Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl paskolos sutarčių sudarymo fakto

Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.

Šioje byloje atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas pripažįsta ieškovo A. P. ieškinį 1500 Eur sumai, kuriuos pasiskolino pagal 2017-06-20 pakvitavimą ir iki šiol negražino dėl sunkios savo finansinės padėties.

Ieškovo A. P. teismui pateiktame 2017-06-20 skolos raštelyje, surašytame atsakovo ranka, nurodyta, kad „ Aš, A. B., a.k. , gyv. , pasiskolinau iš A. P., a.k. , 1 500 Eur. Paskolintus pinigus, sumoje 1500 Eur, kuriuos pasirašant šį raštą gavau grynais pinigais sumoje 6000 Eur, įsipareigoju grąžinti iki š.m. liepos 15 d. Paskolintus pinigus 1500 Eur gavau grynais pinigais pasirašant šį raštą.“

LR CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ar sutarties nurodymus, o kai tokių įrodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. LR CK 6.59 str. įtvirtintas draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.63 str. 1 d., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis, be kita ko, neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytas sąlygas, praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Iš atsakovo A. B. ieškovui A. P., priteistina 1500 Eur skola.

Atsakovas A. B. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teigia, kad negavo pinigų (6000 Eur), nurodytų kitame 2017-06-20 skolos raštelyje, surašytame atsakovo ranka; kad atsakovas pasirašė šį 2017-06-20 skolos raštelį 6000 Eur sumai dėl to, kad jis galėtų pasiskolinti ir gauti iš ieškovo 1500 Eur ir būnant ieškovo įtikintam, kad 6000 Eur per (duomenys neskelbtini) ieškovui liko skolingas brolis R. P.. Nurodytus atsakovo argumentus teismas vertina kritiškai.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 15 punktas ; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 25 punktas.

Šioje byloje iš atsakovo pozicijos, teismas daro išvadą, jog atsakovas ginčija paskolos sutarties dėl 6000 Eur sudarymo faktą, nurodydamas, jog paskolos sutartis dėl 6000 Eur pasiskolinimo buvo nesudaryta, atsakovui negavus paskolos sutartyje nurodytų grynųjų pinigų.

Nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 20 d. skolos raštelyje nurodyta: „ Aš, A. B., a.k. , gyv. , pasiskolinau iš A. P., a.k. , 6000 Eur. Paskolintus pinigus, kuriuos pasirašant šį raštą gavau grynais pinigais sumoje 6000 Eur , įsipareigoju grąžinti iki š.m. gruodžio 31 d.“. Paskolos raštelyje yra atsakovo vardas, pavardė, parašas, raštelis surašytas atsakovo ranka. Kaip matyti iš paskolos raštelio turinio, jame aiškiai nurodyta, kad atsakovas pinigus iš ieškovo skolinosi, t. y. raštelyje nurodyta skolinama pinigų suma, jos suteikimo ir grąžinimo terminas, paskolos gavėjo ( atsakovo) patvirtinimas, kad pinigus jis gavo. Paskolos raštelio turinys, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, patvirtina paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą ir pinigų perdavimo atsakovui faktą. Tai reiškia, kad yra pagrindas teismui preziumuoti, kad 2017-06-20 paskolos sutartis dėl 6000 Eur tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta. Todėl įrodyti priešingai, t. y. kad grynieji pinigai jam nebuvo perduoti, privalo atsakovas kaip paskolos gavėjas.

Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patikimai patvirtinančių jo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, jog ieškovas jam neperdavė 2017-06-20 paskolos sutartyje nurodytos 6000 Eur pinigų sumos. Atsakovo paaiškinimus, kad jis su ieškovu sudarė fiktyvų sandorį, pasirašant pakvitavimą 6000 Eur sumai, jų negau­nant, t.y. tam, kad jis galėtų pasiskolinti ir gauti iš ieškovo 1500 Eur, pasirašant antrą paskolos raštelį, kad jis iš ieškovo skolinasi ir gauna grynais 6000 Eur sumą, būnant ieškovo įtikintam, kad 6000 Eur per (duomenys neskelbtini) ieškovui liko skolingas brolis R. P., teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančią bylos aplinkybių visumos, nes šių aplinkybių netvirtino nei ieškovas A. P., nei liudytojas R. P., nei jokia kita bylos medžiaga bei vertina kaip atsakovo gynybinę poziciją, siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovui.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė fakto, jog piniginės lėšos 6000 Eur jam nebuvo perduotos, todėl konstatuotina, jog 2017-06-20 paskolos sutartis dėl 6000 Eur tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta.

Dėl paskolos sutarties formos atitikties įstatymo imperatyviems reikalavimams

Šioje byloje atsakovas procesiniuose dokumentuose teismui nurodė, kad tarp jo ir ieškovo sudaryta 2017-06-20 paskolos sutartis dėl 6000 Eur yra negaliojanti, kadangi nebuvo sudaryta notarine forma. Prašė sandorį dėl 6000 Eur sumos pagal 2017-06-20 jo pasirašytą pakvitavimą, pagal kurį ieškovas neperdavė jam pinigų, pripažinti negaliojančia.

Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Sandoriai gali būti sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71 – 1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020).

Paskolos sutarties formą reglamentuojančioje CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju šalių sudaryta paskolos sutartis (dėl 6000 Eur) dėl sandorio sumos ir sandorio vykdymo grynaisiais pinigais, turėjo būti sudaryta notariškai, bet yra sudaryta tik paprasta rašytine forma. Kadangi paskolos sutartis dėl 6000 Eur yra sudaryta pažeidžiant notarinės formos reikalavimą bei atsakovas sandorį dėl 6000,- Eur sumos pagal 2017-06-20 atsakovo pasirašytą pakvitavimą, prašo pripažinti negaliojančiu, teismas tarp ieškovo ir atsakovo 2017-06-20 sudarytą paskolos sutartį dėl 6000 Eur pripažįsta niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

Atsižvelgiant į tai, jog byloje atsakovas nepaneigė pinigų gavimo prezumpcijos, neįrodė aplinkybių, jog jis grynųjų pinigų, t. y. 6 000 Eur iš ieškovo negavo, 2017-06-20 paskolos sutartyje buvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas atsakovui paskolos sutartyje pasirašius, jog jis pinigus gavo, sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu ir taikant restituciją ieškovui iš atsakovo priteistinos piniginės lėšos 6 000,00 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, tai yra tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.

Restitucija yra teisių gynimo būdas, kuris taikomas, be kita ko, tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad restitucijos prievolės atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas, šiuo atveju procesinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovui tam tikrą pinigų sumą įsiteisėjimo momento. Tokiu atveju atsakovą skatinant įvykdyti teismo sprendimą, ieškovui yra kompensuojami jo patiriami nuostoliai, jei atsakovas nevykdo savo piniginės prievolės, o tai atitinka nurodytas procesinių palūkanų paskirtis.

Nagrinėjamu atveju teismui nusprendus priteisti 1500 skolą bei taikyti restituciją, ieškovui iš atsakovo priteisiant 7 500 Eur sumą, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 7 500 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog dalis skolos priteista, kad šalių interesai bylos baigtimi yra priešingi, į tai, jog ieškovo ir atsakovo vieną sudarytą paskolos sutartį pripažinus negaliojančia, taikius restituciją ir ieškovo atsakovui perduotos lėšos pilna apimtimi yra grąžinamos ieškovo nuosavybėn, nusprendžiama ieškovo patirtas 1500 Eur (169 Eur žyminis mokestis, 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidos) bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovui iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 punkto 6 dalis, 93 straipsnis).

Teismas, priteisdamas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, daro išvadą, jog šios išlaidos yra realios, pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,93 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), šios išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) skolos ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2017-06-20 sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų ) paskolos, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų 00 ct) ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 500 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.