Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-1638-302/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
e2-1638-302/2018
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00133-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Laimoza“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė Šiaulių bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1638-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00133-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimoza“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-650-357/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimoza“ ieškinį atsakovams antstolei V. Š., žemės ūkio kooperatyvui „Baltas lašas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė Šiaulių bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Laimoza“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0071-17-01396, Nr. 0071/17/01760.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ŽŪK „Baltas lašas“ inicijuoti elektros energijos, dujų ir vandens tiekimo į pastatą, kurio unikalus Nr. 2999-3005-8017, esantį adresu S. Lukauskio g. 5A, Šiauliuose, nutraukimą. Nurodė, kad ginčijamo turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu atsakovas ŽŪK „Baltas lašas“ tapo teisėtu pastato ir sklypo savininku ir kreipėsi į elektros energiją, dujas ir vandenį tiekiančias bendroves su prašymu nutraukti paslaugų teikimą. Pažymėjo, kad atsakovo įgytame pastate vykdo viešbučio–restorano paslaugų veiklą, jame nuolatos gyvena klientai dirba darbuotojai, todėl elektros energijos, vandens ir dujų tiekimo nutraukimas ne tik sustabdytų ieškovės veiklą, taip sukeldamas didžiulę turtinę žalą, bet ir sudarytų didelių nepatogumų viešbutyje gyvenantiems svečiams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-72-368/2018 konstatavo antstolės V. Š. veiksmų teisėtumą parduodant ieškovės turtą iš varžytinių. O Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6674-907/2018 taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo UAB „Laimoza“ nutraukti vykdomą veiklą ŽŪK „Baltas lašas“ nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame S. Lukauskio g. 5A, Šiauliuose. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi, sutikęs su UAB „Laimoza“ atskiruoju skundu, 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį.

5. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgęs į tai, taip pat į Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties argumentus ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria ieškovė įpareigota nutraukti vykdomą veiklą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame S. Lukauskio g. 5A, Šiauliai, teismas sprendė, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje savo reikalavimo preliminariai nepagrindė. Konstatavęs, kad neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas antrosios sąlygos egzistavimo – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nevertino.

6. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas byloje apsiriboja nekilnojamojo daikto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimu negaliojančiu, tačiau nėra prašoma taikyti teisines pasekmes – restituciją ir grąžinti ieškovei ginčo turtą, ar kita. Todėl teismas vertino, kad ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, be kita ko, viršija ir pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ribas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovė UAB „Laimoza“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Šioje byloje ginčijamas turto pardavimo iš varžytinių aktas nebuvo civilinės bylos Nr. 2S-72-368/2018 dalyku. Jos dalyku buvo antstolės 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo, turto pardavimo iš varžytinių aktas tuo metu dar nebuvo surašytas. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje konstatuodamas preliminarų ieškinio nepagrįstumą neteisėtai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2S-72-368/2018 padarytomis išvadomis.

7.2. Šioje byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi jokio ryšio su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesąlygoja ieškovės ieškinio šioje byloje preliminaraus nepagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš viso nebegalioja, nes pats pirmosios instancijos teismas šią nutartį 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino, o Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi panaikinęs 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo iš esmės neišsprendė. Todėl negalima laikyti, kad 2018 m. balandžio 26 d. nutartis automatiškai liko galioti.

Atsiliepimas

8. Atsakovė ŽŪK „Baltas lašas“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi keliamas ginčas jau yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-72-368/2018, kurioje analogiški antstolės veiksmai nustatant parduodamo turto vertę pripažinti teisėtais bei pagrįstais.

8.2. Šiaulių apylinkės teismo šiuo metu sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2-6674-907/2018 ieškovės atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės veiklos ginčo turte sustabdymas. Ši nutartis yra galiojanti, o atskirajame skunde ieškovės pateikti argumentai yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

8.3. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos dar ir dėl to, kad dėl jų ji nepatiria jokios žalos – veiklos vykdymas ginčo turte jai yra uždraustas teismo.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Byloje keliami ieškovės klausimai jau yra išspręsti Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusiomis nutartimis, todėl jos ieškinys laikytinas nepagrįstu.

9.2. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinyje keliamu reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis ir esmė lemia, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (sąsajumo principas).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu antstolės V. Š. 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0071-17-01396, Nr. 0071/17/01760. Ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog antstolė neteisingai nustatė šiuo aktu parduoto ieškovei priklausiusio turto vidutinę rinkos vertę. Taip pat ieškovė prašo byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui ŽŪK „Baltas lašas“ inicijuoti elektros energijos, dujų ir vandens tiekimo į pastatą, kurio unikalus Nr. 2999-3005-8017, esantį adresu S. Lukauskio g. 5A, Šiauliuose, nutraukimą.

14. Įvertinęs ieškovės ieškinio reikalavimą bei aukščiau aptartą aplinkybę, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju neatitinka nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos, t. y. nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą nereikalauja priverstinio vykdymo, o uždraudimas atsakovui inicijuoti elektros energijos, dujų ir vandens tiekimo nutraukimą jokiu aspektu nėra susijęs su minėto reikalavimo įvykdymu. Su pareikštu reikalavimu nesusijusi laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma.

15. Pripažinus, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka sąsajumo su byla reikalavimo, teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo nagrinėjamu atveju, taip pat įvertinti apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų, kurie išimtinai susiję su preliminariu ieškinio pagrįstumu.

16. Dėl aukščiau aptartų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, laikytina iš esmės pagrįsta ir teisėta dėl ko naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė