323, šios nuostatos netaikomos, jeigu teritorijų planavimo dokumentui, kuriame formuojamas įsiterpęs žemės plotas, rengti planavimo sąlygos išduotos iki šio nutarimo įsigaliojimo.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.
Įvertinus byloje nustatyta aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas, yra didesnis negu numatyta Vyriausybės nutarime, iš pietinės pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, be to, nebuvo NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo leisti padidinti parduodamą įsiterpusį žemės sklypą, todėl jis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Be to šiame žemės sklype yra nutiesti inžineriniai tinklai skirti kitiems statiniams, todėl pareiškėjos prašomas prijungti 597 kv. m. ploto sklypas, gali būti priskiriamas naujam žemės sklypui, jis gali būti parduodamas ar išnuomojamas aukciono tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692. Taigi ginčo sklypas, pagal pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, nepatenka į įsiterpusio sklypo sąvoką.
Taigi teismas palaiko atsakovo poziciją, kad ginčo sklypo plotas yra 597 kv. m, jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes yra didesnis nei 4 arai, iš pietinės pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, be to, šio žemės sklypo pietinė riba atitraukta nuo gatvės raudonųjų linijų ribų ir esamas šlaitas neįtrauktas į minėto sklypo plotą. Pagal Nutarimo Nr. 692 2.1, 1 papunkčio nuostatas, naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Tokie žemės sklypai gali būti parduodami ar išnuomojami aukciono tvarka vadovaujantis Nutarimu Nr. 692. Teismas laiko, kad NŽT bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vertindami ginčo sklypo ypatumus, laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto kriterijus, leido rengti detalųjį planą bei tokį planą patvirtino, negalėjo suteikti pareiškėjai teisės nesilaikant teisės aktų reikalavimų įsigyti ginčo žemės sklypo be aukciono.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės sklypo pardavimas turi būti vykdomas griežtai laikantis pardavimo procedūrų. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, šie teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs. (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės pardavimas turi būti vykdomas tam tikra teisės aktais nustatyta formalizuota tvarka, tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymas draudžiamas, todėl tokiais atvejais valstybinės žemės pardavimo procedūros apskritai negalimos (LVAT administracinėje byloje Nr. A-858-1304-13). Vadinasi, valstybės institucijos, disponuojančios valstybine žeme, privalo griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų, t. y. valstybine žeme, reglamentuojamomis viešosios teisės normomis, kurios pasižymi teisiniu apibrėžtumu ir imperatyviu reglamentavimu. Taigi nustačius, kad valstybinė žemė negalėjo būti parduodama, nes neatitiko tam tikrų teisės aktuose nustatytų sąlygų, valstybinės žemės patikėtinis, šiuo atveju NŽT, negalėjo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, nes 597 kv. m. žemės sklypas neatitiko Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje išdėstytų požymių viseto (parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą). Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai negu privačių asmenų, veikloje yra taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad pageidaujamas įsigyti žemės sklypas negalėjo būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sujungti 1998 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), įsiterpusį 597 kv. m. ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami). Esama faktinė situacija niekaip neatitinka kriterijų įtvirtintų, visų pirma, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, antra, nesuderinama su reikalavimais numatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Pareiškėjos norimas suformuoti žemės sklypas iš tikrųjų neatitiko įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų (ABTĮ 57 str.). Tenkinti pareiškėjos skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos (duomenys neskelbiami) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.