Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-30 · Civilinė byla Nr. e2-1824-545/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-30
Bylos Nr.
e2-1824-545/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32224-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
M. S.
Advokatai
Aušra Saulėnienė
Civilinė byla Nr. e2-1824-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32224-2018-3Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.1.7.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 30 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienėsekretoriaujant V. D., Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovui M. S., jo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. S. patikslintą ieškinį atsakovei antstolei I. B. dėl 700 Eur neturtinės bei 104,62 Eur turtinės žalos atlyginimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 9), prašant priteisti iš atsakovės I. B. ieškovo naudai 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o vėliau ir papildomai antru patikslintu ieškiniu -104,62 Eur turtinės žalos atlyginimo (b.l. 34).

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintame ieškinyje (b. l. 9, 34) nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2S-332- 450/2018 buvo panaikintas antstolės I. B. 2017-06-19 d.. priimtas patvarkymas Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07740, kurio pagrindu antstolė areštavo 745,77 Eur skolos, 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 145,65 Eur, esančių Lukiškių TIK sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Pagal minėtą antstolės patvarkymą septynis mėnesius nuo ieškovo asmeninės sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietoje, buvo nuskaičiuojami pinigai, nepaliekant jokių lėšų būtiniausiems poreikiams. Šiuos pinigus kaip paramą ieškovui siųsdavo mama po 50-60 Eur per mėnesį, kad ieškovas turėtų pinigų asmens higienos prekėms, skambučiui, pašto išlaidoms ir pabaigtų vidurinę mokyklą, nes nuo 2017-09-01 d. pradėjo mokytis Vilniaus suaugusių mokymo centre. Dėl šių antstolės veiksmų neturėjo už ką nusipirkti nei būtiniausių higienos, nei kitų prekių kalėjimo parduotuvėje, nei kanceliarinių prekių mokymuisi. Jokių kitų galimybių gauti pinigų ar būtiniausių prekių ieškovas neturi. Patirta turtinė žala buvo 350 Eur. Mama, sužinojusi, kad ieškovas negauna pinigų, išvis nutraukė pinigų siuntimą. Pasakė, kad ji neįpareigota apmokėti ieškovo skolų. Patirtą turtinę žalą vėliau ieškovas atgavo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą: nepatogumus, pažeminimą iš kitų kameroje gyvenančių asmenų, sumažėjo bendravimo galimybės, iš ieškovo buvo tyčiojamasi, niekas nenorėjo su juo bendrauti. Neturėjo už ką nusipirkti higienos prekių, todėl su ieškovu niekas nenorėjo bendrauti. Ieškovas patyrė stresą, pažeminimą. Visa tai privedė ieškovą prie stiprios depresijos ir paveikė ieškovo psichikos sutrikimus. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 700 Eur. Žalą paskaičiavo taip: du kartus daugiau nei antstolė išskaitė nuo ieškovo sąskaitos. Turtinę žalą paskaičiavo taip: antstolė nuskaičiavo 122,97 Eur nuo jo sąskaitos, o grąžino 18,35 Eur, todėl turtinė žala sudaro 104,62 Eur.

CK 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų.

Dėl šių faktinių pagrindų ieškovas bei jo atstovė advokatė A. S. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu prašė patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 700 Eur neturtinės ir 104,62 Eur turtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti 256,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 27-28).

Atsiliepimas

Atsakovė antstolė I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį, kuriame prašė teismo atmesti ieškovo M. S. patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą (b.l. 19).

Atsakovė nesutikdama su patikslintu ieškiniu atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 14-19) nurodė, 2018-10-18 d. antstolės I. B. kontorai buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. e2-20932-534/2018 dėl 1244.56 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo UAB "Žirmūnų būstas" (kodas 121483222) naudai; 2018-10-18 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. e2-20932-534/2018 dėl 1244.56 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo UAB "Žirmūnų būstas" (kodas 121483222) naudai; 2018-10-18 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. e2-20932-534/2018 dėl 72.41 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK (kodas 191688326) naudai; 2014-05-08 d. buvo pateiktas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK nutarimas Nr. 15N-7046068-14 dėl 21.72 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK (kodas 191688326) naudai; 2014-06-06 d. antstolės I. B. kontorai buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.9.-3286-497/2014 dėl 43.44 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK (kodas 191688326) naudai; 2014-06-06 d. buvo pateiktas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK nutarimas Nr. 15N-9661640-14 dėl 86.89 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK (kodas 191688326) naudai; 2014-06-19 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.9.-3132- 506/2014 dėl 57.92 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK viešosios policijos skyriaus (kodas 191688326) naudai; 2014-07-09 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.2.-4356-961/2014 dėl 115.85 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4PK (kodas 191688326) naudai; 2014-08-11 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.9.-4350-536/2014 dėl 28.96 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK viešosios policijos skyriaus (kodas 191688326) naudai iš atsakovo M. S..

Vadovaujantis CPK 651 str. 2 d. antstolei patikrinus, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0011/14/00105, Nr. 0011/14/01210, 0011/14/01220, 0011/14/03806, 0011/14/05410, 0011/14/05433, 0011/14/05883, 0011/14/06749, 0011/14/07740.

Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 4 p. reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Remiantis šia nuostata, 2017-06-19 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant areštuoti pinigines lėšas 1145,65 Eus sumai.

Šalies argumentai

2017-06-28 d. gautas M. S. skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Savo skunde M. S. nurodo, kad antstolė negali išieškoti iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), todėl tokiais veiksmais yra apribota jo teisė įsigyti būtiniausius reikmenis, taip šiuo skundu prašoma panaikinti areštą, taikomą laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei grąžinti nurašytas pinigines lėšas.

2017-06-29 d. išnagrinėjus M. S. skundą bei vadovaujantis CPK 510 str., SVI 29 punktu buvo priimtas patvarkymas atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų bei skundas su vykdomosiomis bylomis persiųstas nagrinėti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Žemesnės instancijos teismas

2017-09-14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2YT-32973-531/2017 pareiškėjo M. S. skundas atmestas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai, kurias grindžiamos skunde išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo abejoti antstolės veiksmų teisėtumu.

2017-09-29 d. buvo gautas M. S. skundas. Skundas savo turiniu analogiškas 2017-06- 28 d. gautam bei išnagrinėtam skundui. Todėl 2017-10-04 d. M. S. buvo pateiktas atsakymas, nurodant, kad analogiškas skundas jau buvo išnagrinėtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2YT-32973-531/2017 atmestas.

Atsiliepimas

2017-10-06 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gautas pranešimas dėl atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikimo, taip pat gauta M. S. atskirojo skundo kopija. Pateikdamas atskirąjį skundą pareiškėjas išreiškia nesutikimą su 2017-09-14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2YT- 32973-531/2017 bei prašo panaikinti pirmos instancijos priimtą nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

2017-10-11 d. buvo išsiųstas atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriame buvo išreikštas nesutikimas su 2017-09-21 d. M. S. skundu.

2018-01-25 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2S-332-450/2018, kuria panaikinama 2017-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2YT-32973-531/2017, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, panaikinamas antstolės I. B. 2017-06-19 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17-1 1-25593 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

2018-02-21 buvo priimtas patvarkymas dėl 2017-06-19 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-11-25593 panaikinimo.

2018-01-04 d. gautas M. S. prašymas nustatyti 1 MMA laisvai disponuojama sumą bei nutraukti vykdomąsias bylas suėjus išieškojimo senaties terminui.

2018-01-10 buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodomas atsisakymas nutraukti vykdomąsias bylas, taip pat priimtas patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje patikslinimas, nurodant 1 MMA laisvai disponuojama sumą.

Laikotarpiu 2017-06-19, nuo patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje priėmimo dienos, iki 2018-02-23, iki vykdomųjų bylų grąžinimo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo buvo gauta 18,35 Eur suma: 2017-07-03 d. buvo gauta 9,59 Eur, 2017-07-25 buvo gauta 5,09 Eur, 2017-08-11 buvo gauta 2,08 Eur, 2018-02-06 buvo gauta 1,59 Eur. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 d. nutartimi bei M. S. prašymu gautos piniginės lėšos grąžintos M. S..

2018-03-07 d. gautas M. S. skundas. Skunde M. S. teigia, kad antstolė nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad skola būtų kuo greičiau išieškota, taip pat neinformavo M. S. apie galimybę paskirtas baudas pakeisti areštu. Atsižvelgiant į tai prašo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus išieškojimo senaties terminui. 2018-03-09 išnagrinėjus M. S. skundą, vadovaujantis CPK 510 str., SVI 29 punktu bei LAT formuojama teismų praktika buvo priimtas patvarkymas atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų.

