Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Sušinskienei, Daivai Gorochovenkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui T. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-184-393/2014 iš T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), buvo priteistas išlaikymas po 400 litų (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė I. J..

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidinti nepilnamečiam vaikui teikiamą išlaikymo dydį iki 300 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaikų motinai I. J.. Priteisti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai ieškovė iš esmės motyvuoja tuo, kad kai teismas priteisė išlaikymą dukrai, jai buvo 1 metai 4 mėnesiai, todėl jos išlaikymui pakako mažesnių lėšų. Nuo išlaikymo dydžio priteisimo, praėjo daugiau kaip šešeri metai. Per tą laiką smarkiai išaugo nepilnametės dukros poreikiai, pabrango pragyvenimo kaštai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra lanko (duomenys neskelbtini), kreipimosi į teismą metu buvo pirmoje klasėje. Mergaitei skirtas nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms įsigyti. Byloje nėra duomenų, kad mergaitė turi kažkokių sveikatos problemų.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė išlaikymo išlaidų detalizaciją, pagal kurią nepilnametės dukros E. B. tinkamą poreikių užtikrinimą sudaro po 660,00 Eur suma per mėnesį: maistas – 129 Eur, apranga, avalynė – 72 Eur, išlaidos būstui (kuras, elektra, vanduo, šiukšlės) – 77,50 Eur, mėnesiniai mokesčiai vaikui (muzikos mokykla, prailginta grupė, telefono pildymas, dienpinigiai, automobilio kuras, gyvybės draudimas) – 157 Eur, laisvalaikis ir kultūrinis ugdymas – 46 Eur, higienos prekės – 42 Eur, vaistai, vitaminai – 16 Eur, mokyklai reikalingos priemonės ir reikmenys 32 Eur, papildomos išlaidos (paspirtukas, rašomas stalas, dviratukas, kompiuteris, televizorius, mokyklinė kėdė, riedučiai su apsaugomis, lauko supynės) – 88,62 Eur.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su dukros amžiumi. Ieškovė nurodo, kad anksčiau priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai jau nebepakanka. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba dviejose darbovietėse ((duomenys neskelbtini)), gaunamas mėnesinis darbo užmokestis iš viso sudaro 684,26 Eur. Iš valstybės vaiko išlaikymui kas mėnesį gauna 70 Eur dydžio išmokų, pragyventi su dukra padeda materialiai motina. Savo vardu turi registruotą vieną transporto priemonę. Savo vardu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise ieškovė įgijusi dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis atsakovas po 2014 m - įsidarbino, tačiau šiai dienai turi gerokai daugiau įsipareigojimų, išlaikytinių, taip pat gyvena užsienyje, kas susiję su didesnėmis išlaidomis pragyvenimui. Atsakovas gyvena Didžiojoje Britanijoje ir jo darbo užmokestis šiuo metu yra 2 560 svarų per mėnesį. Atsakovas su šeima nusprendė pasiimti paskolą ir iš esmės skiriant panašią sumą, kiek kainuotų nuoma, per ilgą laiką įsigyti nuosavą būstą. Paskola paimta 35-erių metų laikotarpiui ir kas mėnesį šiuo metu tam atsakovas turi skirti apie 900 svarų. Pradiniam įnašui lėšų (14 000 svarų) atsakovas skolinosi iš žmonos mamos, ir šios skolos grąžinimui kiekvieną mėnesį turi skirti dar 250 svarų. Kadangi būstas įkeistas bankui, privalomai apdraustas turi būti tiek būstas, tiek atsakovas su žmona, kas mėnesį kainuoja dar 77 svarus. Be to, kiekvieną mėnesį yra mokami mokesčiai miestui (Council Tax) - 146 svarai per mėnesį. Komunaliniai mokesčiai kas mėnesį atsieina dar apie 160 svarų. Išlaidos būstui, pagrindiniams einamiesiems mokesčiams, išlaidos kurui, kad galėtų nuvykti į darbą atsakovui atsieina apie 1 800 svarus per mėnesį. Atsakovo šeima turi vieną automobilį, kurio draudimas metams kainuoja 617,01 svarų, t. y. 51,42 svarus per mėnesį. Taip pat patiriamos išlaidos maistui, sveikatai, higienai, drabužiams ir kitiems baziniams žmogiškiesiems poreikiams tenkinti, kurios taip pat nėra pigesnės nei Lietuvoje. Atsakovo sutuoktinės darbo užmokestis yra minimalus, šeima gauna apie 600 svarų kompensaciją vaiko darželiui, todėl jei atsakovo sutuoktinės darbo užmokestis kiek paaugs, išlaidos vaiko ugdymo įstaigai taip pat reikšmingai padidės.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą tiek ieškovės tiek ir atsakovo turtinę padėtį, teismas prieina prie išvados, kad nei ieškovės nei atsakovo turtinė padėtis ženkliai nepasikeitė, ieškovė turi automobilį ir vieną būstą, bei turi vieną išlaikytinę. Atsakovas vertinant turto ir įsipareigojimų atžvilgiu, turi finansinę padėtį tarsi ir geresnę. 2014 metais pajamos buvo socialinė pašalpa, turėjo finansinių įsipareigojimų, turėjo garažą, kuris ir dabar jam priklauso, turėjo vieną išlaikytinę – dukrą Emą. Nebuvo žinoma apie antrą vaiką ir nebuvo sukūręs šeimos. Atsakovas įsigijo būstą ir automobilį. Paskolų ir lizingų buvimas įrodo, kad asmuo gali įsigyti turtą, tačiau lėšų tam neturi pakankamai. Atsakovo būstas ir automobilis pirkti su mintimi, kad sutaupyti, byloje yra pateikti atsakovo duomenys kiek kainuoja būsto nuoma, beveik tokią pačią sumą atsakovas sumoka dengdamas kreditą. Abu, tiek ieškovė tiek ir atsakovas siekdami sutaupyti įsigijo ir automobilius, šalių elgesys yra lygiavertis. Atsakovo darbo užmokestis lyginant su ieškove yra didesnis, tačiau jo būtinosios išlaidos irgi yra didesnės gyvenant Anglijoje. Palyginus atsakovo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus negalima prieiti prie išvados, kad jis turi galimybę kaupti lėšas vaikų išlaikymui.

Bylos duomenimis po E. B. priteisto išlaikymo praėjus septyneriems metams natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, pabrango maisto produktai, komunalinės paslaugos, išaugo mokesčiai ir kita, nepilnamečiams vaikams augant natūraliai padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma ne tik maistui, bet ir drabužiams, apavui, mokyklinėms reikmėms, todėl teismas sprendžia, kad 2014-09-02 sprendimu priteistas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo išlaikymas po 115,85 Eur kas mėnesį, yra neadekvati ir nepakankama suma būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

Vienok, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 607 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2021 m. sausio 1 d.– 642 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių.

Neabejotina, kad šalių dukrai augant reikia žymiai daugiau lėšų maistui, greitai išaugamiems drabužiams ir avalynei, ugdymui, laisvalaikiui, mokslo reikmėms ir su sveikatos palaikymu bei gerinimu susijusioms reikmėms. Dukros poreikių padidėjimą lemia jau vien tai, kad ji lanko mokyklą, kas lemia papildomas išlaidas ne tik mokslams ir su tuo susijusiomis priemonėmis, bet ir popamokinei veiklai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir poilsiui.

Ieškinyje ieškovė nurodė dukros interesais patiriamas išlaidas, tačiau dauguma jų nėra pagrįstos įrodymais (CPK 178 str.), nemotyvuotai didelės, todėl atsakovas teikė savo skaičiavimus su pastebėjimais dėl atskirų išlaidų grupių. Išlaidų dydžiai pagal atsakovą yra motyvuoti ir nurodyti pastabose, su kuriomis teismas negali nesutikti. Kaip matyti iš pateikto skaičiavimo, vaiko poreikių patenkinimui faktiškai reikalinga apie 360 Eur suma. Kasacinis teismas taip pat yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikyto taisyklę, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 str. 2 p.) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint - užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 p.). Nuo 2021-01-01 valstybė skiria kiekvienam vaikui po 70 Eur per mėn. išmoką. Taigi šalys vaiko išlaikymui turi skirti dar apie 300 Eur. Dalinant aukščiau minėtą sumą pusiau, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 150 Eur per mėn., jau aukščiau sprendime minėta, kad atsakovas sūnui A. kasdieniams poreikiams taip pat skiria po 150 Eur per mėn. Vaikas yra panašaus amžiaus kaip E., taip pat lanko pirmą klasę, todėl abiem šiems vaikams reikalingos išlaidos yra panašios. Pažymėtina, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Suprantama, kad kažkuriuo metu gali atsirasti papildomos vienkartinio pobūdžio vaiko priežiūros išlaidos. Dėl jų pasidalijimo tėvai gali susitarti tarpusavyje, o sutarimo nesant - dėl šio konkretaus poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo gali būti sprendžiama ir teismo tvarka. Nors papildomas vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 str., CK 3.161 str. 5, 6 d., 3.163 str. 1 d.) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 str. 3 d.), teismų praktikoje išaiškinta, kad teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomas vaiko priežiūros poreikis bus objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės - būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis protingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-231-969/2016). Atitinkamai, tokios galimos vienkartinės išlaidos neturėtų būti įtrauktos į išlaikymo kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti dydį.

Nors dukros poreikiai tam tikra apimtimi ir išaugo, tačiau gerokai mažiau, nei nurodo ieškovė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko išlaikymo išlaidos išaugo daugiau nei dvigubai, be to, nepagrįstai į išlaikymo dydį įtraukė vienkartinio pobūdžio išlaidas. Atitinkamai, išlaikymo dydis galėtų būtų padidintas atsižvelgiant į realius kasdienius vaiko poreikius bei ieškovės ir atsakovo finansines galimybes (turimus įsipareigojimus, kitus išlaikytinius), o dėl papildomo pobūdžio vienkartinių išlaidų šalys turėtų spręsti kartu - tiek dėl poreikių realumo, būtinumo, tiek dėl išlaidų dydžio ir pasidalijimo būdo.

Be to pažymėtina, kad pateikti kvitai byloje yra tik fragmentiški ir neleidžia susidaryti įspūdžio apie kasdienius vaiko būtinuosius poreikius ir jų dydį, t. y. atspindi dviejų mėnesių išlaidas. Kaip yra pažymėjęs Kauno apygardos teismas, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių (Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).

Esant aptartoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nepilnametės E. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokatu. Už atstovavimą ieškovė advokatui sumokėjo 700,00 Eur. Ant pinigų priėmimo kvito ir prašymo yra nurodyta, kad atstovavo ieškovės interesus teismo posėdžiuose, dokumento surašymas, patarimai ( II t., b. l. 50-51).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Taigi pažymėtina, jog ieškovės už atstovavimo teismo posėdyje sumokėta 700,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių (8.19 punktas bei 9 punktas).

Patenkinus ieškinį dalinai iš atsakovo priteistina ieškovei jos turėtos atstovavimo išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – patenkinta 19 procentų ieškinio reikalavimo, nes ieškovė prašė padidinti 184,15 Eur, o teismas padidino 34,15 Eur, todėl procentais būtų 19 procentų, ir atstovavimo priteistinų išlaidų dydis būtų - 133 Eur.

Patenkinus ieškinį dalinai, iš atsakovo T. B. priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 p., 85 straipsnio 1 dalies 3 p. – 150 x 12 x 3 procentai) 54 (penkiasdešimt keturi) Eur ir teismo šioje byloje patirtos 12,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso 66,15 Eurų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-184-393/2014 iš T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-11-06) iki dukros pilnametystės.

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. B. 133 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris) eurus ieškovei I. J. turėtų atstovavimo išlaidų, bei 66,15 (šešiasdešimt šešis eurus 15 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.