Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovams viešajai įstaigai ,,Atlanto“ futbolo klubui ir V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

22. Apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovo naudai priteista 10 450 Eur negrąžintos paskolos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir prašo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

24. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

25. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovą ir atsakovą V. L. siejo paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimais, kurių turinys iš esmės identiškas. Susitarimais V. L. patvirtino 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. gavęs iš A. S. 6 400 Eur, 2 300 Eur ir 1 750 Eur einamosioms „Atlanto“ futbolo klubo reikmėms už 2018 m. rugpjūčio mėnesį, taigi, iš viso 10 450 Eur. Taip pat byloje yra 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartis, kuria A. S. paskolino 10 450 Eur „Atlanto“ futbolo klubui, paskolos terminas iki 2018 m. spalio 31 d., ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartis, kuria A. S. paskolino 5 500 Eur „Atlanto“ futbolo klubui, paskolos terminas iki 2018 m. spalio 31 d.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimuose V. L. pasirašė ne kaip „Atlanto“ futbolo klubo vadovas, o kaip fizinis asmuo, todėl jam kyla prievolė atsakyti pagal susitarimus. Taip pat teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog pinigai galėjo būti suteikti kaip parama futbolo klubui, ir konstatavo, kad atsakovas, nesiėmęs veiksmų, kad susitarimai būtų sunaikinti, jeigu juose užfiksuotos pinigų sumos vėliau buvo įformintos 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartimi su futbolo klubu, pats turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes. Įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą ir išklausiusi pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. spalio 9 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. posėdžių garso įrašus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

27. CK 6. 870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

28. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. Praktikoje skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo, ką nepagrįstai nagrinėjamu atveju padarė pirmosios instancijos teismas. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2014, kuria suvienodinta nagrinėjamu klausimu formuojama kasacinio teismo praktika).

29. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad sau asmeniškai atsakovas pinigų iš ieškovo niekada nesiskolino. Priešingai, šalys pripažino ir liudytojai klubo buhalterė I. B. ir treneris A. B. parodė, jog 2018 m. rugpjūčio mėnesį „Atlanto“ futbolo klubo finansinė situacija buvo itin sudėtinga ir klubą ketino įsigyti ieškovas. Kaip matyti iš paties ieškovo paaiškinimų 2019 m. liepos 8 d. ir 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdžiuose, sužinojęs apie klubo finansinius sunkumus jis atvyko investuoti į klubą, tačiau pinigų klubui reikėjo skubiai, laukti finansinio audito nebuvo laiko, nes per tą laikotarpį klubas būtų bankrutavęs. Dėl to jis susitarė, kad duoda pinigus V. L. pasirašytinai, o vėliau, kai bus atliktas auditas, perduotos sumos bus įtrauktos į klubo pardavimo kainą ir tai nebus laikoma paskola, iki to laiko – paskola, ir be V. L. pasirašytų raštelių pinigų klubui neduodavo. Byloje taip pat nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad visi susitarimuose nurodyti pinigai buvo panaudoti išimtinai klubo reikmėms ir žaidėjų atlyginimams mokėti ir pats ieškovas mokėdavo pinigus žaidėjams ir darbuotojams. Liudytoja klubo buhalterė I. B. parodė, jog ieškovas arba jo agentas atveždavo grynuosius pinigus, padėdavo ant stalo, viskas vyko būstinėje, oficialiai, dalyvaujant jai, ieškovui ir atsakovui, žaidėjai būdavo kviečiami po vieną, jiems būdavo sumokami pinigai, kuriuos gavę žaidėjai pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose, viskas vykdavo tą pačią dieną. Tokias pačias aplinkybes paaiškino ir ieškovas bei parodė liudytojas buvęs klubo treneris A. B.. Liudytoja I. B. taip pat parodė, kad iš viso ieškovas klubui davė apie 15 000 Eur, ji žinojusi, kad V. L. pasirašydavo šioje byloje aptariamus susitarimus, kuriais patvirtindavo gavęs iš ieškovo pinigus. Liudytoja parodė įspėjusi atsakovą, kad jo pasirašomi susitarimai netinkami jai buhalteriškai pagrįsti gaunamas sumas, dėl to iš A. S. gautų pinigų negalėjo įtraukti į „Atlanto“ futbolo klubo apskaitą, prašė ieškovo ir atsakovo sudaryti sutartį, tačiau ieškovas delsė, ne kartą kartojo, kad dar nėra apsisprendęs, ar įformins duodamus pinigus kaip paramą klubui, ar įrašys į klubo pirkimo–pardavimo sutartį ir įtrauks juos į klubo kainą, sakė palaukti, jo teisininkai viską vėliau sutvarkys. Be to, liudytoja parodė įspėjusi, kad pagal susitarimų tekstą „Atlanto“ futbolo klubas nieko neskolingas ieškovui, jis atsakė tai suprantantis. Pažymėtina, jog pats ieškovas tiek 2019 m. liepos 8 d. teismo posėdyje nagrinėjant jo ieškinį futbolo klubui, tiek 2019 m. spalio 9 d. posėdyje nagrinėjant sujungtas bylas, nurodė, jog neskirstė pinigų į paskolintus V. L. ir į paskolintus „Atlanto“ futbolo klubui, nes visi pinigai buvo naudojami klubo reikmėms ir jam nesvarbu, kuris atsakovas grąžins jam pinigus.

