Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-01-14 · Civilinė byla Nr. 2S-151-440/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-14
Bylos Nr.
2S-151-440/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02657-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Laimoza“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-151-440/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02657-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.1.18.8.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 14 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-98-907/2019 pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laimoza“ dėl iškeldinimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimoza“ priešieškinį dėl panaudos teisinių santykių pripažinimo. Teismas, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. balandžio 23 d. gautas ieškovo žemės ūkio kooperatyvo (toliau – ŽŪK) ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laimoza“ dėl iškeldinimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovę nutraukti vykdomą veiklą - apgyvendinti žmones ir teikti maisto ir gėrimų teikimo paslaugas - t. y. viešbučio ir kavinės darbą, bei kitą veiklą - ieškovui nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei areštuoti atsakovės kilnojamųjų daiktų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), už 35 000 Eur sumą. 2. 2018 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas atsakovės UAB „Laimoza“ priešieškinys, kuriuo atsakovė prašo pripažinti, jog tarp ŽŪK „Baltas lašas“ ir UAB „Laimoza“ susiformavo neterminuoti panaudos teisiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Laimoza“ turi teisę neterminuotai neatlygintinai naudotis ŽŪK „Baltas lašas“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir pastatu – viešbučiu-kavine, adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė UAB „Laimoza” įpareigota nutraukti vykdomą veiklą (žmonių apgyvendinimo ir maisto bei gėrimų (maitinimo) teikimo paslaugas, t. y., viešbučio ir kavinės darbą) bei kitą veiklą ieškovui ŽŪK „Baltas lašas“ nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teismas 5369,42 Eur sumai areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios laikinosios apsaugos priemonės tebegalioja ir šiuo metu (Šiaulių apygardos teismo 2018-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 2S-534-368/2018, 2018-11-13 nutartis civ. byloje Nr. 2S-922-440/2018). 3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. lapkričio 20 d. gautas ieškovo ŽŪK „Baltas lašas“ atstovo advokato M. E. prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nutraukti elektros energijos bei dujų tiekimą į ŽŪK „Baltas lašas” priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės; įpareigoti UAB „Šiaulių vandenys“ nutraukti vandens tiekimą į ŽŪK „Baltas lašas” priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės (toliau ir - prašymas). Prašyme nurodė, kad atsižvegiant į tai, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų 2018 m. balandžio 26 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiai dienai realiai neveikia, tai ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas nėra užtikrintas taip, kaip pritaikydamas atitinkamą laikinąją apsaugos priemonę numatė teismas, todėl kyla būtinybė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinsiančias teismo sprendimo įvykdomumą nepriklausomai nuo atsakovės valios. 4. Kadangi elektra, dujos bei vanduo yra būtinas UAB „Laimoza“ ūkinei veiklai turte vykdyti, tai prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelis būdas realiai nutraukti atsakovės neteisėtą ūkinę veiklą turte ir tinkamai įvykdyti teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip realiai užtikrinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nurodė, kad nutraukus elektros energijos, dujų bei vandens tiekimą į turtą, atsakovė nepatirtų absoliučiai jokios papildomos žalos, nes atsakovės vykdoma ūkinė veikla ieškovui priklausančiame turte šiai dienai ir taip yra neteisėta. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad jis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ne tik negali naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, bet ir užtikrinti tinkamo nekilnojamame turte esančių elektros energijos ir gamtinių dujų bei vandentiekio tinklų techninės būklės, tinklų priežiūros, savalaikių remonto darbų atlikimo ir kitų prevencinio pobūdžio priemonių įgyvendinimo, siekiant išvengti galinčių kilti avarijų ir žalos atsiradimo tiek nekilnojamam turtui, tiek žmonėms. 5. Atsakovė UAB „Laimoza“ su pateiktu prašymu nesutiko. Atsakovės nuomone prašoma sustabdytoje byloje nustatyti teisines pareigas bylos nagrinėjime nedalyvaujantiems asmenims (UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ir UAB „Šiaulių vandenys“), dėl ko teismo priimtas sprendimas bus apeliacinės instancijos teisme panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Be to, šiuo metu nutarties priverstiniam vykdymui užtikrinti yra inicijuotas savarankiškas procesas – antstolis R. K. yra surašęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą apie teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ir perdavęs nagrinėti teismui, byla teisme dar neišnagrinėta. Taip pat Šiaulių apygardos teismas nagrinėja atsakovės pareikštą ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje Nr. e2-650-357/2018, minėtoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 9 d. nutartyje išaiškino šių abiejų bylų tarpusavio ryšį, dėl ko šiuo metu ši nagrinėjama byla ir yra sustabdyta. Nurodė, kad prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesusijusios su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo. Atsakovės nuomone ieškovo pasirinkta taktika siekiant perimti ginčo patalpas yra neteisėta. Būtent tokį analogiško poelgio įvertinimą 2018 m. sausio 24 d. priimtoje nutartyje išsakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. e3K-3-2-687/2018). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė ieškovo ŽŪK „Baltas lašas“ atstovo advokato M. E. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 7. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo taikyti neturtinio pobūdžio papildomas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nutraukti elektros energijos bei dujų tiekimą į ŽŪK „Baltas lašas” priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės; įpareigoti UAB „Šiaulių vandenys“ nutraukti vandens tiekimą į ŽŪK „Baltas lašas” priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Turtas) iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės, nes atsakovė nėra suinteresuota atlaisvinti patalpas ir perduoti turtą ieškovui, gali vilkinti iškeldinimo procesą, dėl ko ieškovas patiria ir ateityje patirs didelę turtinę žalą. Pažymėjo, kad ieškovas reikalavimo priteisti skolą už sunaudotą elektros energiją, dujas, vandenį nepareiškė, todėl minėtos papildomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir niekaip neįtakoja šioje byloje galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo iškeldinti ir priteisti nuostolius (negautas pajamas už nuomą) įvykdymo ir negarantuoja jo privalomumo. 8. Nurodė, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeidžiamas ekonomiškumo principas, suvaržomos atsakovės teisės daugiau nei yra reikalinga, nes naujasis turto savininkas tokiu būdu siekia įgyvendinti nuosavybės teisę į varžytynėse nupirktą turtą ir perimti jo valdymą dar prieš priimant teismui sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, o tam tikslui nori panaudoti elektros energijos, dujų ir vandens tiekimo nutraukimą, kas yra neproporcinga ir neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013; 2018 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-687/2018), be to, atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės jau yra taikytos. 9. Ieškovas jau yra įregistravęs nuosavybės teisę į ginčo turtą, t. y., jis yra ginčo turto savininkas, todėl jam tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo net nereikia prašyti, nes ieškovas, kaip turto savininkas, gali pats kreiptis į UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ir prašyti nutraukti elektros energijos bei dujų tiekimą į ginčo patalpas, bei kreiptis į UAB „Šiaulių vandenys“ ir prašyti nutraukti vandens tiekimą į ginčo patalpas, kaip tai daro visi turto savininkai analogiškose bylose, kuriose priešingai - atsakovai kreipiasi į teismą, kad būtų atnaujintas minėtų paslaugų tiekimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Žemesnės instancijos teismas

Atskiruoju skundu ieškovas ŽŪK „Baltas lašas“ atstovas advokatas M. E. prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6674-907/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės.Taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nutraukti elektros energijos bei dujų tiekimą į ŽŪK “Baltas lašas” priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Įpareigoti UAB „Šiaulių vandenys“ nutraukti vandens tiekimą į ŽŪK „Baltas lašas” priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas neįsigilino į ieškovo prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir neatskleidė jo esmės. Ieškovė nesiekė užtikrinti teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties įvykdymo, kaip teigia teismas – ieškovas siekė užtikrinti būsimo ir, tikėtina, būtent ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą vien tuo pagrindu, kad CPK 145 straipsnyje nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta laikinoji apsaugos priemonė elektros energijos ir dujų tiekimo nutraukimas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta, kad gali būti taikomos kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiai dienai yra neveikiančios, todėl teismas turi užtikrinti, kad būtų taikomos tokios priemonės, kurios realiai įgyvendintų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Šiuo atveju ieškovas prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nors ir tiesiogiai įpareigoja trečiuosius asmenis, bet jų taikymo tikslas yra nukreiptas į atsakovę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018), nes ji nebeturės kitos išeities kaip nutraukti savo vykdomą veiklą t. y. įvykdyti laikinąsias apsaugos priemones, o tretieji asmenys, atlikdami prašomą veiksmą, nepatirs absoliučiai jokios žalos.

9.3. Teismas netinkamai traktavo ieškovo nurodomus motyvus sutapatindamas faktus, kad šiai dienai atsakovė nėra skolinga už komunalines paslaugas, su realia grėsme, kad ateityje susidarius skolai ar kilus žalai, ieškovas turės atsakyti savo Turtu už atsakovės neteisėtą veiklą. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir yra skirtos apsisaugoti nuo realios grėsmės kilimo ir ieškovas jokių argumentų dėl skolos nereiškė ir negalėjo reikšti.

9.4. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas reiškiamu prašymu siekia perimti Turto valdymą dar prieš priimant galutinį teismo sprendimą, nes nutraukus elektros energijos, dujų bei vandens tiekimą, ne tik atsakovė negalės vykdyti veiklos, bet ir ieškovas negalės pradėti naudotis patalpomis. Bus užtikrinta, kad vykstant teisminiams procesams nei viena šalis negaus nepagrįstos naudos ar nuostolių t. y. bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.

9.5. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl esminio ieškovo keliamo klausimo, kad šiai dienai galiojančios laikinosios apsaugos priemonės yra neveikiančios būtent dėl atsakovės kaltės, galiojančios laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimas priklauso išimtinai nuo atsakovės veiksmų, dėl ko būtent ieškovas ir kreipėsi į teismą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios padėtų įgyvendinti teismo būsimo sprendimo vykdymo užtikrinimą.

9.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir perteklinės. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neprieštarauja ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. nei vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo ir nevaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Elektros energijos, dujų bei vandens tiekimo nutraukimas jokiu būdu nepažeis atsakovės teisių daugiau, nei tai yra pažeidžiama dabar, nes tai tik įgyvendins draudimą nutraukti vykdomą veiklą.

9.7. Teismas, priimdamas nutartį, prieštarauja savo paties joje išsakytiems motyvams – vienu metu teigia, kad elektros energijos bei dujų atjungimas yra neproporcinga priemonė, kuria neteisėtai bandoma perimti Turto valdymą, tačiau kartu siūlo ieškovui kreiptis į atitinkamus tiekėjus dėl elektros energijos, dujų bei vandens tiekimo nutraukimo. Teismo siūlomas priemones ieškovas yra išbandęs dar iki šio prašymo pateikimo, visgi, tiek AB „Energijos skirstymo operatorius“, tiek UAB „Šiaulių vandenys“ atsisakė vykdyti ieškovo prašymus nutraukti elektros energijos, dujų ir vandens tiekimą į ieškovui priklausančias patalpas. Tuo tarpu atskiros savarankiškos civilinės bylos inicijavimas prieš komunalinių paslaugų tiekėjus būtų neekonomiškas ir neproporcingas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Laimoza“ atstovaujama advokato A. K. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.8. Ieškovo prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės tikrasis tikslas yra ne galutinio procesinio sprendimo, bet nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iškeldinti atsakovą iš patalpų, įvykdymo užtikrinimas, kas savo esme prieštarauja CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje atskleidžiamai laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai.

9.9. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdoma nuo jos priėmimo iki šios dienos, nes realiai nutartis nevykdoma tik nuo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties priėmimo. Todėl nėra pagrindo kalbėti apie ilgą teismo procesinio sprendimo nevykdymo laikotarpį, o be to teismo procesinių sprendimų tinkamas vykdymas yra užtikrinamas vykdymo proceso veiksmais, kurie yra inicijuoti.

9.10. Ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti, kad netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir/arba pasidaryti neįmanomas.

9.11. Ieškovas prašo teismo ne uždrausti atsakovei pirkti, bet komunalininkams (UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ir UAB „Šiaulių vandenys“) parduoti energiją arba kitaip tariant uždrausti juridiniams asmenims vykdyti sutartis ir verslą, nors laikinosios apsaugos priemonės turėtų varžyti skolininko, o ne trečiųjų asmenų subjektines ir/ar neturtines teises.

9.12. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ne tik neturi jokio ryšio su būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymu, bet ir garantuoja didelius nuostolius abiem ginčo šalims, nes nutraukus dujų, elektros energijos ir vandens tiekimą į pastatą dėl šalto metų laiko susproginėtų visi šildymo vamzdžiai, radiatoriai ir šildymo įrenginiai, užšaltų ir suplyštų visi vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, unitazai, vandens šildymo boileriai bei kiti vandens prietaisai, neveiktų priešgaisrinė ir apsauginė signalizacijos, kas nebeužtikrintų nei ieškovo nei atsakovės turto saugumo.

Žemesnės instancijos teismas

9.13. Teismas teisingai vertino skolos už energiją faktą kaip įrodymą, jog dėl energijos tiekimo į patalpas ieškovas jokių nuostolių nepatiria. Be to priverstinis vandens ar elektros energijos tiekimo nutraukimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu jis yra teisėtas, o šiuo atveju nėra galutinio įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo.

9.14. Faktiškai nutraukus atsakovės veiklą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame pastate atsakovė nustos veikti kaip verslo subjektas visomis prasmėmis. Pasekmė neišvengiamai bus darbo sutarčių su visais darbuotojais nutraukimas, kilnojamojo turto realizavimas ir bankrotas arba juridinio asmens likvidavimas. Dėl to atsakovas bus priverstas atlaisvinti patalpas dar iki sprendimo šioje byloje priėmimo arba toks sprendimas bus priimtas atsakovei nebegalint efektyviai gintis. Tuo tarpu ieškovas galės perimti ne tik patalpas, bet ir išvengti neigiamų pasekmių dėl galimo turto pardavimo iš varžytinių akto nuginčijimo bei pusvelčiui įsigyti viešbučio ir restorano įrangą. Todėl teismo išvada, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ne sprendimo vykdymui užtikrinti, bet palankiam sprendimui pasiekti arba perimti Turtą dar iki sprendimo priėmimo, yra visiškai logiškos.

9.15. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo bei racionalumo principams, nes jos tik apribotų atsakovės galimybes vykdyti veiklą bei gauti pajamas, tačiau nepalengvintų teismo sprendimo dalyje dėl iškeldinimo ir dėl nuostolių išieškojimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovas 2017 m. rugsėjo 20 d. – 2017 m. spalio 20 d. dalyvavo varžytinėse, kurių metu įsigijo atsakovei priklausantį turtą. 2018 m. vasario 21 d. buvo gauti turto perdavimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taigi nuo nurodyto momento ieškovas tapo vieninteliu turto savininku (CPK 715 straipsnis). 2018 m. kovo 6 d. ieškovo nuosavybės teisė į turtą įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Šiaulių apygardos teisme 2018 m. balandžio 20 d. civilinėje byloje Nr. e2-650-357/2018 (dabartinis Nr. e2-217-357/2019) gautas ieškovės UAB „Laimoza“ ieškinys atsakovams antstolei V. Š., ŽŪK „Baltas lašas“, trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Byla neišnagrinėta, numatytas teismo posėdis 2019 m. sausio 16 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. balandžio 23 d. gautas ieškovo ŽŪK ieškinys atsakovei UAB „Laimoza“ dėl iškeldinimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo. Taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovę nutraukti vykdomą veiklą - apgyvendinti žmones ir teikti maisto ir gėrimų teikimo paslaugas - t. y. viešbučio ir kavinės darbą, bei kitą veiklą - ieškovui nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei areštuoti atsakovės kilnojamųjų daiktų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), už 35000 Eur sumą.

2018 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nutartį iš dalies tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigojo atsakovę UAB „Laimoza” nutraukti vykdomą veiklą (žmonių apgyvendinimo ir maisto bei gėrimų (maitinimo) teikimo paslaugas, t. y. viešbučio ir kavinės darbą) bei kitą veiklą ieškovui ŽŪK „Baltas lašas“, nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir areštavo ne didesnei kaip 5369,42 Eur sumai atsakovei UAB „Laimoza” priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kitoje dalyje prašymą atmetė.

2018 m. gegužės 7 d. teisme gautas atsakovės UAB „Laimoza“ atstovo advokato A. K. atskirasis skundas dėl 2018 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties dalies panaikinimo, prašymas atmesti ieškovo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą UAB „Laimoza“ nutraukti vykdomą veiklą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą tenkino. Teismas panaikino 2018 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria atsakovė UAB „Laimoza” įpareigota nutraukti vykdomą veiklą, kitą 2018 m. balandžio 26 d. nutarties dalį paliko galioti. Dėl šios nutarties 2018 m. gegužės 17 d. teisme gautas ieškovo ŽŪK „Baltas lašas“ atstovo advokato M. E. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-385-527/2018.

2018 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-534-368/2018 išnagrinėjęs ieškovo ŽŪK „Baltas lašas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šiaulių apygardos teismas rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-667-267/2018 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne didesnės kaip 2684,71 Eur sumos atsakovei UAB „Laimoza” priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o likusią prašymo dalį atmetė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi tenkino ieškovo ŽŪK „Baltas lašas“ prašymą ir sustabdė civilinės bylos Nr. 2-6674-907/2018 (dabartinis Nr. 2-98-907/2019) nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-650-357/2018. Taip pat sustabdė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovė UAB „Laimoza” įpareigota nutraukti vykdomą veiklą (žmonių apgyvendinimo ir maisto bei gėrimų (maitinimo) teikimo paslaugas, t. y., viešbučio ir kavinės darbą) bei kitą veiklą ieškovui ŽŪK „Baltas lašas“ nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame S(duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-650-357/2018.

2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-922-440/2018 panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria teismas sustabdė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovė UAB „Laimoza” įpareigota nutraukti vykdomą veiklą (žmonių apgyvendinimo ir maisto bei gėrimų (maitinimo) teikimo paslaugas, t. y., viešbučio ir kavinės darbą) bei kitą veiklą ieškovei ŽŪK „Baltas lašas“ nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-650-357/2018.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-98-907/2019 civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-217-357/2019 (buvęs civ. b. Nr. e2-650-357/2018).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Laimoza“ atstovo advokato A. K. prašymą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis teismas įpareigojo atsakovę nutraukti vykdomą veiklą (žmonių apgyvendinimo ir maisto bei gėrimų (maitinimo) teikimo paslaugas, t. y., viešbučio ir kavinės darbą) bei kitą veiklą ieškovui ŽŪK „Baltas lašas“, į. k. 169282439, nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutartis nebuvo apskųsta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apelianto prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis ir esmė lemia, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (sąsajumo principas).

Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Laimoza“ dėl iškeldinimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovę nutraukti vykdomą veiklą - apgyvendinti žmones ir teikti maisto ir gėrimų teikimo paslaugas - t. y. viešbučio ir kavinės darbą, bei kitą veiklą - ieškovui nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei areštuoti atsakovės kilnojamųjų daiktų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), už 35000 Eur sumą.

Kaip minėta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo sustabdytas laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimo atsakovę UAB „Laimoza” nutraukti vykdomą veiklą (žmonių apgyvendinimo ir maisto bei gėrimų (maitinimo) teikimo paslaugas, t. y. viešbučio ir kavinės darbą) bei kitą veiklą ieškovui ŽŪK „Baltas lašas“, nuosavybės teise priklausančiame pastate, taikymas (šios nutarties 19 punktas), tačiau Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino šią nutarties dalį (šios nutarties 20 punktas). Taigi, atsakovės atžvilgiu nuo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties priėmimo toliau taikoma laikinoji apsaugos priemonė - nutraukti vykdomą veiklą - apgyvendinti žmones ir teikti maisto ir gėrimų teikimo paslaugas - t. y. viešbučio ir kavinės darbą, bei kitą veiklą - ieškovui nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sutiktina su atsakove, kad teismo procesinių sprendimų tinkamas vykdymas yra užtikrinamas vykdymo proceso veiksmais. Minimą 2018 m. balandžio 26 d. nutartį priverstinai vykdo antstolis R. K.. LITEKO duomenys patvirtina, kad buvo užvestos bylos pagal pareiškėjo antstolio R. K. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus (civilinės bylos Nr. 2VP-10226-1042/2018, Nr. 2VP-12757-907/2018, Nr. 2VP-12755-907/2018, Nr. 2VP-12832-907/2018).

2018 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinės bylos Nr. 2VP-10226-1042/2018 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-12665-841/2018. 2018 m. spalio 31 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-12665-841/2018 pagal pareiškėjo UAB „Laimoza“ skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) žemės ūkio kooperatyvas „Baltas lašas“. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolio 2018-07-09 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surašytas vykdant 2018 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6674-907/2018. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nutartį atmesti pareiškėjos UAB „Laimoza“ skundą dėl antstolio R. K. veiksmų. 2018 m. spalio 31. pareiškėja UAB „Laimoza“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2S-104-883/2019). Civilinė byla išnagrinėta, nutarties priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2019 m. sausio 15 d. 14.30 val.

2018 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos Nr. 2VP-12757-907/2018, 2VP-12755-907/2018 ir 2VP-12832-907/2018, suteikiant civilinės bylos numerį Nr. 2VP-12757-907/2018. 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo antstolio R. K. 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-08-31 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-04 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta gavus antstolio prašymą dėl pateiktų aktų CPK 771 straipsnio tvarka palikimo nenagrinėtais Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi sprendžiant iš aukščiau išdėstyto, šiai dienai liko neišnagrinėta civilinė byla Nr. 2VP-10226-1042/2018 pagal pareiškėjo antstolio R. K. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, ar bylos nagrinėjimo metu, laikinoji apsaugos priemonė - nutraukti atsakovės vykdomą veiklą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame Turte, yra įvykdyta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ŽŪK „Baltas lašas“ prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pagrįstai pripažino, kad minėtos papildomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir niekaip neįtakoja šioje byloje galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo iškeldinti ir priteisti nuostolius (negautas pajamas už nuomą) įvykdymo ir negarantuoja jo privalomumo. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes jos neatitinka pareikšto ieškinio užtikrinimo funkcijos. Teismų praktikoje, pažymima, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka sąsajumo su byla reikalavimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Nagrinėjamoje byloje apelianto pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas taip pat prieštarautų pamatiniams laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo – šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo – principams, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir perteklinės. Kaip jau buvo minėta byloje jau yra taikomos ir vykdomos laikinosios apsaugos priemonės (šios nutarties 24 punktas), o be to pateiktu prašymu prašoma nustatyti teisines pareigas bylos nagrinėjime nedalyvaujantiems asmenims (UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ir UAB „Šiaulių vandenys“), kas, kaip teisingai nurodė atsakovė, ribotų trečiųjų asmenų komercinę-ūkinę veiklą. Pažymėtina, kad tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas ne tik pažeistų minėtus principus, tačiau ir būtų neteisėtas. Kaip minėta, teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-217-357/2019, kurioje ieškovė UAB „Laimoza“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0071-17-01396, Nr. 0071/17/01760 ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ŽŪK „Baltas lašas“ inicijuoti elektros energijos, dujų ir vandens tiekimo į pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimą. Nurodė, kad ginčijamo turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu atsakovas ŽŪK „Baltas lašas“ tapo teisėtu pastato ir sklypo savininku ir kreipėsi į elektros energiją, dujas ir vandenį tiekiančias bendroves su prašymu nutraukti paslaugų teikimą. Pažymėjo, kad atsakovo įgytame pastate vykdo viešbučio–restorano paslaugų veiklą, jame nuolatos gyvena klientai dirba darbuotojai, todėl elektros energijos, vandens ir dujų tiekimo nutraukimas ne tik sustabdytų ieškovės veiklą, taip sukeldamas didžiulę turtinę žalą, bet ir sudarytų didelių nepatogumų viešbutyje gyvenantiems svečiams. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Ieškovei apskundus minimą teismo nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1638-302/2018), kuria Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju neatitinka nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos, t. y. nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą nereikalauja priverstinio vykdymo, o uždraudimas atsakovui inicijuoti elektros energijos, dujų ir vandens tiekimo nutraukimą jokiu aspektu nėra susijęs su minėto reikalavimo įvykdymu. Taigi minimoje civilinėje byloje pirmosios instancijos ir Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kodėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos.

Dėl aukščiau aptartų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, laikytina iš esmės pagrįsta ir teisėta dėl ko naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė