Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto ir Jūros Marijos Strumskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. (Z.) Č., atstovaujamo globėjos ir turto administratorės T. F., apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui Z. Č. dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo dalis turto pripažinta bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atitinkamai nustatytos mirusio sutuoktinio turto dalys, ieškinį tenkinant iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

19. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).

20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, vertina, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali sprendžiant sutuoktinių turto pripažinimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise klausimą. Pateiktų rašytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, kadangi namų ūkio knygos išrašų kopijos pateiktos kartu su apeliaciniu skundu, ieškovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą su jais susipažino, ir kaip matyti, iš atsiliepimo turinio, išreiškė savo poziciją dėl pateiktų naujų įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami bendrame visų įrodymų kontekste.

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Byloje pateiktas 2003 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išrašas Nr. 75, iš kurio nustatyta, kad ieškovės motina su atsakovu sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas). Byloje pateikto 2022 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti pastatai: Namas (pastatytas 1978 m.), Ūkio pastatas Nr. 9112 (pastatytas 1987 m.), Ūkio pastatas Nr. 9156 (pastatytas 1976 m.), Rūsys (pastatytas 1984 m.), Lauko tualetas (pastatytas 1977 m.). Taip pat nustatyta, kad atsakovas ir jo mirusi motina I. Č. nuosavybės teises lygiomis dalimis į minėtus pastatus įregistravo nuo (duomenys neskelbtini), išduoto 2003 m. spalio 27 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. 451 pagrindu. Nustatyta, kad mirus atsakovo motinai I. Č. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovo vardu įregistruota nuosavybės teisė į visą Namą su statiniais (ieškinio priedas). Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisė viešajame registre į minėtus statinius buvo įregistruota ieškovei ir atsakovui esant santuokoje.

22. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas atsakovo paveldėtą po jo motinos I. Č. mirties ½ dalį Namo su kitais statiniais vertino kaip asmeninę atsakovo nuosavybę ir, nenustatęs CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant asmeninės nuosavybės teise esantis turtas gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. , kad Namas su statiniais santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, ar D. Č. lėšomis ar jos darbu, laikė, kad ieškovės motinai D. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis Namo su statiniais. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jo argumentai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

23. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ¼ dalį namo su kitais statiniais, iš esmės įvertindamas tai, kad ½ dalies statinių nuosavybės teisė atsakovo vardu įregistruota po atsakovo santuokos su ieškovės motina D. Č. sudarymo, pripažindamas šią dalį sutuoktinių bendrąja nuosavybe. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, neigdamas teismo išvadą byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei tuo metu galiojusiu nuosavybę patvirtinančiu teisiniu reglamentavimu.

24. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

25. Pagal kasacinio teismo praktiką teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

26. Kaip jau buvo minėta aptariant faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Namas su kitais statiniais buvo pastatyti 1977-1987 metais. Byloje pateiktos namų ūkio knygų kopijos, iš kurių matyti, kad Namas su statiniais ir buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėje knygoje kaip namų valda, į namų ūkio sąrašą įrašyti atsakovas ir jo motina. Byloje pateiktos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2003 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 450, iš kurios turinio matyti, jog pagal namų knygą atsakovo motinai I. Č. iki mirties nuosavybės priklausė ½ dalis Namo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), o iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2003 m. spalio 27 d. pažymos Nr. 451 turinio matyti, jog ir atsakovui priklausė nuosavybės teise ½ dalis Namo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), o šių pažymų pagrindu nuosavybė įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Byloje pateiktas ir Asmens nuosavybės fondo techninis pasas, iš kurio turinio matyti, jog namų valdos savininkai yra du –atsakovo motina I. Č. bei atsakovas Z. Č..

27. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu, pastatyti seni statiniai Registre registruojami Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus bei savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Taigi, kaip matyti, įrašai ūkinėse knygose sudarė pagrindą registruoti nuosavybės teises į pastatus kaimo vietovėje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki šios instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007).

28. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklostė analogiška situacija, kuomet išduotos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2003 m. spalio 27 d. pažymos Nr. 450 ir Nr. 451patvirtina, jog Namas su statiniais lygiomis dalimis pažymų išdavimo metu priklausė nuosavybės teise atsakovui ir jo motinai. Taigi pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo aukščiau aptartos kasacinio teismo praktikos, spręsdamas dėl Namo su statiniais teisinio režimo nepagrįstai vertino tik teisinę registraciją viešajame registre, neatsižvelgdamas į tai, kokiu pagrindu buvo įregistruota atsakovo nuosavybė viešajame registre bei nevertindamas aplinkybės, jog Namas su statiniais nuosavybės teise priklausė lygiomis dalimis atsakovui ir jo mirusiai motinai dar iki santuokos su ieškovės motina sudarymo. Kaip jau buvo minėta, teismas nenustatė CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo laikyti, jog ½ dalis Namo su statiniais atsakovui ir ieškovės motinai priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Priešingai, kaip jau buvo aptarta, atsakovui Namo su statiniais ½ dalis nuosavybės teise priklausė dar iki santuokos su ieškovės motina, todėl ir ši dalis laikytina atsakovo asmenine nuosavybe.

29. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog (duomenys neskelbtini) esantys 1/2 Namo, 1/2 Ūkinio pastato Nr. 9112, 1/2 Ūkio pastato Nr./ 9156, 1/2 Rūsio ir 1/2 Lauko tualeto priklausė atsakovui ir D. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir dėl to nustatė D. Č. priklausančią 1/4 Namo, 1/4 Ūkinio pastato Nr. 9112, 1/4 Ūkio pastato Nr./ 9156, 1/4 Rūsio ir 1/4 Lauko tualeto dalis, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, netenkinant ieškovės reikalavimų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą. Teismas laikė, kad atsakovas nuosavybės teisę į Sklypą įgijo būdamas santuokoje su ieškovės motina D. Č., rėmėsi atsakovo su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. birželio 14 d. sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, įrodinėdamas, jog Sklypas bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas neįvertinus visų byloje esančių rašytinių įrodymų, tarp jų ir to, kad apeliantas už sklypą sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis.

31. Po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovo ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, sudaryta 2007 m. birželio 14 d., t. y. ieškovės motinai ir atsakovui jau sudarius santuoką. Pagal minėtos sutarties 3 punktą žemės sklypas atsakovui parduotas už 1 301 litą, kuriuos atsakovas įmokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis pagal 2007 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą. Tuo tarpu Sutarties 4 punkte be kita ko, nurodyta, kad Sklype yra Statiniai, nuosavybės teise priklausantys atsakovui. Sutarties 11 punkte numatyta, jog Sklypas perduodamas atsakovui nuo sutarties pasirašymo momento, kartu perduodami ir su Sklypo disponavimo teise susiję dokumentai; nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo momento, t. y. nuo šios sutarties pasirašymo momento.

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, jog apeliantui pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir to paties straipsnio 2 dalį, teko pareiga pagrįsti, jog turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įgyti Sklypą savo asmeninėn nuosavybėn. Byloje esančiais duomenimis taip pat nenustatyta, jog tarp šalių būtų buvęs susitarimas, jo Sklypą atsakovas įgyja asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu apeliantas šių aplinkybių nepagrindė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas sprendimą ginčija remdamasis Sklypo įsigijimo procedūros pradžia ir užsitęsimu, įmokų sumokėjimu, nurodo, kad kitos valios nei įgyti Sklypą asmenine nuosavybe apeliantas neturėjo, tačiau vertintina, jog minėtos aplinkybės nekeičia santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, juolab kad bylos aplinkybės nepagrindžia aiškiai išreikštos atsakovo valios įgyti Sklypą savo asmeninėn nuosavybėn.

34. Taigi laikytina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Sklypas pripažintas atsakovo ir ieškovės motinos D. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir nustatyta, kad D. Č. priklauso ½ dalis žemės sklypo, pagrįsta, todėl jos nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 316 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1550 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, viso pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1866 Eur. Tuo tarpu atsakovo globėja ir turto administratorė T. F. pirmosios instancijos teisme patyrė 1700 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

37. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovės nurodo, kad jos sumokėtą 316 Eur žyminį mokestį sudaro 211,00 Eur žyminio mokesčio dalis už turtinį reikalavimą ir 105,00 Eur žyminio mokesčio dalis už neturtinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo per daug žyminio mokesčio, kadangi ieškovės esminis tikslas buvo pripažinimas, jog Namas su statiniais ir Sklypas yra ieškovės motinos ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kas iš tiesų yra turtinis reikalavimas. Tuo tarpu antrasis reikalavimas – nustatyti, kad Namo su statiniais ir Sklypo atitinkamos dalys priklauso ieškovės motinai, išvestinis reikalavimas, kuris nėra apmokestinamas papildomu žyminiu mokesčiu. Taigi ieškovė už ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 211,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovė sumokėjo per daug žyminio mokesčio, ieškovei turėtų būti grąžinama 105,00 Eur žyminis mokesčio, sumokėto už neturtinį reikalavimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, teisinis rezultatas nesikeičia (ieškinys vis tiek tenkintas iš dalies), tačiau ieškovės reikalavimai patenkinti mažesne apimtimi nei kad išsprendus ginčą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija laiko, jog šiuo atveju patenkinta 30 proc. ieškinio reikalavimų, todėl perskaičiuotinos pirmosios instancijos teisme paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 30 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 528 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteistina 70 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1190 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovą atstovaujančiai T. F. iš ieškovės priteistina 662 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (1190 Eur – 528 Eur).

39. Pirmosios instancijos teismas paskaičiavo, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 53,12 Eur. Taigi 70 proc. šių išlaidų, kurios sudaro 37,18 Eur, priteistina valstybės naudai iš ieškovės O. S., tuo tarpu 30 proc. šių išlaidų, kurios sudaro 15,94 Eur, priteistina valstybės naudai iš atsakovo globėjos ir turto administratorės T. F. (CPK 92 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, panaikinant skundžiamo sprendimo dalį, kuria Namas su statiniais pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir nustatyta, kad ieškovės motinai priklausė Namo su statiniais ¼ dalis, šioje dalyje ieškinio netenkinant; kita skundžiamo sprendimo materialinio reikalavimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamai sprendžiamas ir procesinio pobūdžio klausimas - perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

41. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Nustatyta, kad atsakovo globėja ir turto administratorė T. F. apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė O. S. apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

43. Apeliantas už apeliacinį skundą žyminio mokesčio nesumokėjo, pirmosios instancijos teismo prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindais. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu atskirai nepasisakė, apeliacinį skundą priėmė 2023 m. birželio 8 d. rezoliucija.

44. Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą, tarp jų ir reikiamą mokėti žyminį mokestį bei jo dydį, išsprendžia ex officio. Teisėjų kolegija laiko, jog šiuo atveju atleidimo nuo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą klausimas išspręstas neteisingai, kadangi apeliantas nesinaudoja antrine teisine pagalba, t. y. nėra priimto atskiro sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, toks sprendimas nepateiktas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta teisė gauti antrinę teisinę pagalbą savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog asmuo asmuo naudojasi antrine teisine pagalba, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje aiškiai įtvirtinta antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarka, kuria, kaip matyti, apeliantas nepasinaudojo. Dar daugiau, sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo be kita ko numatyta ir valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, jog apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti apeliantui terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.

45. CPK 80 straipsnio 4 dalyje be kita ko įtvirtinta, jog už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinto ieškinio dalimi, pagal kurį pripažinta, jog Namas su statiniais ir Sklypas ieškovės motinai priklauso su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nustatyta ¼ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi žyminis mokestis šiuo atveju už apeliacinį skundą skaičiuotinas nuo ginčijamos turtinio reikalavimo dalies (4951 Eur, t. y. Namo su pastatais vidutinės rinkos vertės ¼ dalis ir Sklypo ½ dalis) ir laikytina, jog apeliantas (jo globėja ir turto administratorė) turėjo sumokėti už apeliacinį skundą 112,00 Eur žyminio mokesčio.

46. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, paliekant tik tą dalį sprendimo, kuriuo nustatytas Sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas ir spręsta, jog ieškovės motinai priklauso ½ dalis Sklypo. Teisėjų kolegija laiko, jog šiuo atveju vertine išraiška esminę dalį sudaro Namo su statiniais vidutinė rinkos vertė, lyginant ją su Sklypo vidutine rinkos verte. Taigi pagal patenkintą apeliacinio skundo dalį laikytina, jog apeliacinis skundas patenkintas 70 proc., tuo tarpu atmesta reikalavimo dalis sudaro 30 proc. Remiantis procentine išraiška paskirstytinos ir šalims atlygintinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, nustatant, kad atsakovą globėjai ir turto administratorei atlygintina 70 proc. teisinės pagalbos išlaidų, kas sudaro 560 Eur, tuo tarpu ieškovei atlygintina teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 30 proc., kas sudaro 120 Eur. Atlikus tarpusavio priešpriešinius įskaitymus atsakovą atstovaujančiai T. F. iš ieškovės priteistina 440 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (560 Eur – 120 Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

47. Tuo tarpu kadangi žyminis mokestis už apeliacinį skundą nėra sumokėtas, pagal nustatytą procentinę išraišką paskirstytinas mokėtinas žyminis mokestis valstybės naudai: atsakovą atstovaujančiai T. F. tenkanti mokėti žyminio mokesčio dalis valstybės naudai sudaro 33,60 Eur (112,00 Eur x 30 proc.), ieškovei – 78,40 Eur (112,00 Eur x 70 proc.). Šalims išaiškintina, kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ Ieškovės O. S.ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė atsakovui Z. (Z.) Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

Nustatyti, kad D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš ieškovės O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Z. Č., veikiančiam per globėją ir turto administratorę T. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 662 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 37,18 Eur (trisdešimt septynis Eur 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovo Z. Č., veikiančio per globėją ir turto administratorę T. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,94 Eur (penkiolika Eur 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Grąžinti ieškovei O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105,00 Eur (vieną šimtą penkis Eur) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.“

Priteisti atsakovui Z. Č., veikiančiam per globėją ir turto administratorę T. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. S. 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,40 Eur (septyniasdešimt aštuonis Eur 40 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, o iš atsakovo Z. Č., veikiančio per globėją ir turto administratorę T. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,60 Eur (trisdešimt tris Eur 60 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, išaiškinant, kad žyminis mokestis mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.