30. Pažymėtina ir tai, jog vertinant 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimų turinį negalima daryti neginčijamos išvados, kad jais susitarta būtent dėl paskolos teisinių santykių. Susitarimais užfiksuotas tik pinigų perdavimo faktas, kurio šalys ir neginčija, tačiau tai savaime nereiškia, kad pinigai buvo būtent paskolinti. Priešingai, susitarimuose nėra nurodyta, kad pinigai skolinami, ir nėra pinigų gavėjo (atsakovo) įsipareigojimo juos grąžinti, t. y. šiuo atveju nėra vieno iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymo elementų – įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat sumą (CK 6.870, 6.873 straipsniai). Dėl to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad, susitarimuose nesusitarus dėl paskolos grąžinimo termino, laikytina, jog sutartis sudaryta iki pareikalavimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo paaiškinimus, jog pinigai buvo perduoti nesitariant, kad juos reikės grąžinti, laikė deklaratyviais, nepagrįstais jokiais įrodymais, nes iš aptartų liudytojos I. B. ir paties ieškovo paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovas, perduodamas pinigus, iš tikrųjų nebuvo apsisprendęs, ar juos skolina, juo labiau nebuvo kalbos apie tai, kad skolina asmeniškai V. L., nes pats nurodė: „Vėliau susėsim prie derybų stalo ir susitarsim.“ Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vieną iš paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko – pinigų perdavimą, tačiau neatsižvelgė į antrąjį – kitos šalies įsipareigojimą grąžinti skolą. Pažymėtina, jog šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis), kuris nagrinėjamu atveju apsiribojo tik pinigų perdavimo fakto, kurio atsakovas ir neginčijo, įrodinėjimu.

31. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo elgesio atitiktį protingumo ir sąžiningumo principams, šių standartų nepagrįstai netaikė vertindamas ieškovo elgesį. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, jos nesilaikius pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį sandoris negalioja. Ieškovas patvirtino, kad duodamas pinigus konsultuodavosi su advokatu, tačiau, nors 2018 m. rugpjūčio 1 d. susitarime nurodyta, jog perduota grynųjų pinigų suma yra 6 400 Eur, šis sandoris nėra patvirtintas notaro, taigi, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, kaip paskolos sutartis jis negalioja. Pagal 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimais V. L. patvirtino gavęs iš A. S. 2 300 Eur ir 1 750 Eur, tačiau neįsipareigojo jų grąžinti ir nė viena iš šalių susitarimuose nenurodė, kad pinigai skolinami. Ieškovas, kaip protingas ir apdairus asmuo, besirūpinantis savo interesų apsauga ir skolinantis nemažas pinigų sumas, turėjo pasirūpinti, kad būtų sudarytos tinkamos formos ir turinio paskolos sutartys, t. y. kad jose būtų aptarti būtinieji paskolos sutarties elementai, jeigu ieškovo valia iš tikrųjų buvo V. L. asmeniškai paskolinti pinigus, tačiau to nepadaręs taip pat turi prisiimti savo elgesio neigiamas pasekmes.

32. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsti atsakovo V. L. argumentai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimuose nurodytos jo iš ieškovo gautos pinigų sumos, iš viso 10 450 Eur, vėliau buvo įformintos 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartimi kaip ieškovo 10 450 Eur paskola VšĮ „Atlanto“ futbolo klubui. Ieškovas 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl yra šių sumų sutaptis, negalėjo nurodyti, kiek kartų, kokią tiksliai sumą ir kada paskolino, davė prieštaringus paaiškinimus apie paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes, teigė, jog pasirašė jas pinigų perdavimo dieną, vėliau tas pačias aplinkybes aiškino priešingai, t. y. kad sutartis pasirašė vėliau, o pinigus davė anksčiau ir ne vieną kartą, nors 2019 m. liepos 8 d. teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, jog paskolino „Atlanto“ futbolo klubui 15 950 Eur, kaip nurodyta 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartyse, pinigus buvo davęs anksčiau per keletą kartų, ne visus iš karto, daugiau jokių paskolų nebuvo, ir, kaip minėta, nurodė neskirstęs pinigų į skolinamus V. L. ir futbolo klubui, nes jo tikslas buvo investuoti į klubą, kurį ketino įsigyti.

33. Vertinant faktines bylos aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovas ketino įsigyti „Atlanto“ futbolo klubą ir į jį investuoti, tačiau iki bus atliktas auditas pinigus davė tik V. L. patvirtinus jų gavimą, o nepavykus įsigyti klubo pradėjo reikalauti sudaryti paskolos sutartis, sutampant susitarimų ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties sumai, nesant abejonių dėl aplinkybės, kad asmeniškai V. L. pinigai nebuvo skolinami ir buvo panaudoti išimtinai klubo reikmėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartimi nurodyta „Atlanto“ futbolo klubui paskolinta 10 450 Eur suma yra ta pati 10 450 Eur suma, kurią 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimais V. L. patvirtino gavęs iš ieškovo klubo reikmėms už 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Tokią išvadą patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, elektroninis susirašinėjimas bei liudytojų paaiškinimų visuma. Pats ieškovas paaiškino pinigus perdavęs per tris kartus, paaiškino duodavęs pinigus anksčiau, o įformindavęs vėliau, nurodė pirmą kartą klubui davęs apie 6 000 Eur, tokia suma (6 400 Eur) užfiksuota ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. susitarime, tokio dydžio sumą, ieškovo paskolintą klubui, nurodė ir liudytojas treneris A. B., taip pat parodęs, jog buvo pasirašytas kažkoks raštelis, kad A. S. skolina pinigus klubui. Liudytoja I. B. taip pat parodė, kad susitarimuose nurodyti pinigai daug vėliau buvo įforminti paskolos sutartimis, visų A. S. duotų pinigų, iš viso apie 15 000 Eur, išleidimas pagrįstas išlaidų orderiais, daugiau jokių pinigų kasoje ir banko sąskaitoje nebuvo. Liudytoja parodė ne kartą reikalavusi paskolos sutarties, nes be jos gautų pinigų negalėjo įtraukti į apskaitą, tačiau ieškovas iš pradžių liepęs palaukti, kol jo teisininkai viską sutvarkys, maždaug nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio dingo, su juo nebepavyko susisiekti, elektroniniu paštu jam ne kartą buvo siunčiamos paskolos sutartys su V. L. parašais, tačiau ieškovas į laiškus neatsakė ir sutarčių nepasirašė, liudytoja parodė sutartis su ieškovo parašais pamačiusi tik teisme. Liudytoja parodė, jog 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. sausį vyko trys „Atlanto“ futbolo klubo finansiniai ir veiklos auditai, nacionalinis ir UEFA, tačiau nei tuo metu, nei pasikeitus savininkams, su kuriais ji dar dirbo apie 3 mėnesius iki 2019 m. balandžio mėn., paskolos sutarčių su A. S. parašais nesulaukė, todėl ir negalėjo jų įtraukti į apskaitą. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog iš ieškovo gauti pinigai nebuvo įtraukti į futbolo klubo apskaitą, savaime nereiškia, kad pinigai paskolinti ne klubui, o V. L. ar kad susitarimuose ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos yra ne tos pačios sumos. Nors ieškovas teigė, kad buhalterė buvo pikta, nes jai tuo metu nebuvo mokamas atlyginimas, dėl to galėjo turėti dokumentus, tačiau nedirbti, jo teiginius paneigia faktas, kad buhalterė dirbo pasikeitus savininkams dar apie tris mėnesius, ir atsakovo paaiškinimai, jog iki išėjimo iš klubo, maždaug 2019 m. vasario mėn., sutarčių su ieškovo parašais klube nebuvo, apie situaciją jis informavo naujuosius savininkus. Ieškovo teiginius, kad sutartys pasirašytos tomis dienomis, kurios jose nurodytos, paneigia ir UAB „Auditorių biuras“ 2019 m. balandžio 29 d. raštas, kuriame nurodyta, jog atliekant klubo 2018 m. auditą, 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartys pateiktos nebuvo ir apskaitoje neužfiksuotos ūkinės operacijos, kad ieškovas suteikė klubui 10 450 Eur ir 5 500 Eur paskolas. Iš elektroninio susirašinėjimo taip pat matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. dar buvo derinamos 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties sąlygos, siųsta sutartis ir pinigų priėmimo–perdavimo aktas tik su V. L. parašais su prierašu, kad laukiamas A. S. parašas, be to, iš susirašinėjimo matyti, jog „Atlanto“ futbolo klubas nesutiko pasirašyti paskolos sutarties dėl 12 000 Eur, nurodė iš tikrųjų gavęs 10 450 Eur, todėl tokia suma ir turi būti nurodyta sutartyje. Daugiau jokių paskolų nei klubui, nei V. L. elektroniniuose laiškuose nėra paminėta.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimuose nurodytos V. L. iš ieškovo gautos pinigų sumos, iš viso 10 450 Eur, vėliau buvo įformintos 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartimi kaip ieškovo 10 450 Eur paskola VšĮ „Atlanto“ futbolo klubui, iš kurio ši suma, taip pat 5 500 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartį yra priteista ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokią išvadą pagrindžia ir paties ieškovo veiksmai, t. y. 2019 m. balandžio 5 d. jis pareiškė ieškinį VšĮ „Atlanto“ futbolo klubui, 2019 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas, tačiau, atsakovui klubui 2019 m. balandžio 29 d. pareiškus prieštaravimus, ieškovas 2019 m. gegužės 8 d. pareiškė ieškinį ir atsakovui V. L.

35. Teismas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus vertina ne formaliai, o logiškai. Teismo sprendimu ieškovui iš „Atlanto“ futbolo klubo yra priteista skola pagal paskolos sutartis, į kuriomis paskolintą sumą įeina ir aptartuose V. L. pasirašytuose susitarimuose nurodytos sumos, ši sprendimo dalis nėra ginčijama. Nėra teisinio pagrindo antrą kartą tą pačią sumą ieškovui priteisti iš atsakovo V. L. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio dalies atsakovui V. L. patenkinimas šioje byloje prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), sudarytų sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir vertino įrodymus, nevertino rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų visumos, nepaneigė prieštaringų bylos aplinkybių ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą ginčijamą sprendimo dalį, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atsakovui V. L. atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir plačiau dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atmetus ieškinį, iš ieškovo A. S. atsakovui V. L. priteistinas 2 200 Eur patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Įvertinus teiktų procesinių dokumentų kiekį, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo advokatas, laiką, konstatuotina, kad ši suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių.

37. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas patenkintas, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas sumokėjo 235 Eur žyminį mokestį, todėl iš ieškovo jam priteistinas 235 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimas. Kitų duomenų apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą atsakovas nepateikė.

38. Atsakovė VšĮ „Atlanto“ futbolo klubas duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme taip pat nepateikė, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo nenagrinėtinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. L. priteista 10 450 Eur skola, 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovui V. L. atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S. (A. S.) atsakovo V. L. naudai 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. S. (A. S.) atsakovo V. L. naudai 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.