- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-148-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30548-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- M. Ž.
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-606/2021
Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30548-2020-7
2021 m. birželio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – 2020 m. rugpjūčio 1 d. (viena para) – ir paskirta galutinė bausmė – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. Ž. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 00.30 val., vidiniame kieme, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendį – taikyti jam BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskirti sutuoktinę S. Ž., baudžiamąją bylą nutraukti ir netaikyti automobilio „Mercedes Benz“ konfiskavimo.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalos tretiesiems asmenims nepadarė, prižada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo. Dirba su sutuoktine įsteigtoje asociacijoje, padeda auginti nepilnamečius vaikus, jų yra keturi, gyvena (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialiniame būste, turtinė padėtis yra sunki.
2.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo metu S. Ž. užsiima įvairia visuomenine veikla. Ji dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Įkūrė kartu su juo ir M. K. asociaciją „(duomenys neskelbtini)“. Veikla yra švietėjiška, visokeriopas asmenų ugdymas, seminarų rengimas ir kita. Iš šios veiklos didelių pajamų kol kas nėra. Gyvena iš labdaros ir savų pajamų. Ši veikla apeliantui labai padėjo ir padeda saviugdai, suprato savo netinkamą elgesį kitiems asmenims, kas atsitiko, kad padarė net nusikalstamą veiką. Teigia, kad jam labai padėjo sutuoktinė, ji įtraukė jį į visas veiklas, kuriomis ji užsiima, skatina pozityviai mąstyti ir elgtis, jis nevartoja alkoholio, nerūko. Paveiktas sutuoktinės ugdo valią, atsakomybę šeimai, ypač tai jam svarbu šiuo metu, gimus dukrai. Jis palaiko sutuoktinę, o ji palaiko jį, taip sukuria vidinę šeimos stiprybę. Padedamas sutuoktinės, jis pradėjo konsultuoti ir kitus asmenis, mokosi pats ir moko sąmoningumo kitus, harmonijos, savęs pažinimo. Apeliantas prašo, atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą poveikį jam, laiduotoja paskirti jo sutuoktinę S. Ž., laidavimą skirti be užstato, įvertinus jo šeimos dabartinę turtinę padėtį. Nuteistojo nuomone, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nebūtų prieštaraujama teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.
2.3. Apeliantas taip pat prašo netaikyti automobilio konfiskavimo, teigia, kad automobilis pirktas specialiai jų šeimai, kad visi asmenys galėtų juo naudotis. Šeima yra gausi, išvyksta visada kartu, o šiuo automobiliu gali važiuoti visi šeimos nariai, jis yra 7 vietų. Automobilį naudoja asmeniniams ir darbo tikslams, vyksta pas klientus konsultacijoms, o nuo to priklauso jų šeimos pajamos. Nurodo, kad teismas argumentavo, jog jis vengė pasitikrinti neblaivumą, todėl pagal faktą jam buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau po valandos buvo patikrintas jo neblaivumas ir nustatytas 0,2 promilių neblaivumas. Automobilio konfiskavimas jų šeimai yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas. Automobilis yra 7 vietų, atitinkantis mūsų šeimos poreikius, nes mūsų šeima yra gausi.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės nuomone, apeliacinis skundas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis M. Ž. neneigia, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams, neginčija, prašo taikyti jam BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskirti sutuoktinę S. Ž., baudžiamąją bylą nutraukti ir netaikyti automobilio „Mercedes Benz“ konfiskavimo.
7. Vertindamas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes neginčytinai nustatyta, jog jis, nustačius jam neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo. Šio byloje nustatyto fakto nuteistasis M. Ž. neginčijo nei teisiamajame posėdyje, nei, kaip jau minėta, neginčija ir apeliaciniame skunde, todėl, nesant ginčo, kaltės klausimas išsamiai neaptarinėtinas.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
8. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.
9. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis M. Ž. padarė vieną tyčinių nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai priskirtą nusikalstamą veiką, ir yra nuteistojo M. Ž. sutuoktinės S. Ž. prašymas perduoti M. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą.
11. Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis M. Ž. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė pirmą kartą, taigi, šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.
Žemesnės instancijos teismas
12. Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Nuteistasis M. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai bei gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl konstatuojama, kad yra antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga.
13. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju žala padaryta nebuvo.
14. Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau minėta, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, M. Ž. anksčiau neteistas (b. l. 94), baustas administracine tvarka tris kartus, tačiau paskutinį kartą beveik prieš trejus metus už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 87–89), yra vedęs (b. l. 181), šeimoje kartu su sutuoktine augina tris mažamečius vaikus ir naujagimį, gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 184–187, 163), yra vienas iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų ir jos narys, asociacijos veikla yra švietėjiška, susijusi su šeimų ugdymu, problemų sprendimu (b. l. 170–172), būdamas šios asociacijos nariu, ne tik pats mokosi iš klaidų ir padarė teigiamas išvadas dėl savo elgesio, bet padeda ir kitoms šeimos spręsti susidariusias problemas. Nuteistojo teigimu, jis neberūko ir nebevartoja alkoholio, šią aplinkybę patvirtino ir jo sutuoktinė S. Ž., jis sutuoktinės charakterizuojamas kaip pavyzdingas vyras ir tėvas vaikams, kuris labai rūpinasi šeima, yra visiškai pakeitęs charakterį tik teigiama prasme, siekiantis tobulėti, visiškai supratęs savo klaidas. Todėl, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad M. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
15. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 2 dalis).
16. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas asmens prašymas dėl kaltininko perdavimo jo atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis), todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas nuteistojo M. Ž. sutuoktinės S. Ž. prašymas perduoti M. Ž. pagal laidavimą.
18. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-145-895/2018).
19. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nuteistojo M. Ž. sutuoktinė S. Ž. yra neteista (b. l. 179), jai du kartus buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai su administraciniais nurodymais – 2016 m. gegužės 6 d. už tai, kad pastatė stovėti automobilį Kelių eismo taisyklių 332 punkte galiojimo zonoje, ir 2019 m. balandžio 28 d. už tai, kad važiuodama troleibusu su lengvatiniu elektroniniu bilietu, neturėjo tai patvirtinančio dokumento, paskirtos baudos administraciniais nurodymais buvo sumokėtos iš karto po jų surašymo (b. l. 177–178), ji yra aukštojo išsilavinimo, baigusi (duomenys neskelbtini) su pagyrimu (b. l. 156), taip pat (duomenys neskelbtini) yra įgijusi bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius (b. l. 159, 161), dalyvauja konkursuose, yra (duomenys neskelbtini) konkurso laimėtoja (b. l. 160), jai suteiktas ir jogos mokytojo titulas (b. l. 158), taip pat ji yra asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikslas teikti ugdymo paslaugas, šviesti visuomenę, skatinti šeimų aktyvumą, stiprinti jų organizuotumą ir sugebėjimą sąmoningai kurti šeimą, ją vystyti, domėtis šeima, vaikų ugdymu, užtikrinant visuomenės, šeimos sąmoningumą, organizuoti ir vesti seminarus šeimoms, šeimos ugdymo, bendravimo, vaikų ugdymo ir kitomis temomis bei panašiai, viena iš steigėjų ir išrinkta šios asociacijos prezidente (b. l. 170–172), turi individualios veiklos vykdymo pažymą (b. l. 173). Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir narė M. K. rekomenduoja S. Ž. kaip laiduotoją, motyvuodama tuo, kad S. Ž. yra labai komunikabili, atsidavusi savo tikslui, ji nuoširdžiai rūpinasi asociacijos, šeimos ir bendruomenės narių gerove, skatina juos tobulėti, jiems talkina, skiria žinias ir įgūdžius dėl šeimų gyvenimo darnoje (b. l. 162). Kaip jau nustatyta, šeimoje ir pati augina net keturis vaikus, iš jų vienas dar tik naujagimis. S. Ž. apklausta apeliaciniame teismo posėdyje vyro M. Ž. elgesį vertino neigiamai, nurodė, kad jis turėjo neigiamą charakterio bruožą – užsispyrimą ir vidinį pasipriešinimą savyje dėl kažkokios įtampos, tačiau jie abu darė viską, kad būtų teigiamai koreguojamas jo elgesys, nes asmuo pats turi norėti keistis, o M. Ž. to norėjo, kreipėsi į meistrą, kuris dirba dėl tokio elgesio atsikratymo, kad būtų pasiektas teigiamas rezultatas, ir to pasiekė. Nurodė, kad M. Ž. dabar yra labai darnus žmogus, jie yra labai laimingi šeimoje, jis nevartoja alkoholio, neberūko, labai padeda šeimoje ir padeda kitiems. Jos nuomone, vyras pasikeitė dėl jos įtakos jam, ji rodo teigiamą pavyzdį savo požiūriu į gyvenimą, į gamtą ir panašiai, nes ji yra stabili savo pasaulėžiūroje, daranti teigiamą įtaką kitiems asmenims ir savo vyrui, ji konsultuoja ir kitas šeimas, vaikus, poras dėl gyvenimo darnoje, tam, kad išmokytų gyventi ne tik pagal savo norus.
20. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. Ž. sutuoktinė S. Ž. supranta laiduotojos statusą ir atsakomybę, ji pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes galėtų daryti teigiamą poveikį M. Ž., kad M. Ž. laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad dėl savo asmeninių savybių, darbinės veiklos, noro ir galimybės daryti teigiamą įtaką nuteistajam, S. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo, todėl pripažįstama, kad S. Ž. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl yra pagrindas M. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui, S. Ž. skiriant M. Ž. laiduotoja. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie sunkią finansinę šeimos padėtį, t. y., kad šeimoje auga net keturi vaikai, iš jų trys mažamečiai, o vienas iš viso dar tik naujagimis, kad šeima gyvena socialiniame būste, iš esmės nuolatinių pajamų neturi, verčiasi tik iš tų pajamų, kurias gauna iš vykdomos veiklos asociacijoje, M. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.
21. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendis naikintinas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, M. Ž., padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla M. Ž. nutrauktina, tačiau taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir panašiai.
22. Nagrinėjamu atveju ir skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. Ž. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde M. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – vieneriems metams, neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. Ž. vairavo automobilį, jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau jis vengė neblaivumo patikrinimo, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Todėl, siekiant užkirsti M. Ž. kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, skirtina jam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant vienerių metų terminą, kuris skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės – sustabdymo paskyrimo datos.
Dėl automobilio konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
23. Skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija), konfiskavimas. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašė netaikyti automobilio „Mercedes Benz“ konfiskavimo.
24. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019).
25. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas, nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis.
26. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).
27. Taigi teismo diskrecija dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo reiškia, kad toks sprendimas priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, akcentuotina, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, turi įvertinti ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019), o sprendimas turi būti pakankamai motyvuotas.
28. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Ž. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip jis ir pats pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, būdamas pavartojęs alkoholio, ir, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog jis, būdamas pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairavo, matė ir kavinės, kurioje jis vartojo alkoholį, darbuotojai, dėl to buvo susirūpinę ir prašė nevairuoti, tačiau M. Ž. nekreipė į tai dėmesio (b. l. 66–67). Nors M. Ž. nuvažiavo ir nedidelį atstumą, tačiau važiavo nuo kavinės iki stovyklavietės, kur bet kuriuo metu, kadangi buvo vasaros metas, stovyklavietė, galėjo būti ir žmonių, be to, buvo nustatytos ramybės valandos, tačiau jis šių aplinkybių nepaisė, nakties metu važiavo neįjungęs automobilio žibintų. Akivaizdu, kad taip elgdamasis, jis suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas, todėl automobilio konfiskavimas nėra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kai BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas galėtų būti netaikytinas. Apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad automobilis pirktas specialiai jų šeimai, kad visi asmenys galėtų juo naudotis, nes yra 7 vietų, M. Ž. privalėjo įvertinti jau prieš darydamas nusikalstamą veiką, ir ši nurodyta aplinkybė pagal kasacinės instancijos teismo praktiką negali būti vertintina kaip išskirtinė aplinkybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-942/2020). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių, kaip jau minėta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.
30. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad automobilio konfiskavimas M. Ž. nėra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, M. Ž., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą M. Ž. nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (Didžioji Britanija) konfiskavimą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimų) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija), išduotus M. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.
Išaiškinti S. Ž., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).
Išaiškinti M. Ž., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis). Taip pat, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).