Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, Ingridai Jušenkienei, Joanai Runelienei, Salomėjai Paulauskienei, Vitai Girdvainienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) ir V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau –VšĮ) (duomenys neskelbtini) 15950 Eur negrąžintos paskolos, 247,23 Eur delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 16197,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas ir atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino 10450 Eur. Pinigai atsakovės atstovui direktoriui V. L. perduoti 2018 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo - perdavimo aktu. Suėjus sutarties 1.3 punkte numatytam paskolos grąžinimo terminui – 2018 m. spalio 31 d. - atsakovė paskolos negrąžino. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas ir atsakovė sudarė antrą paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino 5500 Eur. Pinigai atsakovės atstovui direktoriui V. L. perduoti 2018 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo - perdavimo aktu. Suėjus sutarties 1.3 punkte numatytam paskolos grąžinimo terminui – 2018 m. spalio 31 d. - atsakovė paskolos negrąžino. Pažymėjo, kad ieškovas paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė - pinigus perdavė, tačiau atsakovė savo pareigos grąžinti 15950 Eur iki šalių nustatyto termino neįvykdė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 8 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo patenkino ieškovo reikalavimus ir nurodė atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.

Atsakovė 2019 m. balandžio 29 d. pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. balandžio 8 d. preliminaraus teismo sprendimo, prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5074-1067/2019 ir ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Nurodė, jog ieškovas savo ieškinio reikalavimus kildina iš niekinių sandorių, t. y. iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutarčių, kurių pagrindu atsakovės direktoriui V. L. grynais perdavė atitinkamai 10450 Eur ir 5500 Eur sumas, ir kurios, kaip nurodė ieškovas, nebuvo jam grąžintos. Pažymėjo, kad paskolos suma pagal abi sutartis viršijo 3000 Eur, paskola pagal abi paskolos sutartis buvo perduota grynaisiais pinigais. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.871 straipsniu, toks paskolos sandoris privalėjo būti notarinės formos. Tuo tarpu byloje pateiktos paskolos sutartys nepatvirtintos notaro, todėl mano, kad jos neatitinka CK 6.871 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sandorio formai keliamų reikalavimų, dėl to kyla CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nurodo, kad nepaisant to, kad paskolos sutartys, pagal kurias yra grindžiamas ieškinio reikalavimas, yra niekinės, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo įvertinti, ar paskoliniai teisiniai santykiai faktiškai ir realiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovės, ar atsakovė tokią paskolą yra gavusi apskritai, ar atsakovei kyla prievolė pagal minėtas paskolos sutartis. Paaiškina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog paskola, kaip grynųjų pinigų finansinė operacija, atsispindėtų atitinkamuose buhalteriniuose dokumentuose, būtų įtraukta į atsakovės apskaitą, iš kurios matytųsi, jog ieškovas iš tiesų perdavė pinigus atsakovei pagal paskolų sutartis, o atsakovė iš tikrųjų gavo paskolos sutartyse nurodytas pinigų sumas ir jai kyla prievolė minėtas sumas grąžinti ieškovui. Pažymėjo tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo atliekamas finansinis auditas už 2018 metus. Auditą atliko uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auditorių biuras“. Kaip matyti iš auditą atlikusios UAB „Auditorių biuras“ pažymos, jokios finansinės operacijos dėl paskolos sumų 10450 Eur ir 5500 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir piliečio A. S., klubo buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo užfiksuotos. O tai reiškia, jog jokios paskolos iš ieškovo atsakovė nėra gavusi. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, mano, kad atsakovei nekyla jokia prievolė ir sutartinė atsakomybė atsakyti pagal 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartis, dėl ko ieškinys atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovas 2019 m. liepos 3 d. pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. gegužės 9 d. preliminaraus teismo sprendimo, prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6341-512/2019 ir priteisti iš ieškovo A. S. bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir atsakovo V. L. išlaidas, susijusias su atstovo paslaugų apmokėjimu. Nurodė, kad atsakovas nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadovas. Ieškovas 2018 m. vasarą siekė tapti klubo dalininku, todėl sutiko padėti su finansiniais sunkumais susidūrusiam VšĮ (duomenys neskelbtini). Ieškovui netapus VšĮ (duomenys neskelbtini) dalininku, ieškovo iniciatyva ir reikalavimu 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis, kuria ieškovas paskolino VšĮ (duomenys neskelbtini) 10450 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. - 5500 Eur. Ieškovas, pasirašius 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, įsipareigojo anksčiau su atsakovu pasirašytus 2018 m. rugpjūčio 1 d., rugpjūčio 2 d. ir rugpjūčio 13 d. skolos raštelius sunaikinti, tačiau akivaizdu to nepadarė, todėl elgiasi nesąžiningai. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti susitarimai su atsakovu ne tik neatitinka paskolos sutarčiai keliamų minimalių formos reikalavimų, bet ir jo turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo, nes susitarimuose naudojamos sąvokos nėra būdingos paskolos sutarčiai, paskolos davėjas (ieškovas) nenurodė, kad skolina (esamuoju laiku) pinigus paskolos gavėjui ar gavėjams (atsakovui ar VšĮ (duomenys neskelbtini)), o paskolos gavėjai apskritai nenurodyti. Nėra įsipareigojimo grąžinti pinigus, nesitarta dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio, nors ieškovas įrodinėja palūkanų mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą apskritai nėra užfiksuotas – nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ar VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujamas atsakovo, su ieškovu sudarė paskolos sutartį.

Ieškovas 2019 m. liepos 19 d. pateikė teismui atliepimą į atsakovo prieštaravimus. Nurodė, kad atsakovo prieštaravimuose nurodytos aplinkybės dėl paskolos sutarčių sunaikinimo nėra grindžiamos įrodymais, be to, ieškovas pareiškia, t. y. neginčija aplinkybės, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, o priešingo susitarimo nei žodžiu, nei raštu, nei jokia kita forma su atsakovu nebuvo sudaręs. Pažymėjo ir tai, kad susitarimais susitarta dėl tikslinės paskolos, t. y., pinigai skolinti atsakovui su tikslu, kad jis šiuos pinigus panaudotų VšĮ (duomenys neskelbtini) reikmėms. Ieškinio tenkinimui aplinkybė, buvo ar ne sudaryta paskolos sutartis, faktiškai nėra svarbi. Ieškovas nereikalauja palūkanų pagal paskolos sutartį, o tik perduotų pinigų. Taigi net teismui pripažinus, jog tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, jis vis tiek turėtų priteisti ieškovo perduotus pinigus kaip atsakovo be pagrindo įgytą turtą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6341-512/2019 nutarta sujungti civilinę bylą Nr. e2-6341-512/2019 su civiline byla Nr. e2-5074-1067/2019 į vieną bylą. Civilinei bylai suteikiant Nr. e2-5074-1067/2019 ir perduodant civilinę bylą toliau nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjai Justei Visakavičienei.

Atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimus pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl 2019 m. gegužės 9 d. preliminaraus sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-6341-512/2019 (dėl ieškovo ir atsakovo V. L. 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarytų susitarimų).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. L. VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (el. b. t. I, psl. 8-14, 23). Byloje pateikti duomenys, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovo ir atsakovo V. L. sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovas patvirtino, kad gavo iš ieškovo 6400 Eur einamoms VšĮ (duomenys neskelbtini) reikmėms už 2018 m. rugpjūčio mėn. (el. b. t. I, psl. 31). 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo V. L. sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovas patvirtino, kad gavo iš ieškovo 2300 Eur einamoms VšĮ (duomenys neskelbtini) reikmėms už 2018 m. rugpjūčio mėn. (el. b. t. I, psl. 32). 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarp ieškovo ir atsakovo V. L. sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovas patvirtino, kad gavo iš ieškovo 1750 Eur einamoms VšĮ (duomenys neskelbtini) reikmėms už 2018 m. rugpjūčio mėn. (el. b. t. I, psl. 33). 2019 m. balandžio 22 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą V. L., kad jis grąžintų ieškovui 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimais perduotą 10450 Eur paskolą iki 2019 m. gegužės 6 d. (el. b. t. I, psl. 34).

Byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovo ir atsakovo V. L. 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarytų susitarimų. Atsakovo nuomone, ieškovo pateikti susitarimai neatitinka paskolos sutarčiai keliamų minimalių formos reikalavimų, jų turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo, nes susitarimuose naudojamos sąvokos nėra būdingos paskolos sutarčiai, paskolos davėjas (ieškovas) nenurodė, kad skolina (esamuoju laiku) pinigus paskolos gavėjui ar gavėjams (atsakovui ar VšĮ (duomenys neskelbtini)), o paskolos gavėjai apskritai nenurodyti. Nėra įsipareigojimo grąžinti pinigus, nesitarta dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio, nors ieškovas įrodinėja palūkanų mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą apskritai nėra užfiksuotas – nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas asmeniškai su ieškovu sudarė paskolos sutartis. Atsakovas neneigia fakto, kad ieškovas davė pinigų VšĮ (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad pasirašyti pinigų gavimo rašteliai su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu įpareigoja atsakovą grąžinti nurodytas sumas. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad aiškiai skolino pinigus V. L. su tikslu, jog tie pinigai bus naudojami VšĮ (duomenys neskelbtini) reikmėms.

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalis numato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.

Paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintinos šios sąlygos: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.

Bendroji įrodinėjimo pareigos ginčuose, kylančiuose iš paskolos teisinių santykių, paskirstymo taisyklė: paskolos davėjas privalo įrodyti paskolos suteikimo, o paskolos gavėjas – jos grąžinimo faktą. Tik pareiškėjui įrodžius, jog paskola buvo suteikta, kyla procesinė paskolos gavėjo pareiga įrodyti paskolos grąžinimo faktą, kadangi, paskolos sutarčiai esant realinei, neįrodžius pinigų perdavimo fakto paskolos sutartis laikoma nesudaryta (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1976- 823/2017).

Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimais buvo perduotos piniginės lėšos VšĮ (duomenys neskelbtini) reikmėms. Šias aplinkybes teismo posėdžių metu patvirtino ir pats atsakovas V. L. Teismas nesutinka su atsakovo V. L. pozicija, kad susitarimai neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų, kadangi nenurodytas paskolos gavėjas. Iš minėtų susitarimų matyti, kad atsakovas V. L. patvirtina, jog gavo iš ieškovo A. S. 2018 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu - 6400 Eur, 2018 m. rugpjūčio 2 d. susitarimu - 2300 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimu - 1750 Eur. Pinigų davimo tikslas - einamoms VšĮ (duomenys neskelbtini) reikmėms už 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Iš minėtų susitarimų aiškiai galima matyti, kad paskolos gavėjas yra atsakovas V. L., kuriam ir perduotos piniginės lėšos, o paskolos paskirtis VšĮ (duomenys neskelbtini) reikmės. Iš 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimų turinio nustatyta, kad raštelius dėl pinigų gavimo pasirašė atsakovas V. L. kaip fizinis asmuo, o ne kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl atsakovui, o ne VšĮ (duomenys neskelbtini) kyla prievolė atsakyti pagal aukščiau paminėtus susitarimus.

Atsakovas nurodė, kad su ieškovu nebuvo tartasi dėl paskolos grąžinimo. Jo manymu, tai buvo ieškovo teikiama parama VšĮ (duomenys neskelbtini) klubui. Atsakovo teigimu susitarimai buvo pasirašomi kitu tikslu. Ieškovas norėjo tapti atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) dalininku ir tuo pačiu geranoriškai padėti su finansiniais sunkumais susidūrusiam klubui. Teismas su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi jie nėra paremti jokiais įrodymais. Nors byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo derinamas klausimas dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) įsigijimo, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pinigines lėšas atsakovui su tikslu jas panaudoti VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklai, perdavė neatlygintinai. Pažymėtina, kad nors susitarimuose neaptarta paskolos grąžinimo data, tačiau tai savaime nereiškia, jog atsakovo pareiga grąžinti susitarimais perduotas pinigines lėšas neegzistuoja. CK 6.873 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 22 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą V. L., kad jis grąžintų ieškovui 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimais perduotą 10450 Eur sumą iki 2019 m. gegužės 6 d. Atsakovo argumentai, kuriais nurodo, jog gautus iš ieškovo pinigus vertino, kaip paramą klubui, manė, kad jų nereikia grąžinti, vertintini, kaip nepagrįsti. Atskirai atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje gaunant finansinę neatlygintinę paramą, tokia finansinė pagalba buvo įforminama paramos sutartimis (el. b. t. II, psl. 48). Šiuo atveju ieškovas nesutinka, kad pinigai atsakovui buvo perduoti kaip parama VšĮ (duomenys neskelbtini). O pats atsakovas, kaip pinigų gavimo laikotarpiu ėjęs VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, ne kartą sudaręs paramos klubui sutartis, pinigų gavimo iš ieškovo raštelius sudaręs savo, o ne VšĮ (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo vardu, turėjo įvertinti, jog tokios formos skolos rašteliai neatspindi paramos klubui davimo fakto.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).

Vadovaujantis tarp šalių 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarytais susitarimais konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimais paskolino atsakovui 10450 Eur, kreipėsi į atsakovą su 2019 m. balandžio 2 d. pretenzija, reikalaudamas grąžinti paskolintus pinigus iki 2019 m. gegužės 6 d. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui yra padengtas. CK 6.189 straipsnio l dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę – grąžinti paskolą, todėl ieškinio reikalavimas dėl 10450 Eur skolos priteisimo iš atsakovo V. L. yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – šių procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019, 28, 29 punktai). Byloje, esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas savo prievolės ieškovui nėra įvykdęs dėl to, tenkintinas jo prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Esant paminėtų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad panaikinti ar pakeisti 2019 m. gegužės 9 d. priimtą preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6341-512/2019 nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarytų susitarimų ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos paskolos sutarties tapatumo.

Atsakovas V. L. tiek prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, tiek ir teismo posėdžių metu tvirtino, kad ieškovui perdavus pinigus buvo sudaryti 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimai. Vėliau, norint tinkamai įforminti susitarimus, tarp ieškovo ir atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartis. Atsakovo V. L. teigimu pasirašius 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį ieškovas įsipareigojo 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimus sunaikinti. Ieškovas su tokiais atsakovo teiginiais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas iš vis atsakovui perdavė apie 26000 Eur, dalį kaip fiziniam asmeniui klubo reikmėms, dalį kaip klubo direktoriui. Nurodė, kad aplinkybes, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimai ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartis nėra tapačios patvirtina – pasiskolinimo datos, paaiškinimai, jog klubui nebūtų pakakę tiek pinigų, kiek paskolinta pagal 2018 m. rugpjūčio 28 d ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartis, kadangi vien darbuotojų atlyginimams buvo reikalinga apie 30000 Eur – 35000 Eur suma per mėnesį. Kitų gautų pajamų nebuvo užfiksuota, klubo įsiskolinimai žaidėjams ir kitiems kreditoriams 2018 metų rugpjūtį buvo dideli, be ieškovo suteiktų pinigų, klubas nebūtų galėjęs išlikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga), yra nurodęs, kad, įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie reikšmingas bylos aplinkybes, įvertinimą bei argumentus, kuriais remdamasis atmetė kuriuos nors įrodymus, prieštaraujančius toms išvadoms.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo ir atsakovo nuomonės dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarytų susitarimų ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties tapatumo kardinaliai išsiskyrė, dėl ko teismas vertindamas aplinkybes ar 2018 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta paskolos sutartis iš esmės apima 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarytus susitarimus, vadovavosi byloje pateiktais šalių įrodymais, bei liudytojų paaiškinimais.

Teismo vertinimu labiau tikėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) neapima 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarytų susitarimų tarp ieškovo ir atsakovo V. L. Visų pirma, iš byloje pateiktos kasos knygos matyti, kad atsakovas V. L. 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) suteikė 2800 Eur paskolą, 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 2500 Eur paskolą ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. - 2000 Eur paskolą (el. b. t. I, psl. 139-141, IV t., psl. 64, 67, 69). Viso 7200 Eur. Atsakovo paskolos atsakovei suteiktos laikotarpiu kai buvo sudaromi jo ir ieškovo 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimai. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis skolindavo ir nurodytomis datomis skolino savo asmenines lėšas klubui, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo ir nedetalizavo iš kur tokios pajamos buvo gautos, dėl ko labiau tikėtina, kad susitarimais gautos pajamos iš ieškovo atsakovo vardu galėjo būti įnešamos į atsakovės kasą, kaip V. L. paskola atsakovei. Antra, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 28 d., bei 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos paskolos sutartys nebuvo įtrauktos į atsakovės kasą. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoja apklausta atsakovės buvusi vyriausioji buhalterė I. B., kuri buhalterės pareigas ėjo iki 2019 m. balandžio mėn. Trečia, liudytojos parodymais nustatyta, kad vien darbuotojų algoms klubui per mėnesį reikėdavo apie 35000 Eur. 2018 m. vasarą kitų rėmėjų nebuvo užfiksuota, ką iš esmės patvirtino atsakovės į bylą pateikti buhalteriniai dokumentai bei liudytojos I. B. paaiškinimai.

Pažymėtina ir tai, kad iš esmės atsakovo argumentai yra paremti tik atsakovo paaiškinimais, tačiau byloje esantys duomenys, o būtent jo vardu pasirašyti susitarimai, atsakovės vardu pasirašytos paskolos sutartys, įmonės kasos duomenys, liudytojos paaiškinimai, atsakovo asmeninių pinigų įnešimas, kurių jis nepagrindė, leidžia teismui daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog buvo sudaryti ir 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimai ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartis, kurių pagrindu atsakovui kaip fiziniam asmeniui buvo perduota 10450 Eur ir atsakovei, atstovaujamai direktoriaus V. L., perduota 10450 Eur – viso klubo reikmėms per atsakovą kaip paskolos klubui davėją ir iš ieškovo klubui tiesiogiai gauta 20900 Eur bei pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutartį dar 5500 Eur.

Teismas, vertindamas atsakovo elgesį, atsižvelgia ir į protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Bylos duomenimis atsakovas ėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 28 d., taip pat buvo jos dalininku. Tai, kad atsakovas nuolat sudarinėjo sandorius, iš dalies patvirtina ir jo bei liudytojos teikti paaiškinimai. Tuo pačiu teigiant, kad ieškovas pinigus paskolino investavimo į verslą tikslu, siekiant atgaivinti atsakovės veiklą, bei perimti jos valdymą, šios aplinkybės lemia tai, kad atsakovui yra keliami didesni atidumo standartai, sudarinėjant sandorius ar vykdant iš jo kylančius įsipareigojimus. Atsakovas, susitarimais pasiskolinęs ar perėmęs iš ieškovo pakankamai didelę sumą pinigų, nesiėmė priemonių, kad pinigų perdavimo faktas būtų tinkamai įformintas, taip pat nesiėmė priemonių, kad minėti susitarimai būtų sunaikinti, jeigu atsakovo manymu jie buvo keičiami kitokiu susitarimo įforminimu. Tokių veiksmų neatlikęs atsakovas, kaip jis teigė, pasitikėjęs ieškovo žodžiu, turi prisiimti visą dėl to kylančią riziką bei galimas neigiamas pasekmes dėl aukščiau paminėtų susitarimų vykdymo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, o būtent rašytiniai susitarimai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo gavo 10450 Eur sumą kaip fizinis asmuo. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, kad iš esmės 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. susitarimais ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartimi perduoti 10450 Eur pinigai yra įforminti dvejais skirtingais susitarimais, dėl tos pačios sumos.

Dėl 2019 m. balandžio 8 d. preliminaraus sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-5074-1067/2019 (dėl ieškovo ir atsakovės VšĮ „Atlanto“ futbolo klubo 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytų paskolos sutarčių).

2018 m. rugpjūčio 28 d. tarp ieškovo A. S. ir atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. L. sudaryta paskolos sutartis dėl 10450 Eur paskolos atsakovei suteikimo (el. b. t. I, psl. 3). Šalių sutarimu numatytas paskolos grąžinimo terminas iki 2018 m. spalio 31 d. Minėtos sutarties pagrindu 2018 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo - perdavimo aktu atsakovei perduota 10450 Eur paskola (el. b. t. I, psl. 4). 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovo A. S. ir atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. L. sudaryta paskolos sutartis dėl 5500 Eur paskolos atsakovei suteikimo (el. b. t. I, psl. 5). Šalių sutarimu numatytas paskolos grąžinimo terminas iki 2018 m. spalio 31 d. Minėtos sutarties pagrindu 2018 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo - perdavimo aktu atsakovei perduota 5500 Eur paskola (el. b. t. I, psl. 6). Vadovaujantis minėtų paskolos sutarčių pagrindu ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 15950 Eur skolos.

Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus kildina iš niekinių sandorių, t. y. iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutarčių, kurių pagrindu atsakovės direktoriui V. L. grynais perdavė atitinkamai 10450 Eur ir 5500 Eur sumą, ir kurie, kaip nurodė ieškovas, nebuvo jam grąžinti. Pažymėjo, kad paskolos suma pagal abi sutartis viršijo 3000 Eur, paskola pagal abi paskolos sutartis buvo perduota grynaisiais pinigais. Sutinkamai su CK 6.871 straipsniu, toks paskolos sandoris privalėjo būti notarinės formos. Tuo tarpu byloje pateiktos paskolos sutartys nepatvirtintos notaro, kas reiškia, jog jos neatitinka CK 6.871 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sandorio formai keliamų reikalavimų, dėl to kyla CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

CK 6.871 straipsnis nustato reikalavimus paskolos sutarties formai, šio straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutarčių, sudarytų tarp ginčo šalių, turinio, paskolos suma abiejose sutartyse viršija 3000 Eur, sutartys nepatvirtintos notaro. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju taikytinos CK 1. 93 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, sudarytų sutarčių turinį, paskolos sumų dydį, darytina išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartis dėl 10450 Eur skolos ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartis dėl 5500 Eur skolos, sudarytos tarp ieškovo A. S. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip pažeidžiančios CK 6.871 straipsnio 4 dalies imperatyvias įstatymo normas. Taikant restituciją, atsakovė VšĮ „Atlanto“ futbolo klubas įpareigotina ieškovui grąžinti 15950 Eur sumą, gautą pagal aukščiau nurodytus sandorius. Pažymėtina, kad nors ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia teisės normomis, reguliuojančiomis teisinius paskolos santykius, teismas, atlikdamas ginčo faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, neišeina už ginčo ribų, nes kaip formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje, faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010, civilinė byla Nr. 3K-3-147/2011). Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis.

Ieškovo manymu su atsakove sudarytos paskolų sutartys negalioja dalyje, o būtent 2018 m. rugpjūčio 28 d. sutartis negalioja 7450 Eur (10450-3000) apimtyje, o 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutartis negalioja 2500 Eur (5500-3000) apimtyje. Tokiu būdu šalis 6000 Eur apimtyje sieja paskolos teisiniai santykiai, o 9950 Eur apimtyje - restitucijos teisiniai santykiai. Su tokiais ieškovo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio, tai konstatuojamas faktas, kad šalių nesiejo prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-353-701/2016) be to CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Šiuo atveju paskolos sutarties pripažinimas niekine tik dalyje ir restitucijos taikymas pinigų sumai, kuri viršija 3000 Eur iš esmės prieštarautų aukščiau paminėtiems teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartys pripažįstamos niekinėmis nuo jų sudarymo momento ir visoje apimtyje.

Teismas įvertinęs atsakovės argumentus, jog atlikus atsakovės auditą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. klubo buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotų finansinių operacijų dėl paskolos sumų 10450 Eur ir 5500 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartis, dėl ko atsakovė mano kad nėra įrodymų apie gautą paskolą iš ieškovo ir dėl to atsakovei nekyla pareiga atsakyti pagal sudarytas sutartis, nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus vertina kritiškai. Teismas pritaria ieškovo išdėstytai pozicijai, kad buhalterinės apskaitos vedimas priklauso išimtinai atsakovei, t. y. tinkamai apskaityti gaunamas pinigines lėšas yra atsakovės pareiga (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6, 9, 10, 11 straipsniai). Iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo - perdavimo aktų matyti, kad paskolos sutarčių pasirašymo metu atsakovės direktoriaus pareigas ėjęs atsakovas V. L. pasirašė, kad gavo atitinkamai 10450 Eur ir 5500 Eur. Šių aplinkybių atsakovai nenuginčijo, ir tai yra pagrindas pripažinti, jog pinigus atsakovė gavo nepaisant to, kad pinigų gavimo faktas neįformintas teisės aktų nustatyta tvarka atsakovės buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina, kad pinigų gavimo faktą patvirtino ne tik atsakovas V. L., bet ir byloje apklausti liudytojai VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterė I. B., klubo treneris A. B.

Ieškovas pateikė prašymą 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytų paskolų sutarčių pagrindu iš atsakovės priteisti 247,23 Eur delspinigių.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatą, delspinigiai – tai rūšis netesybų, t. y. įstatymų, sutarties ar teismo nustatytos pinigų sumos, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas, dėl ko pripažinus 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytas paskolų sutartis niekinėmis nėra jokio teisinio pagrindo delspinigių priteisimui, dėl ko ieškovo prašymas šioje dalyje netenkintinas.

Ieškovas taip pat pateikė prašymą iš atsakovės priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos priteisiamos ne tik tada, kai piniginė prievolė atsiranda sutarties pagrindu, bet ir kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies. Iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Esant paminėtų aplinkybių visumai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 8 d. priimtas preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1363-1067/2020 (buvęs bylos Nr. e2-5074-1067/2019) keistinas iš dalies (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) priteistina 15950 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 183 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį pateikiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei to paties straipsnio 7 dalį byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 182 Eur. Atsižvelgiant į tai 1 Eur permoka grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis tuo, kad 2019 m. balandžio 8 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1363-1067/2020 (buvęs bylos Nr. e2-5074-1067/2019) pakeistas, o ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) tenkintinas iš dalies (98,47 procento), iš atsakovės, proporcingai ieškinio patenkinimo daliai, priteistina 179,22 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. S. naudai.

Nei ieškovas A. S., nei atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas į bylą neteikė.

Atsakovas V. L. į bylą pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius jo patirtas 2200 Eur bylinėjimosi išlaidas už jam teiktą advokato D. Ivanausko teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6341-512/2019 paliktas nepakeistas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1363-1067/2020 (buvęs bylos Nr. e2-6341-512/2019) palikti nepakeistą: „priteisti iš atsakovo V. L. 10450,00 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10450,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2019 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 118,00 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. S. (S.)“.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 8 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1363-1067/2020 (buvęs bylos Nr. e2-5074-1067/2019) pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 15950 Eur (penkiolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimties eurų) be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15950 Eur sumą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 179,22 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų dvidešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. S. (A. S.) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovui A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini), 1 Eur (vieno euro) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2019 m. balandžio 4 d., mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje Nr. ZH40826.

Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal teismo sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.