Šalies argumentai

2018-03-19 d. gautas M. S. skundas. Skunde M. S. prašo grąžinti nurašytas pinigines lėšas, nurodydamas, kad piniginės lėšas jam perveda tretysis asmuo - mama, bei šios piniginės lėšos yra skiriamos mokslui. 2018-03-27 išnagrinėjus M. S., vadovaujantis CPK 510 str., SVI 29 punktu bei LAT formuojama priimtas patvarkymas atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

2018-04-11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civ.byloje Nr. 2Y-13236-862/2018 pareiškėjo M. S. 2018-03-05 d. ir 2018-03-09 d. skundai atmesti.

2018-03-26 gautas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pranešimas „D. M. S. skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ bei M. S. skundo, kuris buvo pateiktas Lietuvos Seimo kontrolieriui, kopija. 2018-03-27 d. paruoštas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriame M. S. pakartotinai išsamiai išaiškinta išieškojimo iš asmens areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje tvarka bei vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus išieškojimo senaties terminui. Taip pat pabrėžta, kad skundai dėl antstolės veiksmų yra persiųsti nagrinėti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2018-05-04 d.iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gautas pranešimas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, taip pat pridėtas M. S. skundas. Savo skundu M. S. išreiškė nesutikimą su 2018-04-11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2YT-13236-862/2018.

2018-05-14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas atsiliepimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 2YT-13236-862/2018.

2018-05-18 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gauti pareiškėjo M. S. papildomos paaiškinimo kopijos.

2018-06-26 d. gauta Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2S-2073-585/2018, kuria 2018-04-11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nepakeista.

Vadovaujantis CPK 611, 733-743 str., atskaičiuojant iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieno MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, neviršijančios vieną MMA 2018-04-05 iš Lukiškių TI-K gauta 15,59 Eur suma. 2018-05-03 iš Lukiškių TI-K gauta 87,44 Eur suma, 2018-06-05 iš Lukiškių TI-K gauta 1,59 Eur suma, viso 104,62 Eur.

Šalies argumentai

Ieškinyje pareiškėjas nurodo, kad pagal 2018-06-19 d. dienos patvarkymą kiekvieną mėnesį buvo iš jo buvo nuskaičiuojama po 50 Eur, nepaliekant jokių lėšų asmeniniams būtiniausiems poreikiams patenkinti, higienos ir maisto prekėms nusipirkti. Kadangi antstolė vykdė išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitos asmuo patyrė nepatogumus, pažeminimą iš kitų kameroje gyvenančių asmenų, sumažėjo jo bendravimo galimybės, dėl to jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 700 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjas ieškinyje nurodo realybės neatitinkančius faktus, kad kiekvieną mėnesį jam buvo pervedama po 50 Eur ir visos šios piniginės lėšos buvo nuskaičiuojamos. Pagal 2017-09-29 d. gautą Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo žiniaraštį sąskaitai 69553001 „Kitos mokėtinos sumos“ 2017-01-27 - 2017-09-20 laikotarpiu (v.b. 67 psl.), matoma, kad 2017-06-27 M. S. buvo pervesta 20 Eur suma iš kurių 9,59 Eur taikant areštą buvo pervesta antstolei I. B., 2017-07-20 M. S. buvo pervesta 11 Eur suma iš kurių 5,09 Eur taikant areštą buvo pervesta antstolei I. B., 2017-08-03 M. S. buvo pervesta 5 Eur suma iš kurių 2,08 Eur taikant areštą buvo pervesta antstolei I. B.. Vadovaujantis priimta Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2S-332-450/2018 nurašytos piniginės lėšos buvo grąžintos M. S..

Žemesnės instancijos teismas

M. S. pateiktas teiginys, kad iš jo laikotarpiu nuo 2017-06-19 iki 2018-02-23 d. kiekvieną mėnesį buvo atskaičiuojama po 50 Eur visiškai neatitinka tikrovės, kadangi pagal 2017-09-29 antstolės I. B. kontoje gautą Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo žiniaraštį sąskaitai 69553001 „Kitos mokėtinos sumos“ matosi, kad tokių piniginių lėšų M. S. negaudavo.

