Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. Č., atstovaujamo globėjos T. F., pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – O. S., Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas Z. Č. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-928-494/2017 buvo pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam buvo nustatyta globa ir globėja bei turto administratore buvo paskirta jo sutuoktinė D. Č.. 2017 m. rugpjūčio 8 d. D. Č. mirė. Po pareiškėjo sutuoktinės mirties dėl naujo globėjo jam paskyrimo, civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl kilusio ginčo tarp pretendentų norinčių tapti nauju Z. Č. globėju. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1178-494/2018 pareiškėjo globėja ir turto administratore paskirta jo sesuo T. F.. Pasak Z. Č. globėjos T. F. ji po savo globotinio (brolio) sutuoktinės D. Č. mirties neatliko jokių juridinių veiksmų, siekiančių globotinio vardu priimti mirusios žmonos palikimą, kadangi Nekilnojamojo turto registre nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatais bei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo registruotas Z. Č. vardu. Dėl pastarosios aplinkybės, T. F. įsitikinimu, šis turtas buvo jos brolio asmenine, įgyta iki santuokos su D. Č., nuosavybė. Pažymėjo, kad T. F. pradėjo rūpintis savo globotiniu (broliu) ir jo turtu, atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, mokėjo žemės mokestį, už elektrą ir atliekų tvarkymą, prižiūrėjo žemės sklypą. Nurodė, kad po pareiškėjo Z. Č. sutuoktinės D. Č. mirties, jos dukra O. S. (byloje esanti suinteresuotu asmeniu, kurios patėvis yra pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus rajono 7 notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo po motinos mirties priėmimo bei prašymu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes po D. Č. mirties jos vardu jokio nekilnojamojo turto valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ nebuvo įregistruota. Palikėjos dukra iniciavo teisminį ginčą dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ir mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1750-603/2023 pripažino, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė Z. Č. ir D. Č. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. t. y. D. Č. priklausė ½ dalis minėto žemės sklypo. Pareiškime nurodyta, kad pats pareiškėjas negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių paveldėjimo srityje, o nauja globėja paskirta jau pasibaigus 3 mėnesinių įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties, kuria teismas pripažino minėtą žemės sklypą bendra sutuoktinių nuosavybe, pareiškėjo globėjai tapo aišku, kad šis turtas yra palikėjos palikimas ir pareiškėjas (palikėjos sutuoktinis), turi teisę paveldėti pagal įstatymą jam priklausančią dalį.

Suinteresuotas asmuo O. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Akcentuotina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Z. Č. ir D. Č. 2003 m. gegužės 9 d. sudarė santuoką. Iš 2023 m. lapkričio 15 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A – 10086 nustatyta, kad D. Č. mirė 2017 m. rugpjūčio 8 d. Taigi terminas palikėjos D. Č. palikimui priimti suėjo 2017 m. lapkričio 8 d.

Iš informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-928-494/2017 pareiškėjas buvo pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam buvo nustatyta globa ir globėja bei turto administratore buvo paskirta jo sutuoktinė D. Č.. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1178-494/2018 po pareiškėjo sutuoktinės (jo globėjos) mirties, pareiškėjo nauja globėja ir turto administratore paskirta jo sesuo T. F..

Pareiškėjo Z. Č. globėja T. F. nurodė, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas, visų pirma dėl to, kad pareiškėjas pats negalėjo įgyventi savo teisių paveldėjimo srityje, kadangi yra pripažintas neveiksniu visose turtinių bei asmeninių neturinių santykių srityse, o mirus D. Č., kuri buvo paskirta jo globėja bei turto administratore, ginčas dėl naujo globėjo jam paskyrimo užsitęsė dėl kilusio ginčo tarp pretendentų norinčių tapti nauju Z. Č. globėju. Tik 2018 m. gegužės 10 d. teismo nutartimi nauja globėja paskirta pareiškėjo sesuo T. F.. Taip pat nurodė, jog paskirta nauja pareiškėjo globėja T. F. po savo globotinio (brolio) sutuoktinės D. Č. mirties neatliko jokių juridinių veiksmų, nes Nekilnojamojo turto registre nekilnojamas turtas buvo registruotas Z. Č. vardu, dėl ko manė, kad globotinio turtas buvo jo asmeninė, įgyta iki santuokos su D. Č., nuosavybė.

Iš į bylą pateikto VĮ „Registrų centro“ 2022 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr.12:20:12 nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.

Iš informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad O. S. (byloje esanti suinteresuotu asmeniu) 2022 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. Č. (byloje esančiam pareiškėjui), prašydama teismo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas su statiniais yra pareiškėjo ir O. S. motinos D. Č. bendroji jungtinė nuosavybė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1039-1141/2023 O. S. ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas bei ½ gyvenamojo namo, ½ ūkio pastato, ½ kiemo rūsio ir ½ lauko tualeto priklausė Z. Č. ir D. Č. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Taip pat nustatė, kad D. Č. priklausė ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, ¼ dalis pastato – ūkio pastato, ¼ dalis pastato – kiemo rūsio ir ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – lauko tualeto, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1750-603/2023 pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir pripažino, kad D. Č. priklausė ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kitos ieškinio dalies netenkino.

Faktiškai tik po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties, kuria teismas pripažino minėtą žemės sklypą bendra sutuoktinių nuosavybe, pareiškėjo globėjai tapo aišku, kad šis turtas yra palikėjos palikimas, ir jos atstovaujamas pareiškėjas, kaip palikėjos sutuoktinis, turi teisę paveldėti pagal įstatymą jam priklausančią dalį. Netrukus po to jo globėja ėmėsi veiksmų pareikšti ieškinį teisme, t. y. elgėsi protingai ir apdairiai.

Remiantis CK 5.13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti terminą palikėjos D. Č. palikimui priimti neveiksnaus asmens Z. Č. vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, aplinkybės, kad Z. Č. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o jo globėjai, sutuoktinei D. Č. 2017 m. rugpjūčio 8 d. mirus, naujai paskirta pareiškėjo globėja ir turto administratore jo sesuo T. F. buvo tik 2018 m. gegužės 10 d., jai faktiškai tik po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties priėmimo tapo aišku, kad jos atstovaujamasis (globotinis) turi teisę paveldėti pagal įstatymą jam priklausančią šio turto dalį, tuoj po to ji ėmėsi aktyvių veiksmų įstatymo nustatyta tvarka šios teisės pripažinimo ir realizavimo, sudaro pagrindą pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Įvertinus visas išdėstytas ir byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neveiksnaus asmens interesais, teismas konstatuoja, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl to tenkina pareiškėjo pareiškimą ir atnaujina pareiškėjui Z. Č., atstovaujamam globėjos T. F., praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. Č. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo.

Virš minėta, kad Z. Č. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu, yra pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Mirus D. Č., kuri buvo paskirta sutuoktinio globėja ir turto administratore, Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nauja pareiškėjo globėja ir turto administratore paskirta jo sesuo T. F..

Šioje nagrinėjamojoje byloje pareiškėja prašo išduoti jai leidimą priimti palikimą neveiksnaus Z. Č. vardu po jo sutuoktinės D. Č. mirties 2017 m. rugpjūčio 8 d.

Sutinkamai su CK 5.56 straipsnio nuostata neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai.

CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, tačiau būtent neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Taigi, atsiradus palikimui, neveiksnaus įpėdinio teisę dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo privalo įgyvendinti jo globėjas.

Sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų. Tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių, būtinas teismo leidimas (conditio sine qua non) sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus.

Byloje nenustatyta, kad palikėja D. Č. turėjo kreditorių, ar kad jos palikimas buvo kitaip suvaržytas, todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų, neįtakojantis jokių teisių suvaržymų. Todėl pareiškėjo globėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu (CPK 582 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam globėjos T. F., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2017 m. rugpjūčio 8 d., mirties priimti.

Išduoti globėjai T. F., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujančiai pareiškėją Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą neveiksnaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose pripažinto Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2017 m. rugpjūčio 8 d., mirties.

Išaiškinti globėjai T. F., a. k. (duomenys neskelbtini) kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.