Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Jarmalienei, ieškovei I. J. ir jos atstovui advokatui Arvydui Gudui, atsakovui T. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai Donatai Motiejūnei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Kasiulionienei, vie­šame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui T. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys ten­kintinas dalinai.

Atsakovas pripažįsta, kad yra ieškovės dukros E. J., tėvas (CPK 140 str. 2 d.). Šios ieškinio dalies pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), nes vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.), todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo tėvystės nustatymo tenkintinas. Tenkintinas ir kitas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes šį ieškinio reikalavimą atsakovas taip pat pripažįsta, be to atsižvelgiant į vaiko amžių ir dvasinius ryšius susiklosčiusius tarp vaiko motinos ir vaiko ir jokio ryšio nebuvimą tarp vaiko tėvo ir vaiko, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Atsakovas yra E. J. tėvas, jis neprisideda prie savo mažametės dukros išlaikymo, todėl nepilnametei E. J. iš atsakovo T. B. priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukros išlaikymui, nuo jos gimimo dienos iki dukros pilnametystės.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad E. J. yra ieškovės dukra, o skiltyje tėvas, joks asmuo neįrašytas vaiko tėvu (b. l. 7).

Iš ekspertizės akto išvados matyti, kad T. B. yra vaiko E. J., a k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99999 procentų tikimybe (B. l.132) ir atsakovas pripažino, kad jis yra E. J. tėvas, todėl atsakovas turi pareigą ją išlaikyti. Pareigos išlaikyti savo vaiką negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti. Todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti nepatenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nustatymo, nes atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad atsakovas T. B. yra E. J. tėvas ir atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Ir sutinka su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Todėl teisėja plačiau apie juos sprendime ir nepasisako.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 str.).

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams išlaikymo dydį tikslinga nustatyti tokį, kuris atitiktų minimalią mėnesio algą. Šis orientacinis išlaikymo dydis šiuo metu sudaro 1 000 Lt neatskaičius mokesčių. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį ji skiria apie 1050 Lt, atsižvelgiant į tai, kad tokia suma viršija minėto, teismų praktikoje būtinu pripažintino, išlaikymo dydį, teisėja pripažįsta, kad vienerių metų vaiko poreikiams patenkinti nebūtina ieškovės nurodoma suma. Ieškinyje suformuluoto reikalavimo dėl išlaikymo ieškovės paaiškinimai ir prie ieškinio pridėti įrodymai apie išlaidas vaiko išlaikymui, nepagrindžia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, reikalaudama iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui pusę minimalios mėnesio algos, ieškovė neįvertina aplinkybės, jog iš 1 000 Lt dar yra išskaičiuojami mokesčiai, todėl faktiškai gaunama minimali mėnesio alga yra apie 845 Lt. Todėl reikalavimas priteisti 525 Lt kaip pusę minimalios mėnesio algos yra nepagrįstas teisiškai. Be to, teismų praktikoje naudojamas minimalios mėnesio algos dydis vaiko išlaikymo poreikiams nustatyti yra tik rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio kriterijus, o konkretus vaiko poreikių dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Pagal vaiko amžių tokio dydžio išlaidos pagal išlaidų iššifravimą (b. l. 44-45) nereikalingos. Visos vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos gali būti įrodomos rašytiniais įrodymais. Nors ieškinyje buvo nurodyta, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 1 050 litų suma, tačiau ieškovės pateikti įrodymai, taip pat jos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai nėra pakankami būtent tokiam vaiko poreikių dydžiui pagrįsti

Pagal pateiktus kvitus ir išrašus iš banko ieškovė savo išlaidų neįrodė. Pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, ieškovės pateikto iššifravime poreikių dydžio, nes kvitai įrodantys išlaidas maisto produktų pirkimui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, žaislams ir vaistams bei vitaminams patvirtina mažesnį išlaidų dydį. Ieškovės pateikti kvitai neįrodo maistui išleistų 320 litų, drabužiams 130 litų, avalynei 72 litus, higienos priemonėms 200 litų, žaislams 80 Lt. Ieškovė iššifruodama išlaidas maistui, nurodė, kad perka sūrelius, javainius, sausainius, tačiau akivaizdu, kad gimęs kūdikis tokio maisto nevalgo. Tik praėjus keliems mėnesiams nuo gimimo ieškovė tokias išlaidas galėjo turėti. Megztiniai, kepurytės ir seilinukai, batukai ir kambarinės tapkutės neperkamos kas mėnesį. Šampūnas, muilas, pudra ir aliejukas taip pat neperkami kiekvieną mėnesį, todėl šios sumos gali būti mažinamos bent jau trečdaliu. Ieškovei neįrodžius, kad gimusiam kūdikiui ir šiuo metu turinčiam vienerius metus ir tris mėnesius, vaiko išlaikymui išleidžiama 1050 Lt, pastaroji suma laikytina per didelė. Vaiko poreikiai galėtų būti mažinami drabužiams iki 100 litų, avalynei iki 50 litų, higienos priemonėms iki 180 litų, žaislams 60 litų (CPK 178 straipsnis).

Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), todėl abu tėvai turi vienoda dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, jeigu jų turtinė padėtis taip pat yra iš esmės vienoda. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti pusę jos nurodytos 1050 Lt sumos, kuri reikalinga vaikui išlaikyti, o atsakovas šioje byloje nesutinka su ieškovės prašoma suma, pateikė pažymas, kad jo pajamos yra socialinė pašalpa 350 Lt nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01 ir bedarbio pašalpa 465 Lt nuo 2014-02-01 iki 2014-07-31, šiuo metu jis nedirba, siekia įgyti vairuotojo C, CE kategorijas. Iki 2013-10-17 jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, mažinant etatus jis buvo atleistas iš darbo. Atlyginimas buvo apie 1000 Lt. Byloje nustatyta, kad ieškovė, gimus dukrai buvo vaiko auginimo atostogose ir gavo 2722,67 Lt per mėnesį motinystės pašalpą. Nuo 2014 m. gegužės mėnesio vieną mėnesį ji buvo nemokamose atostogose ir šiuo metu jau dirba, vienoje darbovietėje, už darbą rugpjūčio mėnesį gavo apie 1200 Lt. Nuo rugsėjo mėnesio dirbs dviejuose darbuose ir jos atlyginimas bus apie 1900 Lt. Tiek ieškovė tiek atsakovas, abu turi savo vardu įregistruotas transporto priemones. Atsakovas savo vardu turi garažą, kurio rinkos vertė 5 077 Lt. Atsakovas taip turi įsipareigojimus bankui pagal lizingo sutartį. Pagal mokėjimo grafiką matyti, kad nuo 2014 m. vasario mėnesio pagal sutartį atsakovas įmokų nemoka. Ieškovė savo vardu turi įsigijusi vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Ji paėmusi iš bando vartojimo kreditą 37 262,66 Lt, paskolos likutis pagal mokėjimo grafiką yra 18 685,70 Lt. Todėl pripažintina, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra nevienoda ir prie vaiko išlaikymo jie negali prisidėti lygiomis dalimis. Be to pabrėžtina, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą. Jis šiuo metu siekia įgyti vairuotojo C, CE kategorijas. Todėl darytina išvada, kad jis siekia įgyti kitą specialybę, tam kad turėtų darbą ateityje. Tikėtina, kad jo pajamos bus didesnės. Todėl ieškovė turės teisę pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai kreiptis į teismą ir prašyti padidinti išlaikymo dydį.

Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepagrįstai didelis. Jai neįrodžius, kad dukros išlaikymui reikalingos 1050 Lt mėnesinės išlaidos, jos mažintinos atsižvelgiant į dukros amžių ir jų dydis nustatytinas apie 900 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei atsakovo, jos prašomas išlaikymo dydis iš atsakovo taip pat nustatytinas mažesnis ir iš jo priteistina 400 litų kasmėnesinė išmoka dukrai nuo gimimo iki vaiko pilnametystės.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 83 str. 1 d. 2 p.), todėl tenkinant ieškinį iš dalies išlaikymo dalyje, šis mokestis valstybei išieškotinas iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 p.) ir jis sudaro 144 Lt (400 Lt x 12 mėn. x 3 % ) ir už neturtinį reikalavimą 144 (vienas šimtas keturiasdešimt keturi) litai taip pat išieškotini iš atsakovo. Vadovaujantis CPK 96 str. ir sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo atsakovui suteikta 50 procentų apmokama teisinė pagalba, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis mažintinas iki 144 litų (50 procentų). Ieškovė pateikė pinigų priėmimo kvitą (b. l. 29), advokato atstovavimo išlaidoms pagrįsti. Jos sudaro 1500 litų. Remdamasi CPK 98 str. 1 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 9 p., 8.18 p., bei atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 1500 litų advokato atstovavimo išlaidų (advokatas ruošė ieškinį, patikslintą ieškinį bei dalyvavo bylą nagrinėjant teisme teismo posėdžiuose). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui suteikta 50 procentų apmokama teisinė pagalba, iš atsakovo ieškovei priteistina 750 (septyni šimtai penkiasdešimt) litų advokato atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str., teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Nustatyti, kad atsakovas T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra dukters E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, suteikiant jai tėvo pavardę „B.“ ir padarant atitinkamą įrašą jos gimimo įraše ir gimimo įrašo pagrindu išduotame jos gimimo liudijime;

Nepilnametės dukros E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dukters E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt ( nuo 2015 m. sausio 1 d. po 115,85 EUR), nuo dukters gimimo dienos iki jos pilnametystės, o ieškovę paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Išieškoti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) litų ieškovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), advokato atstovavimo išlaidų.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.