- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-373-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05774-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., P. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. R. ir P. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis J. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu 2023 m. rugsėjo 22 d. Nr. S23-3895 dėl sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo teismo posėdyje, kuriuo prašė skolininkei A. R. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nevykdymą skirti teismo parinktą konkrečią baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo P. R. naudai.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas (pagal 2022 m. rugsėjo 14 d. antstolio J. P. pareiškimą) 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1102-889/2022 A. R. paskyrė 490,00 Eur baudą išieškotojo P. R. naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos A. R. ir P. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkto nevykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (pagal 2023 m. sausio 2 d. antstolio J. P. pareiškimą) 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1441-901/2023 dar kartą skolininkei/atsakovei A. R. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-l025/2020 nevykdymą skyrė 1 000,00 Eur baudą išieškotojo P. R. naudai. Antstolis J. P. 2023 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00906 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Vadovaujantis vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00906 surinkta proceso šalių antstoliui pateikta informacija/paaiškinimais nustatyta, kad A. R. nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos tarp A. R. ir P. R. 2020 m. vasario 21 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7., 3.9. ir 3.10. punktų. A. R. 2023 m. rugpjūčio 21 d. el. laišku pateikė antstoliui savo paaiškinimą, tačiau pateisinamų priežasčių, dėl ko nevykdomas teismo sprendimas antstoliui nenurodė ir tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Vadovaujantis išieškotojo P. R. antstoliui pateiktu paaiškinimu bei susirašinėjimais su A. R. konstatuotina, kad A. R. nesistengia užtikrinti tėvui galimybės reguliariai bendrauti su vaikais bei nekliudyti tėvui dalyvauti vaikų auklėjime. 2023 m. rugsėjo 22 d. vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00906 antstolis surašė dar vieną sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Išieškotojas P. R. pateikė antstoliui į vykdomąją bylą el. laiškų rašytų ir išsiųstų 2023 m. rugsėjo 10 d. 14:36 val. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. 14:40 val. atsakovei A. R. nuorašus, kuriais išieškotojas prašo ir siekia iš anksto išsiaiškinti ir susiderinti su atsakove tėvo laiko praleidimą su vaikais vaikų rudens atostogų metu. Išieškotojas P. R. taip pat pateikė antstoliui el. laiško rašyto ir išsiųsto 2023 m. rugsėjo 10 d. 20:43 val. A. R. nuorašą, kuriame išieškotojas praneša atsakovei apie tai, kad tėvas negali ryšio priemonėmis susisiekti ir pabendrauti su vaikais, t. y. A. R. nevykdo/neužtikrina Sutarties 3.9. punkto „Nepilnamečių vaikų tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, įsipareigoja netrukdyti su vaikais bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai vaikai praleidžia laiką pas vieną iš tėvų“. Išieškotojas P. R. 2023 m. rugsėjo 20 d. el. laišku informavo antstolio kontorą, kad A. R. atsakymų į išieškotojo rašytus el. laiškus nepateikė. Telefonu susisiekti nei su vaikais, nei su A. R. nepavyksta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vadovaujantis vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00906 surinkta proceso šalių antstoliui pateikta informacija/paaiškinimais nustatė, kad atsakovė A. R. toliau nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos tarp A. R. ir P. R. 2020 m. vasario 21 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.6., 3.7., 3.9. ir 3.10. punktų.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ji su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu apsunkintas. Čia nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos yra tinkamos, vaikai turi jiems tinkamą aplinką harmoningai augti ir visapusiškai vystytis, nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigą. (duomenys neskelbtini) yra susiformavęs nepilnamečių vaikų interesų centras. Vertinant šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką, P. R. turėtų bendravimo tvarkoje nustatytais laikotarpiais – kas antrą savaitgalį – pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, t. y. kas antrą penktadienį turėtų pats atvykti į (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos galimybės bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis. Nepilnamečiai vaikai turi mobiliuosius telefonus, naudojasi socialiniais tinklais, „Viber“ ir kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), o tėvas – Lietuvoje, šiuo metu vienintelis būdas užtikrinti