- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-1586-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05372-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- I. Z., S. Z.
- Atsakovas
- R. Z.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Z. ir S. Z. įstatyminės atstovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. Z. ir S. Z. įstatyminės atstovės A. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovų I. Z. ir S. Z. įstatyminė atstovė A. Z. ieškinyje teismo prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2368-571/2012 vaikams priteistą išlaikymo dydį, jį padidinant, ir priteisti iš atsakovo R. Z. išlaikymą vaikams I. Z. ir S. Z., periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo dienos praėjo daugiau nei 5 metai, pasikeitė vartojimo kainų lygis, pabrango pragyvenimas, vaikai žymiai paaugo, padidėjo jų poreikiai. Nors vaikų poreikiai ir išlaidos jiems padidėjo, tačiau atsakovas neatsižvelgia į pasikeitusius poreikius bei pats gera valia neteikia didesnio išlaikymo. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinkantis nepilnamečių vaikų poreikių. Atsakovas dirba valstybės tarnyboje ir gauna pakankamas pajamas teikti vaikams didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. Z. atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad vaikams faktiškai teikia didesnį išlaikymą nei priteistas, be to, su jais daug bendrauja, pasiima būti pas save. Į A. Z. sąskaitą ne kartą buvo pervedęs papildomus pinigus vaikų išlaikymui. Nuo 2012 m. spalio mėn. iki dabar vyresnysis sūnus lanko futbolo treniruotes. Už treniruotes, sportinę aprangą, avalynę, sportinį inventorių, varžybų mokestį, sportines stovyklas moka atsakovas. Atsakovas taip pat vežioja sūnų į treniruotes. Vaikams pagal poreikį taip pat perka drabužius, avalynę, knygas, kanceliarines priemones, taip pat yra nupirkęs dviračius, išmaniuosius laikrodžius, pinigines ir daugelį kitų daiktų, atostogų metu vaikus vežasi prie jūros, ežero, į keliones po Lietuvą. Taip pat vedasi vaikus į baseiną, sporto varžybas, lankosi kavinėse. Atsakovas dirba valstybės tarnyboje ir gauna tik valstybės numatytą atlyginimą, kurio dydis svyruoja ir priklauso nuo per mėnesį išdirbtų valandų skaičiaus. Papildomų pajamų neturi. Stengiasi prisidėti prie vaikų išlaikymo kaip tik gali, sąžiningai moka išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo R. Z. jo nepilnamečiams vaikams I. Z. ir S. Z. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. gruodžio 20 d.) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant įstatyminei atstovei A. Z. uzufrukto teisę į šias lėšas, priteisė iš atsakovo R. Z. 381,48 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovų įstatyminei atstovei A. Z., o valstybei 58,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2368-571/2012, nutraukiant šalių santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys susitarė dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio kiekvienam po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį. Ieškovų įstatyminės atstovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 800 Eur į rankas, atsakovo vidutinės mėnesio pajamos – 887 Eur. Ieškovų įstatyminė atstovė turi butą, kurį turėjo ir nutraukiant santuoką, o atsakovas dovanojimo sutartimi įgijo butą ir daline nuosavybe žemės sklypą su namo pamatais Marijampolės mieste, taip pat turi po ištuokos jam atitekusį automobilį. Abi šalys skolų, kitų išlaikytinių neturi.
Šalies argumentai
5. Ieškovų įstatyminė atstovė ieškinyje nurodė, kad vaikų būtiniausiems poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga minimali pinigų suma sudarytų po 404 Eur per mėnesį ir prašė išlaikymo pareigą šalims padalyti pusiau. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma išlaikymo vaikams suma, yra pakankama, kad būtų visiškai užtikrinami vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui bei įvairiapusiam ugdymui ir lavinimui, tačiau kartu iš dalies sutiko ir su atsakovo motyvais, kad tėvams neišgalinti patenkinti visų vaikų poreikių, kai kurių jų reikia atsisakyti arba išlaidas jiems sumažinti. Teismo vertinimu, ieškovų tėvų per mėnesį gaunamos pajamos yra apylygės, tačiau, atsižvelgiant į tėvų nuosavybės teise turimą turtą, galimybę juo disponuoti, laikė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl yra pagrindas keisti vaikams priteisto išlaikymo dydį jį didinant.
Žemesnės instancijos teismas
6. Ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, įvertinęs šalių turimų išlaikytinių poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, argumentus dėl lėšų, kurios tam tikrais atvejais gali būti sutaupomos ir poreikiai gali būti kiek mažesni, teismas sprendė, kad yra pagrindas padidinti šalių vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 175 Eur per mėnesį sumos kiekvienam vaikui. Ieškovų atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsakovui teigiant, jog padidinus išlaikymo dydį, jis nebemokės už vyresniojo sūnaus futbolo treniruotes ir kitas su jomis susijusias išlaidas, teismas turėtų išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ir priteisti didesnio dydžio išlaikymą vaikams, nei ieškovai prašė. Tačiau teismas sprendė, jog viršyti pareikštus reikalavimus šiuo metu nėra jokio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovų I. Z. ir S. Z. įstatyminė atstovė A. Z. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą – padidinti priteistą išlaikymą nuo 175 iki 200 Eur sumos kiekvienam vaikui per mėnesį, o teismui nesutinkant su apeliacinio skundo argumentais, peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti tenkinamas ar teismo sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. Išvadą byloje teikianti institucija konstatavo, kad per laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo 2012 metais iki dabar padidėjo vaikų išlaidos, išaugo prekių bei paslaugų kainos ir priteistas išlaikymo dydis yra per mažas. Be to, vaikai turi specialių poreikių, reikalingas papildomas gydymas. Tiek išvadą teikianti institucija, tiek teismas pripažino, kad ieškovų mama smulkiai detalizavo vaikų poreikius ir viena juos patenkinti negali.
1.2. Į įstatyminės atstovės nurodytą vienam vaikui tenkančią būtiniausiems poreikiams per mėnesį patenkinti sumą neįskaičiuotos vyresniojo sūnaus futbolo treniruočių išlaidos, kurių didesniąją dalį iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo apmokėdavo atsakovas. Tačiau paskutiniu metu su vaiko futbolo treniruotėmis susijusios išlaidos vis dažniau tenka vien mamai. Atsakovas jau teismo posėdyje nurodė, kad padidinus išlaikymo dydį, nebemokės už vyresniojo sūnaus futbolo treniruotes ir kitas su jomis susijusias išlaidas, o po teismo sprendimo priėmimo SMS žinute patvirtino, kad nemokės už treniruotes, stovyklą, nevežios ir visiškai nieko daugiau nedarys, kas susiję su vaikais. Kadangi atsakovas nebevykdo savo anksčiau prisiimtų ir dalinai vykdytų pareigų, mama jau dabar patiria didesnes išlaidas, negu buvo paskaičiavusi ir nurodžiusi teikiant ieškinį teismui, o atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad futbolo treniruotėms ir varžyboms išleidžia kas mėnesį iki 150 Eur.
1.3. Mamai tenka vienai rūpintis vaikų kambario įrengimu, interjeru, būtinų baldų įsigijimu, pastatymu, jų priežiūra ir remontu, patalynės, užvalkalų jai įsigijimu ir panašiai, kas nėra įskaičiuota į nurodytą vienam vaikui tenkančią būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingą minimalią pinigų sumą per mėnesį. Be to, mamai, gyvenančiai kartu su vaikais, ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Teismas nustatė, kad atsakovas su sūnumis bendrauja retai, todėl praktiškai vienai mamai tenka pareiga rūpintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, vaikų priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinat, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus.
1.5. Iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas keletą kartų yra pervedęs mažesnį išlaikymą negu buvo priteista teismo sprendimu ir iki šiol nėra sumokėjęs. Papildomai prie vaikų išlaikymo per visus šiuos metus prisidėjo tik keletą kartų. Taip pat neindeksuoja išlaikymo sumų Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas nėra geranoriškas ir supratingas, vengia bendrauti, ignoruoja siunčiamas žinutes, nedalyvauja sprendžiant iškylančius vaikų priežiūros, ugdymo, auklėjimo klausimus, nesilaiko pažadų, esant būtinybei prisidėti ir kuris laikas jau nebeprisideda papildomai finansiškai.
1.6. Teismas sprendė, kad ieškinys iš esmės yra visiškai pagrįstas ir iš dalies tenkintas tik atsižvelgus į atsakovo galimybes, tačiau dėl ribotų atsakovo galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymą teismas nepasisakė.
1.7. Ieškinyje apskaičiuota ir nurodyta vienam vaikui tik būtiniausiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga pinigų suma 404 Eur, todėl išlaikymo pareigą, esant atsakovo geresnei turtinei padėčiai, prašoma bent padalyti pusiau, priteisiant minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalingą 200 Eur sumą kiekvienam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą (padidinimą), ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu šalių nepilnamečiams vaikams I. Z. ir S. Z. priteistas išlaikymas yra nepakankamas jų poreikiams tenkinti (vaikų poreikiai yra padidėję), ieškinį tenkino iš dalies ir padidino atsakovo R. Z. teikiamą išlaikymą iki 175 Eur per mėnesį sumos kiekvienam vaikui.
11. Apeliantė (ieškovų I. Z. ir S. Z. įstatyminė atstovė) A. Z., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su vaikų poreikiais, neįvertino jų pragyvenimui skiriamų išlaidų, atsakovo turtinės padėties ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Dėl nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimo
12. Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, visų pirma, turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo R. Z. išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. Z. ir S. Z. periodinėmis išmokomis po 175 Eur per mėnesį. Tačiau apeliantė ieškovų I. Z. ir S. Z. įstatyminė atstovė A. Z. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingas lėšas bei jų dydį ir nepagrįstai konstatavo, kad šalių vaikų būtiniems poreikiams patenkinti pakankama suma yra 350 Eur per mėnesį (kiekvienam vaikui).
15. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
16. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
17. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo R. Z. išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius apeliantės (motinos) ir atsakovo (tėvo) turtinę padėtį, taip pat vaikų poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir turimą turtą (ieškovė gauna apie 800 Eur pajamų, nuosavybės teise turi butą, atsakovo pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 887 Eur, turi butą ir ½ dalį žemės sklypo su namo pamatais, transporto priemonę), atsižvelgęs į vaikų amžių (12 ir 14 metų), į tai, kad jie turi specialiųjų poreikių (šalių sūnui S. Z. diagnozuota alerginė sloga, jam išrašyti akiniai, sūnui I. Z. diagnozuotas akių pasilpimas, akiniai neišrašyti, bet būtinas stebėjimas), konstatavo, jog vaikų išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti kiekvienam vaikui po 350 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Tokia išlaikymo suma, teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra visiškai pakankama vaikų išlaikymui.
18. Nors ieškovų I. Z. ir S. Z. įstatyminė atstovė A. Z. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 404 Eur suma (tam pagrįsti ieškovė pateikė vieno mėnesio vaiko poreikių paskaičiavimus (suvestinę), pirkimo kvitus, medicininių dokumentų išrašus, duomenis apie vaistų kainas), tačiau visos minėtos sumos reikalingumo būtinų vaikų poreikių patenkinimui ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės byloje pateikti pirkimo kvitai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaikų poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar konkrečios maisto ir pramoninės prekės (ir kurios) buvo pirktos būtent šalių nepilnamečiams vaikams ir kas už šias prekes atsiskaitė, o kai kuriuose kvituose apskritai neatsispindi pirktų prekių pobūdis (nurodyta tik pirkinio kaina). Be to, neracionalu būtų manyti, jog apskaičiavus per mėnesį sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaikų poreikiai, kadangi tai būtų tik momentinis vertinimas, t. y. kai kurios prekės yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos kas mėnesį (pvz., higienos ir švaros prekės, vaistai, pratybų ir užduočių sąsiuviniai ir pan.). Minėtų prekių turėtų užtekti ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.
19. Be to, ieškovės apskaičiuotų išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį suma netiksli (užaukštinta) dar ir dėl to, kad kai kurios iš ieškovės nurodomų išlaidų vaikų išlaikymui poreikių lentelėje kartojasi/nurodomos po keletą kartų skirtingose eilutėse, taip nepagrįstai padidinant per mėnesį vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų dydį (pvz., išlaidos poilsiui/pramogoms/ekskursijoms/ renginiams yra priskirtos tiek prie mokyklos lankymo išlaidų, tiek prie poilsio poreikių ir pramogų tenkinimo išlaidų, tiek prie kitų išlaidų). Išlaidos mokyklos reikmėms nurodytos 450 Eur mokslo metams (9 mokslo mėnesiams), tačiau paskaičiuotos visiems metams, t. y. 12 mėnesių, po 50 Eur, o turėtų būti 37,50 Eur (450 Eur/12 mėn.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat abejotina, ar ieškovė kiekvieną mėnesį šalių nepilnamečiams vaikams perka aprangą ir avalynę net už 83 Eur (55 Eur + 28 Eur). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pažymėjo, kad šalių vaikams esant tos pačios lyties ir nedidelio amžiaus skirtumo yra galimas kai kurių daiktų ar rūbų, avalynės perimamumas ir išlaidų tokiu būdu sutaupymas. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog kiekvienam vaikui būtinas 404 Eur išlaikymas per mėnesį, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šalių kiekvienam vaikui pakanka po 350 Eur sumos per mėnesį.
20. Apeliantė (ieškovų įstatyminė atstovė), grįsdama skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą, apeliaciniame skunde nurodo, kad į prašomą priteisti vienam vaikui reikalingą būtiniausiems minimaliems poreikiams per mėnesį patenkinti sumą nėra įskaičiuotos vyresniojo sūnaus futbolo treniruočių išlaidos, kurių didesniąją dalį iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo apmokėdavo atsakovas, tačiau po teismo sprendimo priėmimo šio prisiimto įsipareigojimo nebevykdo, todėl apeliantė dabar patiria didesnes išlaidas, nei buvo paskaičiavusi ir nurodžiusi teikiant ieškinį teismui.
21. Sutiktina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog užsiėmimų/būrelių lankymas yra neabejotinai susijęs su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis, todėl jie turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, t. y. tėvams turint finansines galimybes, jie gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų ugdymo, lavinimo ir apmokėti didesnes užsiėmimų/būrelių lankymo išlaidas, o tokių galimybių neturint, turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys papildomi užsiėmimai/būreliai. Šiuo atveju iš byloje esančios 2017 m. gruodžio 7 d. Marijampolės futbolo centro pažymos matyti, kad šalių sūnaus I. Z. lankomų futbolo treniruočių mokestis 2017 metais už 9 mėnesius iš viso sudarė 45 Eur sumą (5 Eur/mėn.). Pagal 2017 m. gruodžio 15 d. Marijampolės futbolo centro trenerio M. B. rašto duomenis šalių sūnus I. Z. 2014, 2015 ir 2016 metais dalyvavo trejose vasaros futbolo stovyklose (1 stovykla – 100 Eur), 2014-2017 metais dalyvavo apie 15 turnyrų, kuriuose dalyvio mokestis yra 10-15 Eur. Kitų duomenų, susijusių su tėvų patiriamomis išlaidomis futbolo treniruotėms, nepateikta. Taigi iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad išlaidos, susijusios su šalių sūnaus I. Z. lankomomis futbolo treniruotėmis, per mėnesį sudaro apie 17 Eur sumą (45 Eur + 100 Eur + 60 Eur)/12 mėn.). Šios išlaidos gali būti priskirtinos tiek prie apeliantės pateiktoje vaikų poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodytų išlaidų poilsio ir pramogų poreikių tenkinimui, tiek prie kitų išlaidų. Tuo tarpu konkrečių išlaidų, susijusių su futbolo treniruotėms reikalingos aprangos ir avalynės, dydžiu per mėnesį byloje nėra pateikta, tačiau jos gali būti priskiriamos prie vaikų poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodytų išlaidų įprastai vaikų aprangai ir avalynei. Taigi, nors anksčiau didžiąją dalį išlaidų, susijusių su futbolo treniruotėmis, dengdavo atsakovas, tačiau teismo sprendimu padidinus iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį iki 175 Eur per mėnesį sumos, nėra pagrindo teigti, jog nebus patenkinti vaikų laisvalaikio, pramogų, pomėgių (užsiėmimų/būrelių) ir pan. poreikiai, t. y. šiems poreikiams patenkinti laikytina pakankama iš atsakovo priteista išlaikymo suma.
22. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad jai vienai tenka rūpintis vaikų kambario įrengimu, interjeru, būtinų baldų įsigijimu, pastatymu, jų priežiūra ir remontu, patalynės, užvalkalų jai įsigijimu ir pan., kas nėra įskaičiuota į nurodytą vienam vaikui tenkančią minimalią būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingą pinigų sumą per mėnesį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės pateiktoje vaikų poreikių paskaičiavimo lentelėje yra įtrauktos išlaidos baldams, patalynei, indams ir pan. (grafoje „kitos išlaidos“). Taigi šios išlaidos ir jų dydis buvo įvertinti priteisiant šalių nepilnamečiams vaikams reikalingą jų poreikiams patenkinti išlaikymą. Be to, pažymėtina, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tuo tarpu atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (pvz., vaiko kambario įrengimo, būtinų baldų ar kitų didesnių pirkinių įsigijimo ir pan.), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo (atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas papildomai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo nupirkdamas jiems kai kuriuos daiktus, aprangą, avalynę ir pan.). Tačiau tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų.
23. Be to, apeliantės teigimu, jai gyvenant kartu su vaikais ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinat, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad jai tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nereiškia, kad apeliantės turtinė padėtis dėl to tampa ženkliai blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams (perkelti didesnę išlaikymo naštą).
24. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, todėl jis turi galimybę teikti 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, o pirmosios instancijos teismas nepagrindė atsakovo galimybių ribotumo, tačiau tokie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, galimybę gauti didesnes pajamas ir kita. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo R. Z. teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 887 Eur sumą, jis turi butą ir ½ dalį žemės sklypo su namo pamatais, transporto priemonę. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis turi įsipareigojimų lizingo bendrovėms, prisideda prie mokesčių už būstą, kuriame gyvena kartu su tėvais, taip pat moka mokesčius už būstą, kuris jam priklauso nuosavybės teise, savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad atsakovas turi išlaidų maistui, aprangai, avalynei, transporto priemonės išlaikymui ir pan. Tuo tarpu ieškovė gauna apie 800 Eur pajamų, nuosavybės teise turi butą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra apylygė ir nėra pagrindo teigti, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai (esmingai) geresnė nei apeliantės, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti šalių nepilnamečiams vaikams nustatyto dydžio išlaikymą.
25. Apeliantės skundo argumentas, kad atsakovas keletą kartų yra pravedęs mažesnį išlaikymą negu buvo priteista teismo sprendimu ir iki šiol nėra sumokėjęs, taip pat neindeksuoja išlaikymo sumų Vyriausybės nustatyta tvarka, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apeliantė dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo turi teisę kreiptis į antstolį ir išieškoti įsiskolinimą priverstine tvarka.
26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos apibrėžtos CPK 320 straipsnio 1 dalyje – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
28. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taip pat nenustačius aukščiau minėtų apeliacinio skundo ribų peržengimo pagrindų, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti tenkinamas ar teismo sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
30. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl iš apeliantės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.