- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- eB2-802-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00403-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Barzdauta“ nemokumo administratoriaus O. D. pareiškimą dėl mažosios bendrijos „Barzdauta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos (toliau – B MB) „Barzdauta“ nemokumo administratorius O. D. 2024 03 04 kreipėsi į teismą prašydamas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (DOK – 5510).
Šalies argumentai
2. Nurodė: Kauno apygardos teismo 2023 10 10 nutartimi MB „Barzdauta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas O. D.. Nutartis įsiteisėjo 2023 10 28. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis MB „Barzdauta“ (toliau - ir Bendrija), juridinio asmens kodas 305656659, įregistruota 2020 11 13, įmonės vadovas - M. Š., gim. 1991 11 21. Remiantis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenis Bendrija įregistruoto turto neturi. MB „Barzdauta“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Kauno apygardos teismo 2023 10 10 nutartimi B MB „Barzdauta“ valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją susijusią su jo veikla. Buvęs bendrijos vadovas nemokumo administratoriui turto ir dokumentų neperdavė iki šiol. Bendrija nėra pateikusi aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės balansinio turto vertės ir jo santykio su bendrovės finansiniais įsipareigojimais aktualiu laikotarpiu. Ši aplinkybė patvirtina, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Remiantis antstolės A. A. patvarkymais (bankroto byloje pateikti 2023 11 03, DOK-26892) nustatyta, kad Bendrijos finansiniai įsipareigojimai pradėjo formuotis 2021 09 02, neatsiskaičius su darbuotojais D. B. ir D. P. pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus; 2022 03 01 neatsiskaičius su UAB „Lindstrom“ pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį dokumentą; taip pat susiformavo įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui, kurio pareiškimu Bendrijai tik 2023 10 10 iškelta bankroto byla. Mano, kad galima laikyti, jog jau nuo 2021 metų rugsėjo mėn. Bendrija buvo nemoki. Atitinkamai nuo šios datos buvusiam vadovui M. Š. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Buvusiam vadovui nededant pastangų atkurti įmonės mokumą ir nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvusio vadovo tyčiniais veiksmais buvo dar labiau bloginama įmonės turtinė padėtis, ir tai atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą požymį - juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo veikimu ir (ar) neveikimu. Buvęs Bendrijos vadovas sąmoningai nuslėpė B MB „Barzdauta“ buhalterinius apskaitos dokumentus, kad nemokumo administratoriui būtų sudarytos kliūtys nustatyti Bendrijos nemokumo momentą ir pareikšti ieškinį teisme bei išvengti atsakomybės prieš bendrovės kreditorius. Buvusiam vadovui nevykdžius savo pareigos kontroliuoti, kaip vedama buhalterinė apskaita, nesant su įmonės veikla susijusių dokumentų, nėra galimybės įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Nemokumo administratoriui nepateikus sutarčių, sąskaitų faktūrų, debitorių sąrašų, nėra galimybės išieškoti debitorines skolas. Nemokumo administratoriaus nuomone, visos nurodytos aplinkybės patvirtina esant nustatytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Teismo prašo pripažinti MB „Barzdauta“ bankrotą tyčiniu; pripažinti, kad MB „Barzdauta“ tyčinis bankrotas buvo sukeltas dėl M. Š. (ne)veikimo.
3. Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
5. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant JANĮ nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-665-567/2023).
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apygardos teismo 2023 10 10 nutartimi MB „Barzdauta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas O. D.. Nutartis įsiteisėjo 2023 10 28. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis MB „Barzdauta“ įregistruota 2020 11 13, įmonės vadovas - M. Š.. MB „Barzdauta“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Administratoriui nėra perduoti nei įmonės turtas, nei dokumentai. 2024 01 04 patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 11800,59 Eur sumai. Kauno apygardos teismo 2024 04 02 nutartimi B MB „Barzdauta“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
8. Nagrinėjamu atveju tyčinį MB „Barzdauta“ bankrotą pareiškėjas grindžia požymiais dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo administratoriui, kas, jo nuomone, atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalį; apgaulingu ir (ar) netinkamu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas); savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl nemokumo momento
9. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle. Tik nustačius juridinio asmens nemokumo faktą tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių įmonės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą bei, tuo remiantis, daryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
10. B MB „Barzdauta“ administratorius pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad MB „Barzdauta“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės balansinio turto vertės ir jo santykio su bendrovės finansiniais įsipareigojimais aktualiu laikotarpiu. Iš antstolės A. A. pateiktų patvarkymų teismas nustatė, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai pradėjo formuotis 2021 09 02, neatsiskaičius su darbuotojais D. B. ir D. P. pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus; 2022 03 01 neatsiskaičius su UAB „Lindstrom“ pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį dokumentą; taip pat susiformavo įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui, kurio pareiškimu bendrijai 2023 10 10 iškelta bankroto byla. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jau nuo 2021 metų rugsėjo mėn. įmonė buvo nemoki. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
11. Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne)mokumo, taikomi balanso ir likvidumo testai. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai juridinio asmens mokumo būklei nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023, kt.). Pagal likvidumo testą vertinamos juridinio asmens galimybės vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-301-910/2023).
Dėl vadovo pareigų vykdymo
12. Pareiškėjo teigimu, buvęs MB „Barzdauta“ vadovas M. Š. nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip padarydamas žalą kreditoriams.
13. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Taip pat įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Pastarieji veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
14. Įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
15. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
16. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų vykdomųjų raštų matyti, jog įmonės skolos nuosekliai didėjo nuo 2021 m. rugsėjo mėn., tačiau jos vadovas M. Š. nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tokiu būdu iš esmės blogindamas įmonės padėtį. Taigi, šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo MB „Barzdauta“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos MB „Barzdauta“ iškėlimo kaip tyčinio bankroto požymis (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis) yra įrodytas.
17. Administratorius pareiškimą MB „Barzdauta“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžia ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nurodydamas, kad buvęs įmonės vadovas M. Š. nėra įvykdęs pareigos administratoriui perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Be to, bendrovės vadovas M. Š. nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansines ataskaitas.
18. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas vienas iš tyčinio bankroto požymių yra kai juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
19. Aplaidžiai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
20. Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą, bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.
21. CK 2.82 straipsnio 3 dalyje tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 21 straipsnyje.
22. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
23. Pažymėtina, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė įmonei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs įmonės vadovas privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratoriumi, tiek su teismu. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, paskutinis bendrovės vadovas privalėjo operatyviai perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą paskirtam nemokumo administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
24. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartyje MB „Barzdauta“ iškelti bankroto bylą nustatė 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Taigi, MB „Barzdauta“ dokumentai ir turtas administratorei turėjo būti perduoti iki 2023 m. lapkričio 8 d. (nutartis įsiteisėjo 2023 10 28). Tačiau dokumentai ir turtas neperduoti iki šiol.
25. CK 2.66 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams atitinkamai priskirtą kompetenciją.
26. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi, nurodyta normos dispozicija patvirtina, kad tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nereikia nustatyti, kad dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-553/2023).
27. Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad buvęs MB „Barzdauta“ vadovas M. Š. teisės aktų nustatyta tvarka niekada nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai pripažintini sąmoningu siekiu neatskleisti įmonės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus.
28. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kad buvęs MB „Barzdauta“ vadovas M. Š. nevykdė įstatymų nustatytos pareigos perduoti administratorei įmonės turtą, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų registro tvarkytojui, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad yra pagrindas MB „Barzdauta“ bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Dėl kalto asmens nustatymo
29. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
30. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis ir tai lėmė būtent suinteresuoto asmens – buvusio bendrovės vadovo M. Š. veiksmai, šis asmuo laikytinas asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį MB „Barzdauta“ bankrotą.
31. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti mažosios bendrijos „Barzdauta“, juridinio asmens kodas 305656659, bankrotą tyčiniu.
Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį mažosios bendrijos „Barzdauta“ bankrotą, yra M. Š., gim. 1991 11 21.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratoriui, pavedant jam su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius, bei suinteresuotam asmeniui.
Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.