pastovų nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimą pagal galiojančią bendravimo tvarką yra bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis. Pažymi, kad neriboja P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis. Vaikai nenori bendrauti su tėvu. Šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka objektyviai negali būti tinkamai vykdoma ir privalo būti pakeista. Be to, bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu), todėl teismas privalėjo išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų veiksmus / neveikimą vykdant bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi skyrė A. R., už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222- 1025/2020 nevykdymą 15,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo P. R., naudai. Baudą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5.1. Nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patenkintas pareiškėjų A. R. ir P. R. pareiškimas dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys susitarė nepilnamečių vaikų L. R. (šiuo metu yra pilnametė), U. R. ir J. R. gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su motina bei nustatė P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
5.2. Nurodė, kad pagal buvusių sutuoktinių teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą tėvas P. R. turi teisę kiekvienais poriniais metais su L. R., U. R. ir J. R. praleisti Kūčias ir šv. Kalėdas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną iki 20 val., o kiekvienais neporiniais metais tėvas P. R. turi teisę su vaikais L. R., U. R. ir J. R. sutikti Naujuosius metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki kitos dienos 20 val., ir šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val. Pagal minėtos sutarties 3.6. punktą tėvas P. R. kiekvienais metais turi teisę praleisti su vaikais L. R., U. R. ir J. R. ne mažiau kaip pusę vaikams suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su vaikais pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais - antrąją atostogų laiko dalį. Atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką su mama A. R., tėvas pasiima vaikus pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val., ryto ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą atostogų dieną iki 17 val. Ir galiausiai pagal sprendimu patvirtintos sutarties 3.9. punktą nepilnamečių vaikų tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, įsipareigoja netrukdyti su vaikais bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai vaikai praleidžia laiką pas vieną iš tėvų.
Šalies argumentai
5.3. Teismas iš Liteko duomenų ir vykdomosios bylos Nr. 0172/22/00906 medžiagos nustatė, kad antstolis jau anksčiau kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl baudos skyrimo A. R. už Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nevykdymą (dėl bendravimo tvarkos). 2022 m. spalio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8862-980/2022 antstolio J. P. prašymas atmestas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolio atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2S-1102-889/2022) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį pakeitė ir antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo patenkino iš dalies, t. y. paskyrė A. R. suinteresuoto asmens P. R. naudai 490,00 Eur baudą už 2020 m. kovo 24 d. sprendimu patvirtintos A. R. ir P. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkto nevykdymą. Antstolis vėliau pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti A. R. nubaudimo klausimą dėl 2020 m. kovo 24 d. sprendimo nevykdymo (dėl bendravimo su vaikais tvarkos). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1441-901/2023 paskyrė A. R. 1 000,00 Eur dydžio baudą. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 8 d.
5.4. Antstolis J. P. 2023 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00906 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Aktas surašytas nustačius sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7, 3.9 ir 3.10 punktų pažeidimus. P. R. 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog A. R. neinformavo P. R. apie pasikeitusią savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); A. R. 2023 m. birželio 1 d. nesudarė sąlygų P. R. pasimatyti su vaikais šiam atvykus į (duomenys neskelbtini); A. R. nesudarė galimybės P. R. reguliariai bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis. 2023 m. rugsėjo 22 d. vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00906 antstolis surašė dar vieną sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Aktas šiuo atveju surašytas nustačius sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.6 ir 3.9 punktų pažeidimus. P. R. pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad A. R. nepalaiko ryšio su P. R., nederina P. R. ir nepilnamečių vaikų susitikimo nepilnamečių vaikų rudens atostogų metu; neužtikrina vaikų bendravimo nuotoliniu būdu su P. R..
5.5. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju A. R. neteikė duomenų, kurie paneigtų antstolio pareiškime išdėstytas aplinkybes. A. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vaikų bendravimas su P. R. yra apsunkintas, kadangi ji su vaikais šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini); neriboja vaikų bendravimo su tėvu nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tiesiog patys vaikai nenori bendrauti su tėvu; P. R. nededa pastangų susitikti su vaikais ir neatvyksta jų aplankyti į (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
5.6. Teismas pažymėjo, kad A. R. nepilnamečius vaikus išsivežė gyventi į (duomenys neskelbtini) neturėdama nei P. R. rašytinio sutikimo, nei teismo leidimo, kaip to reikalauja įstatymas. Būtent ji tokiu savo neteisėtu veikimu ir apsunkino nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą. Iš pateikto P. R. susirašinėjimo su A. R. ir kitų byloje esančių įrodymų aiškiai matyti, jog 2023 m. birželio 1 d. P. R. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) susitikti su vaikais. P. R. apie ketinimą aplankyti vaikus (duomenys neskelbtini) informavo A. R. prieš mėnesį iki planuoto apsilankymo. Tuo tarpu A. R. tik P. R. atvykus paskutiniu jam žinomu vaikų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) teikėsi nurodyti, jog tuo adresu kuris laikas nebegyvena. A. R. neatskleidė naujos vaikų gyvenamosios vietos adreso P. R. bei nesudarė galimybių jam 2023 m. birželio 1 d. susitikti su vaikais. P. R. el. ryšio priemonėmis bandant suderinti jo praleistiną laiką su vaikais rudens atostogų metu, A. R. jai siųstus laiškus ignoravo. Iš A. R. ir P. R. esančių el. laiškų turinio, pokalbių išklotinių sprendė, jog jų santykiai yra itin konfliktiški ir kad A. R. visiškai nėra suinteresuota vaikų bendravimu su P. R. jokia forma.
5.7. Teismas remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, nurodė, kad įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Teismas parinkdamas baudos dydį vertino tai, kad A. R. jau buvo bausta dukart vienkartinėmis baudomis (490,00 Eur ir 1 000,00 Eur) už sprendimo nevykdymą, tačiau tai jos nesustabdė nuo tolimesnio bendravimo tvarkos pažeidimų ir vaikų tėvo teisių ir interesų nepaisymo, kas atitinkamai charakterizuoją skolininkę, jos požiūrį į teismo sprendimus. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas taip pat atsižvelgę į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidinėjimai yra sistemingi, pasikartojantys. Remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutarė skirti A. R. 15,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo P. R. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolio J. P. pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodo, kad 2024 m. sausio 3 d. 10 val. buvo numatytas posėdis šioje byloje. Teismas atsiuntė apeliantei bei jos atstovui nuorodą į posėdį, kuris buvo organizuojamas mišriu būdu – gyvai ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Apeliantei bei jos atstovui prisijungus prie posėdžio, jų neįleido į teismo posėdį (nedavė leidimo prisijungti prie nuotolinio susitikimo „Zoom“ platformoje). Dėl šios priežasties skolininkė negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti paaiškinimų ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis teismo posėdžio metu.
6.2. Sprendžia, kad apeliantė aiškiai išreiškė norą dalyvauti teismo posėdyje ir naudotis jai civiliniame procese suteiktomis teisėmis, tačiau teismas neprijungė nei apeliantės nei jos atstovo prie teismo posėdžio ir tokiu būdu pažeidė asmens teisę į teisėtą gynybą bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą.
6.3. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje nustatytų aplinkybių visetą, o taip pat neįleidęs apeliantės ir jos atstovo į teismo posėdį, laiko, kad tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir nepagrįstai skyrė 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną P. R. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., tokiu būdu netinkamai taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį – padarė šios procesinės teisės normos pažeidimą.
6.4. Apeliantė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nepilnamečių vaikų bendravimas su suinteresuotu asmeniu yra apsunkintas. Nuo 2022 metų kovo mėnesio apeliantė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), čia nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigą. (duomenys neskelbtini) yra susiformavęs nepilnamečių vaikų interesų centras. Vertinant šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką, suinteresuotas asmuo turėtų bendravimo tvarkoje nustatytais laikotarpiais pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, t. y. P. R. turėtų pats atvykti į (duomenys neskelbtini) tam, kad galėtų bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal bendravimo tvarką, tačiau pagal bendravimo tvarką į (duomenys neskelbtini) susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais neatvyko.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, kuris iš tėvų nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, o taip pat nustatyti, ar bendravimo tvarka nevykdoma dėl abiejų tėvų kaltės. Teismas atitinkamų aplinkybių neištyrė ir nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino.
6.6. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos galimybės bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis. Nepilnamečiai vaikai turi mobiliuosius telefonus, naudojasi socialiniais tinklais, „Viber“ ir kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, todėl turi galimybę bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis. Tačiau patys nepilnamečiai vaikai nenori bendrauti su suinteresuotu asmeniu.
6.7. Apeliantė ėmėsi veiksmų tam, kad bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka būtų pakeista ir būtų tinkamai užtikrinta nepilnamečių vaikų teisė bendrauti su savo tėvu. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, negali bausti apeliantės už galiojančios bendravimo tvarkos nevykdymą, kadangi apeliantė kreipėsi į teismą tam, kad pakeistų dabartinę bendravimo tvarką, kurią dėl objektyvių priežasčių yra sunku įgyvendinti.
6.8. Teismas nutartyje nenurodė jokių argumentų ir visiškai nepagrindė, kodėl paskirta bauda pradedama skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d.. Teismui baudos skaičiavimo retrospektyviai nepagrindus jokiais teisiniais argumentais, laikytina, jog nutartis neatitinka CPK 270 straipsnyje numatytų sprendimo turiniui keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas antstolis J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išieškotojo ir skolininkės tarpusavio santykiai yra konfliktiški, skolininkė, neįspėjusi išieškotojo, su nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sąmoningai labai apribodama tėvo galimybes bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, visiškai ignoravo Klaipėdos apylinkės teismo įpareigojimą sudaryti sąlygas išklausyti vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos bei bendravimo su tėvais tvarkos pakeitimo.
7.2. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad skolininkė turėjo pagrindo neleisti tėvui susitikti fiziškai ar bendrauti per socialinius tinklus bei videoryšiu su vaikais, todėl negalėjo vienašališkai keisti ir teismo sprendimu nustatytos vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos vykdymo.
7.3. Pažymi, kad skolininkė visiškai nevykdo savo pačios gera valia pasirašytos ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių sąlygų. Taip pat skolininkė ignoravo ir antstolio raginimus geruoju vykdyti teismo sprendimą. Skolininkė, be pakankamo pagrindo nevykdydama teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, galimai siekė sumenkinti, neigiamai įtakoti ir apsunkinti atskirai gyvenančio tėvo ir vaikų šeimyninius ryšius, todėl skolininkei pagrįstai taikomos sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą.
7.4. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir skatina skolininkę tinkamai vykdyti galiojantį teismo sprendimą. PažymI, kad tai jau trečias kartas, kada A. R. teismas skiria baudą už piktybinį teismo sprendimo nevykdymą. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1102-889/2022 skolininkei A. R. skirta vienkartinė 490,00 Eur bauda ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1441-901/ 2023 skolininkei A. R. skirta vienkartinė 1 000,00 Eur bauda. Pareiškėjo nuomone skolininkei skundžiama teismo nutartimi skirtos baudos dydis galimai nebus pakankamu skatinimu vykdyti teismo sprendimą.
7.5. Kritiškai vertintina skolininkės atstovo teiginį, kad galimai neturėjo galimybės dalyvauti 2024 m. sausio 13 d. teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Teismo posėdis vyko apie pusę valandos, tačiau skolininkės atstovas apie menamą negalėjimą prisijungti nuotoliniu būdu teismą informavo tik 2024 m. sausio 4 d., t. y. tik praėjus parai laiko nuo vykusio teismo posėdžio pradžios ir visiškai nedarė jokių pastangų informuoti teismą apie galimus trukdžius nei iki 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio pradžios, nei teismo posėdžio metu, nei tą pačią dieną vėliau.
8. Suinteresuotas asmuo P. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad skolininkė ir jos atstovas aplamai jungėsi į teismo posėdį nuotoliniu būdu. Išieškotojas paaiškina, kad jis asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje, bei nei skolininkė, nei jos atstovas net nesijungė į teismo posėdį 2024 m. sausio 3 d. 10 val. Todėl teismas iš išnagrinėjo bylą, jiems nedalyvaujant, nes kaip minėta, jau vieną kartą vilkinant procesą pagal skolininkės atstovo prašymą teismo posėdis buvo atidėtas.
8.2. Nagrinėjamu atveju išieškotojas pagrįstai mano, kad skolininkės ir jos atstovo elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant, kad teismas kuo vėliau taikyti sankcijas už teismo sprendimo nevykdymo, o skolininkė ir toliau piktybiškai nevykdytų teismo sprendimo, bei pažeidinėtų nepilnamečių vaikų ir išieškotojo teises.
8.3. Išieškotojas taip pat atkreipia apeliacinės instancijos teismo, kad kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, apeliantė ir jos atstovas teigdami, kad jie tariamai 2024 m. sausio 3 d. 10 val. nebuvo įleisti teismo posėdį, nedelsiant nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nedelsiant (2024 m. sausio 3 d. po 10 val.) neskambino į teismą, neteikė pranešimų raštu ir t.t. Kas iš esmės įrodo faktą, kad apeliantės ir jos atstovo buvo pasirinkta pozicija, nedalyvauti 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdyje. Tikintis, kad teismas eilinį kartą atidės teismo posėdį, o skolininkė ir toliau be pasekmių piktybiškai nevykdys teismo sprendimo.
8.4. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad skolininkė A. R., vykdytų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 bei būtų ėmusi aktyvių veiksmų užtikrinant nepilnamečių vaikų buvimą išieškotojo P. R. gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai išieškotojas turėjo teisę juos pasiimti. Priešingai visi įrodymai, esantys byloje, patvirtinta, kad skolininkė sistemiškai ir piktybiškai trukdo išieškotojui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, bei yra viešai pareiškusi, kad vaikų nedavė ir neduos tėvui – P. R. ir neketina imtis jokių veiksmų bendravimui užtikrinti. A. R. atsisako bendrauti su ieškovu derinant vaikų atostogas ar sudarant galimybę dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime, neteikia jokios informacijos apie vaikų kasdienybę.
8.5. Mano, kad toks jos elgesys yra sąmoningas, tyčinis, nes ji siekia, kad nepilnamečiai vaikai nebūtų apklausti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajonų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-470-867/2023, kurioje nepilnamečių vaikų apklausos buvo numatytos 2023 m. spalio 27 d., 2023 m. lapkričio 6 d., 2023 m. gruodžio 7 d., 2023 m. gruodžio 8 d., 2024 m. sausio 13 d. t. y. ji nevykdo teismų nurodymų, bei visiškai nereaguoja į jai skiriamas vienkartines baudas, kurios pagal jos pateiktas pajamas akivaizdu, kad yra visiškai nereikšmingos.
8.6. Skolininkė neabejotinai turi pareigą užtikrinti vaikų perdavimą išieškotojui ar užtikrinti vaikų susisiekimą telekomunikacinio ryšio priemonėmis, kai išieškotojui nustatyta teisė su nepilnamečiais vaikais bendrauti, kadangi pareiga perduoti vaikus tėvui ar užtikrinti galimybes nepilnamečiams vaikams bendrauti su tėvu kyla iš kooperavimosi principo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Teisė į tinkama teismo procesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu civilinio proceso, kaip vienos iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo formų, tikslai atkleisti CPK 2 straipsnyje, tarp kurių yra ir siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Taigi tai iš esmės reiškia tiek teismo, tiek šalių pareigą veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomą laiką. Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Todėl visi proceso dalyviai, naudodamiesi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, turi rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, atlikti ir jiems tenkančias procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekis bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką turi koreliuoti su kitais civilinio proceso principais – šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 ir 13 straipsniai).
13. Pagal CPK 17 straipsnį, šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas).
14. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (pagal dabar galiojančią CPK redakciją – CPK 771 straipsnio 6 dalis) skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).
17. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką pripažintina, kad sprendžiant klausimą dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio nuostatas skyrimo itin svarbu yra išklausyti skolininką, tai yra teismas turi užtikrinti, kad skolininkui bei jo atstovui būtų sudarytos tinkamos sąlygos pateikti atsiliepimą į antstolio pareiškimą arba dalyvaujant teismo posėdyje teikti paaiškinimus.
18. Nagrinėjamoje byloje vienas iš esminių apeliantės atskirojo skundo argumentų, tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas reglamentuojančias šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kadangi teismas neleido / neprijungė apeliantės ir jo atstovo prie nuotolinio teismo posėdžio naudojant „Zoom“ platformą, todėl nepagrįstai apribojo apeliantės teisę į teisminę gynybą ir pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias šalių procesinio lygiateisiškumo principą.
19. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio pareiškimas teisėjos 2023 m. spalio 5 d. rezoliucija priimtas ir paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka 2023 m. lapkričio 27 d. 14 val. Suinteresuoto asmens A. R. atstovas 2023 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, kadangi dėl didelio užimtumo kitose bylose negalės dalyvauti numatytame teismo posėdyje. Be kita ko, išreiškė prašymą teismo posėdį organizuoti naudojant nuotolinio ryšio priemones, prisijungimo prie teismo posėdžio duomenis siunčiant suinteresuoto asmens atstovui elektroniniu paštu. Minėtas prašymas 2023 m. lapkričio 27 d. teisėjos rezoliucija patenkintas – perkelta posėdžio data į 2024 m. sausio 3 d. 10 val. Iš byloje esančio teismo posėdžio vykusio 2024 m. sausio 3 d. garso įrašo, nustatyta, kad teisėja pagarsino atvykusius asmenis, paklausė išieškotojo kur yra skolininkė A. R., išieškotojas nurodė, kad jie nusprendė neatvykti. Teisėja sprendė, kad apeliantei ir jos atstovui yra žinoma apie posėdį, sekretorė posėdžio metu pagarsino, kad jie yra aktyvūs ir mato sistemoje apie vykstantį posėdį. Tačiau šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepagarsino ir nenurodė, kad posėdis vyksta mišriu būdu t. y. ir nuotoliniu būdu. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad skolininkei tiek jos atstovui sudarytos galimybės jungtis prie nuotolinio posėdžio, kadangi prisijungimo nuorodos vis dėl to buvo išsiųstos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino ar apeliantės atstovas yra / nėra prisijungęs nuotoliniu būdu prie vykstančio teismo posėdžio. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, iš esmės, galėjo būti pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi apeliantė buvo išreiškusi poziciją ir norą dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau iš nurodyto seka, kad vis dėlto pirmosios instancijos teismas nebuvo užtikrinęs galimybių prisijungti prie nuotolinio posėdžio, t. y. sukūręs prisijungimo nuorodą, neužtikrino prisijungimo galimybių. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad buvo pažeisti CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtinti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, nes skolininkei nebuvo sudarytos sąlygos būti išklausytai.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės būti išklausytam (audiatur et altera pars) principą – skundžiama nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, neužtikrinus, jog skolininkė tiek jos atstovas turėtų galimybę dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, t. y. neužtikrino prisijungimo galimybių, kadangi toks prašymas buvo pareikštas. Nurodytas procesinės teisės normos pažeidimas reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, buvo pažeistas proceso rungimosi principas – apribota šalių teisė ne tik teikti įrodymus savo argumentams pagrįsti, bet ir teisė žinoti ir komentuoti visus įrodymus, argumentus, kitos CPK 42 straipsnyje nustatytos teisės.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti skolininkės atskirąjį skundą ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį, perduodant pirmosios instancijos teismui antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai. Ginčijamą nutartį panaikinus ir klausimą perdavus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apeliantės, tiek išieškotojo teikiamų prašymų dėl naujų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos (tokius įrodymus šalys turės teisę teikti ir prašyti juos prijungti bylą iš naujo nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui), taip pat nesprendžia dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, nutartį panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.