Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. K. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. K. K. laikinojo sulaikymo laikas – viena para ir nustatyta M. K. K. galutinė bausmė – 148 MGL, t. y. 7 400 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų eurų) bauda.

Iš M. K. K. konfiskuota: automobilio „Ford C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 640 Eur; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-A202F/DS“, su SIM kortele ir 2 600 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. K. K. gynėjo advokato D. Skebo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nuteistojo gynėjo skundo teiginiai dėl nuosprendžio išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms iš dalies pasitvirtino, nes pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo veiksmų neteisėtai gabenant užsienietį M. M. S. A. A. per Lietuvos Respublikos-Lenkijos Respublikos sieną pagrįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimui, byloje įrodyti tik nuteistojo veiksmai neteisėtai gabenant minėtą asmenį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat pasitvirtino apeliacinio skundo teiginiai dėl neteisingai išspręsto iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo klausimo, todėl šios nuosprendžio dalys keičiamos, o kiti skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir veikos kvalifikavimo

5. Baudžiamasis kodeksas apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, jame aprašyti nusikalstamų veikų požymiai, kurie nustatomi vykdant ikiteisminį tyrimą ir renkant duomenis. Prokuratūrai manant, kad surinktų duomenų užtenka konstatuoti, jog nusikalstama veika buvo padaryta, jos požymiai, įdėjus į juos konkretų turinį, aprašomi procesiniame dokumente – kaltinamajame akte. Vėliau, bylą nagrinėjant teisme ir prokuratūrai įrodžius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį. Nusikalstamos veikos aprašymą kaltinamajame akte ir apkaltinamajame nuosprendyje lemia baudžiamajame įstatyme nurodyti ir konkrečioje situacijoje taikomi nusikalstamos veikos sudėties požymiai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimai procesiniam dokumentui. BPK 219 straipsnio 3 punktas nustato, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatančiame reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai, nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Veikos padarymo vieta, laikas, būdas šioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada. Taigi, kokios aplinkybės yra esminės ir turi būti nustatytos asmenį kaltinant padarius nusikalstamą veiką, lemia įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022).

6. Pagal BK 292 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas minėtus veiksmus atliko dėl savanaudiškų paskatų.

7. Iš nusikalstamos veikos sudėties požymių aprašymo baudžiamajame įstatyme seka išvada, kad BK 292 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi alternatyvios, tačiau atskirų požymių visuma apibrėžtos nusikalstamų veikų sudėtys. Tai reiškia, kad vienu atveju būtina nustatyti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kitu atveju būtina nustatyti neteisėtai valstybės sieną perėjusio užsieniečio gabenimo ar slėpimo Lietuvos Respublikos teritorijoje požymius atitinkančias aplinkybes ir jas aiškiai nurodyti kaltinamajame akte bei priimame nuosprendyje. Iš nurodyto seka, kad neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nusikaltimo, įtvirtinto BK 292 straipsnyje, sudėtis gali pasireikšti keliomis veikimo būdo ir gabenamų subjektų statuso kombinacijomis, t. y. gabenimo būdas gali būti: neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, o gabenama gali būti du skirtingus teisinius statusus turinčius asmenis: per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturtinį asmenį, o Lietuvos Respublikos teritorijoje – neteisėtai valstybės sieną perėjusį užsienietį. Asmens gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje reiškia jau Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai esančio asmens bet koks pervežimas, pervedimas, perskraidinimas ar kitoks gabenimas. Toks gabenimas yra viena iš nurodytame straipsnyje numatytų alternatyvių veikų, todėl nebūtina, kad asmuo dalyvautų ir asmens gabenime į Lietuvos Respubliką ar iš jos.

8. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį jo aprašomojoje dalyje turi būti aiškiai nurodoma, kurią iš alternatyvių veikų atitinka faktinės bylos aplinkybės, ir pagal kurios iš jų požymių visumą asmuo yra nuteistas pagal BK 292 straipsnio 1 dalį (esant savanaudiškų paskatų požymiui – pagal BK 292 straipsnio 2 dalį).

9. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės). Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2008). Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, Nr. 2K-242-495/2019, Nr. 2K-174-511/2020). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktą kaltinamasis turi teisę būti informuotas ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. veiksmus, kuriuos, kaip teigiama, jis padarė ir kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir teisinį šių veiksmų kvalifikavimą; ši informacija turi būti išsami (1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25444/94; 2001 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Dallos prieš Vengriją, peticijos Nr. 29082/95; 2007 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje J. N. prieš Suomiją, peticijos Nr. 45830/99) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-1073/2022).

10. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte M. K. K. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, t. y.: „ [...] susitarė neteisėtai nugabenti per Lietuvos Respublikos sieną į Lenkijos Respubliką Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius ir neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną perėjusius užsieniečius – Irako piliečių šeimą, kurie yra prieglobsčio prašytojai, 2022 m. gegužės 2 d. įsisodino M. M. S. A. A. ir neteisėtai jį nugabeno per Lietuvos Respublikos–Lenkijos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, tikslesnė vieta nenustatyta, kur gavo atlygį, tęsdamas veiką 2002 m. gegužės 6 d. atvyko į sutartą vietą, tuo metu kai Irako pilietė J. A. A. A. su vaiku, lydima socialinės darbuotojos, nubėgus ir įsėdus į transporto priemonę, kur laukė M. K. K. tikslu ją nugabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, tačiau socialinei darbuotojai atėmus automobilio raktelius, M.K. K. buvo sulaikytas“.

12. Taigi, pagal pirmosios instancijos teisme patikslintą nusikalstamos veikos aprašymo turinį matyti, kad M. K. K. nuteistas dėl vienos baigtos tęstinės nusikalstamos veikos, kuri pasireiškė vieno gyvenamosios vietos neturinčio ir neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusio užsieniečio gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną ir valstybės pareigūnų nutrauktu pasikėsinimu nugabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką dar du jo šeimos narius, taip pat gyvenamosios vietos neturinčius ir neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius.

14. Pats nuteistasis nuo pat pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, kuriose prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tvirtino, kad paimtą užsienietį iš Ruklos miestelio nuvežė iki Kalvarijos į degalinę, kur šis persėdo į kitą automobilį ir nuvažiavo Lenkijos kryptimi (t. 1, b. l. 122–123). Taip pat ir rašytiniuose paaiškinimuose teigė keleivį vežęs tik iki Kalvarijos degalinės „Viada“, kur keleivį perėmė kitas žmogus ir nuvažiavo Lenkijos kryptimi (t. 3, b. l. 137–138). Tokius pat parodymus nuteistasis nuosekliai išdėstė ir pirmosios instancijos teisme, patvirtindamas, kad į Lenkiją jis važiavo tada, kai jo keleivis išlipo. Jis nuosekliai teigė, kad užsieniečio į Lenkiją nevežė, jį paėmė kitas automobilis (t. 4, b. l. 77). Nors byloje nustatyta, kad M. K. K. tą dieną vyko į Lenkiją, tačiau šį faktą nuteistasis paaiškino, kaip nesusijusį su keleivio užsieniečio vežimu. Jis nuosekliai nuo pat pirmos apklausos teigė, kad Lenkijos sieną kirto be keleivių, kad kelionė į Lenkiją buvo asmeniniais tikslais (vyko pas pusseserę), kad jį buvo sustabdę policijos pareigūnai ir ilgai tikrino.

15. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenų bazėje gautus duomenis nustatyta, kad transporto priemonė „Ford C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 2 d. užfiksuota vykstanti Suvalkų kryptimi (t. 1, b. l. 69–81). Pagal M. K. K. telefono numerio telekomunikacinius įvykius nustatyta, kad 2022 m. gegužės 2 d. jo naudotas telefonas pagal jo prisijungimo prie telekomunikacijos bokštų (celių) duomenis buvo prisijungęs prie bokšto, esančio Marijampolės mieste, Gamyklų g. 8, ir 8 kartus kontaktavo su jam skambinusiu asmeniu, kuris telefone įvestas kaip kontaktas vardu „K“. Tą pačią dieną po daugiau negu valandos M. K. K. telefonas buvo telekomunikacijos bokšto, esančio Kalvarijos sen., Trakėnų k., Muitinės g. 30, veikimo zonoje (t. 2, b. l. 1–4). Apžiūrėjus nuteistojo telefone esančius duomenis, kuriuose fiksuotos buvimo vietos, nustatyta, kad jis 2022 m. gegužės 2 d. buvo Marijampolėje, po to fiksuota buvimo vieta Kalvarijos seniūnijoje, Trakėnų k., Muitinės g. 30, be to, nustatyta buvimo vieta Šipliškė, Lenkija, bei Hajnowkos miestas Lenkijoje (t. 4, b. l. 17–18). Byloje taip pat pateikti duomenys, gauti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kad transporto priemonė „FordC-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 2 d. užfiksuota Suvalkų kryptimi kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (vykimas Lenkijos sienos kryptimi bei 2022 m. gegužės 3 d. ta pati transporto priemonė užfiksuota Kauno kryptimi kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (vykimas nuo Lenkijos sienos) (t. 1, b. l. 69–81).

18. Teisėjų kolegija, vertindama bylos duomenis ir vadovaudamasi principu – teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, konstatuoja, kad byloje esančių duomenų nepakanka abejonių nekeliančiai išvadai, kad 2022 m. gegužės 2 d. iš Ruklos paimtą užsienietį M. K. K. gabeno per Lietuvos Respublikos-Lenkijos Respublikos sieną. Bylos duomenys neleidžia paneigti nuteistojo versijos, kad minėtą užsienietį 2022 m. gegužės 2 d. M. K. K. vežė Lietuvos teritorijoje, t. y. iš Ruklos miestelio link Lenkijos Respublikos sienos ir paleido dar Lietuvoje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, išvada dėl užsieniečio gabenimo per valstybės sieną pagrįsta tik prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną aplinkybė iš nuosprendžio yra šalintina.

19. Nepaisant to, kad byloje nepakanka duomenų apie nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų išvadai, kad M. K. K. susitarė gabenti ir gabeno užsienietį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokia išvada grindžiama tiek prieš tai aptartais objektyviai nustatytais duomenimis, patvirtinančiais jo judėjimo ir buvimo vietas, tiek paties nuteistojo parodymais, kurie sutampa su objektyviais bylos duomenimis.

20. Pažymėtina, kad užsieniečio gabenimo Lietuvoje aplinkybė gynybos nebuvo ginčijama. Byloje keltas klausimas, ar pakanka įrodymų, kad Lietuvoje gabentas užsienietis tikrai yra tas pats asmuo, kuris nurodytas kaltinime. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvius įspėjus apie galimą faktinių aplinkybių pakeitimą ir galimą užsieniečio neteisėto gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje požymio konstatavimą, gynyba pateikė argumentus apie veikos baudžiamumą šalinančias aplinkybes, t. y. iš esmės teigė, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai ir jų gabenimas Lietuvoje buvo galimas ir nedraudžiamas.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi gynybos argumentus ir byloje surinktus įrodymus, visų pirma konstatuoja, kad 2022 m. gegužės 2 d. gabentas asmuo buvo būtent kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodytas Irako pilietis M. S. A. A..

22. Tokią išvadą pagrindžia rašytiniai bylos duomenys, liudytojų parodymai, iš dalies ir paties nuteistojo parodymai. Iš byloje esančių Ruklos pabėgėlių priėmimo centro dokumentų nustatyta, kad Irako Respublikos pilietis M. S. A. A. 2021 m. sausio 31 d. buvo apgyvendintas Ruklos pabėgėlių priėmimo centro stovykloje. Pagal institucijos pateiktą informaciją šis asmuo iš apgyvendinimo vietos savavališkai pasišalino (pabėgo) būtent 2022 m. gegužės 2 d. (t. 1, b. l. 25–26). Šią informaciją visiškai patvirtina ir liudytojos J. A. A. A., kuri yra minėto asmens sutuoktinė, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pareigūnams ji paaiškino, kad Ruklos pabėgėlių priėmimo stovykloje gyvena nuo 2022 m. vasario mėn., į Lietuvą atvyko kartu su savo vyru, dukra ir kitais giminaičiais. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 1 d. jos vyras paliko stovyklą iš jos pabėgdamas. Ji matė, kaip vyras pabėgo išlaužus tvorą. Jis nusprendė bėgti dėl sveikatos problemų, nes kentė didelius skausmus dėl kojų, norėjo bėgti į Vokietiją. Jam pabėgti pavyko, nes po kelių dienų paskambinęs sutuoktinei patvirtino esantis Vokietijoje ir pasakė 2022 m. gegužės 6 d. ryte būti nurodytu adresu, kur jos turėtų laukti automobilis, padėsiantis nugabenti ją ir dukrą iki Vokietijos (t. 3, b. l. 31–32). Apeliacinės instancijos teisme papildomai gauta medžiaga iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prieglobsčio skyriaus, kurioje pateikti J. A. A. A. ir M. S. A. A. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolai. J. J. A. A. A., aiškindama atvykimo į Lietuvą priežastis, be kita ko, nurodo vyro sveikatos problemas: „jo viena koja trumpesnė nei kita“, jų atvykimo tikslas buvo Europoje gauti medicininę pagalbą (t. 4, b. l. 161). Analogiška informacija apie M. S. A. A. sveikatos problemas nurodyta ir jo paties prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole, kur jis pasakoja, kad jam yra dešinės kojos raumenų atrofija, reikalingi vaistai, kurie yra Europoje (t. 4, b. l. 169). Nuteistasis M. K. K. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. nuvykus į Ruklą, į jo automobilį pagal susitarimą atsisėdo asmuo, kurį jis apibūdino, kaip apie 30 metų amžiaus vyrą, ne tamsaus gymio, panašų į europietį, tvarkingai apsirengusį, šiek tiek kalbėjusį angliškai, kelionės metu pasakojusį, kad važiuoja į Vokietiją operuotis kojų. Nuteistasis pažymėjo, kad keleivis iš tiesų sunkiai vaikščiojo, ramstėsi lazdele (t. 3, b. l. 137–138). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis patvirtino, kad 2022 m. gegužės 2 d. iš Ruklos paėmė ir vežė užsienietį, kuriam reikėjo į Vokietiją dėl sveikatos problemų su kojomis. Buvo galima suprasti, kad jis ne Lietuvos Respublikos pilietis (t. 4, b. l. 75–76). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad atvykęs į Ruklą 2022 m. gegužės 2 d., paėmė keleivį, kuris atrodė kaip arabas, tamsesnės odos, be barzdos, kalbėjo angliškai, kažkas buvo negerai su koja, minėjo, kad važiuos į kitą šalį operuotis (t. 4, b. l. 201). Taigi, kaip matyti iš paties nuteistojo paaiškinimų, kurie nors dėl kitų veikos aplinkybių nebuvo nuoseklūs, tačiau aplinkybės, susijusios su gabento asmens apibūdinimu, iš esmės sutapo. Jis tiek apklausiamas, tiek teikdamas rašytinius paaiškinimus nuosekliai nurodė, kad Rukloje paimtas asmuo buvo užsienietis, turintis sveikatos problemų, konkrečiai paaiškino, kad problemos buvo susijusios su koja. Taigi apibendrinus nekyla abejonių, kad nors užsieniečio vardo nuteistasis galbūt nežinojo, tačiau visi jo nurodyti požymiai, apibūdinantys asmens išvaizdą, kitas išskirtines kūno savybes, reikšmingas asmenybės identifikavimui, sutampa su kituose aptartuose bylos įrodymuose užfiksuota informacija apie M. S. A. A. asmenybę. Be to, aplinkybę, kad 2022 m. gegužės 2 d. nuteistasis gabeno būtent M. M. S. A. A., patvirtina ir faktas, kad vos po kelių dienų, taip kaip tą nurodė minėto užsieniečio sutuoktinė (pasakojo, kad po sėkmingo vyro pabėgimo ji sulaukusi vyro skambučio ir gavusi patvirtinimą, kad ir ji galės pabėgti analogišku būdu su tuo pačiu automobiliu), 2022 m. gegužės 6 d. nuteistasis siekė išgabenti iš Ruklos ir čia likusią M. M. S. A. A. šeimą. Įvertinus šiuos įrodymus, teismui nekyla abejonės, kad 2022 m. gegužės 2 d. M. K. K. gabeno nuosprendyje nurodytą asmenį, t.y. M. M. S. A. A..

