- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-72-368/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08286-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Laimoza“
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Šiaulių bankas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) UAB „Laimoza“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Laimoza“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotam asmeniui AB „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Laimoza“ prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolės V. Š. 2017-09-20 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Nurodė, kad antstolė nenustatė realios turto vertės ir antstolė sąmoningai nustatė mažesnę turto vertę.Antstolė V. Š. 2017-10-23 patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad skolininkė nepateikė prieštaravimų dėl turto įkainojimo ir neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti. Pažymėjo, kad prieš įkainodama žemės sklypą ir pastatą, atsižvelgė VĮ Registrų centras duomenis, pagal kuriuos žemės sklypo vertė buvo 19 000 Eur, o pastato vertė buvo 286 000 Eur. Atkreipė dėmesį į tai, kad varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis.
Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašė pareiškėjos UAB „Laimoza“ skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad skolininkė neginčijo turto arešto akte nurodyto turto įkainojimo. Bankui buvo įkeistas ne pareiškėjo verslas, akcijos, o nekilnojamasis turtas. Mano, kad skolininkė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad skolininkės turtas varžytynių metu buvo parduotas už 240 000 Eur kainą ir tai parodo, jog skolininkės turto kaina potencialiems pirkėjams nebuvo patraukli ir tai paneigia abejones dėl antstolės atlikto nekilnojamojo turto vertės įkainojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) UAB „Laimoza“ prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1.Antstolė V. Š. įkainodama turtą vadovavosi VĮ Registrų centras nurodyta turto verte. Tačiau VĮ Registrų centras sistemoje patalpinti turto vertės duomenys yra tik rekomendacinio pobūdžio, vertinimai atliekami masinio vertinimo būdu ir nėra atlikti tiesiogiai apžiūrint konkretų objektą. Konkrečiu atveju antstolė V. Š. įkainojo ir pardavinėjo specifinį nekilnojamojo turto objektą - žemės sklypą su viešbučiu – kavinę, todėl tokio objekto įkainojimui antstolė privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, ko nepadarė.
5.2. Teismas netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolė V. Š. pareiškėjos turtą įkainojo tinkamai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia esminiu argumentu, jog 2017-08-30 pareiškėjai išsiųstas pranešimas, kuriuo išaiškinta, kad ji nepasinaudojo savo teise ir nereiškė prieštaravimų dėl turto vertės, taip pat buvo išaiškinta teisė pasinaudoti CPK 704 straipsniu ir pasiūlyti pirkėją, tačiau to pareiškėja nepadarė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Atsiliepimą grindžia esminiu argumentu, jog pareiškėja nebuvo aktyvi vykdymo procese ir pati nepasinaudojo teise turto vertę nustatyti paskiriant ekspertizę, nes tam, kaip pati nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, neturi lėšų, todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog turėjo būti paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, yra nepagrįsti ir prieštaringi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (pareiškėjos) UAB „Laimoza“ atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.
Byloje nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-07 ir 2017-03-27 išduotus vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo išieškotojai AB Šiaulių bankas iš skolininkės UAB „Laimoza“. 2017-08-21 turto arešto akte antstolė nurodė areštuoto turto 300 000 Eur vertę (0071/17/01396 v. b. 43 b. l.). Šis turto arešto aktas buvo 2017-08-21 išsiųstas skolininkei UAB „Laimoza“ (45 v. b. l.). 2017-08-30 antstolė išsiuntė 2017-08-30 pranešimą skolininkei, be kita ko, nurodydama, jog skolininkei nepateikus prieštaravimų dėl turto įkainojimo, 2017-09-20 bus skelbiamos pirmosios įkeisto turto varžytynės. Pradinė turto pardavimo kaina – 240 000 Eur (52–53 v. b. l.). 2017-09-20 antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo (71 v. b. l.). 2017-10-13 antstolė gavo skolininkės skundą dėl 2017-09-20 patvarkymo panaikinimo (87–89 v. b. l.). Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas nupirktas už 240 000 Eur.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą, vertino vykdomosiose bylose esančius įrodymus, o būtent, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių turto arešto akto ir pranešimų turinį, kuriuose nurodyta informacija apie pareiškėjos teises dėl turto įkainojimo ir varžytinių paskelbimo bei nutartį grindė CPK 681, 682 straipsniais.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai ir pažymi, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu skolininkas vykdymo procese, be CPK 643 straipsnyje numatytų teisių, turi taip pat ir CPK 644 straipsnyje įtvirtintas pareigas, ir viena iš jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Tai reiškia, kad skolininkas, žinodamas, jog jo atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl priverstinio išieškojimo bendrai 170671,88 Eur sumai, jam priklausantis turtas yra areštuotas, areštuotas turtas įkainotas ir apie tai jam pranešta – įteiktas 2017-08-23 dieną tiek turto arešto aktas, tiek 2017-08-31 dieną pranešimai dėl būsimų varžytinių su informacija apie tai kokius veiksmus gali atlikti skolininkas, galėjo ir turėjo imtis minėtuose antstolės dokumentuose nurodytų veiksmų, tačiau to nepadarė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 straipsnio 1 dalis), kurios, skolininkas, šiuo atveju pareiškėja, iki varžytinių paskelbimo, neišreiškė. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir teigia, kad antstolis turto vertei nustatyti turi skirti ekspertizę, todėl pareiškėjai nėra suprantama, dėl ko teismas antstolės V. Š. veiksmų įkainojant pareiškėjos turtą vadovaujantis vien VĮ Registrų centras duomenimis, nelaikė nepagrįstais ir jų nepanaikino. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, remiantis CPK 681-682 straipsniais yra teisiškai nepagrįsti, nes pačiai skolininkei neišreiškus per antstolės nustatytą terminą jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, antstolei nebuvo būtinybės skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, kadangi tokiu būdu skolininkė sutiko su antstolės nustatyta turto verte, t. y. jai pritarė. CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, aiškinamos taip, jog ekspertizė gali būti skiriama, tačiau neprivaloma, esant skolininko ar išieškotojo prieštaravimams dėl atlikto įkainojimo arba antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės. Šiuo atveju, antstolei abejonių dėl turto vertės nekilo, prieštaravimų, kaip minėta, nei skolininkė, nei išieškotojas nepateikė.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir kt. ir dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą. Kaip matyti iš turto arešto akto, antstolė įkainavo pareiškėjos turtą 300 000 Eur, turtas varžytynių metu buvo parduotas vieninteliam varžtinėse dalyvavusiam pirkėjui už 240 000 Eur kainą, kas reiškia, kad antstolės nustatyta turto vertė nebuvo pernelyg nutolusi nuo realios vidutinės rinkos vertės ir tai paneigia abejones dėl antstolės atlikto nekilnojamojo turto vertės įkainojimo, kuriam ginčyti, be visa ko, pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytus ir turto arešto akte bei pranešimuose nurodytus terminus.
Pareiškėja teigia, kad antstolė nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro nustatyta nekilnojamojo turto verte, nes pareiškėjos nuomone, VĮ Registrų centro nurodytoji vertė yra tik rekomendacinio pobūdžio. Nesutiktina su tokiais pareiškėjos argumentais. Antstolė turi teisę vadovautis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto pažymėjime ar duomenų bazėje nurodyta turto verte, nes VĮ Registrų centro nustatytos ir kaupiamos nekilnojamojo turto objektų vertės yra visuotinai naudojamos kaip pagrindas nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti ir sumokėti pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, 8 straipsnį, 9 straipsnį), todėl pareiškėjos argumentai dėl rekomendacinio VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto vertės pobūdžio, yra deklaratyvūs ir iš esmės nepagrįsti.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad antstolė V. Š. sudarė visas sąlygos susipažinti su dokumentais ir pateikti prieštaravimus, laikėsi imperatyvių įstatymų reikalavimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl apeliantės (pareiškėjos) atskirojo skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjos priteistinos suinteresuoto asmens AB „Šiaulių bankas“ naudai turėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (pareiškėjos) UAB „Laimoza“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų suinteresuoto asmens AB „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.