- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-332-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26281-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- M. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) M. S. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. S. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. birželio 19 d. patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).Antstolė I. B. 2017 m. birželio 29 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir nurodė, kad CPK 668 straipsnis numato, iš kokio turto išieškojimas negali būti vykdomas. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi (šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (vėlgi pateikiama nuoroda į Sprendimų vykdymo instrukciją, kurioje tokio turto sąrašas yra detalizuotas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p. detalizuoja, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas tik iš grynųjų pinigų sumos neviršijančios 1 MMA, o išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje, įstatymas nedraudžia. Priešingai - CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina antstolį nukreipti išieškojimą į visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia CPK 738-739 str., taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733 str. ir 736 str. nustatyta tvarka, o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet ir grynųjų pinigų suma, neviršijančia 1 MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo M. S. skundą atmetė.Teismas nustatė, kad vykdomosiose bylose Nr. 7740/14, Nr. 105/14, Nr. 1210/14, Nr. 1220/14, Nr. 3806/14, Nr. 5410/14, Nr. 5433/14, Nr. 5883/14, Nr. 6749/14 antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl baudų išieškojimo už administracinius nusižengimus iš pareiškėjo M. S..Pasak teismo, vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 str.). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.81, 4 p.). CPK 739 straipsnyje išdėstytas sąrašas sumų, priklausančių skolininkui, iš kurių negalima išieškoti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktas detalizuoja į kokios rūšies daiktus ir turą negali būti nukreipiamas išieškojimas, tačiau trečiųjų asmenų pervedamos lėšos nepatenka į turto sąrašą, iš kurio negali būti vykdomas išieškojimas. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (BVK 173 str. 2 d.) nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (BVK 173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (BVK 173 str. 4 d.). Taigi kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja pareiškėjui, įrodinėjančiam, kad antstolei areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių pareigos įrodyti ir pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Kas, pasak teismo, reiškia, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, priklausančios pareiškėjui, privalo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų pareiškėjas nepateikė.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo abejoti antstolės veiksmų teisėtumu, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas M. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir skolininko skundą tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prašymų taikyti senaties terminą bei dėl baudų pakeitimo į arešto atlikimo bausmę. Artimųjų pervedamos lėšos neviršija 1 MMA, kurias skolininkas naudoja savo asmeninėms išlaidoms (higienos priemonėms, kanceliarijos prekėms įsigyti ir pan.). Skolininko statusas yra suimtasis, todėl jis nėra aprūpinamas būtiniausiomis priemonėmis. Antstolė I. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Trečiųjų asmenų pajamos negali būti traktuojamos kaip skolininko darbo užmokestis ir (ar) jam prilygintos pajamos. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Atliekantiems bausmę asmenims yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl antstolės teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė vykdomosiose bylose Nr. 7740/14, Nr. 105/14, Nr. 1210/14, Nr. 1220/14, Nr. 3806/14, Nr. 5410/14, Nr. 5433/14, Nr. 5883/14, Nr. 6749/14 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl baudų išieškojimo už administracinius nusižengimus iš pareiškėjo M. S.. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07740 2017 m. birželio 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo areštavo 745,77 Eur skolos ir 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 145,65 Eur, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė taip pat priėmė 2017 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. S-17-11-25592, kuriame vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.Iš pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų bei atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su antstolės priimtu patvarkymu, kuriuo areštuotos jo lėšos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą.Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu 2017 m. birželio 19 patvarkymu Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ antstolė areštavo 745,77 Eur skolos ir 399,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 145,65 Eur, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje. Areštuotas lėšas minėtu patvarkymu antstolė nurodė pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, antstolė 2017 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-17-11-25593 nenurodė CPK 668 str. 1 d. nustatyto ribojimo, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad antstolis minėtu patvarkymu neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07740 2017 m. birželio 19 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir turi būti panaikintas.Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pasisakyta, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prašymų taikyti senaties terminą bei dėl baudų pakeitimo į arešto atlikimo bausmę. BVK 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolio teikimu, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti areštu. Nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų nėra, jų nepateikė ir pats apeliantas, todėl apelianto argumentai, susiję su dėl baudų pakeitimo areštu, atmestini kaip nepagrįsti.Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad baudos pareiškėjui paskirtos 2013 – 2014 m. laikotarpiu. Baudų paskyrimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 1 dalis, ankstesnė įstatymo redakcija (Nr. XII-601 įsigaliojusi (2015-07-01) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Tačiau teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems terminams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-18 nutartis administracinėje byloje N3-1012-07, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-132/2013). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad būtent dėl antstolės aplaidumo per 2 metų laikotarpį nebuvo atlikta jokių veiksmų, išieškant baudas, todėl apelianto argumentai, susiję su senaties terminu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis naikintina, panaikinant antstolės I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07740 2017 m. birželio 19 d. priimtą patvarkymą Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies.
Panaikinti antstolės I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07740 2017 m. birželio 19 d. priimtą patvarkymą Nr. S-17-11-25593 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“.