23. Kaip jau minėta byloje keliamas ir šio asmens bei jo šeimos narių buvimo Lietuvos Respublikoje statusas, t. y. ar minėti užsieniečiai atitinka BK 292 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius, t. y. laikomi neteisėtai valstybės sieną perėjusiais užsieniečiais ir jų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 292 straipsnį.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad nuosprendyje nurodyti asmenys, t. y. M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir R. M. M. S. M. S., į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Liudytoja J. A. A. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad į Lietuvą su šeima atvyko nelegaliai kirtus valstybės sieną, buvo apgyvendinti Ruklos pabėgėlių centre (t. 3, b. l. 31–32). Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. nurodyti Irako piliečiai pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21M44462, kuriuo atsisakė suteikti Irako Respublikos piliečiams prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas pareiškėjų buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2022 m. gegužės 26 d. skundo dalis dėl prieglobsčio prašymo suteikimo atmesta. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 20 d. sprendimu Irako Respublikos piliečių skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento sprendimą bei įpareigojo iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymą, tačiau vėliau prašymo svarstymas buvo nutrauktas dėl savavališko asmenų pasišalinimo (t. 4, b. l. 159.). Ši institucijų pateikta informacija patvirtina, kad 2022 m. gegužės 2 d. bei gegužės 6 d. dar nebuvo pasibaigusi neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečių prieglobsčio prašymo svarstymo procedūra. Tuo laikotarpiu asmenys buvo apgyvendinti Ruklos pabėgėlių centre, be teisės išeiti už apgyvendinimo teritorijos ribų.

25. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 7 d. priimto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu Nr. KT53-A-N6/2023 nebuvo sprendžiamas individualių užsieniečių teisinio statuso vertinimo klausimas, t. y. ar konkretus užsienietis Lietuvos teritorijoje judėjo teisėtai. Tokių išvadų Konstitucinis Teismas nepriėmė. Konstitucinis Teismas nutarime Nr. KT53-A-N6/2023 konstatavo, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6 dalis tiek, kiek pagal ją, dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai ar karo padėčiai, visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 8 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, prieštaravo Konstitucijos 20 straipsniui, be kita ko, dėl to, kad viena iš labiausiai asmens laisvę varžančių priemonių buvo skiriama visiems prieglobsčio prašytojams, individualiai nevertinant kiekvieno asmens situacijos ir jo keliamos realios grėsmės Konstitucijos saugomoms vertybėms, valstybės ir visuomenės interesams ir nesant galimybės taikyti mažiau asmens laisvę varžančias priemones, taip pat dėl to, kad dėl užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai ar karo padėčiai, prieglobsčio prašytojai buvo laikinai apgyvendinami nurodytose vietose nepriimant atitinkamo kompetentingos institucijos sprendimo ir nenumatant galimybės tokios priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinti teisme, remdamasis tais pačiais argumentais konstatavo ir tai, kad Konstitucijos 20 straipsniui prieštaravo ir UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023, byloje Nr. 10-A/2022, 33 punktas).

27. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir R. M. M. S. M. S. buvo laikomi neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o pateikę prieglobsčio prašymus, kurių sprendimo procedūra nebuvo pasibaigusi dėl užsitęsusių teisminių procesų, nebuvo priimto sprendimo įleisti juos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Todėl nepriklausomai nuo Konstitucinio Teismo išvadų dėl tam tikrų įstatymo nuostatų prieštaravimo, jų teisinis statusas nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste nesikeičia. Nepriklausomai nuo to, ar teisinis reguliavimas dėl laikino apgyvendinimo be teisės laisvai judėti, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismine tvarka, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, minėti asmenys buvo neteisėtai perėję sieną ir tokių asmenų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalėjo būti teisėtas.

28. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje net ir nepasitvirtinus nuteistajam inkriminuotai aplinkybei dėl užsieniečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, byloje nustatyta, kad neteisėtai sieną perėję užsieniečiai negalėjo būti gabenami Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl vieno iš jų gabenimas Lietuvos Respublikoje ir pasikėsinimas gabenti likusius užsieniečio šeimos narius užtraukia atsakomybę pagal BK 292 straipsnį.

29. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą apeliaciniame skunde keliamą subjektyvaus požymio – kaltės nebuvimo klausimą, t. y. kad nuteistasis negalėjo žinoti, suprasti, kad minėti užsieniečiai neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos ar yra nelegaliai perėję sieną (nuteistasis, dirbdamas pavežėju, dažnai veždavo tamsaus gymio asmenis ir niekada jų neklausdavo, ar jie Lietuvos teritorijoje yra teisėtai).

30. BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. BK 15 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Iš to išplaukia, kad darant išvadą dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo M. K. K. veikime turi būti nustatytas toks tyčinės kaltės turinys, kad jis suprato, jog gabena ir siekia gabenti neteisėtai Lietuvos Respublikoje valstybės sieną perėjusius asmenis ir norėjo taip veikti. Panašaus pobūdžio bylose darydamas išvadą, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, teismas be paties kaltininko parodymų taip pat įvertina užsieniečių išorės požymius, kalbą, jų paėmimo, gabenimo, apgyvendinimo bei laikymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2011).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad M. K. K. galėjo suprasti ir suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Jis pats neneigė, jog suprato, kad tiek J. A. A. A. su R. M. M. S. M. S., tiek M. M. S. A. A. yra užsieniečiai, suprato, kad juos paima iš miestelio, kuriame yra apgyvendinti užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, gyvenantys ne bet kur, o pabėgėlių centre. Pats M. K. K. 2022 m. gegužės 2 d. gabentą asmenį apibūdino kaip ne lietuvį, užsienietį, kurio tikslas buvo išvykti iš Lietuvos į Vokietiją. M. K. K. nurodo dirbantis pavežėju ir neklausiantis asmenų, ar šie yra Lietuvoje teisėtai. Vis dėl to, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys rodo, jog nuteistasis pavežėjo paslaugas iš esmės teikė tik Vilniaus mieste (t. 1, b. l. 59–68). „Bolt“ programėlės M. K. K. paskyroje užfiksuoti tik Vilniaus mieste teikti pavežėjimai. Rukloje, kur buvo paimti užsieniečiai, pavežėjimo paslaugų teikimas nefiksuotas. Taigi gabendamas užsieniečius jis neveikė kaip įprastos teisėtos pavežėjimo paslaugos teikėjas. Be to, ir pats M. K. K. paaiškino, kad jam užsakymą paimti užsieniečius iš Ruklos miestelio telefonu, o ne per pavežėjimo paslaugų programėlę, davė asmuo vardu M., pagal kurio nurodymus jis ir važiavo į Ruklą, prie pabėgėlių centro. Liudytoja J. A. A. A. paaiškino, kad jai buvo pasakyta, koks automobilis turi atvykti, į kurį ji turi įlipti (atsiuntė automobilio nuotrauką). Pasakojo, kad po sėkmingo vyro pabėgimo ji sulaukusi jo skambučio ir gavusi patvirtinimą, kad ir ji galės pabėgti analogišku būdu su tuo pačiu automobiliu. Šis automobilis buvo būtent M. K. K. vairuojamas automobilis, kuriuo jis atvyko ir tikslingai laukė J. A. A. A.. Ši, lydima socialinės darbuotojos, pamačiusi laukiantį automobilį nurodytoje vietoje, bandė pabėgti nuo socialinės darbuotojos ir į jį įsėsti su dukra, tačiau buvo sustabdyta socialinių darbuotojų. Nors nuteistasis tyčios požymiui paneigti teigia, kad kaip pavežėjas neklausia žmonių, ar jie Lietuvoje yra teisėtai, tačiau iš jo paties parodymų matyti, kad jis žinojo kai kurias gabenamo užsieniečio privataus gyvenimo aplinkybes ir jo ketinimus, pvz., kad jam reikia daryti kojos operaciją užsienyje, kad jis turi nuvykti į Vokietiją ir pan. Šį asmenį jis paėmė ne Vilniaus mieste, kuriame teikia oficialias pavežėjo paslaugas, o būtent Ruklos miestelyje, kuriame yra įsikūręs pabėgėlių centras, kuriame būtent veikos padarymo laikotarpiu buvo apgyvendinti užsieniečiai, kai Lietuvos dalyje vis dar buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių neteisėto Lietuvos valstybės sienos kirtimo.

32. Teismo išvadas, kad M. K. K. galėjo suprasti ir suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, visiškai atitinka ir paties M. K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Juose nuteistasis pripažino, jog iš pokalbio su asmeniu vardu „M.“ suprato, kad žmogų reiks vežti iš Ruklos, kur įsikūręs pabėgėlių centras, iš pasiūlyto uždarbio dydžio ir pervežamų asmenų išvaizdos, bendravimo įgūdžių, kalbos suprato, kad tai užsieniečiai, ir juos pats pavadino „nelegalais“ (t. 3, b. l. 121–123, 134–136). Nors nuteistasis vėlesnių parodymų metu šių aplinkybių nebekomentavo, tačiau neneigė, kad suprato, jog asmuo yra užsienietis, kad paimtas iš Ruklos, kur yra pabėgėlių centras. Taigi, įsitikinimą, jog nuteistasis, veždamas užsienietį, suprato, jog toks veikimo pobūdis yra pažeidžiantis įstatymus, sustiprina aplinkybė, jog asmenį, paimtą iš vietos, kurioje įsikūręs pabėgėlių centras, M. K. K., žinodamas, kad jis turi išvykti į Vokietiją, vežė ne link įprastų keleivių išvykimo vietų, tokių kaip oro uostas, autobusų ar traukinių stotis ir pan., o link Lietuvos-Lenkijos pasienio. Be to, įsitikinimą apie veikos neteisėtumą sustiprina ir 2022 m. gegužės 6 d. organizuoto gabenimo aplinkybės, kai jis sutartoje vietoje laukė keleivių ir matė, kaip J. A. A. A. su vaiku pabėgo nuo socialinės darbuotojos ir įlipo būtent į jo automobilį, ir tik socialinės darbuotojos dėka buvo sutrukdyta išvažiuoti. Be to, liudytojai policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą 2022 m. gegužės 5 d. ir bendravę su M. K. K., parodė, kad pats nuteistasis jiems sakė, jog geriau, kad šie asmenys būtų išvežti, nes policijos pareigūnams juos reikia saugoti, o jie bėga, tad geriau, kad jis juos išvežtų (t. 3, b. l. 68–69). Visos šios nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad M. K. K. galėjo suprasti ir suprato, jog jo gabentas ir siekti gabenti užsieniečiai, gyvenantys Ruklos pabėgėlių centre, Lietuvos teritorijoje yra nelegaliai. Nuteistojo veiksmų kryptingumas rodo sąmoningą pasiryžimą tokius asmenis gabenti, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo veikos subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia yra konstatuota pagrįstai.

33. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad byloje nėra jokių konkrečių įrodymų apie veikos savanaudiškumą ir gautą atlygį už neteisėtą užsieniečių gabenimą. Gynėjas nepagrįstai siekia paneigti savanaudiškų paskatų požymį, tvirtindamas, kad nors teismas pripažino, jog nuteistojo 900 ir 2 250 Eur gavimas patvirtina jo gautą atlygį už užsieniečių neteisėtą gabenimą, bet šios aplinkybės jam nebuvo inkriminuotos.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad M. K. K. veikė dėl savanaudiškų paskatų, ir išvadą, jog nuteistasis darė nusikalstamą veiką už iš anksto pažadėtą atlygį, padarė įvertinęs įrodymų visumą (rašytinius bylos įrodymus, taip pat ir nuteistojo parodymus), susiejęs visus įrodymus į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir iš naujo vertinusi šiai aplinkybei vertinti reikšmingus bylos duomenis, kitaip vertinti šį teismo nustatytą M. K. K. veiką kvalifikuojantį požymį (savanaudiškas paskatas) ir daryti priešingas išvadas neturi jokio teisinio pagrindo.

35. Kasacinėje praktikoje pažymėta, kad nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2012). Savanaudiškos paskatos pagal BK 292 straipsnio 2 dalį yra būtinas šių kvalifikuotų nusikaltimų subjektyvusis požymis (motyvas) ir turi būti įrodinėjamas privalomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

36. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-585/2014). Taip pat pažymima, kad tai, jog atlygis už užsieniečių gabenimą buvo pažadėtas, bet nesumokėtas, neturi jokios reikšmės darant išvadą dėl savanaudiškų paskatų požymio nustatymo jo veiksmuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2019).

37. Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, pažymėtina, kad tai, jog nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nebuvo nurodyta tiksli M. K. K. gauta pinigų suma, nereiškia, kad negalima daryti išvados dėl savanaudiškų paskatų (motyvo) požymio buvimo nuteistojo veikoje. Byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad nuteistasis veikė iš savanaudiškų paskatų, t. y., kad jo veikimo motyvas buvo materialinė nauda, kad tardamasis dėl užsieniečių gabenimo siekė gauti iš tokio veikimo materialios naudos ir ją gavo.

38. Byloje iš M.K. K. telefono apžiūros protokolo nustatyta, kad jo telefone naudojamos „Viber“ programėlės nuotraukų galerijoje rastos nuotraukos, kuriose matyti popieriaus lapas su užrašu „Turkija E. K. Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur“ bei nuotrauka, kurioje užfiksuotas 900 Eur pavedimo patvirtinimas nuteistajam turkų kalba (t. 1, b. l. 101). Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad šios nuotraukos gautos bendraujant „Viber“ programėlėje su kontaktu, kuris telefonų knygoje įvardintas kaip „S“. Būtent šis kontaktas 2022 m. balandžio 20 d. atsiuntė nuotrauką, kurioje užfiksuotas aprašytas pavedimo patvirtinimas, o 2022 m. balandžio 20 d. tas pats kontaktas atsiuntė nuotrauką, kurioje užfiksuotas popieriaus lapas, kuriame rusų kalba užrašyta „Turkija E. K. Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur“. Taip pat nustatyta, kad susirašinėjant su šiuo asmeniu buvo pasidalinta automobilio, kuriuo buvo gabenami užsieniečiai, fotografija bei pasikėsintos gabenti Irako pilietės ir jos mažametės dukros nuotraukos (t. 1, b. l. 84). Be kita ko, nuteistojo telefono knygoje rastas kontaktas, įvardintas kaip „M.“, su kuriuo pokalbis fiksuotas 2022 m. gegužės 2 d., o per programėlę „WhatsApp“ su kontaktu „M“ 2022 m. gegužės 2 d. buvo bendrauta penkis kartus. Intensyvus bendravimas žinutėmis su kontaktu, įvardintu „M.“, fiksuotas ir 2022 m. gegužės 6 d., susirašinėjimo metu siųstos M. K. K. buvimo vietos duomenys, per „WhatsApp“ programėlę tą dieną su šiuo kontaktu bendrauta 22 kartus (t. 1, b. l. 85). Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad asmuo vardu M. su juo kontaktavo dėl asmenų vežimo tiek 2022 m. gegužės 2 d., tiek 2022 m. gegužės 6 d. detalių (t. 3, b. l. 121–123, 137–141, t. 4, b. l. 75). Pažymėtina, kad nuteistojo parodymai dėl veikimo motyvacijos nebuvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu jis neigė, kad atlygis buvo sutartas, teigė daręs paslaugą senam kolegai nemokamai, o 900 Eur pavedimas jam atliktas dėl kitų reikalų, bet ne už kaltinime nurodomų asmenų gabenimą (t. 4, b. l. 75–76). Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu jis neneigė, kad suprasdamas, jog reiks pavežti nelegaliai Lietuvoje esančius užsieniečius, tą sutiko padaryti už užmokestį, kurį gavo nuvežęs asmenį į sutartą vietą netoli Kalvarijos esančios degalinės. Šių parodymų metu nuteistasis nurodė ir tai, kad gavo už užsieniečių gabenimą 150 Eur (t. 3, b. l. 122).

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant prieštaringų ir nenuoseklių nuteistojo parodymų apie sutartą ir gautą atlygį už užsieniečių gabenimą, kuriuose iš pradžių jis pripažino už atlygį gabenęs užsieniečius, o vėliau tvirtino jokio atlygio iš savo seno kolegos už šias paslaugas neprašęs, byloje yra objektyvių duomenų, kurių visumos pakanka konstatuoti, kad M. K. K. užsieniečių gabenimo veikos motyvas buvo būtent savanaudiškos paskatos, t. y. materialios naudos siekimas, nepriklausomai nuo fakto, kokį tiksliai atlygį jis gavo ar negavo. Teisėjų kolegija neabejoja, kad jo veikos motyvai atitinka savanaudiškų paskatų požymio turinį. Byloje nustatyta, kad jis užsienietį, kuris jam nebuvo pažįstamas, matytas pirmą kartą, važiavo paimti iš Vilniaus į Jonavos raj., jį vežė daugiau negu 100 kilometrų atstumu nuo paėmimo vietos, po kelių dienų grįžo į tą pačią vietą paimti likusios užsieniečio šeimos narių. Nors teisiamojo posėdžio metu teigė, kad tą darė paprašytas seno kolegos S. ir pinigų neėmė, tačiau tokie nuteistojo teiginiai teismo vertinami kaip prieštaraujantys jo paties duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad nuvežus asmenį jam buvo sumokėta, ir vertintini kaip jo gynybinė versija siekiant išvengti ar sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Nuteistojo mobiliojo telefono apžiūros metu buvo rastos nuotraukos su bankinių pavedimų nuteistajam patvirtinimu iš to asmens, su kuriuo jis bendravo dėl užsieniečių gabenimo, kuriam siuntė automobilio nuotrauką, buvimo koordinates bei planuotų gabenti asmenų nuotraukas. Ir nors byloje nėra duomenų, kurie leistų visiškai tiksliai nustatyti, kokį materialų atlygį nuteistasis gavo už kiekvieno iš užsieniečių ar visų jų bendrai gabenimą (teismas, aptardamas byloje sprendžiamą turto konfiskavimo klausimą, atskirai dar pasisakys apie iš inkriminuotos nusikalstamos veikos gautą rezultatą), tačiau visiškai pakanka įrodymų konstatuoti, kad jo veikimas buvo grįstas savanaudiškomis paskatomis, t. y. šias veikas jis darė būtent iš savanaudiškų paskatų.

