Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys S. V., R. Š. ir antstolis K. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis K. K. 2018-03-26 patvarkymu Nr. S18-5678 skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti nenustatė akivaizdžių jo priėmimo vykdyti kliūčių. Antstolis nurodė, kad negali vertinti teismo išduoto vykdomojo rašto pagrįstumo ir teisėtumo, o vykdymo proceso šalies pakeitimo procedūrai nėra numatyto senaties termino, todėl skolininkės teiginys, kad skolininkas vykdymo procese galėjo būti pakeistas tik pirmosios instancijos teismo, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartimi ir tik esant išieškotojo prašymui (pagal 2011 m. galiojusio CPK 596 straipsnio nuostatas), yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. patvarkymo pakeisti skolininką vykdymo procese, vykdomosios bylos užvedimo, išieškotų sumų grąžinimo.

15. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

16. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog antstolis K. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/11/01177 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-10-11 vykdomąjį raštą Nr. 2-2415-164/2010 dėl skolos išieškojimo iš D. G. TŪB išieškotojos R. Š. naudai.

17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2415-164-2010 patenkintas ieškovės D. G. TŪB tikrosios narės R. Š. ieškinys ir atsakovės D. G. TŪB ir D. G. TŪB tikroji narė D. G. įpareigotos ieškovei pateikti susipažinti TŪB ūkinės finansinės veiklos dokumentus, iš atsakovių ieškovei priteistas turėtų 3132 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-726-479/2011 panaikintos sprendimo dalys, kuriomis D. G. TŪB tikroji narė D. G. įpareigota ieškovei pateikti D. G. TŪB veiklos dokumentus ir iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kita sprendimo dali palikta nepakeista, iš atsakovės D. G. ieškovei R. Š. priteistas 500 Lt atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidų atlyginimas.

18. Ginčijamu 2018-02-23 patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S18-3633 vadovaujantis CPK 596 straipsniu ir Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi pagrindinė skolininkė D. G. TŪB pakeista subsidiariosiomis skolininkėmis D. G., S. V. ir R. Š., nes D. G. TŪB likviduota ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2011-10-07.

19. Teismas pažymi, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis), t. y. taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu. Taigi civiliniame procese galioja priešinga taisyklė nei taikytina materialiosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2018). Teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu, o procesiniams veiksmams taikomos jų atlikimo metu galiojančios proceso teisės normas, t. y. civilinio proceso dalyvių elgesys turi atitikti tuo metu galiojančias proceso normas. 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-2751 nenustatė CPK 596 straipsnio naujos redakcijos taikymo išimčių vykdymo procesams, pradėtiems iki šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą taikytina šiuo metu galiojanti teisės norma.

20. Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Šalies pakeitimą vykdymo procese reglamentuoja specialusis CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Pažymėtina, kad CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai vykdymo procesas yra pradėtas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016).

21. Sprendžiant šalies pakeitimo vykdymo procese klausimą, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje būtina vadovautis bendrosiomis procesinių teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis asmuo perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kokios aplinkybės turi būti įrodytos, kad būtų galima daryti išvadą, jog tam tikros subjektinės teisės ar pareigos perimtos, lemia anksčiau procese dalyvavusių šalių materialusis teisinis santykis, kuriuo atitinkamos teisės ar pareigos buvo nustatytos. Jeigu vykdymo procese siekiama pakeisti skolininką, būtina nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal išduotą vykdomąjį raštą skolininkė yra D. G. TŪB, kurią ginčijamu patvarkymu antstolis pakeitė D.G. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad vykdomasis raštas priimtas vykdyti po to, kai skolininkė jau buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

22. Tiek antstolis ginčijamu patvarkymu, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami dėl procesinio teisių perėjimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, t. y. materialiąja teisės norma, reglamentuojančią ūkinės bendrijos dalyvių atsakomybę. Pagal šią normą, kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu. Ši dalyvių prievolė kyla iš bendrijos statuso – bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Antstolis ir pirmosios instancijos analizavo bendrijos nario atsakomybės už bendrijos prievoles aspektus, bet nesiaiškino, ar šioje situacijoje yra galimas teisių perėmimas, nes juridinio asmens (bendrijos) neliko. Pažymėtina, jog dar 2012-04-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-820-538/2012 panaikinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutartis, kuria pakeista šios nutarties 17 punkte nurodyto teismo sprendimo vykdymo tvarka ir vykdomajame rašte D. G. TŪB pakeista D. G. TŪB tikrąja nare D. G. Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-11 nutartyje nurodyta, jog antstolis turėjo spręsti klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas. Pažymėtina, jog po šios teismo nutarties antstolis nei aiškinosi teisių perėmimo galimumą, nei vykdomąją bylą nutraukė, nei atliko kitus vykdymo veiksmus ir toks antstolio neveikimas vertintinas kritiškai. Tik pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2017-07-01 įsigaliojus naujai CPK 596 straipsnio redakcijai, antstolis 2017-10-26 patvarkymu vykdymo procese pakeitė pradinę skolininkę D. G. TŪB jos nare D. G., tačiau šis patvarkymas buvo panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2018-01-18 nutartimi 2017-10-26 konstatavus, jog antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą tik į vienos bendrijos narės (subsidiariosios skolininkės) D. G. turtą, o klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo teismas nesprendė, iki bus išspręstas skolininko pakeitimo klausimas. Tauragės apylinkės teismas taip pat nesiaiškino, ar nagrinėjamu atveju galimas skolininko teisių perėmimas. Pažymėtina ir tai, jog antstoliui priėmus ginčijamą patvarkymą, išieškotoja ir skolininkė iš dalies sutampa, tačiau ši aplinkybė taip pat liko nevertinta.

23. Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta bendrijos nario prievolė atsakyti savo turtu kyla, kai prievolei įvykdyti nepakanka bendrijos turto. Vykdant teismo sprendimą išieškojimas į subsidiariojo skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta. Tai reiškia, jog skolininko subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-969/2016).

24. CPK 596 straipsnis yra tik procesinė norma, kuri nenurodo materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-510-313/2015). Kadangi CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas ar skolininkas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdymo procesas pradėtas likvidavus skolininkę. Likvidavimas yra juridinio asmens pabaiga (CK 2.95 straipsnio 1 dalis), todėl išieškojimas iš neegzistuojančio juridinio asmens iš esmės yra neįmanomas, taip pat neįmanoma subsidiarioji atsakomybė nesant pagrindinio skolininko. Juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sąlyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali būti pareiškiamas tik tuo atveju, kai jo nepatenkina pagrindinis skolininkas. Šiuo atveju nepagrįsti ginčijamame antstolio patvarkyme nurodyti teiginiai, kad nepakankant pagrindinės skolininkės – bendrijos – turto ji keistina į subsidiariąsias skolininkes – bendrijos dalyves. Priešingai, nei nurodyta ginčijamame patvarkyme, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-118/2011; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-969/2016). Tai reiškia, jog likviduotos bendrijos prievolės savaime jos dalyviams nepereina ir nagrinėjamu atveju, vertinant teisinio santykio, iš kurio kilo bendrijos prievolė (teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos), esmę, vien antstolio patvarkymo šiuo klausimu nepakanka, t. y. reikalingas teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu būtent juridinis asmuo – atsakovė D. G. TŪB buvo įpareigotas atlikti veiksmus ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Įrodymų, kad yra įvykęs teisių perėmimas arba egzistuoja įstatymų nustatytas pagrindas taikyti D. G. atsakomybę, nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje nėra. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju teisių ir pareigų perėmimas negalimas, o antstolis turėtų spręsti klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

25. Apeliantei dėstant argumentus dėl neteisėtai išduoto vykdomojo rašto ir jo priėmimo vykdyti pagrindų nebuvimo, pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nevertinamas vykdomojo rašto išdavimo teisėtumas. Vykdomasis raštas priimtas vykdyti antstolio 2011-10-19 patvarkymu Nr. S1-6759, jame aiškiai nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog apeliantei apie priimtą patvarkymą buvo žinoma, ji aktyviai dalyvavo vykdymo procese, jai atstovavo advokatas, todėl nesutikdama su antstolio 2011-10-19 patvarkymu Nr. S1-6759 turėjo ir galėjo jį ginčyti nustatytu terminu ir tvarka, tačiau to nepadarė.

26. Apeliantei prašant įpareigoti antstolį grąžinti vykdymo proceso metu išieškotas pinigines sumas, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad jos grąžintos 2011-12-09 patvarkymu Nr. 0118/11/01177 ir 2018-02-23 patvarkymu Nr. S18-3642. Duomenų apie tai, kad būtų išieškotos piniginės sumos po nurodyto patvarkymo priėmimo, vykdomojoje byloje nėra ir pareiškėja nenurodo, todėl jos ši jos skundo dalis atmesta pagrįstai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti skundžiamos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio 2018-02-23 patvarkymo dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti ir panaikinti antstolio 2018-02-23 patvarkymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos D. G. skundas dėl antstolio 2018-02-23 patvarkymo Nr. S18-3633 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti, panaikinti antstolio 2018-02-23 patvarkymą Nr. S18-3633 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.