Atsakovė pažymi, jog pinginių lėšų areštas, taip pat bendravimas su antstoliu vykdymo procese visada yra susijęs su tam tikrais nepatogumais. Ieškovo teiginys yra atmestina, kad jam neturtinės žala pasireiškė patiriant nepatogumus, pažeminimą iš kitų kameroje gyvenančių asmenų, sumažėjus bendravimo galimybėms, kadangi niekas nenorėjo su juo bendrauti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog faktiškai patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 41-45) antstolė, palaikydama anksčiau išdėstytus procesiniame dokumente-atsiliepime (b.l. 13-19). motyvus, prašė patikslinto ieškinio (b.l. 34) reikalavimus atmesti. 2018-12-10 teisme gautas atsakovės prašymas 2019-01-15 d. posėdyje bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant (b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip nustatyta iš civilinėje byloje esančių įrodymų, vykdomųjų bylų, šalių procesinių dokumentų, atsakovė antstolė I. B. antstolių kontoroje vykdo vykdomąsias bylas dėl baudų, skolos priteisimo iš ieškovo M. S., o būtent: 2018-10-18 d. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. e2-20932-534/2018 dėl 1244.56 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo UAB "Žirmūnų būstas" į.k. 121483222, naudai; 2018-10-18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. e2-20932-534/2018 dėl 72.41 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK, į.k. 191688326, naudai; 2014-05-08 d. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK nutarimas Nr. 15N-7046068-14 dėl 21.72 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK į.k. 191688326, naudai; 2014-06-06 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.9.-3286-497/2014 dėl 43.44 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK į.k. 191688326, naudai; 2014-06-06 d. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK nutarimas Nr. 15N-9661640-14 dėl 86.89 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK į.k. 191688326, naudai; 2014-06-19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.9.-3132- 506/2014 dėl 57.92 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK viešosios policijos skyriaus į.k. 191688326, naudai; 2014-07-09 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.2.-4356-961/2014 dėl 115.85 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4PK į.k. 191688326, naudai; 2014-08-11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.9.-4350-536/2014 dėl 28.96 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK viešosios policijos skyriaus į.k. 191688326) naudai.

A. I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07740 2017-06-19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo areštavo 745,77 Eur skolos ir 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 145,65 Eur, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė taip pat priėmė 2017-06-19 d.. patvarkymą Nr. S-17-11-25592, kuriame vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Skolininkas M. S. pateikė antstolei I. B. skundą dėl 2017-06-19 d. patvarkymo Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo antstolė areštavo 745,77 Eur skolos ir 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1145,65 Eur, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, prašydamas šį ginčo patvarkymą panaikinti ir nurodydamas, kad 2017-06-19 d. patvarkymu antstolė areštavo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau nurodė, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) (vykd.bylos b.l. 57-59).

A. I. B. 2017-06-29 d. patvarkymu Nr. S1-356043 M. S. skundą dėl antstolės veiksmų buvo atsisakyta tenkinti (vykd.bylos b.l. 60-63).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-14 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2YT-32973-534/2017 M. S. skundas buvo atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 d. nutartimi civ.byloje 2S-332-450/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-14 d. nutartis buvo panaikinta; taip pat buvo panaikintas antstolės I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07740 2017-06-19 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ (b.l. 3-5).

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad skundžiamu 2017-06-19 d. patvarkymu Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ antstolė areštavo 745,77 Eur skolos ir 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 145,65 Eur, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje. Areštuotas lėšas minėtu patvarkymu antstolė nurodė pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, antstolė 2017-06-19 d. patvarkymu Nr. S-17-11-25593 nenurodė CPK 668 str. 1 d. nustatyto ribojimo, kas apeliacinės instancijos teismui leido daryti išvadą, kad antstolis minėtu patvarkymu neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07740 2017-06-19 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ buvo pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir panaikintas.

Ieškovas nurodė, kad vykdant neteisėtą 2017-06-19 d. patvarkymą Nr. S-17-11-25593, iki kol jis nebuvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 d. nutartimi, antstolė I. B. neteisėtai nurašė nuo ieškovo sąskaitos 122,97 Eur, jam grąžino 18,35 Eur, todėl turtinė žala sudaro 104,62 Eur (122,97 Eur-18,35 Eur), o neturtinė žala -700 Eur.

Tokiu būdu, byloje kilo klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju –ieškovui (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jam turtinė ir neturtinė žala kilo iš CK 6.271 str. numatyto teisinio reguliavimo dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, neteisėtų aktų. CK 6.271 str. 2-3 d.d. numato, kad „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Valdžios institucijos civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 3 d.).

Byloje nekilo ginčo, kad antstolė I. B. yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., .3 str. 1 d.).

