- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-34-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32224-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- M. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1824-545/2019 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei antstolei I. B. dėl neturtinės, turtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas M. S. prašė priteisti iš atsakovės antstolės I. B. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 104,62 Eur turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-332- 450/2018 buvo panaikintas antstolės I. B. 2017-06-19 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu antstolė areštavo 745,77 Eur skolos, 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 145,65 Eur, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pagal patvarkymą septynis mėnesius nuo ieškovo asmeninės sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietoje, buvo nuskaičiuojami pinigai, nepaliekant jokių lėšų būtiniausiems poreikiams. Pinigus kaip paramą ieškovui siųsdavo mama po 50-60 Eur per mėnesį, kad ieškovas turėtų pinigų asmens higienos prekėms, skambučiui, pašto išlaidoms ir pabaigtų vidurinę mokyklą. Dėl šių antstolės veiksmų ieškovas neturėjo už ką nusipirkti būtiniausių higienos, kitų prekių kalėjimo parduotuvėje, kanceliarinių prekių mokymuisi. Jokių kitų galimybių gauti pinigų ar būtiniausių prekių ieškovas neturi. Patirta turtinė žala buvo 350 Eur. Mama, sužinojusi, kad ieškovas negauna pinigų, išvis nutraukė pinigų siuntimą. Patirtą turtinę žalą vėliau ieškovas atgavo. Ieškovas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą: nepatogumus, stresą, pažeminimą iš kitų kameroje gyvenančių asmenų, sumažėjo bendravimo galimybės, iš ieškovo buvo tyčiojamasi, niekas nenorėjo su juo bendrauti, nes jis neturėjo už ką nusipirkti higienos prekių. Visa tai privedė ieškovą prie stiprios depresijos. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 700 Eur. Žalą paskaičiavo taip: du kartus daugiau nei antstolė išskaitė nuo ieškovo sąskaitos. Turtinę žalą paskaičiavo taip: antstolė nuskaičiavo 122,97 Eur nuo jo sąskaitos, o grąžino 18,35 Eur, todėl turtinė žala sudaro 104,62 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolė I. B. antstolių kontoroje vykdo vykdomąsias bylas dėl baudų, skolos priteisimo iš ieškovo M. S.. Antstolė I. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-06-19 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo areštavo 745,77 Eur skolos ir 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 145,65 Eur, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė taip pat priėmė 2017-06-19 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Skolininkas pateikė antstolei skundą dėl 2017-06-19 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas jį panaikinti ir nurodydamas, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) (vykd.bylos b.l. 57-59). Antstolė M. S. skundo netenkino (vykd.bylos b.l. 60-63), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-14 nutartimi civ. byloje Nr. 2YT-32973-534/2017 M. S. skundas taip pat buvo atmestas. Tačiau ši teismo nutartis panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi civ. byloje 2S-332-450/2018, taip pat panaikintas 2017-06-19 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-5). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo patvarkymu antstolė nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo, neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje. Patvarkymas pripažintas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir panaikintas.
5. Teismas pažymėjo, kad dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, ieškovas įrodinėjo, kad jam turtinė ir neturtinė žala kilo iš CK 6.271 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, neteisėtų aktų. Teismas vertino ieškovo teiginius, kad jam turėjo būti grąžintos visos lėšos, neteisėtai nurašytos nuo jo sąskaitos, viso 122,97 Eur, o antstolė grąžino tik 18,35 Eur, todėl turtinė žala sudaro 104,62 Eur. Nustatė, kad 2018-02-21 antstolė vykd. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 2018-02-21 patvarkymą dėl 2017-06-19 patvarkymo panaikinimo ir tą pačią dieną informavo M. S. dėl 18,35 Eur grąžinimo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (vykd. bylos b.l. 104). Grąžintina 18,35 Eur suma susidarė iš: 2017-07-03 gautų 9,59 Eur, 2017-07-25 gautų 5,09 Eur, 2017-08-11 gautų 2,08 Eur, 2018-02-06 gautų 1,59 Eur (vykd. bylos b.l. 113, 118 lapo antra pusė). 2018-02-26 antstolė priėmė patvarkymą Nr. SI-383934 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje patikslinimo bei 2018-02-27 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atliko išieškotų lėšų paskirstymą, bei šio patvarkymo 4 p. nurodydama, kad skolininkui grąžinti 18,35 Eur (vykd. bylos b.l. 107-112). 2018-02-27 šios lėšos (18,35 Eur) pervestos į ieškovo sąskaitą ir 2018-02-28 įskaitytos į M. S. sąskaitą (vykd. bylos b.l. 129). Šiuo antstolės patvarkymu, teiktu (duomenys neskelbtini), reikalaujama, vadovaujantis CPK 611, 688, 649, 733-743 str., atskaičiuojant iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, viršijančių vieno MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios vieno MMA. Nustatė, kad 104,62 Eur nurašyti kitu laikotarpiu, dėl kurio yra priimti teismų kiti procesiniai sprendimai, t.y. nuo 2018-04-05 iki 2018-06-05 (2018-04-05 iš (duomenys neskelbtini) gauta 15,59 Eur suma (vykd. bylos b.l. 179), 2018-05-03 gauta 87,44 Eur suma, 2018-06-05 iš gauta 1,59 Eur suma, viso 104,62 Eur (vykd. bylos b.l. 222 antroji pusė, 254)). Teismas nesutiko su (duomenys neskelbtini) 2018-12-11 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32) nurodyta informacija, kad 122,97 Eur nuo M. S. sąskaitos nurašyti nuo 2017-06-01 iki 2018-02-28, kadangi iš vykdomojoje byloje esančios M. S. sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2017-07-03 iki 2018-02-06 antstolės nurašyta 18,35 Eur suma, kuri ir sugrąžinta, o 104,62 Eur (15,59 Eur+87,44 Eur+1,59 Eur) nurašyti laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2018-06-05. Nustatė, kad 2018-06-29 antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atliko išieškotų lėšų paskirstymą, bei šio patvarkymo 2.1 p. nurodė, kad 104,62 Eur išieškotų sumų sudaro būtinos vykdymo išlaidos antstoliui (vykd .bylos b.l. 236-239). Pažymėjo, kad tik 2018-04-06 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pervedė M. S. 400 Eur žalos atlyginimo (b.l. 32), iš kurio 87,44 Eur buvo nurašyti 2018-05-03, t.y. po Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutarties priėmimo. Duomenų, kad šios sumos iš ieškovo sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietoje buvo antstolės nurašytos neteisėtai, nesurinkta. Pažymėjo, kad teismų procesiniais sprendimais antstolės veiksmų teisėtumas dėl šių piniginių lėšų nurašymo patikrintas ir padaryta išvada, kad antstolė veikė savo kompetencijos ribose, jai suteiktų įgaliojimų neviršijo, skolininko teisių nepažeidė, vėlesni jo skundai netenkinti.
6. Kadangi ieškovo reikalavimas priteisti 104,62 Eur turtinės žalos grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikotarpiu nuo 2017-06-19 iki 2018-01-25, per kurį antstolė nurašė nuo ieškovo sąskaitos tik 18,35 Eur, kuriuos ji grąžino (vykd. bylos b.l. 254), reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo netenkino.
7. Teismas, svarstydamas dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyti antstolės neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, kurie pasireiškė tuo, kad dėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-06-19 priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. S. sąskaitos neteisėtai buvo nurašyta 18,35 Eur, kurie nedelsiant po teismo nutarties priėmimo jam sugrąžinti. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aktualia teismine praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei sprendė, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, tik nurodė deklaratyvius teiginius. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos- padarytos žalos, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti tenkintinas.
8. Teismas atsižvelgė į neteisėtų veiksmų pobūdį bei antstolės veiksmus nedelsiant ištaisyti padarytą klaidą, bei sprendė, kad vien pažeidimo pripažinimas ir klaidos ištaisymas gali būti laikomas pakankamu M. S. pažeistų teisių gynybos būdu. Teismas nesutiko su ieškovu, kad iš jo sąskaitos antstolė nuskaičiuodavo po 50 Eur kas mėnesį, nepalikdama ieškovui jokių lėšų asmeniniams būtiniausiems poreikiams tenkinti, higienos ir maisto prekėms nusipirkti ir pan., kadangi 2017-07-03 nurašyta 9,59 Eur, 2017-07-25 - 5,09 Eur, 2017-08-11 - 2,08 Eur, 2018-02-06 - 1,59 Eur, viso 18,35 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 32) nustatė, kad nuo 2017-06-01 iki 2018-02-28 J. S. pervedė M. S. 211 Eur bei sprendė, kad ieškovo teiginys dėl padarytos neturtinės žalos, nepaliekant jokių lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti, nėra pagrįstas. Pažymėjo, kad antstolė nėra atsakinga už antstolio D. T. veiksmus išieškant kitas M. S. skolas/baudas bei areštuojant jo sąskaitą, be to, ieškovas skundžia visus antstolės veiksmus, akcentuoja savo teisių gynimą, tačiau jo paties pastangų sumokėti priteistas administracines baudas ir skolas nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
10. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai išanalizavo eilę bylos aplinkybių. Teigia, kad pagal 2017-06-19 antstolės patvarkymą eilę mėnesių nuo M. S. asmeninės sąskaitos, administruojamos (duomenys neskelbtini), buvo nuskaičiuojami pinigai, nepaliekant jokių lėšų būtiniausiems jo poreikiams. Šiuos pinigus, kaip paramą jam siųsdavo mama. Dėl šių antstolės veiksmų M. S. patirta turtinė žala buvo 122,97 Eur ir ją atgavo tik iš dalies, antstolė 2018-02-28 jam grąžino tik 18,35 Eur. 2018-12-11 (duomenys neskelbtini) išduotame rašte nurodyta, kad vykdant 2017-06-19 patvarkymą į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 122,97 Eur suma. Nesutinka su teismu, kad 104,62 Eur suma buvo nurašyta laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2018-06-05, jau po 2018-01-25 Vilniaus apygardos teismo nutarties iš Teisingumo ministerijos pervestų žalai atlyginti lėšų. Nors šios lėšos ir buvo pervestos po teismo nutarties, tačiau jos nurašytos vykdant jau panaikintą 2017-06-19 patvarkymą. Tai patvirtina, kad antstolė neinformavo (duomenys neskelbtini) apie panaikintą patvarkymą, jo neatšaukė ir toliau tęsė išieškojimą pagal jį. Pažymi, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos taikytinos tiek išieškant būtinas vykdymo išlaidas antstolio naudai, tiek išieškant skolą kreditoriaus naudai. Mano, kad įrodė visas sąlygas antstolės civilinei atsakomybei kilti, todėl buvo pagrindas pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį tenkinti ieškinį ir priteisti turtinę, neturtinę žalą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė antstolė I. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto teiginys, jog vykdant 2017-06-19 patvarkymą, iš (duomenys neskelbtini) į antstolės sąskaitą buvo pervesta 122,97 Eur, kadangi nuo patvarkymo priėmimo iki 2018-02-23 iš kalėjimo gauta tik 18,35 Eur, kurie ieškovui sugrąžinti. Tik 2018-01-25 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2S-332-450/2018, kuria panaikintas 2017-06-19 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-02-21 buvo priimtas patvarkymas dėl 2017-06-19 patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nurašytos piniginės lėšos grąžintos M. S.. Šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl prašymas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246-6.249 straipsniai).
14. Byloje nustatyta, kad antstolė I. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-06-19 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo areštavo 745,77 Eur skolos ir 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 145,65 Eur, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd bylos b.l. 49-52). Antstolė taip pat priėmė 2017-06-19 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykd. bylos b.l. 53-56). Skolininkui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-14 nutartimi civ. byloje Nr. 2YT-32973-534/2017 M. S. skundas buvo atmestas, tačiau ši nutartis panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi civ. byloje 2S-332-450/2018 ir panaikintas antstolės I. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-06-19 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ (vykd bylos b.l. 99-101). Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad antstolė 2017-06-19 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo, antstolė patvarkymu neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje. Patvarkymas pripažintas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje.
15. Ieškovas teigė, kad vykdant neteisėtą patvarkymą iki kol jis nebuvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi, antstolė I. B. neteisėtai nurašė nuo ieškovo sąskaitos 122,97 Eur, jam grąžino tik 18,35 Eur, todėl turtinė žala sudaro 104,62 Eur (122,97 Eur-18,35 Eur). Pirmosios instancijos teismas su tokiu apelianto teiginiu nesutiko, pripažindamas, kad 104,62 Eur suma nurašyta kitu laikotarpiu, dėl kuriuo yra priimti teismų kiti procesiniai sprendimai, t.y. nuo 2018-04-05 d. iki 2018-06-05.
16. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, teigia, kad, nors lėšos ir buvo pervestos po minėtos 2018-01-25 Vilniaus apygardos teismo nutarties, tačiau jos nurašytos ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą vykdant jau panaikintą 2017-06-19 patvarkymą. Mano, kad tai patvirtina 2018-12-11 (duomenys neskelbtini) išduotame rašte pateikta informacija, rašte nurodyta, kad vykdant 2017-06-19 patvarkymą į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 122,97 Eur.
17. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka ir pažymi, kad 2018-02-21 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė panaikino 2017-06-19 patvarkymą, tą pačią dieną informavo M. S. dėl 18,35 Eur grąžinimo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (vykd. bylos b.l. 104-105). 2018-02-26 antstolė I. B. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje patikslinimo, kurį persiuntė (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos b.l. 107-108) ir kuris ten gautas 2018-02-26 (vykd. bylos b.l. 221). Šiuo antstolės patvarkymu reikalaujama, vadovaujantis CPK 611, 688, 649, 733-743 str., atskaičiuojant iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, viršijančių vieno MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios vieno MMA. (duomenys neskelbtini) 2018-03-09 raštu, gautu antstolės kontoroje 2018-03-13, grąžino 2017-06-19 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018-02-21 patvarkymą Nr. S1-383189 (vykd.bylos b.l. 116-121). Todėl negalima sutikti su apeliantu, kad antstolė neinformavo (duomenys neskelbtini) - kalėjimo apie panaikintą patvarkymą, jo neatšaukė ir toliau tęsė išieškojimą pagal jį.
18. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) 2018-06-11 raštu antstolei grąžino 2018-01-10 Nr. S1-278883 patvarkymą, kuriuo buvo reikalaujama vadovaujantis CPK 611, 733-743 str., iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, bei 2018-02-26 patvarkymą Nr. S1-383934 nesant galimybės jų įvykdyti, kadangi skolininkas yra (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Rašte pažymėta, kad iš M. S. išskaičiuoti 106,21 Eur ir pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. bylos b.l. 221-224). Todėl pripažintina, kad būtent šių patvarkymų, o ne panaikinto 2017-06-19 patvarkymo, pagrindu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas. Nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) 2018-04-05 gauta 15,59 Eur suma (vykd. bylos b.l. 179), 2018-05-03 gauta 87,44 Eur suma, 2018-06-05 gauta 1,59 Eur suma, viso 104,62 Eur (vykd. bylos b.l. 222 antroji pusė, 254). Nors ant grąžinto 2018-01-10 Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymo yra užrašyta, jog 2018-02-06 iš skolininko išskaičiuota 1,59 Eur suma, tačiau ši suma yra ir ant grąžinto 2017-06-19 patvarkymo, ji sugrąžinta skolininkui dar 2018-02-27 (vykd. byla, b.l. 254, 118 antra pusė, 222 antra pusė).
19. Nors (duomenys neskelbtini) 2018-12-11 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32) nurodyta, kad 122,97 Eur nuo M. S. sąskaitos nurašyti nuo 2017-06-01 iki 2018-02-28, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ši informacija yra neteisinga. Tai patvirtina 18 punkte nurodytos aplinkybės bei M. S. sąskaitos išrašas nuo 2000-01-01 iki 2018-10-31, iš kurio matyti, kad nuo 2017-07-03 iki 2018-02-06 antstolės I. B. nurašyta 18,35 Eur, kurie 2018-02-27 d. M. S. ir buvo grąžinti, o 104,62 Eur (15,59 Eur+87,44 Eur+1,59 Eur) nurašyti laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2018-06-05.
20. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tik 2018-04-06 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pervedė M. S. 400 Eur žalos atlyginimo (b.l. 32, vykd. byla, b.l. 180), iš kurio 87,44 Eur buvo nurašyti 2018-05-03, t.y. jau po Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutarties priėmimo. Duomenų, kad šios sumos iš ieškovo sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietoje, buvo antstolės nurašytos neteisėtai, nesurinkta. Nors apeliantas teikė skundus dėl antstolės veiksmų, tačiau jie nebuvo patenkinti. Dėl nurodyto negalima konstatuoti, kad apeliantui antstolės neteisėtais veiksmais buvo padaryta 104,62 Eur turtinė žala. Kadangi nenustatyta, kad 104,62 Eur suma antstolės būtų išieškota neteisėtai, pripažintina, kad nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negalėjo būti patenkintas.
21. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas ir ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad CK nėra numatyti atvejai, jog dėl savo neteisėtų veiksmų vykdymo procese antstolis privalo atlyginti dar ir neturtinę žalą. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais – ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Antstolių įstatymas nenumato, jog antstoliui galėtų būti taikoma atsakomybė neturtinės žalos forma. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo 2004-08-12 Nr. 957 10.1 punkte nurodyta, jog neturtinė žala nėra draudiminis įvykis, šiose taisyklėse numatytos sąlygos yra taikomos antstolės profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai.
22. Apeliantas nurodo, kad jis dėl neteisėtų antstolės veiksmų patyrė neturtinę žalą: nepatogumus, stresą, pažeminimą iš kitų kameroje gyvenančių asmenų, sumažėjo bendravimo galimybės, iš ieškovo buvo tyčiojamasi, niekas nenorėjo su juo bendrauti, nes jis neturėjo už ką nusipirkti higienos prekių, tai jį privedė prie stiprios depresijos. Tačiau pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtą žalą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos fakto, jo teiginiai dėl didelės emocinės įtampos, patirtos atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus, nelaikytini pagrįstais. Tai, kad apeliantas patyrė nepatogumus, neigiamas emocijas, neteikia pagrindo konstatuoti, jog minėti išgyvenimai buvo tokios apimties, kad būtų pagrindas spręsti patyrus neturtinę žalą . Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors iš ieškovo sąskaitos neteisėtai buvo nurašyta 18,35 Eur lėšų, antstolė po teismo procesinio sprendimo gavimo antstolių kontoroje nedelsiant nurodytą sumą grąžino ieškovui. Todėl atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų pobūdį bei antstolės veiksmus nedelsiant ištaisyti padarytą klaidą, vien pažeidimo pripažinimas ir klaidos ištaisymas gali būti laikomas pakankamu M. S. pažeistų teisių gynybos būdu.
23. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistu.