Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis R. J. teisme paaiškino, kad nelaimės vakarą, pusvalandžiu anksčiau prieš įvykį, važiavo su elektriniu dviračiu iš (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu keliu kaip tėtis. Ant kelio buvo suvažinėtas sniegas, vietomis buvo valytos šalikėlės truputį. Kelias nebuvo barstytas. Ryte bendravo su tėčiu, prieš išvažiuojant. Motobloką turėjo, buldozerį tvarkė sniegui valyti. Gyveno kartu su tėčiu, dviese. Jo mama irgi yra žuvusi. Tėtis turėjo sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini), vartojo vaistus. Kiekvieną dieną vartojo klonezepamą. (duomenys neskelbtini) priepuoliai nedažnai būdavo, dažniausiai jeigu sunkius darbus norėdavo dirbti, tai didelės įtakos turėjo. Priepuoliai būdavo 2-4 k. per mėnesį. Alkoholio norėdavo, bet jis nelabai galėdavo vartoti, nes jam labai kenkdavo. Dejuodavo, kad galvos skausmai po to labai dideli. Avarijos vakarą kaimynas važiavo ir pastebėjo eismo įvykį pravažiuojant. Kaimynas pas jį atvažiavo tą vakarą, paklausė, ar jo tėvukas namuose, atsakė, kad nėra. Pasakė, kad gali būti, kad mašinos pertrenktas. Tada su kaimynu važiavo į įvykio vietą. Su vairuotoju J. L. nieko nekalbėjo, pasimetęs buvo. Pirmiausia įvykio vietoje apžiūrėjo dviratį. Pastebėjo, kad priekinė lempa neveikė, bet jam trūko priekinės lempos, kuri tvirtinosi priekyje prie ragų, ir mygtuko nebuvo, kur įjungdavo šviesas. Lempa veikdavo su pakraunamomis baterijomis, tėtis ją įsijungdavo. Jis kartais pats tuo dviračiu naudodavosi, pats viską tvirtino, tą lempelę. Kai tvirtino laidai buvo sujungti, o kai apžiūrėjo dviratį, laidai jau buvo nutrūkę, paprastai ant rėmo buvo pritvirtinta. Galėjo laidai ir nuo smūgio nutrūkti. Gale buvo plastikinis krepšelis ant bagažiuko, ir ant jo turėjo būti stiklinis kvadratinis raudonas atšvaitas. Lemputė gale, kuri šviečia buvo apačioje, kur dviračio sparnas, labiau žemesnėje dalyje. Lemputė veikė žemesnėje dalyje, tai pat buvo pakraunama. Lemputę turi įsijungti vairuotojas. Įvykio vietoje matė priekinę lemputę į sniegą įkritusią, galvojo, kad atšvaitas, švytėjo labiau, blausiai degė. Galinės nepastebėjo lemputės, nes galinė dalis buvo sulankstyta. Priekinę pakraunamą lemputę rado paskui įvykio vietoje, o galinę rado sudaužytą. Tas krepšiukas buvo ant dviračio bagažinės palikęs, nuskilęs. Atšvaitą prie krepšiuko pritvirtino jis, pirko turguje. Atšvaitas buvo toks gulintis stačiakampis, jį tvirtino prieš kelis metus. Įvykio vietoje to atšvaito gabaliuką rado sniege. Atšvaitas buvo plastikinis. Tėtis liemenę vilkėdavo. Tai buvo jo asmeninė liemenė. Ta liemenė buvo specialiai pirkta dviračiui važiuoti „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo oranžinė su atšvaitais. Normali liemenė buvo, iš kaimyno pasakojimo, kiek matė pro šalį pravažiuojant, tai sakė, kad matėsi, gerai. Kaimynas matė jį, išsukant iš (duomenys neskelbtini), nes buvo jis (duomenys neskelbtini). Kaimynas pravažiuojant tik matė, kad degė priekinė lemputė, ir galinė blausiai švietė. Kaimynas tą vakarą matė važiuojantį tėtį, ir paminėjo, kodėl jis tos lempelės nebuvo užsidegęs, tos pačios naujausios, kuri buvo ant krepšiuko prie atšvaito. Kaimynas matė labiausiai degančią priekinę lemputę, galinė sakė degė, bet neryškiai. Pravažiuojantis kaimynas yra D. I., o nuvežęs jį į įvykį yra M. R.. D. I. matė tėtį važiuojant apie 20 minučių iki įvykio. Tėtis važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą, atstumas apie 3 km. Jo tėtį matė D. I. tame pačiame kelyje. Jis norėjo dar jį pervežti. (duomenys neskelbtini) yra moteriškė, jis nuvažiuodavo pas ją padėti, ar malkų pjauti. Tėtis pakrauti šviesas mokėdavo. Jos laikydavo maždaug 8 val. Gal kažkiek trumpiau žiemą laikydavo lempos, bet jos buvo guminės, atsparesnės šalčiui. Lempas buvo galima pasikrauti ir kelyje. Turėjo papildomą bateriją, kaip telefonui. Likę laidai buvo tik ant rėmo, ant ragų nebebuvo. Priekinė lempa jungėsi kartu su galine lempa vienu mygtuku ant ragų, kad tėčiui būtų patogiau. Nei mygtuko, nei priekinės lempos nebebuvo, tik liko tik laidai ant rėmo. Tėtis gėrė vaistus kasdien. Dviratį naudodavo kartu su tėčiu. Dėl žalos civilinio ieškinio nereiškė. Su jokiu teisininku nesikonsultavo.

Teisiamojo posėdžio metu teismas išaiškino nukentėjusiajam teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu ir su tuo susijusias aplinkybes.

Nukentėjusysis R. J., pasinaudodamas antrine teisine pagalba, pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisme parodė, kad savo ieškinį palaiko. Jis buvo labai artimas su savo tėčiu. Po tėčio netekties pasikeitė viskas, prarado sodybą, nes buvo dokumentai nesutvarkyti. Šiuo metu gyvena vienas, paliko našlaitis. Prieš tai gyveno su tėčiu. Jis yra turėjęs avariją, turi galvos traumą, ir sužalotas kairysis šonas. Neįgalumas jam nenustatytas.

Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra automobilio savininkas. J. paprašė mašinos, nes tuo metu neturėjo. Retai prašydavo paskolinti, reikėjo susitvarkyti reikalus, ar dėl darbų važiavo. Sakė, kad gali paskolinti mašiną. Bebūnant vakare, praleido daug skambučių, nes telefoną buvo palikęs. Atskambino, paskambino kažkas iš draugų, sakė, kad pas J. nelaimė atsitiko su jo mašina, kelyje nuo Pasvalio. Sėdo į kitą mašiną ir susirado jį. Pamatė visą eismo įvykį. Atvažiavo, kai jau buvo policininkai, traliukas. Žmogaus nematė, matė savo mašiną sudaužytą, ją fotografavo, turbūt ekspertai. Daugiau lyg ir buvo dvi policininkų mašinos. Jis nuvažiavo ten vėlokai, apie puse 9 vakare. Prieš kokią valandą jau viskas įvykę buvo. Jau pareigūnai buvo viską surašę. Važiavo į Pasvalį, komisariatą, J. L. davė parodymus, jis jo laukė. J. L. buvo šoke, buvo sunku su juo susikalbėti, visas perbalęs, akys išpūstos. Jis sakė, kad važiavo ir išlindo. Tamsu, buvo -18 laipsnių šalčio, pustė. Tas kelias užpustytas, ledas, neapšviestas. Ten palėkti neįmanoma, daugiausia 80 km/h, ar 90 km/h., ką gali važiuoti. Apžiūrėjus dviratį, tai tas dviratis labai senas, aprūdijęs, sulinkęs. Atrodo liemenė buvo, bet nublukusi, nelabai švietė. Žuvusiojo nematė, tik pasakojo, kaip jis įkrito į mašinos saloną pro stiklą, per kapotą. Ant dviračio atšvaitų, žibintų nematė. Automobilis buvo tvarkingas, žieminės padangos, „technikinis“, pats savo naudojimui prisižiūri automobilį. Žibintai veikė ir artimieji ir tolimieji. Žibintai nupoliruoti buvo vasarą, nes paskui sunku matyti, kai būna apaugę. Techninė apžiūra buvo praeita vasarą. Kategoriškai pasakyti negali, ar buvo šovusios oro pagalvės, ar ne Automobilis susigrąžintas ir šiuo metu jau yra parduotas. Žala jam yra atlyginta, jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra Pasvalio komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Buvo vakaras, tamsus paros metas, važiavimo sąlygos nebuvo geros, buvo bjaurus kelias. Buvo slidu ir daug sniego. Reagavo į įvykį, gavo pranešimą, vyko su kolega K. G.. Iš policijos atvyko patys pirmi, apie įvykį pranešė pasienio apsaugos tarnyba, jei jau buvo įvykio vietoje. Kai nuvyko pamatė vairuotoją, du pasieniečius. Dviratininkas buvo be gyvybės ženklų, dar ieškojo pulso, bet jau nieko nebebuvo. Vairuotojas buvo blaivus, ištiktas šoko. Bandė aiškinti situaciją, bet kaip ištiktas šoko nesugebėjo paaiškinti. Sakė, kad jis važiavo su automobiliu, iš kažkur atsirado dviratininkas ir jį kliudė. Vairuotojas buvo pasimetęs, išsigandęs, blaškėsi. Buvo dviratis, jį apžiūrėjo, jis buvo kliudytas į galą. Priekyje dviračio gulėjo žuvusysis vyras. Sunku vertinti, ar dviratis buvo su atšvaitais, nes kliudytas su automobiliu, smūgis didelis. Jeigu atšvaitai ir buvo, jie buvo išdaužyti, išlakstę į visas puses, negalima vertinti. Pasienio apsaugos darbuotojai neaptvėrė įvykio vietos, neuždarė eismo. Ten visi važiavo kas norėjo pro tą vietą. Tas šiukšles galėjo išnešioti. Ką prisimena, tai žuvusiojo liemenę. Jeigu ir buvo žibintai, neliko įrodymų, kad jie buvo. Galėjo dėl smūgio nelikti jų. Jeigu šukės buvo pasklidę važiuojamojoje dalyje, tai šukes galėjo išnešioti, nes pasieniečiai neuždarė eismo. Po eismo įvykio, apžiūrinėjo įvykio vietą, buvo automobilio nuolaužos, buvo žuvusiojo kepurė, batai, dar kažkoks maišiukas. Braižė eismo įvykio schemą, ten pažymėjo viską, ką rado. Matomumas prastas, tamsus paros metas, asfaltas tamsus, nei sausas nei šlapias, labai sugeria šviesą. Matomumas buvo tikrai prastas. Dviratininkas turėtų važiuoti dešinės kelio važiuojamosios dalies pakraščiu, vilkėti liemenę, atšvaitus, būti įsijungęs žibintus. Net automobilį vairuoti sudėtinga per tokį kelią. Vairuotojas turėtų važiuoti saugiu greičiu, matydamas dviratininką įvertinti, kad jis gali slysti, kuo plačiau jį apvažiuoti. Reikia įvertinti, kad kelias yra slidus, ir pats dviratininkas gali nuslysti važiuodamas. Po jų iš policijos atvyko operatyvinė grupė, buvo du tyrėjai – V. ir S.. V. po medikų apžiūrėjo lavoną. S. fiksavo nuotraukas, turi tam geresnę įrangą. Surašytas aktas buvo visureigio „Lexus“, rx 450, ar 350, ir dviračio. Dviratis buvo fotografuotas. Dviračio priekinį baltos spalvos žibintą jie bandė įjungti, nustatė, kad jis neveikia. Jis buvo pridėtas ant dviračio rėmo, ir jie bandė jį įjungti, bet nešvietė. Jis galėjo ir dėl smūgio neveikti, ir dėl šalčio išsikrauti. Žibintas veikė baterijos principu. Laidų nematė įvykio vietoje, ar ant dviračio rėmo, nebent jie į patį galą atvesti. Jeigu būtų buvę kažkokie laidai, būtų pažymėję protokole. Galinio raudonos spalvos žibinto nebuvo, jis galėjo nukristi ir dėl pačio eismo įvykio. Žuvusysis buvo su paprasta plona šviečiančia liemene. Liemenė iš prastesnės kokybės medžiagos. Su sūnumi kalbėjo trumpai, visi sakė, kad pas žuvusįjį turėjo būti įrengti žibintai.

Liudytojas K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Pasvalio policijos vyriausiasis patrulis. Dirbo su kolega E. J. ir gavo pranešimą apie eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pasieniečiai, jie sakė, kad važiavo į savo postą ir stabdė žmogus pagalbos. Taip pat įvykio vietoje buvo vairuotojas ir dviratininkas ant žemės. Formino eismo įvykio vietą – fotografavo, matavo, braižė schemas. Kitomis aplinkybėmis apsaugo eismo įvykio vietą, bet jau buvo pasieniečiai, turėjo jie apsaugoti įvykio vietą, bet to nepadarė, turbūt neturėjo tokios praktikos. Jie pirmi atvyko į įvykio vietą, paskui atvažiavo operatyvinė grupė, tyrėjai V. ir S.. Vairuotojas buvo patyręs šoką, bendravo labai trumpai. Kiek atsimena, jis važiavo link Šiaulių pusės, ir pamatęs priekyje dviratininką, kuris staiga metėsi į kelio važiuojamąją dalį, nespėjo sustoti ir pertrenkė dviratininką. Apžiūrinėjo nuolaužas, atvykus rodė vairuotojas, kur kas guli po eismo įvykio, kokios nuolaužos. Vairuotojas buvo patyręs šoką. Nuolaužų buvo ir kelkraštyje, ir važiuojamojoje dalyje. Detalių padėtis galėjo keistis, nes nebuvo aptverta teritorija, važinėjo automobiliai. Galėjo būti, kad pirmasis nurodytas pėdsakas buvo dviratininko kepurė. Įvykio vietoje mačiau dviratį. Įvykio vietoje jis buvo fotografuotas. Buvo šaltasis metas, kelias turėjo būti slidus, buvo sniego, matomumas sunkus, sunkios eismo sąlygos. Dviratininkas turi dėvėti atspindinčią šviesą liemenę, tvarkingus žibintus ir laikytis važiuojamosios dalies dešinio krašto. Automobilio vairuotojas turi atsižvelgti į meteorologines oro sąlygas, pastebėjęs kliūtį iš priekio sulėtinti, ją apvažiuoti pusantro metro. „Samsung Galaxy“ yra jo tarnybinis mobilusis, su juo fiksavo tam tikras aplinkybes įvykio vietoje. Dviračio apžiūra vyko tą pačią dieną, kaip eismo įvykis. Patikrino, kad priekinis žibintas neveikia. Jis turėjo veikti elementų principu. Neprisimena laidų, kad būtų išvesti iš žibinto. Liemenės nuo žuvusiojo nenuėmė. Liemenė nebuvo nauja, dėvėta, purvina. Ir dėvėta galėjo atspindėti šviesą, atlikti paskirtį, bet mažiau. Žibintas gal ir galėjo neveikti dėl smūgio.

Liudytojas D. Š. teisme nurodė, kad yra jaunesnysis specialistas, dirba Šiaulių pasienio užkardoje. Maždaug prieš metus, metų pradžioje, važiavo į darbą, į Pasvalio r. su kolega, tarnybiniu automobiliu. Važiuodami tamsiu paros metu, buvo minusinė temperatūra, pamatė kelkraštyje sustojusį automobilį, priešpriešais. Pamatė, kad kelkraštyje guli žmogus, suprato, kad tai eismo įvykis, nutrenktas dviratininkas. Jis išlipo, apžiūrėjo nutrenktą žmogų. Matė vairuotoją ir mašiną. Bandė nuraminti vairuotoją, nes jis buvo sunerimęs, šoke. Vairuotojas nurodė, kad partrenkė, nepamatė dviratininko. Jis buvo su kolega N. Ž.. Žuvusysis buvo su liemene, ji buvo atsegta. Tai buvo prastos būklės dviratininko liemenė, purvina, nutrinta. Dviratį matė, buvo dar prieš mirusįjį asmenį. Atšvaitų nematė, gal jie ir buvo, bet nepastebėjo. Belaukiant atvyko mirusiojo sūnus. Jis atpažino, kad ten jo tėvas, ir sakė, kad motiną nutrenkė tame pačiame kelyje. Eismo sąlygos buvo – pavieniai automobiliai važiavo keliu, buvo šalta, žiema, kelio sąlygos nebuvo idealios, nuvalyta, bet vietomis buvo sniego. Vis teik tamsus paros metas. Tuo metu vairavo jis. Matomumas buvo koks 100 m. su ilgomis automobilio šviesomis, vairavimo sąlygos buvo įprastos, kelio ruožas buvo neapšviestas. Atsižvelgiant į kelio sąlygas, mano buvo galima važiuoti maksimaliai leistinu greičiu.

Liudytojas N. Ž. teisme paaiškino, kad yra jaunesnysis specialistas Šiaulių pasienio užkardoje. Vyko į tarnybą, į Pasvalio rajoną. Maždaug ties Pasvalio ir Pakruojo sandūra pastebėjo, kad yra automobilis įjungtomis avarinėmis šviesomis, ir kad ant važiuojamosios kelio dalies krašto guli nutrenktas žmogus. Šalia jo buvo dviratis. Sustojo, iškvietė policijos pareigūnus ir medikus, jo kolega nuėjo prie sužeisto žmogaus. Stebėjo, kad iš įvykio vietos nepasišalintų vairuotojas, kuris prisipažino padaręs eismo įvykį. Buvo tamsu, šalta. Bendravo su vairuotoju, jis buvo šoke. Sakė, kad išlindo staigiai. Paėjo truputį į priekį, pažiūrėjo, kad nebūtų didelių detalių nuolaužų, kad toliau vyktų eismas, nes mašinas automatiškai stabdė, kad lėtintų greitį, nepervažiuotų tų detalių. Atstumas detalių nuo dviračio buvo keliasdešimt metrų. Dviratis buvo sumaitotas visas, sustumtas, nebeatrodė kaip dviratis. Smūgis buvo į galą, galinis ratas sulankstytas. Žibintų ir atšvaitų nepamena. Buvo žmogus su liemene, bet ji buvo labai nudėvėta. Kažin, ar gerai šviesą atspindėjo važiuojant. Važiuojant kažkiek turėjo matytis, jeigu darant nuotrauką atsispindi. Ant kelio kažkiek sniego buvo, asfaltas nebuvo vien juodas, buvo ir sniego, vėžios matėsi. Dviračiui važiuoti kelkraščiu, mano, nebuvo įmanoma.

Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vakare išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Pasvalio pusę. Važiuodamas netoli (duomenys neskelbtini), likus keliems šimtams metrų, matė žmogų. Jis važiavo tvarkingai savo pusėje, vilkėjo liemenę. Važiavo ir išvažiavo, grįždamas iš Pasvalio pamatė įvykį, pareigūnų dar nebuvo, sustojo ir iš karto atpažino. Dviratis buvo šalia kūno. Tuo metu degančių dviračio žibintų, atšvaitų nepamena, irgi buvo šokas. Tada nuvažiavo pranešti sūnui, nuvežė sūnų, nuvažiavo namo. Kai grįžo pasiėmęs žuvusiojo sūnų, atrodo pareigūnų dar nebuvo. Žuvusysis buvo jo kaimynas. Dviratininkas važiavo priešinga eismo juosta, jis važiavo link kaimo pusės, o jis pats link Pasvalio, matė jį iš priekio. Važiavimo sąlygos buvo geros, matomumas buvo geras. Žuvusysis važiavo dviračiu, jį matė iš kelių šimtų metrų atstumo, važiavo su įjungtomis ilgosiomis automobilio šviesomis, nes nebuvo priešais automobilių. Kai pamatė J., ilgųjų šviesų neperjungė. Jį pamatė apie 200-300 m. atstumu. Važiavo dviratininkas asfaltu, bet arčiau kelkraščio, šalia baltos linijos. Kelio danga buvo plikas asfaltas. Viską matė, kad yra kliūtis, tiesiog matėsi, kad žmogus važiuoja su dviračiu. Prasilenkdamas matė, kad jis vilkėjo liemenę. Iš tolo pastebėjo siluetą, matė atspindinčią liemenę. Nepamena, ar ant dviračio matė atšvaitus, tai buvo labai seniai. Žuvusysis J. buvo jo kaimynas, jis dažnai važinėdavo į kitą kaimą. Yra matęs iš arčiau tą dviratį. Visada būdavo ir pas tėtį ir pas sūnų ant dviračių lemputės, atšvaitai. Jie turėjo ne vieną dviratį. Pas juos visada būdavo lempučių pridėta su baterijomis, šviečiančios. Būdavo atšvaitai ant ratų, gale, priekyje, kokie priklauso. Jie su žuvusiojo sūnumi, kai jis pats dar būdavo vaikas, daug laiko bendraudavo, daug laiko praleisdavo pas jį. Sūnus montuodavo atšvaitus, žibintus, yra matęs. Jie labai prižiūrėjo tuos dviračius, nes jo mamą irgi nutrenkė prieš 7 ar 8 metus, jos dviratis irgi visada buvo tvarkingas. Žinojo, kad šeimoje buvo tėtis, mama, sūnus. Po to mama žuvo. Jo mamą pertrenkė, ir sūnų buvo pertrenkę, ačiū Dievui, kad išgyveno. R. su tėčiu labai gerai sutardavo, nesipykdavo.

Liudytojas D. I. teisme parodė, kad važiuodamas link (duomenys neskelbtini) prasilenkė su žuvusiu dviratininku. Pagal jį, jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis važiavo savo juosta, švietė visi atšvaitai, degė žibintai. 2021 m. sausio 19 d. važiavo į (duomenys neskelbtini), dviratininkas važiavo priešpriešais, jis važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo su automobiliu, įsijungęs ilgąsias šviesas. Kai pamatė dviratininką, ilgąsias automobilio šviesas išjungė. Jį pamatė likus kokiems 300 metrų. Pamatė liemenę ir degantį priekinį žibintą, ir gale degė raudonas žibintas. Pažiūrėjo per veidrodėlį, ir pamatė gale degantį raudoną žibintą. Tą žmogų atpažino, nes jis jam žinomas, pažiūrėjo, ar saugiai važiuoja. Jeigu būtų nešvietę žibintai, būtų sustojęs ir pasiūlęs pervežti. Jis buvo iš to pačio kaimo. Tą vakarą įsitikino, kad jis saugiai važiuoja. Seniau yra matęs jį važiuojantį kaime, dienos metu. Dieną važiuodavo su liemene, be žibintų. Buvo tamsu, sausas kelias, buvo sniego, bet jis sausas. Jis važiavo arčiau kelkraščio. Nepastebėjo, kad jis blaškytųsi po kelią. Dviratininko liemenė spindėjo ryškiai, ją pirmą pamatė, tada arčiau privažiavęs pamatė šviečiantį žibintą. Priekinis žibintas švietė balta spalva, galinis buvo raudonas. Kai pamatė dviratininką, užtruko kokias 7 sek, kol apsilenkė jį. Yra seniau matęs nukentėjusįjį važiuojant šiuo dviračiu. Žibintas buvo pritaisytas ant dėžutės, dviračio gale. Žibintas buvo pajungtas ant baterijų, be laidų.

Ekspertas V. L. teisme parodė, kad šiame įvykyje greitį nuskaitė iš automobilio. Tyrimas buvo atliktas Panevėžyje. Jie turi specialią įrangą, kuri yra tam skirta, prisijungiant prie automobilio oro pagalvių programos modulio. Jeigu automobilis yra veikiantis, ir degimas įsijungia, tai galima nuskaityti duomenis iš paties automobilio prisijungiant per standartinę diagnostikos jungtį. Jeigu automobilis yra labai sudaužytas, neišeina, tada galima prisijungti prie paties to oro pagalvių valdymo modulio, ir iš to paties modulio gauti informaciją, kuri yra fiksuojama paties automobilio. Tuos duomenis gauna, duomenis interpretuoja įrenginys, kuriuo nuskaitinėja, ir pateikia tiesiog suprantamu formatu visus duomenis, kurie tuo metu yra automobilyje įrašyti, fiksuoti. Jis, atlikęs automobilio diagnostiką, nuskaitymą, gavo atitinkamą ataskaitą ir toje ataskaitoje buvo nustatyta, kad automobilio greitis įvykio registravimo metu buvo 98 km/h. Daugiau tyrime veiksmų neatliko, nedalyvavo, nes užduotis tik ir buvo nustatyti automobilio važiavimo greitį būtent įvykio registravimo metu. Greičio paklaida yra aprašyta, greitis yra nuimamas nuo automobilio greičiausio „abs“ sistemos ir apvalinamas į mažesnės reikšmės, negu yra. Spidometre fiksuojamas šiek tiek mažesnis pedalo greitis, o paties įrašymo tikslumas yra plius minus du kilometrai į vieną, ar į kitą pusę. Pagalvės reaguoja į to automobilio komandas. Šiuo atveju, kadangi buvo pertrenktas dviratininkas, matyt automobilio pagreičio reikšmė smūgio metu neviršijo gamintojo duotų parametrų pagalvių suveikimui. Tai autoįvykis buvo registruotas, tačiau komanda suveikti oro pagalvių moduliui nebuvo duota. Oro pagalvės nesuveikė. Negali atsakyti, kiek skiriasi modulio parodymai nuo vairuotojui matomo spidometro, nes nebuvo darytas joks palyginimas. Realiai spidometro parodymai turėtų atitikti tai, kas yra registruojama. Spidometras paprastai rodo šiek tiek didesnį greitį, negu yra iš tiesų. Greičio paklaida gali atsirasti ir dėl padangų, jeigu sumontuotos ne tokio modulio, kokių reikalauja gamintojas. Jeigu padangos neatitinka sumontuotų originaliai, kažkokios padangos sumontuotos neatitinkančios parametrų, gali atsirasti greičio paklaida, bet ji vis tiek atsispindės spidometre, ir būtent tas rezultatas bus įrašomas oro pagalvių valdymo modulyje.