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Antstolių įstatymo 16 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčui išspręsti taikytina deliktinė civilinė atsakomybė jei nustatomos visos jos sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 str.) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (LAT 2008-01-07 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-7-114/2008, 2008-09-04 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-408/2008).

Dėl valstybės valdžios darbuotojų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t.y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalta antstolė, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: jos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (LAT 2008-06-16 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto valdžios institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų darbuotojai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (LAT 2003-05-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006-06-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2012-10-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-414/2012). Valdžios institucijos darbuotojo bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta ir CK 6.263 str. 1 d. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad antstolė I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07740 priėmė 2017-06-19 d. patvarkymą Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo areštavo 745,77 Eur skolos ir 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 145,65 Eur, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 d. nutartimi civ.byloje 2S-332-450/2018 buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Dėl to, ieškovo M. S. nuomone, jam turi būti grąžintos visos lėšos, neteisėtai nurašytos nuo jo sąskaitos, viso 122,97 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė jam grąžino 18,35 Eur, turtinė žala sudaro 104,62 Eur.

Dėl 104,62 Eur turtinės žalos priteisimo

Teismas nesutinka su ieškovo reikalavimų priteisti 104,62 Eur turtinę žalą ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Teismas atsižvelgia į tai, kad 2018-02-21 d. antstolė I. B. vykd.byloje Nr. 0011/14/07740 priėmė 2018-02-21 d. patvarkymą dėl 2017-06-19 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje Nr. S-17-11-25593 panaikinimo ir tą pačią dieną informavo M. S. dėl 18,35 Eur grąžinimo į Lukiškių TI-K sąskaitą (vykd.bylos b.l. 104-104).

Grąžintina 18,35 Eur suma susidarė iš: 2017-07-03 d. gautų 9,59 Eur, 2017-07-25 d. gautų 5,09 Eur, 2017-08-11 d. gautų 2,08 Eur, 2018-02-06 d. gautų 1,59 Eur (vykd.bylos b.l. 113, 118 lapo antra pusė).

2018-02-26 d. antstolė I. B. priėmė patvarkymą Nr. SI-383934 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje patikslinimo bei 2018-02-27 d. priėmė patvarkymą Nr. SI-384130, kuriuo atliko išieškotų lėšų paskirstymą, bei šio patvarkymo 4 p. nurodydama, kad skolininkui grąžinti 18,35 Eur (vykd.bylos b.l. 107-112). 2018-02-27 d. šios lėšos (18,35 Eur) pervestos į ieškovo sąskaitą ir 2018-02-28 d. įskaitytos į M. S. sąskaitą (vykd.bylos b.l. 129). Šiuo antstolės patvarkymu, teiktu Lukiškių TI-K, reikalaujama, vadovaujantis CPK 611, 688, 649, 733-743 str., atskaičiuojant iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, viršijančių vieno MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios vieno MMA

Ieškovo M. S. bei jo atstovės teiginiai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2S-332-450/20018 priėmus procesinį sprendimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-14 d. nutartį bei antstolės I. B. vykd.byloje Nr. 0011/14/07740 2017-06-19 d. priimtą patvarkymą Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje“, todėl visos nurašytos sumos ieškovui turi būti grąžintos, tame skaičiuje ir nurašyti 104,62 Eur, atmestini.

Ši išvada grindžiama tuo, kad 104,62 Eur nurašyti kitu laikotarpiu, dėl kuriuo yra priimti teismų kiti procesiniai sprendimai, t.y. nuo 2018-04-05 d. iki 2018-06-05 d.

2018-04-05 iš Lukiškių TI-K gauta 15,59 Eur suma (vykd. bylos b.l. 179), 2018-05-03 iš Lukiškių TI-K gauta 87,44 Eur suma, 2018-06-05 d. iš Lukiškių TI-K gauta 1,59 Eur suma, viso 104,62 Eur (vykd.bylos b.l. 222 antroji pusė, 254).

Teismas nesutinka su Lukiškių TI-K 2018-12-11 rašte Nr. 9-14445 (b.l. 32) nurodyta informacija, kad 122,97 Eur nuo M. S. sąskaitos nurašyti nuo 2017-06-01 iki 2018-02-28 d. , nes iš vykdomosios bylos esančios M. S. sąskaitos išrašo nuo 2017-07-03 iki 2018-10-31 d. matyti, kad nuo 2017-07-03 d. iki 2018-02-06 d. antstolės I. B. nurašyta 18,35 d. Eur, kurie 2018-02-27 d. M. S. ir buvo grąžinti, o 104,62 Eur (15,59 Eur+87,44 Eur+1,59 Eur) nurašyti laikotarpiu nuo 2018-04-05 d. iki 2018-06-05 d.

2018-06-29 d. antstolė I. B. priėmė patvarkymą Nr. SI-396925, kuriuo atliko išieškotų lėšų paskirstymą, bei šio patvarkymo 2.1 p.. nurodydama, kad 104,62 Eur išieškotų sumų sudaro būtinos vykdymo išlaidos antstoliui (vykd.bylos b.l. 236-239).

Pažymėtina, kad tik 2018-04-06 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pervedė 2018-04-06 d. M. S. 400 Eur žalos atlyginimo (b.l. 32), iš kuriuo 87, 44 Eur buvo nurašyti 2018-05-03 d., t.y. po Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 d. nutartis priėmimo.

Be to, iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad iš M. S. sąskaitos, Lukiškių TI-K, išieškojimą vykdė ir kitas antstolis Dalius Traigys.

Duomenų, kad šios sumos iš ieškovo sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietoje buvo antstolės I. B. nurašytos neteisėtai, nesurinkta. Teismų procesinių sprendimų antstolės veiksmų teisėtumas dėl šių piniginių lėšų nurašymo patikrintas ir padaryta išvada, kad antstolė I. B. veikė savo kompetencijos ribose, jai suteiktų įgaliojimų neviršijo, skolininko M. S. teisių nepažeidė.

Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-11 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2YT-13236-862/2018 M. S. 2018-03-05 d. ir 2018-03-09 d. skundai buvo atmesti (vykd.bylos b.l. 173-177).

Vilniaus apygardos teismo 2018-06-19 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2S-2073-585/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-11 d. nutartis buvo palikta nepakeista (vykd. bylos b.l. 231-233). Ši nutartis antstolės kontoroje gauta 2018-06-26 d. Nėra duomenų apie tai, kad ir vėlesni M. S. skundai buvo teismų patenkinti.

Tuo tarpu ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti 104,62 Eur turtinės žalos grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2S-332-450/20018 bei laikotarpiu nuo 2017-06-19 d. iki 2018-01-25 d., per kurį antstolė I. B. nurašė nuo ieškovo sąskaitos tik 18, 35 Eur., kuriuos, kaip ir minėta, ir grąžino 2018-02-27 d M. S., o į jo sąskaitą nurodyta suma įskaityta 2018-02-28 d. (vykd.bylos b.l. 254).

Dėl neturtinės žalos

Ieškovas prašo priteisti 700 Eur neturtinės žalos. Ieškovo nuomone, antstolė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, dėl ko ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, jaučiausi pažemintas, diskriminuojamas ir jam buvo padaryta žala.

CPK 178 str. nustato, jog šalys privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, kuriomis remia savo reikalavimus.

Civilinei atsakomybei pagal CK 6.250 str. pakanka vien fakto, kad neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasėkoje nukentėjusiam asmeniui buvo sudaryti nepatogumai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas. Įrodžius tokius faktus, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Teismas, svarstydamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgia į tai, kad, kad byloje nustatyti antstolės I. B. neteisėti veiksmai ieškovo M. S. atžvilgiu, kurie pasireiškė tuo, kad ji vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07740 2017-06-19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo areštavo 745,77 Eur skolos ir 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 145,65 Eur, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Šio patvarkymo pasėkoje iš M. S. sąskaitos neteisėtai buvo nurašyta 18,35 Eur.

Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 d. nutartimi antstolės I. B. skundžiamas ieškovo patvarkymas buvo panaikintas. Antstolė I. B. neteisėtai nurašytus 18,35 Eur lėšas iš ieškovo sąskaitos po teismo nutarties priėmimo nedelsiant grąžino M. S..

Pažymėtina, kad teisę į neturtinę žalą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.), kurios samprata apibrėžta CK 6.250 str. 2 d. ir nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, nagrinėjamu atveju - CK 6.271 str. pagrindu.

Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis turi įrodyti ieškovas (LAT 2006-06-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Taigi, tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

CK 6.250 str. 1 d. išaiškina neturtinę žalą kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje laikoma, kad nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis- teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Dėl to turi būti atsižvelgtina į principus, numatytus CK 1.5 str., žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę bei žalos pasekmes, į specifinius, tik šios kategorijos bylos būdingus kriterijus ir nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT 2007-10-22 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-417/2007, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2013-06-03 nutartis civ.byloje Nr. 2A-386/2013).

Teismas, nustatydamas aplinkybes, nurodytas CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgia į tai, kad siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.2., 1.5. str., CPK 3 str.), vadovaujasi teismo praktika, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais teismų praktikoje pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo pinigine išraiška atitinka nurodytus kriterijus ( Lietuvos Apeliacinio Teismo 2009-11-19 nutartis civ.byloje Nr. 2A-584/2009).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl valdžios institucijų veiksmų turi būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kartu įvertinant, ar nėra aplinkybių, dėl kurių atsakovė būtų atleidžiama nuo pareigos atlyginti žalą, bei tiriant aplinkybes, jog tam tikrais atvejais vien pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris gali būti laikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (LAT 2010-11-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-465/2010).

Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, nors ir nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu buvo atlikti antstolės I. B. neteisėti veiksmai, tačiau įrodymų, kad ieškovas dėl jų patyrė neturtinę žalą, nėra (CPK 178 str.), t.y. ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovui padaryta neturtinė žala, išskyrus pastarojo deklaratyvaus pobūdžio žodinius parodymus (CPK 178 str.).

Kaip jau minėta, iš ieškovo sąskaitos neteisėtai buvo nurašyta 18,35 Eur lėšų. Antstolė po teismo procesinio sprendimo gavimo antstolių kontoroje nedelsiant nurodytą sumą grąžino ieškovui.

Atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų pobūdį bei antstolės veiksmus nedelsiant ištaisyti padarytą klaidą, vien pažeidimo pripažinimas ir klaidos ištaisymas gali būti laikomas pakankamu M. S. pažeistų teisių gynybos būdu.

Teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad iš jo sąskaitos, esančios Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime antstolė nuskaičiuodavo po 50 Eur kas mėnesį, nepalikdama ieškovui jokių lėšų asmeniniams būtiniausiems poreikiams tenkinti, higienos ir maisto prekėms nusipirkti ir pan.. Kaip jau minėta, 2017-07-03 d. buvo nurašyta 9,59 Eur, 2017-07-25 d. - 5,09 Eur, 2017-08-11 d. - 2,08 Eur, 2018-02-06 d. - 1,59 Eur, viso 18,35 Eur.

Iš Lukiškių TI-K 2018-12-11 d. rašto Nr. 9-14445 (b.l. 32) matyti, kad nuo 2017-06-01 iki 2018-02-28 d. J. S. pervedė M. S. 211 Eur. Taigi, ieškovo teiginys dėl padarytos neturtinės žalos, nepaliekant jokių lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti, nėra pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 700 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri teismo vertinimu, yra nepagrįsta didelė ir neadekvati antstolės I. B. padarytam pažeidimui.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovas M. S. parodė, kad iš Lukiškių TI-K esančios jo sąskaitos išieškojimą vykdomosiose bylose vykdo du antstoliai: I. B. bei Dalius Traigys. Taigi, antstolė I. B. nėra atsakinga už antstolio D.Traigio veiksmus išieškant kitas M. S. skolas/baudas bei areštuojant jo sąskaitą.

Paties M. S. teisminio nagrinėjimo metu teigimu, jo atžvilgiu yra vykdomos 44-48 vykdomosios bylos dėl administracinių baudų, skolų, vykdomų 12-13 antstolių. Byloje nustatyta, kad M. S. skundžia kiekvieną antstolės veiksmą bei patvarkymą vykdomosiose bylose, visi skundai buvo atmesti, išskyrus paminėtą teismo sprendime. Iš esmės ieškovas akcentuoja savo teisių gynimą vykdomajame procese, antstolei padarius klaidą ir ją ištaisius, tačiau M. S. pastangų sumokėti priteistas administracines baudas ir skolas, nėra.

Teismų praktikoje laikoma, kad nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos- padarytos žalos, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti tenkintinas.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką-nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2004-03-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-149/2004).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Kiti ieškovo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Taigi, teismas laiko, kad ieškovo ieškinys neįrodytas, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. ).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei I. B. vykdomąsias bylas:Nr. 0011/14/00105, Nr. 0011/14/01210, Nr. 0011/14/01220, Nr. 0011/14/03806, Nr. 0011/14/05410, Nr. 0011/14/05433, Nr. 0011/14/05883, Nr. 0011/14/06749, Nr. 0011/14/07740.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė