Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Jolantos Raščiuvienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo atstovo I. S. (toliau – civilinio atsakovo atstovas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialo buvo priteista R. J. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. L. 2021 metų sausio 19 dieną, apie 19.39 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Lexus RX400h“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127, 128 ir 131.1 punktų reikalavimus – privalėdamas važiuoti neviršydamas nustatyto maksimalaus leistino 90 km/h greičio bei, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas žiemos metu ir kelio būklę – vietomis esant suledėjusiam sniegui važiuojamojoje kelio dalyje, esant tamsiam paros metui, privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kokios iš anksto numatomos kliūties, bei, atsiradus kliūčiai važiuojamojoje dalyje ir galėdamas tai pastebėti, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, lenkdamas dviratininką, turėdamas palikti rekomenduojamą ne mažesnį nei 1,5 m šoninį atstumą, nes jo važiavimo greitis buvo didesnis nei 50 km/h, to nepadarė, - važiuodamas vietomis apledėjusia kelio danga nemažesniu kaip 98 km/h greičiu, atsiradus kelyje kliūčiai - jo važiavimo kryptimi, nemažesniu kaip 0,9 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto važiuojant dviratininkui S. J., turėdamas galimybę iš anksto pastebėti dviratininką, nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio iki priekyje, smailiu kampu į dešinę važiuojančio dviratininko, ir šio neapvažiavo iš kairės pusės, palikdamas saugų šoninį apie 1,5 metrų tarpą, priekine automobilio dalimi atsitrenkė į dviračio galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo dviratininkas S. J..

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliaciniu skundu civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) filialo atstovė I. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl šio apeliacinio skundo esmės.

6. Civilinio atsakovo atstovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteistu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiam R. J. 15 000 EUR, pažeidė BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatą t. y., civilinį ieškinį priėmė jau pradėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu buvo pažeistos civilinio atsakovo procesinės teisės.

7. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo aspektu, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje priimtas jau pradėjus įrodymų tyrimą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. J. civilinis ieškinys buvo pareikštas nesilaikant proceso taisyklių t. y., pareiškiant civilinį ieškinį teismui pradėjus įrodymų tyrimą. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad pradėjus įrodymų tyrimą ir nukentėjusiojo apklausą, jis nurodė, jog dėl žalos atlyginimo civilinio ieškinio nereiškė ir su jokiu teisininku nesikonsultavo (2 t. b.l. 150). Posėdžio pirmos instancijos teismo metu nukentėjusiam paaiškinta, kad jam gali būti suteikta nemokama teisinė pagalba bei, kad jis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 4 d. sprendimu nuspręsta suteikti R. J. antrinę teisinę pagalbą ir advokato parengtas civilinis ieškinys pateiktas teismui, proceso dalyviai supažindinti su civiliniu ieškiniu, kaltinamajam įteikta jo kopija. Teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį nutarė priimti (3 t. b.l. 12).

8. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, kurioje buvo priimtas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, pirmosios instancijos teismas nesudarė kliūčių civiliniam atsakovui naudotis jo procesinėmis teisėmis. Be kita ko teismas savo paties veiksmais civiliniam ieškovui sudarė pagrįstą teisinį lūkestį, jog civilinis ieškinys bus išnagrinėtas iš esmės. Atlikęs reikiamus procesinius veiksmus bei sudaręs sąlygas nukentėjusiam pasinaudoti valstybės teikiama nemokama teisine pagalba pareiškiant civilinį ieškinį, teismas vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalimi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir pagrįstai nutarė priimti civilinį ieškinį ir jį išnagrinėti šioje baudžiamojoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-279/2006).

9. Be to, civilinis atsakovas, kuomet civilinis ieškinys buvo priimtas, pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė išsamius paaiškinimus dėl pateikto civilinio ieškinio esmės ir prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civilinio atsakovo atstovui nedalyvaujant (t. 3, b.l. 28 – 32). Prašymų iš naujo tirti bylos įrodymus ar dalyvauti bylą nagrinėjant teisme civilinis atsakovas nepareiškė. Po civilinio ieškinio priėmimo įvyko dar keturi teisiamieji posėdžiai, kurių metu buvo tęsiamas įrodymų tyrimas. Civiliam atsakovui apie šiuos posėdžius buvo žinoma, tačiau civilinio atsakovo atstovas šiuose posėdžiuose dalyvauti nepageidavo.

10. Taigi esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šiuo nagrinėjamu atveju civilio ieškinio priėmimas ir jo nagrinėjimas bylos įrodymų tyrimo stadijoje esmingai pažeidė civiliniam atsakovui baudžiamajame procese suteiktas teises bei sutrukdė išsamiai ir tinkamai išnagrinėti civilinį ieškinį.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

12. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus. BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, kad byla teisme turi būti sprendžiama ginčo keliu – šalims teikiant įrodymus ir ginčijant kitos šalies argumentus. Iš teismo nuosprendžio ir byloje pateikto civilinio ieškinio turinio matyti, jog civilinis ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad ieškovas yra žuvusiojo sūnus, kartu gyveno visą savo gyvenimą, gyveno dviese ir vedė bendrą ūkį. Nukentėjusį su žuvusiu tėvu siejo itin glaudus emocinis ryšis, kadangi faktiškai ir beveik kasdien su juo bendraudavo ir dalindavosi visais asmeniniais klausimais ir išgyvenimais, tačiau po tėvo mirties liko vienas, be artimųjų. Žuvusysis buvo vienintelis jam artimas asmuo, dėl to akivaizdžiai yra pablogėjusi nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir stiprų sukrėtimą pamačius sužalotą tėvą įvykio vietoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad šiuo metu R. J. patiria tam tikrus dvasinius išgyvenimus po įvykio. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusysis patirtą žalą turi pagrįsti ir įrodyti, tačiau skunde duomenų, leidžiančių paneigti nukentėjusiojo argumentus nepateikė.

13. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

14. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, kaip jau minėta anksčiau, teismas turi atsižvelgti į visą kompleksą reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir paties nukentėjusiojo asmens kaltę (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju reikšminga tai, kad nukentėjusiojo S. J. veiksmai – važiavimas neblaiviam, nesant tinkamai įrengtiems žibintams ant dviračio, gali būti vertinami kaip KET reikalavimų pažeidimas. Tačiau pažymima, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad dviratininkas S. J. eismo įvykio metu vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę t. y., prieš važiuodamas pasirūpino, kad būtų matomas kitiems eismo dalyviams. Be kita ko, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad vairuotojas J. L. turėjo objektyvią techninę galimybę pamatyti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką ir išvengti susidūrimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimo motyvais, kad dviratininko S. J. veiksmai nelaikomi kaip būtina sąlyga (pagrindinė ar dėsninga sąlyga) eismo įvykiui kilti. Kiek tai susiję su eismo įvykiu, teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti žuvusiojo didelį neatsargumą, kadangi tai pagrįsti duomenų byloje nėra.

15. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 – 25000 Lt (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 – 7240,50 Eur, Nr. 2K-346-511/2016 – 25000 Eur, Nr. 2K-29/2009 – 50000 Lt (14481 Eur, Nr. 2K-377/2009 - 5792 Eur.). Teisėjų kolegija laiko, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiam, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes yra teisingas, protingas, nelaikytinas per dideliu, atitinka LAT suformuotą praktiką panašiose bylose, todėl tenkinti apeliacinį skundą šiuo atveju nėra pagrindo.

16. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y., žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis, skundžiamu nuosprendžiu, nustatytas tinkamai.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo atstovo I. S. apeliacinį skundą atmesti.