Ekspertas V. V. teisme parodė, kad buvo atlikti du tyrimai, vienas kompleksinis su teismo mediku, tyrimo metu nustatytas dviratininko sužalojimų padarymo mechanizmas. Kitas buvo atliktas komisinis tyrimas su kolega V. L.. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dviratininkas važiavo dviračiu, o nesivedė. Buvo nustatyta, kad pirminio smūgio metu dviratis buvo pasisukęs smailiu kampu, būtent priekiu į dešinę, jis judėjo ne link kelio vidurio, bet link dešinio kelkraščio. Būtent nustatytas kampas tą parodo. Buvo nustatyta, kad smūgio metu buvo sugadintas dviratis. Kalbant apie tą dviratį, visi padaryti sugadinimai labai aiškiai atsispaudė automobilio priekines standžias detales, tai kažkokių sunkumų nustatyti individualius kontakto požymius tikrai nebuvo sunku. Nuotraukose buvo matyti, kad priekyje yra sumontuotas žibintas. Atšvaito priekyje nėra, galinė dalis sunaikinta, bet kažkokių likučių fragmentų atšvaitų, ar žibintų nuotraukose nematyti. Ne ekspertine praktika, bet pačio žiniomis, nes pats turi šeimą ir rūpinasi dviračiais, ir žibintais, paaiškina, kad yra du variantai, kaip dega žibintai: nuo elementų – baterijos jau yra sumontuotos į patį žibintą, ir nėra jokių laidų išvesta ir jų nereikia. Kitas būdas – kuomet dviračio priekiniame rate, ašyje, yra sumontuotas dinamas, taisyklė, kad dviračio ašis yra ženkliai storesnė už įprastinę. Šiuo atveju, šiame priekiniame rate tikrai nebuvo sumontuota tokia ašis, kad gamintų elektrą. Šiuo atveju, gali pasakyti, kad priekinis dviračio žibintas galėjo būti užmaitintas tik nuo baterijos, o ar ten viduje buvo baterija, ar jos veikiančios buvo, ar važiuojant buvo įjungtas žibintas, tai tikrai negali pasakyti. Trečias būdas (pagarsinus nukentėjusiojo R. J. parodymus), galbūt priklauso nuo žibinto konstrukcijos. Jeigu žibintas yra toks, kad jis užmaitinamas baterijų pagalba, ir žibinte nėra numatyta į vidų įkišti elementus, tai galbūt ir galima sugalvoti vežiotis ir mašininį akumuliatorių. Toks būdas įmanomas. Jokių objektyvių duomenų, kad būtų žibintų šukės, atšvaitai nukritę, nėra. Nuotraukose galinė dalis visa deformuota ir jau nieko ten negalima teigti. Kolega nustatė greitį. Taip pat iš objektyvių duomenų buvo nustatytas dviratininko išsidėstymas kelio pločio atžvilgiu. Kadangi automobilio sugadinimai buvo padaryti automobilio priekine-vidurine dalimi, tai kadangi automobilio plotis yra apie 180 cm., reiškia, kad tiek nuo kurio, tiek nuo dešinio krašto yra apie 90 cm. Būtent sugadinimai nutolę per 90 cm. Kadangi kelkraščiai, pakraščiai apsnigti, matyt, policijos pareigūnai irgi nenustatė, kad būtų vėžės kažkokios automobilio „Lexus“, jokių vėžių automobilio įvažiuotų į tą sniegą. Tokiu būdu, būtų galbūt objektyvūs duomenys, kad prieš pertrenkimą automobilis važiavo apsnigtu kelkraščiu, tokių duomenų taip pat nebuvo. Taip pat vairuotojas nepasisakė, kad jis važiavo įvažiavęs į kelkraštį. Todėl priimant tokią prielaidą, kad automobilis važiuoja dešinės pusės ratais ties važiuojamosios dalies kraštu, tai dviratis turėjo važiuoti nemažiau nei 90 cm. nutolus nuo dešinio krašto. Jeigu automobilis važiavo pusę metro nutolus nuo dešinio kelkraščio, tai reiškia dviratininkas važiavo ne 90 cm, bet 50 cm. dar toliau, tai yra – jau 1,40 m. važiavo nuo dešinio kelkraščio. Neįmanoma aiškiai nustatyti kaip buvo automobilis išsidėstęs važiuojamojoje dalyje, tai taip tiksliai ir nepasakys, būtent kaip dviratininkas buvo išsidėstęs. Bet iš objektyvių duomenų galima teigti, kad ne mažiau nei 90 cm. nuo dešinio krašto. Ir kadangi smūgis buvo iš nugarinės dalies, viskas buvo bloškiama į priekį. Tai dažniausiai ilgio atžvilgiu yra nustatytas susidūrimas, tiesiog po susidūrimo visi daiktai lekia į priekį. Kadangi pirmas daiktas buvo užfiksuotas kepurė, ar kažkoks kitas, bet jo ilgio atžvilgiu galima teigti, iki pirmo užfiksuoto daikto, būtent buvo dviratininkas kliudytas. Taip pat tęsiant tyrimą buvo nustatytas dviratininko greitis. Ekspertinė praktika yra tokia, kad dviratininko greitis yra neapskaičiuojamas. Aišku, jeigu būtų paliktas pėdsakas dviratininko stabdymo, tai galima paskaičiuoti greitį, bet šiuo atveju, nėra tokių duomenų, kad jis stabdė ir paliko pėdsaką, tai todėl dviratininko greitis naudojamas statistinis. Tai yra, greitis naudojamas pagal lentelę: amžių, lytį, dviračio konstrukciją, ar jis su pavaromis, ar be pavarų. Yra paimamas dviratininko greitis ir jis toliau yra naudojamas. Buvo nagrinėjama galimybė automobilio vairuotojo, ar vairuotojas turėjo galimybę išvengti dviratininko pertrenkimo. Tai šiuo atveju kelias ženklintas brūkšnine linija, tai reiškiasi, kad jisai gali važiuoti priešpriešine eismo juosta. Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad jis priešpriešais atvažiavo, reiškiasi šioje situacijoje yra du galimi išvengimo būdai, t. y.: – dviratininką apvažiuoti paliekant saugų šoninį, nemažesnį nei pusantro metro tarpą, arba – stabdyti ir mažinti greitį iki dviratininko važiavimo greičio. Buvo skaičiavimais nustatyta, ir duotos sąlyginės išvados nuo matomumo. Matomumas nebuvo byloje pateiktas, pasisakyti kategoriškai negalima, ar turėjo, ar neturėjo. Tiesiog yra tos sąlygos įvardintos. Gali tiesiog pagarsinti, kad jeigu apvažiavimui tarkime 80, sumažinti greitį iki priekyje važiuojančio dviratininko greičio, tai yra mažesnis atstumas, tai būtent priklausomai nuo dviratininko judėjimo greičio. Tai jeigu automobilio vairuotojas galėjo priekyje pamatyti dviratininką didesniu nei 67,9-74,8 m. atstumu, jeigu toks buvo kliūties atstumo matomumas, tai automobilio vairuotojas turėjo galimybę sumažinti greitį ir neatsitrenkti. O jeigu priimant kitą išvengimo būdą, būtent apvažiuoti dviratininką, matomumas turėjo būti ne mažesnis nei 75,3-80,4 m. Atlikus tyrimą buvo pasisakyta, kad tai sąlygojo dviratininko veiksmai, dėl to, kad dviratininkas tamsiu paros metu važiavo be žibintų, atšvaitų, tik su liemene. Jeigu būtų aišku ir be liemenės, tai čia būtų vienareikšmiškai pagrindinė sąlyga, būtent dviratininkui, bet šiuo atveju buvo su liemene, būtent tai sąlygojo techniniu požiūriu. Vairuotojo veiksmai sąlygojo, kad vairuotojas turėjo galimybę išvengti dviratininko pertrenkimo. Įtakos atlikti skaičiavimams, kai dviračio vairuotojas neblaivus, įtakos neturi, kitaip nevertina techniniu požiūriu. Statistinėse reikšmėse būtent prie dviratininkų greičių nėra išskirta atskira grafa, kada blaivus ir neblaivus dviratininkas. Kas liečia, kai važiuoja blaivus ar neblaivus asmuo, nėra tyrimų kategoriškų, kad būtent apsvaigęs vairuotojas važiuos lėčiau, negu kitas ir t.t. Čia yra tokie interpretavimai, bet vienareikšmiškų duomenų apie neblaivius vairuotojus ką jie daro kitaip, tikrai nėra. Transporto priemonei judant 98 km/h. greičiu, kada jis pasieks kliūtį, nėra su laiku skaičiuojama, ir apskritai, kas dirba su avarijomis, mūsų duotomis išvadomis, tai pas mus remiamasi ne sekundėmis, o atstumais ir metrais. Jie naudoja tokius parametrus. Ar asmuo, galėjo, ar negalėjo išvengti kliūties, kai nėra žinoma aplinkybė, kokiu atstumu jis pamatė kliūtį, gali pasisakyti, nes ir jis asmeniškai ir kiti, kurie mokosi tapti ekspertais, yra patalpinta, kas yra matomumo eksperimentas, ir yra aprašyta, kaip jis atliekamas. Matomumo eksperimentai atliekami tokia tvarka, kad pastatomas automobilis 200 m. atstumu, ir tiesiog tuo automobiliu artėjama prie kliūties. Automobilyje sėdi asmenys ir jie visi jie stebi aplinką priekyje, ir kai pamato ar vienas, ar kitas, tai tuo metu iš automobilio per langą yra metamas žymuo. Ir tada yra išmatuojamas atstumas nuo to išmesto žymens iki priekyje esančios kliūties. Šiuo atveju iki dviračio su manekenu, su liemene. Jam nėra žinoma, kad šioje byloje buvo atliktas toks eksperimentas.

Specialistas R. V. teisme paaiškino, kad jo darbo pobūdis yra susijęs su transporto priemonės techninės būklės vertinimu, jis yra techninės apžiūros specialistas. Eismo saugumas yra labai plati sąvoka, apimanti labai daug, ne tik transporto būklės vertinimą. Būtent jo darbo dalis, susijusi tik su transporto priemonės būklės vertinimu. Jo darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su liemenėmis su šviesą atspindinčiais elementais. Gali apie jas pasakyti tik tiek, kiek jam yra žinoma kaip vairuotojui. Kaip specialistui jam nėra žinoma. Specialių žinių apie liemenės su šviesą atspindinčiais elementais neturi, negali paaiškinti ir pakomentuoti.

Liudytojas L. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Pasvalio policijos komisariate. Tame įvykyje nedalyvavo, nereagavo į šį įvykį. Toje byloje jų paprašė išmatuoti atstumą. Kai atvyko į naktinę pamainą, viršininkas pasakė nuvažiuoti į tą įvykio vietą, ir išmatuotų atstumą nuo įvykio vietos, kiek gali matytis su ryškiaspalve liemene žmogus. Sustojo ir kolege ėjo tol, kol nematė jos. Atstumą taip ir matavo. Buvo su kolege D. T., daugiau niekas nedalyvavo. Matavo pagal kilometražą, ką nurodė kolegos, ieškojo tos tikslios vietos, ir nuo jos matavo. Rado tikslią vietą, nes pagal kilometražą tiksliai atskaičiavo. Jokių žymių, požymių, kad ten buvo įvykis nepastebėjo. Kilometražą pasižiūrėjo pagal kolegų tarnybinį pranešimą. Visų pirma susirado kilometražą, pasistatė tarnybinį automobilį, ir ar su ilgosiomis, ar su trumposiomis šviesomis, nepamena kaip matavo. Jis sėdėjo automobilyje ir kolega ėjo tol, kol jos nebematė. Žiūrėjo pagal signalinius stulpelius, tai 50 m. atstumas. Kolegė ėjo, ji dėvėjo ryškiaspalvę liemenę. Ji dėvėjo policijos ryškiaspalvę liemenę, ji gerai šviečia. Ji turėtų būti geresnė, nei prekyboje parduodamos liemenės, nes ji geriau šviečia, geriau matoma nakties metu. Tas liemenes išduoda policijos įstaiga. Ji žaliai geltonos spalvos. Kolegė buvo iškarto su ta liemene. Šviesos buvo ilgosios, ar trumposios nepasakys, atstumą matavome pagal stulpelius. Kokiu atstumu vairuotojas galėtų pamatyti žmogų vilkintį ryškiaspalvę liemenę, tam įtakos turi ir liemenės nusidėvėjimas. Jeigu ji nusidėvėjusi, labai sunkiai matosi, o jeigu nauja liemenė, tada jau normaliai matosi. Nurodymas duotas tarnybos metu, jis su kolege dėvėjo tarnybinę uniformą. Be šviesą atspindinčios liemenės, tarnybinė uniforma turi šviečiančius elementus ant kelnių, striukės ir jų rankovių. Kolegė be liemenės turėjo papildomus šviečiančius elementus ant kojų, rankų ir dar papildomai vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę. Atstumą jie pradėjo matuoti greičiausiai nuo stulpelio. Jeigu nėra stulpelio, atsimatuoja su tam tikra rulete, išsimatuoja nuo stulpelio, nurodo metrus. To įvykio metu naudojo ruletę, turi ją tarnybiniame automobilyje. Protokolą surašė jis, protokole nenurodė, kad naudojo ruletę. Šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai, kai matavo 2021 m. sausio 21 d. man buvo (duomenys neskelbtini) metai. Stebėjo sėdėdamas automobilyje. Automobilis stovėjo. Nueitų kolegos atstumų nefiksavo fotografuodamas. Niekas nenurodė, kad tą veiksmą reikia atlikti tik su liemene, o ne su uniforma. Galbūt kažkuo ir skiriasi uniformos liemenė nuo galimų įsigyti parduotuvėje. Kolegė ėjo kelkraščiu. Matavo nuo stulpelio iki jos likusį atstumą. Yra įsitikinęs, kad signaliniai stulpeliai yra tiksliai kas 50 metrų, bet nematavo. Turėjo stebėti kolegę be liemenės iš automobilio. Kolegė turėjo būti nusivilkusi tik liemenę, uniformos nenusivilksi. Kai atliko matavimus, pagal surašytą protokolą, kolegė buvo be liemenes, bet su kitais atšvaitais, kurie yra ant uniformos.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad įvykio vieta yra kelio Šiauliai - Pakruojis - Pasvalys 45,200 kilometras. Kelias dengtas asfalto danga, kelio važiuojamąją dalį sudaro dvi eismo juostos, kelio danga vietomis padengta sušalusiu sniegu. Apžiūros metu tamsus paros metas, giedra. Kelio važiuojamosios dalies plotis 6,30 m. Dešinės pusės kelkraščio plotis 1,30 m, kairės pusės kelkraščio plotis 1,50 m. Automobilis „Lexus RX 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu vakarų kryptimi kelio Šiauliai - Pakruojis - Pasvalys 45,200 km, kairėje pusėje, dalinai važiuojamojoje eismo juostoje. Atstumas nuo automobilio „Lexus RX 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio rato vidurinės ašies iki kelio važiuojamosios dalies vidurinės linijos yra 1,40 m. Atstumas nuo automobilio „Lexus RX 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio rato vidurinės ašies iki kelio važiuojamosios dalies vidurinės linijos yra 1,65 m, Atstumas nuo automobilio kairės pusės priekinio rato vidurinės ašies iki kelio kilometro ženklo „45/24“ kryptimi yra 200 m. Nuo kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys kilometro ženklo „45/24“ iki žuvusiojo dviratininko S. J. lavono galvos yra 217,40 m, atstumas nuo žuvusiojo dviratininko lavono galvos iki kelio važiuojamosios dalies vidurinės linijos yra 3,70 m, atstumas nuo žuvusiojo dviratininko lavono kojų iki kelio važiuojamosios dalies vidurinės linijos yra 4 m. Nuo kelio Šiauliai- Pakruojis-Pasvalys kilometro ženklo „45/24“ iki automobilio nuolaužos šukės, eismo įvykio vietos plane pažymėtos Nr. 8, yra 225,6 m, nuo automobilio nuolaužos šukės iki kelio važiuojamosios dalies vidurinės linijos yra 3,75 m. Atstumas nuo lavono galvos iki automobilio nuolaužos šukės, eismo įvykio vietos plane pažymėtos Nr. 8, yra 8,20 m. Nuo kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys kilometro ženklo „45/24“ iki dviračio priekinio rato vidurinės ašies yra 234,70 m, nuo dviračio galinio rato vidurinės ašies iki kelio važiuojamosios dalies vidurinės linijos yra 3,10 m. Atstumas nuo žuvusio dviratininko lavono galvos iki dviračio priekinio rato vidurinės ašies yra 17,30 m. Nuo dviračio priekinio rato ašies iki automobilio „Lexus RX 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio valstybinio numerio ženklo yra 6 m, nuo automobilio priekinio valstybinio numerio ženklo iki kelkraščio pradžios yra 1 m. Nuo dviračio galinio rato vidurinės ašies iki žuvusio dviratininko bato yra 15,30 m. Nuo žuvusio dviratininko bato iki kelio važiuojamosios dalies vidurinės linijos yra 3,95 m. Atstumas nuo žuvusio dviratininko bato iki automobilio nuolaužos šukės yra 16 m. Atstumas nuo automobilio nuolaužos šukės iki kelio važiuojamosios dalies pradžios yra 0,70 m. Atstumas nuo automobilio nuolaužos šukės iki žuvusio dviratininko kepurės yra 2,10 m. Atstumas nuo žuvusio dviratininko kepurės iki kelio važiuojamosios dalies vidurinės linijos yra 4,60 m. Eismo įvykio vietoje, kairiajame kelkraštyje, ir Šiaulių krypties eismo juostoje yra daug automobilio „Lexus RX 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviračio dalių nuolaužų. Nuolaužos prasideda nuo eismo įvykio vietos plane nuolaužos, pažymėtos Nr. 7, ir baigiasi ties nuolauža, eismo įvykio vietoje pažymėta Nr. 8. Nuolaužos išsibarsčiusios 37,80 metrų ilgiu (b. l. t. 1, 13-18, 19-28, 39).

Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad nuo Pasvalio miesto keliu atvykus į įvykio vietą, matyti, kad dešinėje kelio pusėje kelkraštyje guli moteriškas dviratis tamsiu rėmu, kurio galinė dalis yra apgadinta, t.y. sulankstytas galinis ratas, rėmas, bagažinė, priekinė dalis neapgadinta, dviratis priekiu guli šiaurės, o galu- pietų kryptimis, guli ant dešinio šono, toliau tiesiai, už apie 20 metrų atstumo, dešinėje kelio pusėje, šalikelėje guli vyro lavonas, guli ant pilvo, galva šiaurės rytų, o kojomis- pietų vakarų kryptimis, matyti ant išorinių rūbų esanti oranžinės spalvos liemenė su atšvaitais, lavonas be batų, veidas kruvinas, deformuotas, toliau tiesiai, už apie 20 metrų atstumo dešinėje kelio pusėje stovi tamsios spalvos automobilis „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galu šiaurės rytų, o priekiu pietų vakarų kryptimis, automobilio priekinė dalis apgadinta, t.y. bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, kitų apgadinimų nenustatyta (b. l. t. 1, 29-31, 34-36).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „Lexus RX 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, stogas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinio numerio ženklas (b. l. t. 1, 40-42, 43-47).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad dviračio apgadintas galinis ratas, dviračio rėmas, galinis purvasaugis (b. l. t. 1, 48-50, 51-52).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad leistinas važiavimo greitis kelio Šiauliai - Pakruojis - Pasvalys 45.200 km yra 90 km/h.(b. l. t. 2, 22-26).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiosios tyrėjos J. A. 2021-01-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant patikslinti tyrimo aplinkybes, 2021-01-28 buvo telefonu susisiekta su žuvusiojo S. J. sūnumi R. J.. R. J. paaiškino, kad nuo eismo įvykio vietos iki sankryžos, kur tėvas turėjo pasukti į kairę pusę, į šalutinį kelią link namų, yra apie 100-200 metrų. Toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, kairėje pusėje nėra jokio šalutinio kelio, todėl tėvui toje nereikėjo pasukti kairiau ar pervažiuoti į kairę kelio pusę (b. l. t. 1, 77-78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. J. mirė nuo visiško nugaros smegenų nutraukimo, įvykus stuburo kaklinės dalies 1-o slankstelio ir krūtininės dalies 2-o slankstelių lūžiams. S. J. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,17 promilės ir šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,54 promilės etilo alkoholio. S. J. lavono tyrimo metu nustatyta: daugybiniai odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, veido srityje, krūtinės ląstos ir pilvo srityse, abiejų kelių srityse, dešinėje pėdoje, muštinės-plėštinės žaizdos abipus momeninėse srityse, dešinėje smilkininėje srityje, dešinėje blauzdoje, dešinės pėdos 1-o piršto srityje, odos įdrėskimai abiejose plaštakose; minkštųjų audinių kraujosruvos dešinėje momeninėje srityje, nugaros srityje, abiejų blauzdų srityse, viršutinio žandikaulio lūžis, viršutinio kairės pusės 2-o danties lūžis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje srityje, kairėje momeninėje-pakaušinėje-smilkininėje srityse, smegenėlių srityje, į galvos smegenų skilvelius; trachėjos plyšimas, abiejų plaučių sumušimas ir plyšimai, lydimi vidinio kraujavimo į krūtinplėvės ertmes, daugybiniai kepenų plyšimai, lydimi vidinio kraujavimo į pilvaplėvės ertmę, abiejų inkstų sumušimas; daugybiniai šonkaulių lūžiai abipus, atviras dešinio blauzdikaulio lūžis, stuburo kaklinės dalies 1-o slankstelio ir krūtininės dalies 2-o slankstelių lūžiai su visišku nugaros smegenų nutraukimu, krūtininės dalies 4,5,12-o slankstelių keterinių ataugų lūžiai, dešinės mentės lūžis (b. l. t. 1, 93-98).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimo skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2021-01-19, nuo 19.20 val. krituliai nefiksuoti. Sniego dangos storis meteorologinėje aikštelėje buvo 9 cm (b. l. t. 1, 124).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimo skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad:

oro temperatūra (oC) 2021-01-19 ,19 val., buvo -9,3, 20 val. buvo -12,0; 2021-01-21, 20 val. buvo 2,4, 21 val. buvo 2,5;

santykinė oro drėgmė 2021-01-19, 19 val., buvo 81, 20 val. buvo 88; 2021-01-21, 20 val. buvo 85, 21 val. buvo 85;

vėjo kryptis, rumbai 2021-01-19- pietryčių, 2021-01-21 pietų;

vidutinis vėjo greitis (m/s) 2021-01-19, 19 val., buvo 2,2, 20 val. buvo 2,5; 2021-01-21, 20 val. buvo 3,1, 21 val. buvo 2,9;

didžiausias vėjo greitis per 1 val. (m/s) 2021-01-19, 19 val., buvo 4,1, 20 val. buvo 3,8; 2021-01-21, 20 val. buvo 7,5, 21 val. buvo 6,8;

2021 sausio 19 d. vakare kritulių nebuvo, vidutinis sniego dangos storis 12 cm.

2021 sausio 21 d. vakare kritulių nebuvo, stebėta rūkana, vidutinis sniego dangos storis 11 cm (b. l. t. 2, 75).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Lexus RX400h“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos. Automobiliui apgadinta priekinė dalies. Variklio dangtis priekinėje dalyje įlenktas žemyn apie 95 cm atstumu nuo automobilio kairio šono. Taip pat apgadintas variklio dangčio paviršius - jis įdubęs vidurinėje dalyje netaisyklingos formos kraštais. Įdubimo plotis apie 60 cm, aukštis apie 70 cm nuo priekinės dalies. Įdubimo vietoje dalinai nusilupę dažai. Iškritę automobilio priekinės apdailos grotelės. Priekinėje dalyje, ant metalo, kur tvirtinasi apdailos grotelės, pačiame viduryje matyti vertikali įspaustinė žymė, kuri yra apie 73-77 cm aukštyje nuo žemės. Ši žymė nuo automobilio kairio šono yra 91 cm atstumu. Ši įspaustinė žymė yra beveik vienoje tiesėje su prieš tai aprašytu įlenkimu priekinėje variklio dangčio dalyje. Priekiniame bamperyje yra išlūžusi vidurinė dalis, nuo kairio krašto likusi dalis yra apie 70 cm, nuo dešinio krašto likusi dalis yra apie 35 cm. Po priekiniu bamperiu beveik per vidurį perlūžusi plastmasinė apdaila. Į vidinę pusę įlinkęs ir išdužęs priekinis stiklas, kurio viduryje yra skylė. Nukritęs priekinis numerio ženklas. Prietaisų skydelyje greičio ir variklio apsukų rodyklės stovi ties „0“ (b. l. t. 1, 125-127, 128-132).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad, naudojant kompiuterinę techniką - Bosch CDR įrenginį ir nešiojamą kompiuterį su specialia programa CDR, iš automobilio „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuskaityta oro pagalvių kontrolės modulio ataskaita (duomenys) (b. l. t. 1, 133-136).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad dviratis yra žalios spalvos, senas, moteriškas. Dviračiui apgadintas galinis ratas, ratlankis yra dalinai įstumtas į rato vidų. Galinio rato dalis, kuri nėra deformuota, yra apvali ir neapgadinta. Apgadinta bagažinė, esanti virš galinio rato, ji yra perlinkusi pusiau. Apgadinta plastikinė dėžė, pritvirtinta ant bagažinės. Nuo pagrindinės žvaigždės nukritusi grandinė. Apgadinta dalis galinio rato padangos. Nulenktas žemyn galinis purvasaugis, lenkimo vieta panašiai per jo vidurį. Priekinėje dalyje yra žibintas, kurio laidai niekur neprijungti. Dinamos nėra. Ant priekinio rato stipinų yra pritvirtintas oranžinės spalvos atšvaitas (b. l. t. 1, 137-139, 140-142).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu automobilis „Lexus RX400h“ judėjo apie 98 km/h greičiu.

Dviratininkas S. J. buvo kliudytas iki užfiksuotos nukritusios kepurės vietos, jam važiuojant nemažesniu kaip 0,9 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto.

Transporto priemonių susidūrimo eiga buvo tokia. Automobilis „Lexus RX400h“, judėdamas apie 98 km/h greičiu, priekine dalimi (bamperio apdaila, bamperio sija) trenkė į ta pačia kryptimi, nemažesniu kaip 0,9 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, judančio dviračio galinę dalį (ratą, purvasaugį, bagažinę, rėmo atramas). Susidūrimo metu dviratis judėjo smailiu kampu į dešinę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu. Susidūrimo metu dviratis nuo automobilio buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę, į padėtį, užfiksuotą po eismo įvykio. Automobilis po susidūrimo buvo stabdomas ir, dalinai įvažiavęs į dešinį kelkraštį, sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.

Automobilis „Lexus RX400h“ priekine dalimi ties viduriu trenkė į dviračio galinę dalį (ratą, purvasaugį, bagažinę, rėmo atramas), susidūrimo metu dviratis judėjo smailiu kampu į dešinę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu.

Pirminio kontakto metu dviratininkas S. J. važiavo automobilio važiavimo kryptimi į priekį ir smailiu kampu į dešinę.

Atliekant ekspertinius tyrimus, naudojamos tokios virš 60 metų vyrų, važiuojant dviračiu be pavarų, statistinės ribinės greičio reikšmės: 9,9 -s- 15,0 km/h.

Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Lexus RX400h“ vairuotojas J. L. turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką didesniu nei 67,9-74,8 m atstumu, priklausomai nuo dviratininko greičio, tuomet vairuotojas J. L., važiuodamas leistinu 90 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviratininku, sumažindamas savo važiavimo greitį iki dviratininko važiavimo.

Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Lexus RX400h“ vairuotojas J. L. turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką didesniu nei 75,3-80,4 m atstumu, priklausomai nuo dviratininko greičio, tuomet vairuotojas J. L., važiuodamas leistinu 90 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviratininku, jį apvažiuodamas iš kairės ir paliekant saugų šoninį apie 1,5 m tarpą.

Buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininko S. J. veiksmai, - tamsiu paros metu važiuodamas kelio važiuojamąja dalimi, nuo jos dešiniojo krašto nutolus nemažesniu kaip 0,9 m atstumu, be gale šviečiančio žibinto ir, tikėtina, šviesą atspindinčio atšvaito, sudarė kliūtį iš paskos atvažiuojančiam automobiliui, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Lexus RX400h“ vairuotojas J. L. turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio, tuomet vairuotojo J. L. veiksmai, - nemažino savo transporto priemonės greičio iki priekyje važiuojančio dviratininko greičio arba neapvažiavo dviratininko iš kairės, paliekant saugų šoninį apie 1,5 m tarpą, dėl to jį kliudė, - techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. t. 1, 103-109).

2021-06-29 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausioji tyrėja J. A. J. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. 2021-01-19, 19.39 val., Pasvalio rajone, kelio Šiauliai-Pakruojis -Pasvalys 45,20 km, vairavo automobilį „Lexus RX4001U, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti. Teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo 2020-10-19 iki 2020-11-18, tačiau, pasibaigus teisės atėmimo terminui, nustatyta tvarka nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo grąžinta. Atsakomybė už šį nusižengimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 3 dalyje (b. l. t. 1, 194).

Informacijoje iš Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Lexus Rx400h"“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filiale, draudimas galiojo nuo 2020-12-11 iki 2021-04-14 (b. l. t. 1, 53).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prieš eismo įvykį S. J. važiavo dviračiu. S. J. kūno sužalojimų padarymo eismo įvykio metu eiga buvo tokia. Automobiliui „Lexus RX400h“ priekine dalimi (bamperio apdaila, bamperio sija) atsitrenkus į ta pačia kryptimi dviračiu važiuojantį S. J., jam buvo padaryta muštinės-plėštinės žaizdos dešinėje blauzdoje, minkštųjų audinių kraujosruvos abiejų blauzdų srityse (dešinio pakinklio ir kairio pakinklio srityse), atviras dešinio blauzdikaulio lūžis. Susidūrimo metu dviratis buvo pasisukęs smailiu kampu į dešinę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu. Po šio smūgio dviratininkas S. J. nugarine dalimi užgriuvo ant automobilio variklio dangčio bei priekinio stiklo. Šio kontakto metu jam buvo padaryta minkštųjų audinių kraujosruva nugaros srityje (menčių apatinių kraštų srityje), trachėjos plyšimas, abiejų plaučių sumušimas ir plyšimai, daugybiniai kepenų plyšimai, abiejų inkstų sumušimas, dešinės mentės lūžis, daugybiniai šonkaulių lūžiai abipus, stuburo kaklinės dalies 1-o slankstelio ir krūtininės dalies 2-o slankstelio lūžiai su visišku nugaros smegenų nutraukimu, krūtininės dalies 4,5,12-o slankstelių keterinių ataugų lūžiai. Dviratininkui galva atsitrenkus į priekį stiklą ir, tikėtina, stogo priekinę briauną, buvo padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, veido srityje, muštinės-plėštinės žaizdos abipus momeninėse srityse, dešinėje smilkininėje srityje, minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, viršutinio kairės pusės 2-o danties lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje srityje, kairėje momeninėje-pakaušinėje-smilkininėje srityse, smegenėlių srityje, į galvos smegenų skilvelius. S. J. odos nubrozdinimai krūtinės ląstos ir pilvo srityse (priekiniame paviršiuje), abiejų kelių sąnarių srityse, dešinėje pėdoje, muštinė-plėštinė žaizda dešinės pėdos 1-o piršto srityje, odos įdrėskimai abiejose plaštakose galėjo būti padaryti tiek kontaktuojant su automobiliu, tiek dviratininką nubloškus ant kelio ir kontaktuojant su kelio danga. Pirminio kontakto metu dviratininkas S. J. į atvažiuojantį automobilį „Lexus RX400h“ buvo pasisukęs nugara ir judėjo smailiu kampu į dešinę (b. l. t. 1, 114-118).

Specialisto V. V. paaiškinimų protokole nurodyta, kad tyrėja specialistui paaiškino, jog specialistas atliko eismo įvykio objektų tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išvados Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad byloje reikalinga patikslinti keletą aplinkybių. Tyrėja paaiškino, jog įtariamasis J. L. apklausos metu nurodė, kad įvykio vietoje važiavo, tikėtina, įsijungęs artimąsias šviesas, važiavo apie 90 km/h greičiu, kažkuriuo momentu pastebėjo dešiniame kelio krašte nepastovų atspindėjimą, manė, kad kelio stulpelis. Likus maždaug apie 50 m, jis pamatė jo važiavimo juostos viduryje objektą, kaip vėliau suprato, dviratininką. Sureaguoti nespėjo ir jį partrenkė. Dviratininkas užvirto ant variklio dangčio ir kurį laiką dar važiavo ant jo. Jis, lengvai stabdydamas, kad nenukristų dviratininkas po jo automobilio ratais, stojo. J. L. įvykio vietoje matė automobilių detales toli nuo pačios įvykio vietos, nesutinka, kad pirmas objektas buvo dviratininko kepurė.

Įvykio vietoje buvo sustoję Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurių vienas apklausos metu parodė, kad jie važiavo priešinga kryptimi, nei buvo įvykęs eismo įvykis. Sustojo, pravažiavę kairėje kelio pusėje sustojusį automobilį, gulintį žmogų bei dviratį, maždaug 10-15 m pravažiavę gulintį dviratį. Jų automobilio šviesos apšvietė kelią tolyn ir matėsi apie 100-120 m atstumu nuo dviračio, ant kelio pabirusių smulkių plastikinių detalių.

Kliūties matomumas buvo pamatuotas po dviejų dienų- 2021-01-21, laikotarpyje nuo 20:24 iki 20:53 val. Kliūties matomumas iš automobilio nakties metu, su trumpomis automobilio šviesomis, be šviesą atspindinčios liemenės matoma 55 metrų atstumu. Su ilgosiomis šviesomis kliūtis matoma 107 metrų atstumu. Su šviesą atspindinčia liemene trumpomis šviesomis apšviesta kliūtis matoma 270 metrų atstumu, su ilgosiomis šviesomis apšviesta kliūtis matoma 750 metrų atstumu. Dviratininkas dėvėjo ryškiaspalvę šviesą atspindinčią liemenę.

Specialistas V. V. atsakė, kad šukių išsibarstymas kelio atžvilgiu apibūdina būtent eismo įvykio vietą kelio ilgio ir kelio pločio atžvilgiu. Šiuo atveju, būtent turėtų įtakos tokios, kad ilgio atžvilgiu dviračio ir automobilio susidūrimas vyko iki pirmo užfiksuoto daikto. Darant šitą tyrimą, užfiksuota schemoje, kad tai yra dviratininko kepurė. Buvo pasakyta, kad ilgio atžvilgiu susidūrimas įvyko prieš šitą nukritusią kepurę. Jeigu, tarkim, pirma krito šukės, o po to kepurė, tiesiog būtų buvusi išvada tokia, kad automobilis dviratininką kliudė iki pirmos nukritusios šukės. Bet šiuo atveju tik tuom ir skiriasi. Taip pat šukės gali ir apibūdinti kelio pločio atžvilgiu, kas leistų nustatyti, kaip buvo išsidėstęs dviratininkas kelio pločio atžvilgiu. Šiuo atveju buvo priimta minimali reikšmė, priimant, kad automobilis nebuvo išvažiavęs į dešinį kelkraštį, tai reiškia, kad jisai važiavo palei važiuojamosios dalies dešinį kraštą, ir, taip važiuojant, tai dviratininkas jau turėjo važiuoti minimum 0,9 m nutolęs nuo dešinio krašto. Jeigu automobilis važiavo labiau nutolęs nuo dešinio krašto, tai reiškiasi ir dviratininkas judėjo būtent toliau nutolęs nei 0,9 m atstumu nuo dešinio krašto. Tai tikrai galutinei išvadai nėra jokios įtakos, kad šukės buvo užfiksuotos kažkur arčiau. Dėl matomumo, tai akte buvo parašyta, kad nepateiktas kliūties matomumo eksperimentas, bet šiuo atveju, jeigu byloje buvo jisai padarytas ir tiesiog jis jo nepastebėjo, irgi dėl to išvada tikrai nesikeičia, nes matomumas būtent reikalingas tam, kad nustatyti, ar automobilio vairuotojas turėjo galimybę išvengti dviratininko partrenkimo. Šiuo atveju buvo nuskaitytas automobilio greitis, jisai buvo neapskaičiuotas, bet nuskaitytas, nuskaitė kitas ekspertas V. L.. Buvo nustatyta, kad automobilis būtent prieš pat susidūrimą visai nemažino greičio, tai reiškia, kad jisai jokių veiksmų nedarė. Šiuo atveju, kadangi kelio vidurys ženklintas brūkšnine linija, priešpriešinio transporto tuo metu nėra, kad būtų kas tai važiavęs, tai reiškia, kad galima veikti dviem būdais, t. y., tiek apvažiuojant saugiai dviratininką, tai reiškiasi, kad net nereikėjo stabdyti, arba būtent reikėjo mažinti greitį, stabdant automobilį iki dviratininko greičio. Skaičiuotės yra atliktos, ir yra pasakyta, kad pasirenkant būdą apvažiavimą saugų, tai automobilio vairuotojas turėjo prieš 75 m priklausomai nuo dviratininko greičio ir 80 m pradėt manevrą apvažiavimą. Aišku, jeigu priekyje matėsi būtent dviratininkas, tai matomumas, kiek pamena, važiuojant trumpomis šviesomis ir kliūčiai esant su šviesą atspindinčia liemene, matomumas yra virš 200 m, tai matomumas 200 yra ženkliai didesnis už 75 metrus, tai reiškia, kad tikrai nebuvo kliūčių būtent dviratininką priekyje pamatyti. Ir taip pat būtent su sumažinimu greičio, yra 68 m, tai reiškia, reikia dar mažesnio atstumo, kad sumažinti automobilio greitį iki dviratininko greičio. Tai abiem atvejais pasirenkant tiek vieną būdą, tiek kitą būdą, automobilio vairuotojas, esant tokiam matomumui, turėjo galimybę neatsitrenkti į dviratininką ir dėl to jo veiksmai techniniu požiūriu, automobilio vairuotojo, tai pat sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Specialistas V. V. atsakė, kad jau paminėjo, kas būtų, jeigu detalės būtų anksčiai nukritusios, jau paminėjo, kokie skirtumai ir reikšmė galutinei išvadai, tai reiškia, jokios neturi įtakos galutinei išvadai, o dėl matomumo, tiesiog dėl sąlyginės išvados, galima teigti kategorišką išvadą, tą kategorišką išvadą paminėjo (b. l. t. 2, 93-96, 97).

2021-06-29 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausioji tyrėja J. A. J. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. 2021-01-19, 19.39 val., Pasvalio rajone, kelio Šiauliai-Pakruojis -Pasvalys 45,20 km, vairavo automobilį „Lexus RX4001U, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti. Teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo 2020-10-19 iki 2020-11-18, tačiau, pasibaigus teisės atėmimo terminui, nustatyta tvarka nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo grąžinta. Atsakomybė už šį nusižengimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 3 dalyje (b. l. t. 1, 194).

Informacijoje iš Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Lexus Rx400h‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filiale, draudimas galiojo nuo 2020-12-11 iki 2021-04-14 (b. l. t. 1, 53).

2022 m. vasario 21 d. nukentėjusysis R. J. pateikė patikslintą civilinį ieškinį civiliniams atsakovams J. L. ir „Ergo Insuranmce SE“ Lietuvos filialui , kuriuo prašo atlyginti 15000 Eur neturtinę žalą (3 t. 24-27 b.l.).

Prokurorė neprašė taikyti J. L. šios baudžiamojo poveikio priemonės. Nurodė, kad nuo įvykio jau praėjo nemažas laiko tarpas, po įvykio tokia teisė jam nebuvo atimta. Mano, kad būtų netikslinga šiuo metu tokią baudžiamojo poveikio priemonę jam skirti.