- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-960-440/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06612-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7985-841/2016 pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. L. ir akcinė bendrovė „BnP Finance“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio A. L. veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo išieškojimą nukreipiant į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės patvirtintos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į antstolį A. L. dėl 2015 m. gegužės 13 d. patvarkymu Nr. AN138713 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos išieškojimo tvarkos pakeitimo. Nurodė, kad patvarkymu nepagrįstai išieškojimas atliekamas iš visų piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neatsižvelgiant į tai, kad įstatymai bei teismų praktika, formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, draudžia vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, kurios neviršija vienos MMA (b. l. 1–3).Antstolis A. L. 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. S-16-159-29177 atsisakė tenkinti skolininko A. Č. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui (b. l. 5–6).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjo A. Č. skundo netenkino (b. l. 15–17). Teismas nurodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų paduotas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 512 straipsnyje numatytą terminą, tačiau pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 13 d. patvarkymo teisėtumo klausimas išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6589-949/2016. Kadangi nutartis yra įsiteisėjusi, todėl antstolis pagrįstai netenkino skundo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pakeista teismų praktiką, nes šioje byloje kasacinis teismas konstatavo, jog įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, paneigia kasatoriaus poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas, o apygardos teismo sprendimas iš dalies panaikintas todėl, kad kasatorius nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą. Teismas išaiškino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi teisę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-6589-949/2016, o ne teikti pakartotinį skundą dėl to paties antstolio patvarkymo teisėtumo, dėl kurio jau yra pasisakęs Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolį atlikti procesinius veiksmus: pakeisti 2015 m. gegužės 13 d. patvarkymą, numatant galimybę išieškojimą nukreipti į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, viršijančias 1 MMA (b. l. 22–23). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartyje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad jis kreipėsi į antstolį ne dėl antstolio veiksmų priimant 2015 m. gegužės 13 d. patvarkymą, o dėl šio patvarkymo pakeitimo. Taigi jis skundžia antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl išieškojimo vykdymo tvarkos pakeitimo.Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad 2015 m. gegužės 13 d. patvarkymo teisėtumo klausimas išspręstas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6589-949/2016, nes šioje byloje teismas nustatė, kad skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą pareikšti skundą dėl antstolio veiksmų, todėl bylą nutraukė. Teismas nenagrinėjo antstolio veiksmų teisėtumo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį (b. l. 26–27). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, teismas išnagrinėjo esminius bylos aspektus ir argumentuotai į juos atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).Byloje nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 443,70 Lt (128,50 Eur) skolos išieškojimo iš A. Č. trečios eilės išieškotojai BnP Finance, akcinei bendrovei (buvusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bobutės paskola“) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-208-448/2012. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2015 m. gegužės 13 d. priėmė patvarkymą Nr. AN138713 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 128,50 Eur skolos ir 158,51 Eur vykdymo išlaidų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių A. Č., ir nurodė šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla, b .l. 21, 22). Patvarkymo kopiją tą pačią dieną išsiuntė skolininkui (vykdomoji byla, b. l. 24). Nesutikdamas su 2015 m. gegužės 13 d. patvarkyme nurodytu vykdymo išlaidų dydžiu bei išieškojimo vykdymo tvarka, jis skundė šiuos antstolio veiksmus (vykdomoji byla, b. l. 26–28), tačiau antstolis netenkino skundo (vykdomoji byla, b. l. 29–30) ir perdavė skundą kartu su vykdomąja byla Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6589-949/2016 bylą nutraukė, nes skundas dėl antstolio veiksmų paduotas praleidus naikinamąjį apskundimo terminą (vykdomoji byla, b. l. 40–41, 46–47). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 11 d. A. Č. 2016 m. birželio 13 d. prašymas dėl patvarkymo Nr. AN138713 panaikino išnagrinėtas 2016 m. birželio 29 d. antstoliui priėmus patvarkymą Nr. S-16-159-27183. Antstolis pažymėjo, kad šiuo metu skolininkas negauna pajamų, iš kurių būtų atliekami atskaitymai CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka, bei paaiškino, kad skundas dėl patvarkymo Nr. AN138713 išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6589-949/2016, todėl pakartotinis skundas netenkintinas (vykdomoji byla, b. l. 42 – 43). Nesutikdamas su antstolio atsisakymu tenkinti jo 2016 m. birželio 13 d. prašymą, skolininkas 2016 m. liepos 1 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (b. l. 1–3; vykdomoji byla, b. l. 52–54), kuris išnagrinėtas 2016 m. liepos 20 d. (b. l. 5–6; vykdomoji byla, 55–56). Atsižvelgiant į tai, kad antstolis netenkino skolininko skundo, jis kartu su vykdomąja byla persiųstas Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugpjūčio 19 d. priėmė skundžiamą nutartį (b. l. 15–17).Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalimi antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą; skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo; jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis; antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų (CPK 510 straipsnio 2-5 dalys). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 512 straipsnyje yra numatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam 90 dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, kadangi asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).Nors apeliantas tvirtina, kad jis skundžia antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tenkinti jo 2016 m. birželio 13 d. prašymą, tačiau iš esmės apeliantas ginčija 2015 m. gegužės 13 d. patvarkyme Nr. AN138713 numatytą skolos išieškojimo tvarką. Taigi pagrįstai pirmos instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl antstolio 2015 m. gegužės 13 d. patvarkymo vykdyti piniginių lėšų išieškojimą iš skolininkui A. Č. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo A. Č. skundas dėl 2015 m. gegužės 13 d. patvarkyme numatytos skolos išieškojimo tvarkos buvo nagrinėtas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6589-949/2016, kurioje nustačius, jog skundas dėl antstolio veiksmų paduotas suėjus naikinamajam apskundimo terminui, civilinė byla nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu. (b. l. 40–41, 46–47). Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad jo skundas nebuvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-6589-949/2016, nes byla nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas reiškia, jog teismas įvertina teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priima tam tikrą sprendimą byloje. Taigi nustatęs, jog skundas pareikštas suėjus naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui antstolio veiksmams skųsti, pareiškėjas neteko teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų, todėl teismas pagrįstai bylą nutraukė remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad A. Č. skundas yra pakartotinis, todėl naujo ginčo iniciavimas dėl to paties yra negalimas, nes yra priimta įsiteisėjusi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis tarp tų pačių šalių (pagal A. Č. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų), dėl to paties dalyko (dėl 2015 m. gegužės 13 d. patvarkyme numatytos skolos išieškojimo tvarkos) ir tuo pačių pagrindu (netinkamas teisės normų taikymas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 formuojamos teismų praktikos), todėl buvo pagrindas atsisakyti priimti skundą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išieškant iš skolininko pajamų, būtų pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą išieškojimo ribojimą pinigų sumoms, neviršijančioms vienos MMA, tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (lot. be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad iš apelianto pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išieškojimas apskritai negalimas. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, nes nustatęs aplinkybę, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas privalėjo bylą nutraukti remiantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi, o ne atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio A. L. veiksmų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį – civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.