Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1611-854/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-26
Bylos Nr.: e2A-1611-854/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07434-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Evus LT“, V. D.
Advokatai: Ramunė Ramanauskienė, Artūras Sebeika

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1611-854/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07434-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.1.3.3; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Evus LT“ ir V. D. dėl turtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, M. O.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekotopas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Evus LT“ ir V. D. dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovių solidariai 16 733,44 Eur turtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvienos atskirai lygiomis dalimis.

2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 1 d. įsigijo Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančius: žemės sklypo tvorą, asfaltuotą 75 kv. m. ploto aikštelę (toliau – Aikštelė), vartus, dvejus vartelius. Aikštelėje laikė savo turtą: ne darbo automobilius, konteinerius, su juose taip pat esančiu turtu (prekes, darbo įrankius). Kad į Aikštelę nepatektų pašaliniai asmenys, vartus rakino. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos iki 2020 m. gegužės mėn. Žemės sklypą (jo dalis) įsigijo atsakovės. 2020 m. sausio mėn. atsakovė UAB ,,Evus LT”, neinformavusi apie tai ieškovės, nuėmė nuo ieškovei priklausančių Žemės sklypo vartų spyną ir užkabino savo spyną. 2020 m. sausio mėn. atsakovė UAB “Evus LT” pradėjo nepagrįstai kaltinti ieškovę dėl Žemės sklype palikto statybinio laužo, sandėliuojamų medicininių ir kitokių atliekų. 2020 m. liepos pabaigoje atsakovės kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovei, reikalaudamos įpareigoti ieškovę sutvarkyti Žemės sklypą. 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovės atstovas A. K. pastebėjo, kad iš Aikštelės dingo trys dideli ieškovės jūriniai konteineriai (rudas, žalias ir gelsvas, liko tiko baltas). Pastebėjęs konteinerių dingimą, A. K. kreipėsi į gretimame sklype esančią įmonę, kuri saugumo tikslais yra įrengusi teritorijos filmavimo kameras. Patikrinęs vaizdo įrašus liudytojas nustatė, kad atsakovės UAB „Evus LT“ vadovas M. O. 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 15 val. atvyko į sklypą su, kaip paaiškėjo vėliau ikiteisminio tyrimo metu, atsakovei V. D. priklausančiu automobiliu, atrakino vartus, įleido į teritoriją sunkvežimį Scania ir keltuvą, tada persirengė ir nuėjo vadovauti konteinerių pakrovimui bei išvežimui, o po trečiojo konteinerio išvežimo reiso, apie 18:40 val., įsėdo į mašiną ir išvažiavo, išvažiuodamas užrakino teritorijos vartus. Aikštelėje liko tik vienas baltas šaldytuvas–konteineris.

3. Ieškovė nurodė, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia solidarią atsakovių atsakomybę padarant ieškovei 16 733,44 Eur turtinę žalą. Atsakovės UAB „Evus LT” vadovas M. O. vadovavo konteinerių išvežimui. Konteinerių išvežimas buvo organizuotas kartu su atsakove V. D., atsakovės vadovas į įvykio vietą atvažiavo jos automobiliu Nissan; kita vertus, ieškovė nurodė, kad neatmeta galimybės, jog bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė V. D. pateiks įrodymus, jog ji faktiškai prie neteisėtų veiksmų neprisidėjo ir nieko apie UAB „Evus LT” ir jos vadovo M. O. veiksmus nežinojo. Ieškovė nurodė, kad dingusių trejų konteinerių bendra vertė yra 5 270, 50 Eur. Dingusiuose konteineriuose taip pat buvo ieškovei priklausančios atsargos, žaliavos, darbo įrankiai, prekės pardavimui. Atsargų ir prekių, sandėliuotų keturiuose konteineriuose, vertė yra 11 462, 94 Eur, įskaitant PVM. Todėl atsakovių veiksmais ieškovei padaryta žala iš viso sudaro 16 733,44 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės žinojo, jog konteineriai priklauso ieškovei, nes dar 2020 m. balandžio 27 d. ji buvo siūliusi atsakovei UAB „Evus LT” įsigyti du konteinerius.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime atsakovės V. D. ir UAB „Evus LT“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės, be kita ko, nurodė, kad ieškovės pateikta 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinis sandoris, negaliojantis nuo jo sudarymo momento, nes yra ne notarinės formos. Remiantis ieškovės pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė Žemės sklype neturi jokio nekilnojamojo turto. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Ieškovė neturi teisinio pagrindo naudotis Žemės sklypu, neturi teisinio pagrindo vykdyti Žemės sklype ūkinę–komercinę veiklą. Todėl atsakovės ieškovei priklausančio turto nepasisavino. Atsakovėms nesuprantami ieškovės teiginiai, kad atsakovėms buvo žinoma nuo 2020 m. balandžio 27 d., jog Žemės sklype stovi ieškovei priklausantys jūriniai konteineriai. Tai netiesa. Ieškovė niekuomet nepateikė įrodymų, kad tokio turto yra, nors atsakovė el. laiškais tris kartus – 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 29 d., prašė informuoti, ar sklype yra ieškovei priklausančio turto bei prašė pateikti tai įrodančius dokumentus, kitaip nurodė laikysianti, jog tokio turto Žems sklype nėra, tačiau atsakymų negavo. Trečią kartą atsakovės pakartotinai prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius UAB „Ekotopas” nuosavybės teisę į turtą: pirkimo pardavimo sutartis, turto perėmimo aktus, sąskaitas faktūras, mokėjimus už turtą; pateikti tvoros ir Aikštelės NTR išrašą; nurodė, kad tuo atveju, jei dokumentai – pirkimo pardavimo sutartys, turto perėmimo aktai, sąskaitos faktūros, mokėjimai už turtą, NTR išrašai, pagrindžiantys UAB „Ekotopas” nuosavybę į žemės sklype esantį turtą, nebus pateikti, atsakovės laikysis pozicijos, kad jokio turto Žemės sklype UAB „Ekotopas” neturi. Į šį kreipimąsi ieškovė taip pat neatsakė. Taip pat atsakovės nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio, nepateikė jos dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės pažymėjo, kad ieškovė klaidingai teigia, jog atsakovės pakeitė vartų spyną, dėl ko ieškovė negali patekti į teritoriją. Priešingai, 2021 m. balandžio 11 d. patikrinimo duomenimis, vartai užrakinti nauja spyna, kurios atsakovėms atrakinti nepavyksta, o konteineris – šaldytuvas ir konteineriai, kurie ieškovės teigimu, priklauso jai, iš sklypo teritorijos yra dingę. Paliktos tik ieškovei priklausančios šiukšlės. Taigi, būtent atsakovės negali patekti į joms priklausantį Žemės sklypą, nes ieškovė kiekvieną kartą pakeičia spyną analogiška spyna, kurios atsakovių turimi raktai neatrakina. Ieškovė reguliariai lankosi svetimame žemės sklype ir ten savavaldžiauja.

5. Atsiliepime NŽT prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepimo argumentus. Nurodė, kad Lietuvos Respublika yra Žemės sklypo bendrasavininkė bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pažymėjo, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė Žemės sklype neturi jokių jai nuosavybės teise priklausančių statinių / pastatų ir / ar įrenginių, Žemės sklypo savininkai nėra suteikę ieškovei jokių leidimų ir / ar sutikimų vykdyti jame ūkinę / komercinę veiklą.

6. Dublike ieškovė pažymėjo, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovės savavališkai išvežė iš 2015 m. gruodžio 15 d. ieškovės įsigytos Aikštelės ieškovei priklausantį turtą, ir tuo, kad atsakovės veikė bendrai, suderintais veiksmais. Ieškinys grindžiamas ne sutartine, o deliktine atsakovių atsakomybe. 2020 m. balandžio mėn. ieškovė informavo atsakovę UAB „Evus LT“, kad Žemės sklype esantis turtas priklauso ieškovei, ir pasiūlė šį turtą įsigyti, nurodė, kad jeigu pasiūlymas domintų atsakovę UAB „Evus LT“, tuomet ieškovė pateiks jai ir turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, kad ieškovei nesuprantama, kodėl ieškovė turėjo atsakyti į atsakovės reikalavimus pateikti ataskaitas, sąskaitas ir pan. kelis kartus.

7. Triplike atsakovės pažymėjo, kad ieškovės argumentas, jog atsakovės dar nuo 2020 m. balandžio mėn. žinojo, kad ginčo turtas – jūriniai konteineriai, priklauso ieškovei, nepagrįstas. Pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 24 d. ieškovės pasiūlyme atsakovei buvo išvardyti tokie daiktai: buitiniai konteineriai (2 vnt.); tvora su vartais; asfaltuota Aikštelė; elektros tinklų įvadas; betoninis garažas. Nė viename iš raštų nei ieškovė, nei atsakovės neminėjo jūrinių konteinerių. Būdamos didžiausios sklypo dalies savininkėmis ir matydamos, kad joms priklausančiame sklype yra krūvos atliekų, kitokių neaiškios paskirties daiktų, įgyvendindamos savininko teises, atsakovės teisėtai ir pagrįstai paklausė ieškovės, ar sklype yra ieškovei priklausančio turto, tačiau ieškovė atsakoves ignoravo, taip prisiimdama ir atitinkamų padarinių riziką.

8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė papildomai nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. ieškovė rado vieną iš trijų dingusių jūrinių konteinerių (žalios spalvos) atsakovės V. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (DOK-16884). Atsakydama atsakovė nurodė, jog ieškovei yra žinoma tiksli visų jai priklausančių jūrinių konteinerių buvimo vieta; atsakovė informavo apie tai ieškovę 2022 m. sausio 24 d. elektroniniu laišku. Ieškovė žino, kur yra ginčo konteineriai, todėl nepatyrė žalos, nes tik nuo jos veiksmų priklauso, ką su atsiradusiais konteineriais ji darys (DOK-17418).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Ekotopas“ atstovės advokatė Ramunė Ramanauskienė ir R. L. iš esmės remdamosi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais prašė ieškinį tenkinti.

10. Teismo posėdžio metu atsakovių UAB „Evus LT“ ir V. D. atstovas advokatas Artūras Sebeika iš esmės remdamasis procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neįrodė, jog daiktai yra jos. Atsakovės ieškovės konteinerių nesisavino. Ieškovei žinoma turto buvimo vieta, bet ji iki šiol savo turto iš ten nepasiėmė. Ieškinys pareikštas UAB „Evus LT“ ir V. D., tačiau ieškovė turi pretenzijų tik M. O. kaip fiziniam asmeniui.

11. Teismo posėdžio metu atsakovė V. D. paaiškino, kad sklypas (duomenys neskelbtini) jai nepriklauso, priklauso (duomenys neskelbtini) M. O. Sklype yra daug daiktų, į konteinerį dėmesį atkreipė tik 2022 m. sausio 20 d. atvykus antstoliui. Automobiliu Nissan važinėjo anksčiau, automobilis jai nebepriklauso jau gal porą metų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Evus LT“ iš ieškovės 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei iš ieškovės – 52,96 Eur procesinių dokumentų byloje siuntimo išlaidų atlyginimą. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

12.1. Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo konteinerinę patalpą, vielos tinklo tvorą, metalinius vartus, dvejus vartelius ir statybos asfalto aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. teritorijoje stovėjo keturi jūriniai konteineriai – rudas, žalias, gelsvas ir baltas, po nurodytos datos – tik vienas konteineris (baltas).

12.2. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovių veiksmų. Teismas nurodė, kad atsakovių neteisėtus veiksmus (konteinerių pasisavinimą) ieškovė grindžia argumentais, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. darytame vaizdo įraše matyti, kad į Aikštelę atvyksta UAB „Evus LT“ vadovas – trečiasis asmuo M. O., kuris atrakino vartus, įleido sunkvežimį „Scania“, kuris ginčo konteinerius išvežė. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo besąlygiškai spręsti, jog asmuo, išgabenęs konteinerius iš Aikštelės buvo būtent M. O., nes, pirma, byloje atlikus ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 18 d. ekspertizės akte padaryta išvada, jog iš vaizdo įrašo nėra galimybės identifikuoti nei subjekto, išlipančio iš automobilio, nei į Aikštelę atvykusių transporto priemonių valstybinių numerių; antra, 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-49785-20, nurodyta, jog telefoninio pokalbio metu trečiasis asmuo M. O. teigė, kad turtas, esantis Aikštelėje priklauso jam ir jis turi tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jo parodymai duoti policijai nebuvo užfiksuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir iš pokalbio telefonu nebuvo galimybės identifikuoti konkretaus asmens. Teismas nurodė, kad nenustačius neteisėtų atsakovių veiksmų, nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – žalos, priežastinio ryšio ir kaltės.

12.3. Teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog pareikštas netinkamiems atsakovams. Teismas pažymėjo, kad ieškinio pagrįstumą ieškovė įrodinėjo trečiojo asmens M. O. neteisėtais veiksmais – konteinerių pasisavinimu iš Aikštelės, ir nepagrindė, kodėl ieškinys pareikštas atsakovei UAB „Evus LT“. Todėl, teismo vertinimu, ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad pareikštas netinkamam atsakovui (UAB „Evus LT“).

III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog ginčo konteinerius išgabeno būtent M. O. Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad ekspertizės metu nepavyko nustatyti ar ieškovei priklausančius tris konteinerius išgabeno trečiasis asmuo M. O., nes ieškovės pateikta vaizdo medžiaga nėra pakankamai informatyvi. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai ir neįvertino aplinkybių, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Žemės sklypas yra bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti atsakovėms; patekimas į Žemės sklypą yra apsunkintas, teritorija yra aptverta, įvažiavimo vartai rakinami spyna, tačiau 2020 m. rugpjūčio 11 d. nenustatytas asmuo atvyko į Žemės sklypą su atsakovei V. D. priklausančiu lengvuoju automobiliu Nissan ir organizavo ginčo konteinerių išvežimą. Be to, vėliau vienas iš konteinerių buvo rastas atsakovės V. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

13.2. Teismas negalėjo atmesti ieškinio tuo pagrindu, kad nustatė, jog, teismo vertinimu, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Tokiu atveju teismas turėjo pasiūlyti ieškovei pakeisti netinkamą šalį tinkama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnis). Teismas to nepadarė, t. y. nepasiūlė ieškovei keisti šalį, todėl, pagal kasacinio teismo praktiką, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, be kita ko, priėmė ieškovei siurprizinį sprendimą.

13.3. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes atmesdamas ieškinį neįvertino atsakovės UAB „Evus LT”, atsakovės V. D. veiksmų (ne)teisėtumo. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl atsakovės V. D. veiksmų (ne)teisėtumo, taigi, teismas pažeidė ir pareigą motyvuoti sprendimą. Vertindamas atsakovės V. D. veiksmų (ne)teisėtumą, teismas, be kita ko, turėjo įvertinti aplinkybę, jog vienas iš ginčo konteinerių buvo rastas atsakovės V. D. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė V. D. sudarė galimybę nenustatytiems asmenims patekti į jai priklausančią uždarą (rakinamą) teritoriją su tikslu pasisavinti svetimą turtą. Aplinkybė, kad atsakovė V. D., kaip Žemės sklypo bendraturtė, neužtikrino tinkamos žemės sklypo apsaugos, sudarė galimybę nenustatytiems asmenims pateikti į Žemės sklypą ir išsivežti tris ieškovei priklausančius konteinerius, iš kurių vienas vėliau buvo rastas atsakovės gyvenamosios vietos adresu, leidžia atsakovės veiksmus vertinti kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Ekotopas“ ieškinys atsakovėms UAB „Evus LT“ ir V. D. dėl turtinės žalos atlyginimo (solidariai), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiga atlyginti žalą asmeniui kyla nustačius jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus asmens veiksmus ir kaltę, nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.6 straipsnyje, be kita ko, taip pat įtvirtina, kad jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, nes byloje nenustatyta, kad konteinerius iš Aikštelės išgabenęs asmuo jog asmuo buvo būtent M. O., be to, teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam ataskovui (UAB „Evus LT“).

18. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ginčo konteinerius išgabeno būtent M. O., teismas negalėjo atmesti ieškinio dėl to, kad jis esą pareišktas netinkamam atsakovui, teismas neatskleidė bylos esmės ir visiškai nevertino atsakovės V. D. veiksmų (ne)teisėtumo. Toliau apeliacinio teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl teisinių ir faktinių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių

19. Konstatuotina, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. ginčo konteinerius išvežė M. O. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad spręsdamas, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina šio fakto, teismas, be kita ko, nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad ekspertizės metu iš byloje esančios įvykio (ginčo konteinerių išgabenimo) vaizdo medžiagos nepavyko nustatyti, ar ieškovei priklausančius tris konteinerius išgabeno trečiasis asmuo M. O.

20. Ar faktinė aplinkybė byloje įrodyta, teismas nustato įvertindamas byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo pareiga tenka šaliai, įrodinėjančiai aplinkybes, kuriomis ši grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais; vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, jokie įrodymai, net ir eksperto išvados, teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Byloje fakto įrodinėjimo standartas yra, t. y. faktą galima laikyti įrodytu, ne tada, kai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenų sudaro pagrindo besąlygiškai spręsti to fakto buvimu, tačiau kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

21. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė, be kita ko, įrodinėja, kad atsakovės 2020 m. rugpjūčio 11 d. neteisėtai išvežė iš atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) esančios Aikštelės ieškovei priklausantį turtą – jūrinius konteinerius, su jame esančiu kitu ieškovės turtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, pirma, ginčas tarp šalių dėl ieškovės teisių naudotis atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančia Aikštele, teisių į joje esančius daiktus, buvo kilęs dar bent nuo 2020 m. pradžios (ieškinio priedai Nr. 1, 4; atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 4–8, kt.), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ginčai tarp tų pačių šalių skirtingais pagrindais nagrinėti teismuose ir anksčiau. Antra, 2020 m. rugpjūčio 11 d. į Aikštelę atvyko sunkvežimis Scania ir keltuvas, ginčo konteineriai iš Aikštelės buvo išvežti ekspertizės metu iš byloje esančios įvykio vaizdo medžiagos nenustatytų asmenų. Tačiau Aikštelė buvo rakinama. Konteineriai iš Aikštelės buvo išvežti atrakinus ir vėliau užrakinus jos vartų spyną, t. y. turint raktus nuo vartų spynos. Trečia, 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovės atstovas A. K. pastebėjo konteinerių dingimą ir pranešė apie tai policijai. Tyrėjui duodamas paaiškinimus, ieškovės atstovas, liudytojas A. K., nurodė, kad įtaria, jog konteinerius galėjo išvežti M. O., nurodė jo kontaktinį tel. numerį: (duomenys neskelbtini). Tyrėjams paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė vyras, kuris prisistatė M. O. vardu. Tyrėjui teiraujantis apie dingusį turtą, vyras nurodė, kad visas turtas esantis aikštelėje (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis turi tai patvirtinančius dokumentus ir galės juos pateikti (ieškinio priedas Nr. 6). Ketvirta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo konteineriai po jų išvežimo iš Aikštelės buvo ir byloje turimais duomenimis iki šiol yra atsakovių ir trečiojo asmens M. O. žinioje adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini) – sklypuose, priklausančiuose atsakovui M. O. (DOK-16884; DOK-17418; DOK-31447; DOK-33600; 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:04:17–00:09:40). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. ginčo konteinerių išvežimą organizavo ir jam vadovavo atsakovės UAB „Evus LT”, kuriai priklauso Žemės sklypas, iš kuriame esančios Aikštelės ginčo konteineriai ir buvo išvežti, vadovas M. O., kuris bylos duomenimis be to yra ir atsakovės V. D. (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės UAB „Evus LT” atstovas trečiasis asmuo M. O. byloje neginčijo aplinkybių, kad būtent jis bendravo su tyrėjais (2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01:11:30–01:12:00), duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, į bylą neteikė.

22. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. ginčo konteinerius išvežė UAB „Evus LT” atstovas, trečiasis asmuo šioje byloje, M. O. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. ginčo konteinerių išvežimą organizavo ir jam vadovavo būtent atsakovės UAB „Evus LT” vadovas ir atsakovės V. D. (duomenys neskelbtini) M. O. (CPK 185 straipsnis).

Dėl atsakovų tinkamumo

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ieškinys pareikštas netinkamam subjektui (UAB „Evus LT“). Nors sprendimo skirsnį teismas pavadino „Dėl atsakovių (ne)tinkamumo“, faktiškai dėl atsakovės V. D. tinkamumo pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė.

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Evus LT“ ir V. D. yra žemės sklypo bendrasavininkės. Kaip jau buvo nurodyta, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ginčas tarp šalių dėl ieškovės teisių naudotis atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype teisių į joje esančius daiktus, buvo kilęs dar bent nuo 2020 m. pradžios. UAB „Evus LT“ yra juridinis asmuo, kurios vadovas – M. O. Atsakove įtraukusi UAB „Evus LT“, ieškinyje ieškovė iš esmės teigė (-ia), kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. organizuodamas ir vykdydamas konteinerių išvežimą M. O. veikė kaip UAB „Evus LT“ atstovas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė UAB „Evus LT“ byloje yra netinkama atsakovė, nėra. Tai, jog pareiškime policijai kaip galimai nusikaltimą padaręs asmuo buvo nurodytas M. O., nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės UAB „Evus LT“ (ne)tinkamumą šioje byloje neturi teisinės reikšmės, nes atsakovo civilinėje byloje (ne)tinkamumą apibrėžia tik civilinis materialinis teisinis santykis.

25. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog jeigu teismas nustatytų, kad ieškinys pareikštas ne tiems asmenims, teismas turėtų įspėti apie tai ieškovę ir pasiūlyti pakeisti atsakovus tinkamais: kasacinis teismas, aiškindamas CPK 45 straipsnį, yra nurodęs, jog teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius; kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, pirmosios instancijos teismui sprendžiant, jog ieškovės nurodytos atsakovės yra netinkamos atsakovės atsakyti pagal ieškinį, savaime pagrindo atmesti ieškinį teismui tai nesudarė. Tokiu atveju teismas turėjo pareigą išaiškinti ieškovei jos teisę pakeisti atsakovę(-es) tinkama(-omis), tačiau teismas to nepadarė, taip pažeisdamas procesinės teisės normas.

Dėl apeliacinio proceso baigties

26. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes; jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovėms UAB „Evus LT“ ir V. D. (solidariai). Pirmosios instancijos teismas, pirma, vertino, kad ieškovė ieškinį iš esmė grindė neteisėtais M. O., kaip fizinio asmens, veiksmais, todėl sprendė, kad ieškovė pareiškė ieškinį netinkamai atsakovei (UAB „Evus LT“); antra, vertino, kad ieškovė neįrodė, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. ginčo konteinerius išvežė M. O., todėl sprendė, kad M. O. veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatyti; trečia, nusprendęs, kad ieškovė ieškinį iš esmė grindė neteisėtais M. O., kaip fizinio asmens, veiksmais, tačiau šie nenustatyti, atsakovės V. D. veiksmų galimo neteisėtumo faktiškai nenustatinėjo ir nevertino, t. y. skundžiamame sprendime dėl jų visiškai nepasisakė. Sprendęs, kad byloje M. O., kaip fizinio asmens, ir V. D. civilinės atsakomybės pirmoji sąlyga – veiksmų neteisėtumas, nenustatyta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakytina.

28. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pirma, ieškovė įrodė, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. ginčo konteinerius išvežė M. O.; antra, ieškovė pareiškė ieškinį tinkamai atsakovei UAB „Evus LT“, nes 2020 m. rugpjūčio 11 d. išveždamas ginčo konteinerius M. O. veikė būtent atsakovės UAB „Evus LT“ vardu ir interesais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių – pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar M. O. UAB „Evus LT“ vardu ir interesais atlikti veiksmai – ginčo konteinerių išgabenimas, vertintini kaip neteisėti, t. y. ar UAB „Evus LT“ turėjo teisę išvežti ginčo konteinerius iš Aikštelės, ar tokie veiksmai sukėlė ieškovei žalą, jei taip – kokią, t. y. teismas iš esmės neišnagrinėjo atsakovės UAB „Evus LT“ civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė ir dėl atsakovės V. D. civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo, jų nenagrinėjo, atitinkamai, nepasisakė ir dėl solidarios šalių atsakomybės (ne)buvimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinėje instancijoje, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas, be kita ko, taip pat paneigtų šalių teisę į apeliaciją.

29. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to ieškinį atmetė nepagrįstai. Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti – skundžiamą sprendimą panaikinti (visą) ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėdamas ginčą iš naujo, teismas civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo prasme turėtų įvertinti, ar išveždama ginčo konteinerius iš Aikštelės ir, atitinkamai, Žemės sklypo, atsakovė UAB „Evus LT“ ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovė turėjo ar neturėjo teisę juos išvežti, nustatyti, ar šie atsakovės veiksmai sukėlė ieškovei žalą, jei taip – kokią. Taip pat teismas turėtų nustatyti, ar prie atsakovės UAB „Evus LT“ veiksmų išvežant ginčo statinius ir, atitinkamai, padarant ieškovei žalą – jei tokia būtų nustatyta, prisidėjo atsakovė V. D., ir, jeigu būtų nustatyta, kad prisidėjo, – įvertinti tokius atsakovės veiksmus civilinės atsakomybės prasme bei pasisakyti dėl solidarios atsakovių civilinės atsakomybės (ne)buvimo.

30. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijai nusprendus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą.

Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Evus LT“ ir V. D. dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko