- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-981-1187/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07434-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Evus LT“, V. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių (atsakovių) uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ ir V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Evus LT“ ir V. D. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir M. O.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekotopas“ ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovių UAB „Evus LT“ ir V. D. (toliau – atsakovės, apeliantės) 16 733,44 Eur turtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinį grindė tuo, jog dingo ieškovės konteineriai su ten buvusiais daiktais ir nuostoliai susidarė atsakovėms paėmus ieškovės konteinerius su juose esančiu turtu. Nuostoliai yra dingusių daiktų vertė.
Atsiliepimas
3. Atsakovės pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog ieškovės nurodomi konteineriai galėjo stovėti atsakovėms priklausančiame žemės sklype bei, kad atsakovės pasisavino nurodytus konteinerius.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Evus LT“ iš ieškovės 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir valstybei iš ieškovės 52,96 Eur procesinių dokumentų byloje siuntimo išlaidų atlyginimą.
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
6. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovių priteisti 435,60 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintą ieškinį grindė tuo, jog atsiradusius konteinerius turėjo parsivežti, todėl patyrė transportavimo išlaidų dydžio nuostolius, kuriuos ir prašė priteisti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės patikslintą ieškinį, kadangi ieškovė patikslintame ieškinyje pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą.
Šalies argumentai
8. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį, ieškovė priversta atsisakyti pareikšto ieškinio, kadangi pradinio ieškinio reikalavimai atsakovių faktiškai yra įgyvendinti. Taip pat prašė nepriteisti atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi išlaidos atsirado išimtinai dėl atsakovių neteisėtų veiksmų.
9. Taip pat nurodė, kad atsakovės UAB „Evus LT“ atstovas M. O. ikiteisminio tyrimo metu neneigė išvežęs konteinerius iš aikštelės, melagingai nurodė tyrėjui, kad aikštelės teritorijoje visas turtas yra jo, taip pat apie konteinerių buvimo vietą neva nežinojo, todėl ieškovė buvo priversta inicijuoti civilinę bylą. Atsakovės beveik viso proceso metu neigė, jog žino, kur yra ieškovės turtas, tik vėliau, kai ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog atsakovės V. D. gyvenamosios vietos adresu rado vieną iš trijų jūrinių konteinerių, atsakovės pateikė duomenis, kur yra likusieji du konteineriai. Todėl šioje byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl nesąžiningų atsakovių veiksmų. Jei atsakovės iš karto būtų nurodžiusios konteinerių buvimo vietą, būtų nereikėję reikšti ieškinio.
Atsiliepimas
10. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovės palaikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo, o prašymą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė atmesti.
11. Nurodė, kad atsakovės tris kartus prašė ieškovės informuoti, ar žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovei priklausančio turto bei prašė pateikti tai įrodančius dokumentus. Tačiau nei į vieną kreipimąsi ieškovė neatsakė. Raštuose buvo nurodyta, kad jeigu ieškovė neatsakys, atsakovės traktuos kad sklype nėra ieškovei priklausančių daiktų. Ieškovės nebendradarbiavimas galimai sąlygotas tuo, kad ieškovė šiame sklype paliko šiukšles, kurias dabar tenka išvežti atsakovėms. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad teisminis nagrinėjimas prasidėjo dėl ieškovės veiksmų ir nebendradarbiavimo.
Šalies argumentai
12. Atsakovė UAB „Evus Lt“ pateikė prašymą dėl kreipimosi į prokurorus dėl UAB „Kavasta LT“, UAB „Ekotopas“ ir jų vadovų oficialių buhalterinių dokumentų suklastojimo, žinomai suklastoto dokumento panaudojimo civilinėje byloje ir galimai neteisėto PVM mokesčio susigrąžinimo iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad ieškovės įgaliotas asmuo A. K., kuris tuo pačiu yra ir UAB „Kavasta LT” vadovas, procese dalyvaudamas liudytojo statusu, ieškovės naudai duodamas paaiškinimus ir pateikdamas teismui rašytinius įrodymus nurodė, kad UAB „Kavasta LT” iš Enviro-Management & Research,Inc. Lietuvos filialo įsigijo du konteinerius, kuriuos pardavė ieškovei. Liudytojas pateikė teismui oficialius rašytinius įrodymus, konteinerių įsigijimo faktą turinčias patvirtinti 2016 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą VAT-0229-050 bei 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FRA075, kurios, remiantis iš VMI gautais duomenimis, yra galimai suklastotos ir teikiamos teismui siekiant palankaus teismo sprendimo, įteisinti jūrinius konteinerius pasisavintus iš UAB „Senovė“ ir galimai neteisėtai susigrąžinti neva sumokėtą PVM mokestį valstybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-1627-820/2024; grąžino ieškovei 584,25 Eur žyminio mokesčio ir 46,87 Eur užstato dalį ekspertizei atlikti; atmetė atsakovių prašymą dėl kreipimosi į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; priteisti valstybei iš atsakovių po 27,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nutartis grindžiama šiais esminiais argumentais:
13.1. Ieškovės ieškinio atsisakymas priimtinas, nes jis pareikštas įgalioto asmens, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui. Byloje nėra ginčo dėl ieškinio atsisakymo priėmimo, todėl ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla nutrauktina.
13.2. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė konteinerius atgavo bylos nagrinėjimo metu, kuomet atsakovės nurodė jai konteinerių buvimo vietą. Atsakovės nuo teisminio proceso pradžios žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovė reiškia reikalavimus dėl konteinerių ir juose esančių daiktų priteisimo, tačiau, teisminio proceso metu įrodinėjo, jog nežinojo, kad konteineriai priklausė ieškovei, apie konteinerių buvimo vietą neinformavo nei iš karto prasidėjus procesui, nei nagrinėjimo metu šalims apsikeitus procesiniais dokumentais. Apie šią aplinkybę informavo tik praėjus beveik metams nuo teisminio proceso pradžios.
13.3. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovės reikštas reikalavimas buvo iš esmės patenkintas – ieškovė atgavo ieškiniu reikalautus jūrinius konteinerius su daiktais. Ieškovė ieškinį pareiškė pagrįstai, nes ieškinio pareiškimo metu jos teisės buvo pažeistos, kadangi apie dingusių konteinerių buvimo vietą ieškovė sužinojo iš atsakovių. Kadangi ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį ir ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė dėl ieškinio reikalavimų iš esmės patenkinimo (atsirado dingę daiktai, kurių vertę prašė priteisti), todėl teismui nustačius, jog daiktus paėmė atsakovės UAB „Evus LT“ vadovas ir atsakovės V. D. sūnus, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
13.4. Ieškovės veiksmai (nuolatinis procesinių dokumentų pateikimas posėdžio dieną) užvilkino bylos nagrinėjimą, sukėlė nepatogumų kitiems proceso dalyviams. Toks ieškovės elgesys nesuderinamas su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, todėl laikytini netinkamais CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme ir ieškovės prašymas dėl bylinėjosi išlaidų priteisimo iš atsakovių atmestinas.
13.5. Bylą nutraukus į valstybės biudžetą iš atsakovių, kaip kaltų dėl proceso pradėjimo, priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, tai yra po 27,64 Eur iš kiekvienos atsakovės.
13.6. Nagrinėjama byla baigiama jos neišnagrinėjus iš esmės, todėl byloje nebuvo tiriami įrodymai ir nėra nustatyti jokie faktai, kurie leistų daryti išvadą dėl galimos nusikalstamos veikos požymių. Atsakovėms išaiškintina, kad jos turi kvalifikuotą atstovą advokatą su kurio pagalba gali savarankiškai kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įstatymų nustatyta tvarka, jei mano, jog ieškovės veikos atitinka nusikalstamos veikos požymius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovių prašymas dėl kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės atžvilgiu atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantės (atsakovės) UAB „Evus LT“ ir V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria atmesti apeliančių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės ir kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei tenkinti šiuos prašymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovės elgesys nebuvo tinkamas ir sąžiningas dar iki ieškinio pareiškimo. Atsakovė tris kartus, dar iki ieškinio pareiškimo teisme, prašė ieškovės informuoti ar žemės sklype, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), yra ieškovei priklausančio turto bei prašė pateikti tai įrodančius dokumentus. Atsakovė, be kita ko, informavo, kad nesulaukus atsakymo laikysis pozicijos, jog jokio ieškovės turto Žemės sklype neturi. Nei į vieną kreipimąsi ieškovė neatsakė. Tačiau šių aplinkybių teismas nevertino bei nesilaikė suformuotos kasacinio teismo praktikos, kad lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.
14.2. Ieškinio padavimas – ieškovės nenoras bendradarbiauti su atsakovėmis. Toks nenoras bendradarbiauti tikėtina sąlygojamas tuo, kad ieškovė neturėjo nuosavybės teisės į konteinerių, buvusių UAB „Evus LT“ priklausančiame žemės sklype, patvirtinančių dokumentų.
14.3. Kaip buvo minėta ankstesniuose raštuose, UAB „Ekotopas“ pateikė informaciją, kad iš Žemės sklypo buvo išvežti trys konteineriai. Konteineris Nr.1 – rudas, Nr. 6878698, kurį UAB „Ekotopas“ nupirko iš RS (Lietuviškas konteineris). Konteineris pirktas 2016 m. rugpjūčio 1 d., sąskaitos Nr. RSLK160801101D, tačiau faktūroje konteinerio numeris kitas RSGU0768904, nesutampa. Konteineris Nr. 2 – žalias, Nr. 3803144, UAB „Ekotopas“ jį nupirko iš UAB „Kavastos“ 2017 m. gruodžio 29 d., KAV00302, prekės pavadinimas – konteineris Nr. 3803144. Konteineris Nr. 3 – gelsvas, Nr. 0003420, UAB „Ekotopas“ jį nupirko iš UAB „Kavastos“. Konteineris pirktas 2016 m. gruodžio 30 d., PVM sąskaita faktūra Nr. FRA029, prekės pavadinimas – konteineris Nr. 0003420. UAB „Ekotopas“ nurodo, kad konteinerį Nr.0003420 įsigijo 2016 m. gruodžio 30 d. ir konteinerį Nr. 3803144 įsigijo 2017 m. gruodžio 29 d. iš UAB „Kavasta“ (ieškinio priedas Nr.10. 20161230PVMSF.FRA029 ir Nr.10A. 20171229PVMSF.KAV00302). Trečias konteineris Nr. 6878698, įsigytas iš RS, tačiau šis konteineris pagal sąskaitą faktūrą yra ne tas pats, kuris yra nurodytas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitoję Nr. RSLK160801101D, Konteinerio numeris nurodytas 20DV RSGU0768904. Konteinerio numeris, kuris matosi ant nuotraukos, yra Nr. 6878698 ir ieškovė teigia, kad šis konteineris priklauso jiems, tačiau nesutampa su minėtoje 2016 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitoje faktūroje nurodytu numeriu. Darytina išvada, kad konteineris nėra tas, kurio dokumentai yra pateikti.
14.4. Teismui pateikti dokumentai, kad UAB „Kavasta“ 2016 m. gruodžio 30 d. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. FRA029, prekės pavadinimas – konteineris Nr. 0003420 ir 2017 m. gruodžio 29 d. KAV00302, prekės pavadinimas – konteineris Nr. 3803144, buvo parduoti UAB „Ekotopas“. Pagal konteinerių numerius UAB „Kavasta“ išrašė PVM sąskaitą ir pardavė vieną konteinerį Nr. 0003420, kurio ji nebuvo įsigijusi iš Enviro - Management & Research, Inc. UAB „Ekotopas“ teigia jį pirko iš RS, tačiau nesutampa konteinerio numeris. Darytina išvada, kad UAB „Kavasta“ ieškovei pardavė tai, ko realiai neturėjo.
14.5. Nors teismas šioje proceso stadijoje nevertino įrodymų patikimumo, tačiau nurodytas ieškovės elgesys nėra sąžiningas. Konstatuotina, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl to, kad visų pirma ieškovė nebendradarbiavo iki ieškinio pateikimo teismui, ignoravo atsakovės prašymus pateikti reikalingus duomenis. O prasidėjus procesui neteikė duomenų, patvirtinančių jos, kaip ieškomų konteinerių savininkės pagrįstumą. Toks elgesys pagrįstai leido atsakovėms abejoti ieškovės teiginiais, kad išvežti trys jūriniai konteineriai pagal dokumentus priklauso UAB „Ekotopas“.
Žemesnės instancijos teismas
14.6. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl kreipimosi į prokuratūrą yra neskundžiama, tačiau teismas nepagrįstai atmetė šį prašymą bei neleido skųsti nutarties šioje dalyje. Teismas, nepažeisdamas nekaltumo prezumpcijos, turi teisę kreiptis į prokurorą bei prašyti ištirti ar ieškovės pateikti dokumentai nėra suklastoti bei ar taip pat nėra kitų nusikalstamos veikos požymių. Šis vertinimas tiesiogiai susijęs su atsakovių teise į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas turi įtaką vertinant ieškovės elgesį ir teisę iš jų prisiteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB „Ekotopas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Atskirajame skunde nurodytas ieškovei siųstas pranešimas nėra ir negali pateisinti atsakovių veiksmų grobiant joms nepriklausantį turtą, kadangi kam jis priklauso žinojo, nes su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl statybinių medžiagų išgabenimo ir aikštelės sutvarkymo atsakove įtraukdami ieškovę (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-5757-808/2022). Taigi, nepaisant deklaratyvių atsakovių pareiškimų, jog nežinojo kam priklauso konteineriai, iš tiesų atsakovės puikiai suprato, kad tie konteineriais bei juose esantys daiktai joms nepriklauso ir jie yra svetimi, todėl be teismo sprendimo jų pasisavinti negalėjo.
15.2. Teismo procesas nebūtų prasidėjęs ir procesinės išlaidos nebūtų susidariusios, jei dar ieškovės pareiškimo dėl galimo nusikaltimo tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-49785-20) būtų nurodžiusios kur yra pagrobti trys jūriniai konteineriai, tačiau atsakovės UAB „Evus LT“ vadovas neigė žinantis kur juos nuvežė ir paslėpė bei nurodė, kad konteineriai neva priklausė jam. Taigi, jei atsakovės dar iki teisminio tyrimo metu būtų nurodžiusios kur yra pagrobti konteineriai, civilinio ginčo nebūtų buvę, nes ieškovė būtų juos susigrąžinusi. Tad dėl civilinės bylos iškėlimo, atitinkamai ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo, atsakingos yra atsakovės.
15.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės beveik viso proceso metu teigė, jog nežino, kur yra ieškovės turtas (trys metaliniai jūriniai konteineriai su ieškovės daiktais), tik vėliau, kai ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog atsakovės V. D. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), rado vieną iš trijų jūrinių konteinerių (žalios spalvos), kuriuos atsakovės išgabeno iš (duomenys neskelbtini), aikštelės 2020 m. rugpjūčio 11 d., atsakovės pateikė duomenis, kur yra likusieji du konteineriai. Todėl šioje byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos tik dėl nesąžiningų atsakovių veiksmų.
15.4. Procesiniais dokumentais ieškovė įrodė jūrinių konteinerių priklausymą ieškovei bei paaiškino galimus neatitikimus dėl jūrinių konteinerių numerių apskaitos dokumentuose. Be to, aplinkybę, kad jūriniai konteineriai priklauso ieškovei, o ne juos pagrobusiam M. O., patvirtino ir pačios atsakovės neprieštaraudamos, kad ieškovė juos susigrąžintų ir išsigabentų iš jų saugojimo vietos. Tad atsakovės sutikdamos ir pripažindamos, jog pagrobtieji konteineriai priklauso ieškovei, prieštarauja pačios sau teigdamos, kad neva ieškovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus dėl jų įsigijimo ir ar apskaitos. Tad reikalavimas kreiptis į prokurorą yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
17. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas apeliančių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kreiptis į prokurorą dėl nusikalstamos veikos požymių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
19. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, atmetė atsakovių prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį, o ieškinio reikalavimų atsisakė dėl ieškinio reikalavimų iš esmės patenkinimo (atsirado dingę daiktai, kurių vertę prašė priteisti ir kuriuos buvo paėmusios atsakovės). Apeliantės nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi šioje dalyje tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė suformuotos kasacinio teismo praktikos, kad lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliančių argumentais.
20. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
21. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
23. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punktas). Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas)
26. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsisakius ieškinio atsakovėms civilinė byla buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
27. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, gindama savo teises, siekė prisiteisti turtinę žalą dėl dingusių konteinerių ir juose esančių daiktų. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – AVPK) dėl dingusių konteinerių ir juose esančių daiktų. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 PK 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta, jog pranešime nurodytoje veikoje galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), požymių. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 PK 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas paliktas galioti. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi minėtas prokuroro nutarimas paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutarimu (skundas Nr. IBPS-V-2363168-20) pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad atliekant aplinkybių tikslinimą UAB „Evus LT“ direktorius M. O. neneigė, kad išvežė jūrinius konteinerius, tačiau nurodė, kad šis turtas priklauso jam. Tuo tarpu UAB „Ekotopas“ nepateikė konteinerių nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų, kokie daiktai konteineriuose buvo bei kokia žala padaryta. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl turto nuosavybės teisių kylančius ginčus tikslinga spręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, o ne pasitelkiant teisėsaugos institucijas.
28. 2021 m. kovo 15 d. ieškovė pateikė ieškinį teismui. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti, be kita ko, nurodė, kad atsakovės ieškovei priklausančio turto nepasisavino bei atsakovėms nesuprantami ieškovės teiginiai, kad atsakovėms buvo žinoma nuo 2020 m. balandžio 27 d., jog Žemės sklype stovi ieškovei priklausantys jūriniai konteineriai. Ieškovė niekuomet nepateikė įrodymų, kad tokio turto yra, nors atsakovė el. laiškais tris kartus – 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 29 d., prašė informuoti, ar sklype yra ieškovei priklausančio turto bei prašė pateikti tai įrodančius dokumentus. Šalys paruošiamuosiuose dokumentuos (dublike ir triplike) laikėsi savo pirminiuose dokumentuose išdėstytos pozicijos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė papildomai nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. ieškovė rado vieną iš trijų dingusių jūrinių konteinerių (žalios spalvos) atsakovės V. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakydama atsakovė nurodė, jog ieškovei yra žinoma tiksli visų jai priklausančių jūrinių konteinerių buvimo vieta, atsakovė apie tai informavo ieškovę 2022 m. sausio 24 d. elektroniniu laišku.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1611-854/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje konstatavo, kad „Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. ginčo konteinerius išvežė M. O. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo konteineriai po jų išvežimo iš aikštelės buvo ir byloje turimais duomenimis iki šiol yra atsakovių ir trečiojo asmens M. O. žinioje adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini) – sklypuose, priklausančiuose atsakovui M. O. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. ginčo konteinerius išvežė UAB „Evus LT” atstovas, trečiasis asmuo šioje byloje, M. O. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. ginčo konteinerių išvežimą organizavo ir jam vadovavo būtent atsakovės UAB „Evus LT” vadovas ir atsakovės V. D. sūnus M. O.“.
30. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje. Ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuriame nurodė, jog konteineriai atsirado, tačiau nėra žinoma ar juose yra visi buvę daiktai, todėl gali tekti tikslinti reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. protokoline nutartimi atidėjo teismo posėdį 2023 m. gruodžio 9 d.
31. Ieškovė 2023 m. gruodžio 9 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl konteinerių transportavimo išlaidų, kurį teismas atsisakė priimti ir išaiškino teisę kreiptis į teismą bendra tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 9 d. protokoline nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą leisti suformuluoti ieškinio atsisakymą, atidėjo bylos nagrinėjimą 2024 m. vasario 8 d. Ieškovė 2024 m. vasario 8 d. pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo.
32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį, kadangi apie dingusių konteinerių buvimo vietą, dėl kurių būtent ieškinys pareikštas, ieškovė sužinojo iš atsakovių tik bylos nagrinėjimo metu. Ginčas byloje baigtas dėl to, kad pareikštas reikalavimas buvo iš esmės patenkintas – ieškovė atgavo ieškiniu reikalautus daiktus iš atsakovės po ieškinio pateikimo teismui.
33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantėmis, kad ieškinio pareiškimą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė išimtinai ieškovės nebendradarbiavimas. Nors pritartina atsakovėms, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakovėmis, tačiau šiuo atveju ir pačios atsakovės nesielgė tinkamai ir sąžiningai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovei taip pat nebuvo priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, ieškovei kreipusis į AVPK ir policijos pareigūnams tikslinant aplinkybes dėl konteinerių vagystės, atsakovės UAB „Evus LT“ vadovas klaidingai nurodė, kad konteineriai neva priklausė jam. Taigi, jei atsakovės dar ikiteisminio tyrimo metu būtų nurodžiusios kur yra pagrobti konteineriai, tikėtina, kad ieškovė būtų juos susigrąžinusi ir būtų nereikėję reikšti ieškinio. Be to, net ir ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovės toliau elgėsi nesąžiningai, viso proceso metu atsakovės teigė nieko nežinančios apie ieškovės konteinerius, nors atsakovės nuo teisminio proceso pradžios turėjo žinoti, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos, susijusios su dingusiais konteineriais, kurie buvo pas atsakovę V. D. ir tik ieškovei radus vieną iš konteinerių atsakovės V. D. gyvenamosios vietos adresu, atsakovės nurodė likusių konteinerių buvimo vietą ieškovei, t. y. praėjus beveik metams nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, ir ieškovė turėjo galimybę susigrąžinti konteinerius su juose esančiais daiktais.
34. Apeliacinio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovių procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu, kadangi atsakovės sąžiningai nesinaudojo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai neatliko procesinių pareigų – nesiekė greito bylos išnagrinėjimo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad atsakovių nurodomos aplinkybės dėl konteinerių numerių neatitikimo sąskaitose faktūrose reikšmės neturi, kadangi byloje nustatyta, jog ieškinys pareikštas būtent dėl tų konteinerių, kurie vėliau buvo rasti atsakovės V. D. gyvenamosios vietos adresu.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių elgesį, bylos pradėjimo ir nutraukimo priežastis bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis bei pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti atsakovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
Dėl pranešimo prokurorui apie nusikalstamos veikos požymius
36. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašė kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės atžvilgiu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovių prašymo bei nurodė, kad šioje dalyje nutartis neskundžiama. Apeliantės nesutinka, kad nutartis šioje dalyje neskundžiama bei tvirtina, kad prašymas atmestas nepagrįstai.
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis šioje dalyje neskundžiama, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovių prašymą kreiptis į prokurorą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.
38. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi, teisiniu reguliavimu nustatyta teismo teisė bet ne pareiga priimti atskirąją nutartį dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Taipogi, teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022; 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-467/2023).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės galbūt atliktas konkrečias nusikalstamas veikas, taip pat nenustatyta objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą CPK 300 straipsnyje nurodytiems procesiniams veiksmams atlikti. Todėl nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo pranešti prokurorui apie konkrečius ieškovės veiksmus arba dėl to priimti atskirąją nutartį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir ieškovė atsiliepime, apeliantės turi teisę pačios kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
40. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
41. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nutraukus bylą ir atskirosios nutarties priėmimą dėl kreipimosi į prokuratūrą, pagrindo apskųstą nutartį naikinti ir/ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
43. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovių atskirąjį skundą ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti apeliančių (atsakovių) uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ ir V. D. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.