40. Taigi, įvertinus šių aplinkybių visumą: užsieniečių paėmimo aplinkybes, nuteistojo susirašinėjimo su užsieniečiais turinį, keleivių gabenimo atstumus, nuteistojo M. K. K. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą dėl gauto prašymo (užsakymo) aplinkybių, dėl gauto užmokesčio, užsieniečių išorės požymius, susiejant visas šias aplinkybes su Lietuvoje buvusia geopolitine situacija, susijusia su neteisėtų imigrantų krize, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad M. K. K. suprato, jog Irako Respublikos piliečių šeima bus gabenama neteisėtai ir norėjo taip veikti. Susitarimas gabenti šeimos narius buvo realizuojamas keliais etapais, kurių pirmojo metu buvo visiškai realizuota nusikalstamos veikos sudėtis, realizavus dalį nusikalstamo sumanymo, kitos dalies realizuoti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2022 m. gegužės 6 d. jam sutrukdė pabėgėlių centro socialinė darbuotoja, kuriai iškvietus policijos pareigūnus jis buvo sulaikytas.

41. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytomis šias nusikalstamos veikos aplinkybes: M. K. K. nenustatytoje vietoje ir laiku, su nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, už sutartą ir tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, susitarė gabenti neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius – Irako piliečių šeimą – M. M. S A. A., gim. (duomenys neskelbtini), jo žmoną J. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), su vaiku R. M. M. S. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra prieglobsčio prašytojai ir buvo apgyvendinti Ruklos pabėgėlių registracijos centre, ir 2022 m. gegužės 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, automobiliu „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs į Jonavos r. sav., Ruklą, tiksli vieta nenustatyta, įsisodino Irako pilietį M. M. S. A. A. ir neteisėtai nugabeno į tiksliai nenustatytą vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. K. K. 2022 m. gegužės 6 d., 8.30 val., automobiliu „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į sutartą vietą Jonavos r. sav., Rukloje, Rupeikos g. 1, bei ketino Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti Irako pilietę J. A. A. A. su vaiku R. M. M. S. M. S., tačiau sutrukdžius pabėgėlių centro socialinei darbuotojai ir pranešus policijos pareigūnams, buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-čiosios kuopos 1-ojo būrio pareigūnų.

42. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus dėl apeliacinio skundo, į naujai nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad naujų faktinių aplinkybių nustatymas, pašalinus gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną požymius atitinkančias aplinkybes, nuteistojo teisinės padėties nesunkina, nes užsieniečio gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje aplinkybė atsispindėjo ir pirminiame kaltinime, nuteistasis ir jo gynėjas šias aplinkybes suprato, dėl to pasisakė ir gynėsi, be to, apie galimą faktinių aplinkybių keitimą ir jų vertinimą proceso dalyviai buvo informuoti, jiems suteikta laiko pasiruošti gynybai. Nuteistajam inkriminuotos veikos kvalifikavimas dėl šių aplinkybių nesikeičia, be to, toks aplinkybių patikslinimas nesudaro pagrindo peržiūrėti nuteistajam paskirtos bausmės, kuri, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytas ir bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, savanaudišką veikos pobūdį ir nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismui pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra per griežta.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

43. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai apskaičiavo konfiskuotino turto vertę, nes skaičiuojant automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika vertę, neturėjo būti skaičiuojamas PVM, t. y. automobilio vertė turėjo būti nustatyta 2 183 Eur suma. Tokie apelianto teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti ir neatitinkantys formuojamos teismų praktikos.

45. Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tiek turto rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-7-12-495/2020). Kasacinis teismas taip pat yra aiškiai konstatavęs, kad teismų sprendimas – konfiskuoti automobilio vertę be PVM atitinkančios pinigų sumos (analogiškoje situacijoje, kai automobilį panaudojo fizinis asmuo, nesantis PVM mokėtoju) – neatitinka aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

46. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta panaudojant automobilį „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. D. (t. 1, b. l. 21). Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, apskaičiuodamas tokio turto vertę rėmėsi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą. Pažymoje nurodyta, kad tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. gegužės mėn. buvo 2 183 Eur be PVM ir 2 640 Eur su PVM (t. 1, b. l. 22). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą konfiskuoti 2 640 Eur sumą atitinkančią pinigų vertę. Toks teismo sprendimas, atsižvelgiant į apelianto argumentus dėl nuteistojo kaip fizinio asmens, nesančio PVM mokėtoju, statuso ir jau aptartą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas ir teisingas, nes atitiko tokią kainą, kurią realiai reikėtų sumokėti tokį automobilį perkančiam asmeniui (taip pat ir nuteistajam, kaip fiziniam asmeniui, nesančiam PVM mokėtoju).

47. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo kaip nusikalstamos veikos rezultatas buvo konfiskuoti ir jo vairuotame automobilyje rasti pinigai, t. y. ir 2 600 Eur. Apeliantas teigė, jog šie pinigai konfiskuoti nepagrįstai, nes byloje neįrodyta, kad jie gauti iš inkriminuotos nusikalstamos veikos.

48. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-368/2011). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). BK 72 straipsnio imperatyvas konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą (nusikalstamu būdu gautą turtą ar iš šio turto naujai įgytą ekonominę vertę turintį turtą) suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2014, Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-196-788/2017, Nr. 2K-65-648/2021 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų nuteistojo M. K. K. vairuotame automobilyje rastų grynųjų pinigų konfiskavimas nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrįstas, nes byloje nepakanka įrodymų išvadai, kad visų rastų pinigų kilmė yra inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas. Teismo nuosprendyje nėra motyvų, kurie pagrįstų nusikalstamą konfiskuotų 2 600 Eur kilmę ir aiškiai susietų su nusikalstama veika, dėl kuriuos M. K. K. nuteistas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėti 2 600 Eur laikytini iš nusikalstamos veikos gautais pinigais, nes jo versija, jog pinigai buvo perduoti buvusios sutuoktinės slaugymo išlaidoms, neįtikinama, nepatvirtinta jokiais dokumentais, pats nuteistasis negalėjo paaiškinti pinigų kilmės, negalėjo paaiškinti apie jam darytus piniginius pavedimus iš užsienio valstybių, apie įrašus ant voko, kur atžymėta 2 250 Eur suma su nuoroda „Turkija“, be to, teismas atsižvelgė į nuteistojo ryšius su asmeniu „M.“ ir konstatavo, kad visi rasti pinigai jo automobilyje laikytini gauti iš nusikalstamos veikos.

50. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas išplėstinio turto konfiskavimo klausimas, kai, be kita ko, pakanka nustatyti bendro pobūdžio išvadą apie nusikalstamą turto kilmę – šioje byloje spręsta, ar rasti pinigai buvo gauti iš byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. ar jie buvo gauti už minėtų trijų užsieniečių neteisėtą gabenimą ir yra šios nusikalstamos veikos rezultatas. Kaip jau aptarta, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas apie tai, jog M. K. K. gavo atlygį už neteisėtą žmonių gabenimą byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau, kaip jau minėta šio teismo sprendimo dalyje dėl savanaudiškų paskatų motyvo (39 pastraipa), visiškai tiksliai nustatyti, kiek tiksliai pinigų nuteistasis gavo už kiekvieno ar visų kartu minėtų užsieniečių gabenimą, byloje nėra galimybės, todėl aprašomojoje nuosprendžio dalyje gauto atlygio suma tiksliai nenurodoma, nes tai nėra būtina konstatuojant savanaudiškų paskatų požymį. Kita vertus, byloje pakanka duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad į M. K. K. sąskaitą buvo pervesta 900 Eur, kad šių pinigų pavedimo patvirtinimą jis gavo iš to paties asmens, t. y. S., su kuriuo susirašinėjo ir tarėsi dėl Irako Respublikos piliečių šeimos gabenimo aplinkybių. Byloje nustatyta tokia susirašinėjimo chronologija: 2022 m. balandžio 20 d. atsiųsta nuotrauka apie 900 Eur pavedimą M. K. K.; kitą dieną atsiųsta popieriaus lapo su užrašu „Turkija E. K. nr. (duomenys neskelbtini), 900 Eur“ nuotrauka; po keleto dienų, 2022 m. balandžio 25 d., M. K. K. išsiunčia atsakomąją žinutę su automobilio, kuriuo buvo vykstama paimti užsieniečių, nuotrauka, o 2022 m. gegužės 3 d. išsiųsta nuotrauka, kurioje užfiksuota Irako pilietė su mažamete dukra, kuri 2022 m. gegužės 6 d. įsėdo į M. K. K. automobilį Rukloje. Šie bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą apie 900 Eur sumos pavedimo į M. K. K. sąskaitą ir Irako Respublikos piliečių šeimos gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąsają, todėl byloje pakanka įrodymų jau minėtus 900 Eur pripažinti byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatu. Net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl kritiško nuteistojo parodymų apie šių pinigų kilmę vertinimo, neabejotinai teigti, kad visi pas nuteistąjį rasti 2 600 Eur buvo gauti būtent kaip šios nusikalstamos veikos rezultatas, negalima. Nesant neginčytinų įrodymų, kad visa rasta pinigų suma galėjo būti gauta iš byloje nustatytos nusikalstamos veikos, esant nepaneigtai nuteistojo versijai dėl pinigų gavimo aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas konfiskuoti visus 2 600 Eur, kaip iš nusikalstamos veikos gautą rezultatą, nėra pagrįstas bylos įrodymais. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti bylos duomenys leidžia daryti patikimą išvadą tik dėl 900 Eur, kaip rezultato, gauto iš nusikalstamos veikos, už kurią M. K. K. nuteistas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl 2 600 Eur konfiskavimo keistina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies faktines aplinkybes, kad M. K. K. nugabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį M. M. S. A. A. bei pasikėsino tokiu būdu nugabenti J. A. A. A. bei R. M. M. S. M. S. ir nustatyti, kad M. K. K. neteisėtai gabeno minėtus neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria iš M. K. K. konfiskuota 2 600 Eur (rastų ir paimtų M. K. K. kratos metu, perduotų saugoti į Pagėgių pasienio rinktinę) ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis konfiskuoti iš M. K. K. 900 Eur. Likusius pinigus, saugomus Pagėgių pasienio rinktinėje, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti M. K. K..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.