- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-494-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05774-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- P. R., A. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens P. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. R. ir P. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis J. P. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą skirti teismo parinktą konkrečią baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo P. R. naudai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo antstolio J. P. prašymo netenkino.
3. Teismas konstatavo, kad antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą formaliai yra pagrįstas, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog teismo sprendimas yra vykdomas, tačiau iš byloje pateiktų duomenų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu yra akivaizdu, jog suinteresuotas asmuo A. R. aktyviais veiksmais siekia pakeisti teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Suinteresuotas asmuo A. R. pripažįsta, jog šiuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija, jog P. R. prievartinis bendravimas su vaikais nėra galimas, kadangi vaikai tam aktyviai priešinasi. Nors antstolio prašymas skirti baudą suinteresuotam asmeniui A. R. už teismo sprendimo nevykdymą formaliai yra teisėtas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta teismo procesas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, skirti baudą už sprendimo nevykdymą nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. R. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Net ir konstatavęs pareiškimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas iš moteriško solidarumo su skolininke nusprendė pareiškimą atmesti, nes pasak teismo „<...> iš byloje pateiktų duomenų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu yra akivaizdu, jog suinteresuotas asmuo A. R. aktyviais veiksmais siekia pakeisti teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką‘‘. Tačiau tokia teismo nuomonė yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad A. R. aktyviais veiksmais siektų užtikrinti nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimą, o faktinė aplinkybė, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo iš esmės nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšmingas.
4.2. Nagrinėjamu atveju byloje įrodinėjimo dalykas buvo faktinė aplinkybė – ar skolininkas vykdo teismo sprendimą, ar ne. Todėl teismui nustačius faktą, kad skolininkas teismo sprendimo nevykdo, teismas turėjo taikyti sankcijas nustatytas teisės aktuose, kurios turėtų paveikti skolininką ir pastarasis turėtų suprasti, kad jam įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra privalomas.
4.3. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai J. R. ir U. R. yra pagrobti ir išvežti iš Lietuvos Respublikos. Skolininkė neteisėtai, be išieškotojo P. R. žinios nuo 2022 m. kovo mėnesio vaikus išvežė į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko, kai nepilnamečiai vaikai buvo išvežti į (duomenys neskelbtini), skolininkė išieškotojui P. R. sąmoningai ir tikslingai trukdo bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nuteikinėja juos prieš išieškotoją bei nesudaro galimybių išieškotojui P. R. bendrauti su nepilnamečiais vaikais nei telefonu, nei sudaro sąlygas jiems grįžti į Lietuvos Respubliką atostogoms pas išieškotoją P. R., seserį, senelius ir kitos šeimos narius bei draugus. Skolininkės piktybiškumą įrodo ir faktas, kad ji nevykdo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų įpareigojimų.
4.4. Skolininkė neabejotinai turi pareigą užtikrinti vaikų perdavimą išieškotojui ar užtikrinti vaikų susisiekimą telekomunikacinio ryšio priemonėmis, kai išieškotojui nustatyta teisė su nepilnamečiais vaikais bendrauti, kadangi pareiga perduoti vaikus tėvui ar užtikrinti galimybes nepilnamečiams vaikams bendrauti su tėvu kyla iš kooperavimosi principo.
4.5. Byloje esantys įrodymai (išieškotojo P. R. el. laiškai, antstolio J. P. surašytas įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai ir kt.) patvirtinta, jog skolininkė A. R. kooperavimosi pareigos nevykdė, ją ignoravo, tuo pažeisdama ne tik sprendimu nustatytą tvarką, bet ir prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais.
4.6. Kaip matyti pateikiami duomenys iš esmės patvirtina faktą, kad skolininkė A. R. nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei sistemiškai ir piktybiškai trukdo išieškotojui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, yra viešai pareiškusi, kad vaikų nedavė ir neduos tėvui P. R.. Išieškotojas net buvo nuvykęs pasiimti vaikų vasaros atostogoms, tačiau vaikai ne tik kad nebuvo perduoti išieškotojui jo bendravimo su vaikais laikotarpiui, tačiau buvo nustatyta, kad net teismui išieškotoja teikia melagingus paaiškinimus apie vaikų gyvenamąją vietą, mokyklą ir kt. Tačiau svarbu ir tai, kad, išieškotojui nuvykus į (duomenys neskelbtini), išieškotoja net nesudarė sąlygų pasimatyti su vaikais ir su jais susitikti. Šios faktinės aplinkybės įrodo faktą, kad skolininkė piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, o anksčiau skirtos minimalios baudos jos neskatina teismo sprendimą vykdyti. Todėl teismas turėtų skirti baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, kas skolininkę turėtų paskatinti nutraukti neteisėtus veiksmus, gerbti ir vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą bei tinkamai įgyvendinti kooperavimosi pareigą užtikrinant ir įgyvendinant realų išieškotojo bendravimą su vaikais.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. R. prašo atmesti apelianto P. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą; priteisti suinteresuoto asmens A. R. naudai iš apelianto visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Apeliantas siekia suklaidinti teismą, nurodydamas, kad A. R. atlieka aktyvius veiksmus tikslu apriboti bet kokį jo ir nepilnamečių vaikų J. R. ir U. R. bendravimą. Apeliantas nurodo, kad A. R. sistemiškai ir piktybiškai nepilnamečius vaikus nuteikinėja prieš jį ir trukdo bendrauti. Tačiau pabrėžtina, kad jokios aplinkybės ir įrodymai šių apelianto teiginių nepatvirtina. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad būtent nepilnamečiai vaikai patys kategoriškai nusprendė nebendrauti ir vengia bet kokio bendravimo su apeliantu.
5.2. Verta atsižvelgti į tai, kad U. R. (duomenys neskelbtini) m. ((duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) m.), J. R. (duomenys neskelbtini) m., o tai reiškia, kad nepilnamečiai vaikai gali aiškiai ir tinkamai suformuoti ir išreikšti savo nuomonę. Kadangi nepilnamečiai vaikai bendrauti su apeliantu kategoriškai nenori, todėl jie ir negali būti verčiami, nes priverstinis bendravimas prieštarautų jų interesams, gerovei bei sukeltų neigiamų išgyvenimų. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Jokioje teisės normoje ar teismų praktikoje nenustatyta, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas priverstinai, nes neįmanoma įsivaizduoti prievartinio bendravimo (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
Atsiliepimas
5.3. Suinteresuotas asmuo teismui ne kartą paaiškino, jog teismo sprendimo įvykdyti negalėjo bei negali toliau vykdyti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad nepilnamečiai vaikai kategoriškai atsisakydavo ir atsisako bendrauti su apeliantu. Siekdama apsaugoti vaikų interesus, jų gerovę, nenorėdama sukelti dar didesnio jiems streso ir nerimo, A. R. negali prievarta versti nepilnamečių vaikų bendrauti su apeliantu, jiems kategoriškai atsisakant tai daryti. Suinteresuotas asmuo teisminiuose posėdžiuose ne kartą yra minėjusi, jog viliasi, kad ši nepilnamečių vaikų nuomonė ilgainiui pasikeis ir nepilnamečiai vaikai noriai bendraus su apeliantu, tačiau šiai dienai tai neįgyvendinama ne dėl suinteresuoto asmens kaltės.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis J. P. prašo suinteresuoto asmens P. R. atskirąjį skundą tenkinti; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skolininkei A. R. taikyti sankcijas už teismo sprendimo nevykdymą; priteisti iš suinteresuoto asmens A. R. pareiškėjo antstolio J. P. naudai antstolio turėtas 150,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išieškotojo ir skolininkės tarpusavio santykiai yra konfliktiški, skolininkė, neįspėjusi išieškotojo, su nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sąmoningai labai apribodama tėvo galimybes bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, visiškai ignoravo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų įpareigojimus sudaryti sąlygas išklausyti vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos bei bendravimo su tėvu.
6.2. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad skolininkė turėjo pagrindo neleisti tėvui susitikti fiziškai ar bendrauti telefonu, per socialinius tinklus su vaikais, todėl negalėjo vienašališkai keisti ir teismo sprendimu nustatytos vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos vykdymo.
6.3. Nėra jokių duomenų, kad A. R. stengtųsi vykdyti pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų atkurtas skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys pačios ieškovės A. R. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.
6.4. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) negali turėti jokios įtakos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimui, kadangi šioje byloje prašoma skirti skolininkei A. R. baudą už dabar galiojančio ir nepanaikinto teismo sprendimo nevykdymą, o civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo išdavimo išvykti su nepilnamečiais vaikais nuolat gyventi į užsienį ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo pagal A. R. ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, antstoliui pateikus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, teismas skolininkui neskyrė baudos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos neįvykdymo teisinių pasekmių
9. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).
10. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
11. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
12. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.
13. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Tačiau, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino pareiškėjų A. R. ir P. R. pareiškimą dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys susitarė nepilnamečių vaikų L. R., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu yra pilnametė), U. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su motina bei nustatė P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pagal buvusių sutuoktinių teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą tėvas P. R. turi teisę kiekvienais poriniais metais su L. R., U. R. ir J. R. praleisti Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 20 val., o kiekvienais neporiniais metais tėvas P. R. turi teisę su vaikais L. R., U. R. ir J. R. sutikti Naujuosius metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki kitos dienos 20 val., ir šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val. Pagal minėtos sutarties 3.6. punktą tėvas P. R. kiekvienais metais turi teisę praleisti su vaikais L. R., U. R. ir J. R. ne mažiau kaip pusę vaikams suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su vaikais pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais - antrąją atostogų laiko dalį. Atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką su mama A. R., tėvas pasiima vaikus pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val., ryto ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą atostogų dieną iki 17 val. Ir galiausiai pagal sprendimu patvirtintos sutarties 3.9. punktą nepilnamečių vaikų tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, įsipareigoja netrukdyti su vaikais bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai vaikai praleidžia laiką pas vieną iš tėvų.
15. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė 2020-03-24 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą P. R. ir nepilnamečių vaikų U. R. ir J. R. bendravimo tvarką bei paliko nepakeistą 2020-03-24 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų U. R. ir J. R. nustatytą gyvenamąją vietą su ieškove A. R..
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad antstolis J. P. jau anksčiau kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl baudos skyrimo A. R. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą (dėl bendravimo tvarkos). 2022 m. spalio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio J. P. prašymas atmestas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolio atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį pakeitė ir antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo patenkino iš dalies – paskyrė A. R. suinteresuoto asmens P. R. naudai 490,00 Eur baudą už 2020 m. kovo 24 d. sprendimu patvirtintos A. R. ir P. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkto nevykdymą.
17. Antstolis vėliau pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti A. R. nubaudimo klausimą dėl 2020 m. kovo 24 d. sprendimo nevykdymo (dėl bendravimo su vaikais tvarkos). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė A. R. 1 000,00 Eur dydžio baudą.
18. Nagrinėjamu atveju antstolis J. P. 2023-08-22 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Aktas surašytas nustačius sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7, 3.9 ir 3.10 punktų pažeidimus. P. R. 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog A. R. neinformavo P. R. apie pasikeitusią savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); A. R. 2023 m. birželio 1 d. nesudarė sąlygų P. R. pasimatyti su vaikais šiam atvykus į (duomenys neskelbtini); A. R. nesudarė galimybės P. R. reguliariai bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis. 2023-09-22 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis surašė dar vieną sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kadangi P. R. pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad A. R. nepalaiko ryšio su P. R., nederina P. R. ir nepilnamečių vaikų susitikimo nepilnamečių vaikų rudens atostogų metu; neužtikrina vaikų bendravimo nuotoliniu būdu su P. R..
19. Suinteresuotas asmuo A. R. procesiniuose dokumentuose nurodo, kad vaikų bendravimas su P. R. yra apsunkintas, kadangi ji su vaikais šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Teigia, kad neriboja vaikų bendravimo su tėvu nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau patys vaikai nenori bendrauti su tėvu. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog teismo sprendimo įvykdyti negalėjo bei negali toliau vykdyti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad nepilnamečiai vaikai kategoriškai atsisakydavo ir atsisako bendrauti su apeliantu. Siekdama apsaugoti vaikų interesus, jų gerovę, nenorėdama sukelti dar didesnio jiems streso ir nerimo, A. R. negali prievarta versti nepilnamečių vaikų bendrauti su apeliantu, jiems kategoriškai atsisakant tai daryti.
20. Tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų nepilnamečiai vaikai tiek juos apklausiant (duomenys neskelbtini) socialinių ir sveikatos paslaugų savivaldybių asociacijos darbuotojams atliekant vaiko ir šeimos paslaugų poreikio vertinimą, tiek (duomenys neskelbtini) apeliaciniam teismui nagrinėjant bylą dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą, išreiškė nenorą bendrauti su tėvu. 2023-06-30 ir 2023-09-26 (duomenys neskelbtini) vaiko ir šeimos poreikių paslaugų vertinimo anketos nurodyta, kad yra išklausytos suinteresuotų asmenų nepilnamečių vaikų nuomonės, kur abu nepilnamečiai vaikai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, nurodė, jog santykiai su tėvu yra įtempti ir dėl dažnų tėvo skambučių. J. nurodė, kad : „..jis neturi tiek daug apie ką pasakoti. J. sako, kad „blokuoja“ tėvo telefono skambučius.“ Vaiko teisių apsaugos darbuotojai nenustatė vaiko teisių pažeidimų bei aplinkybių, kad vaiko nuomonė būtų ne savarankiška, pvz. suformuota mamos.
22. (duomenys neskelbtini) dukra U. pateikė paaiškinimus teismui, kuriuose nurodė, kad neketina kada nors atkurti santykius su tėvu ir nenori su juo bendrauti ar palaikyti ryšius. Nurodė, kad tėvo telefono numerį užblokavo pati. Nurodė, kad nenori dėti pastangų bandydama su tėvu kalbėtis, nes visiškai to nenori ir tai nediskutuotina. Taip pat nurodė, kad stengiasi įtikinti mažąjį broli pakelti telefono ragelį, kad mama išvengtų nemalonumų, tačiau ne visada pavyksta J. įkalbėti, net už tai jam žadant daiktų ar papildomo laiko prie kompiuterio. (duomenys neskelbtini) apeliacinis teismas konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, kad U. nuomonė dėl grąžinimo būtų paveikta. Taip pat U. teisme reiškė savo konkretų nenorą bendrauti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų vaikai yra aiškiai išreiškę nenorą bendrauti su savo tėvu ir tas nenoras yra visiškai savarankiškas, kategoriškas ir manytina nepakeičiamas net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo vykdymas prievarta reikštų vaikų emocinės būsenos nesupratimą ir jos nepaisymą.
23. Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nors antstolio prašymas skirti baudą suinteresuotam asmeniui A. R. už teismo sprendimo nevykdymą formaliai yra teisėtas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tokia situacija, kai vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) ir dėl to teismo sprendimo įgyvendinti neįmanoma, skirti baudą už sprendimo nevykdymą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad baudos taikymas CPK 771 straipsnio pagrindu skirtas skolininką motyvuoti kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą, o nagrinėjamu atveju sprendimas neįvykdomas, todėl baudos paskyrimas neatliks savo paskirties.
24. Tačiau taip pat pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys, būdami tėvai, turi ir toliau dėti maksimalias pastangas ir imtis visų priemonių, bandyti atkurti tėvo ir vaikų ryšį. Suinteresuoti asmenys turėtų kreiptis į specialistus dėl galimybės atkurti tėvo ir vaikų ryšį, pasinaudoti galimybe kreiptis į psichologus pagalbos ar į (duomenys neskelbtini) vaikų teisų tarnybą, kurie suorganizuotų suinteresuotų asmenų ir nepilnamečių vaikų susitikimus.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga skirti baudą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Suinteresuoti asmenys prašo priteisti jų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju suinteresuoto asmens P. R., antstolio J. P. ir suinteresuoto asmens A. R. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, interesas priešingas, todėl netenkinus suinteresuoto asmens P. R. atskirojo skundo, suinteresuoto asmens P. R. ir antstolio J. P. bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o suinteresuoto asmens A. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (677,60 Eur) priteistinos iš suinteresuoto asmens P. R. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 443 straipsnio 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. R. iš suinteresuoto asmens P. R. 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.