Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. D. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. D. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. D., Valstybės įmonei Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama pripažinti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iš pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėto 1A1p, ūkinių pastatų, vietovės plane pažymėtų 211p., 311p., 411m., 511m., 611m., 711p, bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginės, lauko tualeto, šulinio), N. D. vardu, kadangi turtas įgytas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas buvo valdomas daugiau kaip 10 metų. Suinteresuoto asmens D. D. atstovas 2017 m. vasario 15 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, kol bus išnagrinėta Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-793-836/2017 dėl valdymo teisės pažeidimo pašalinimo. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje prašoma pašalinti teisės pažeidimą: įpareigoti N. D. leisti patekti D. D. ir VĮ Registrų centro darbuotojai į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimui. Priklausomai nuo paminėtos civilinės bylos baigties D. D. kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė arba paveldės tėvo R. S. turtą, arba ne, t. y. atsakovei šioje byloje (N. D.), priklausomai nuo turimų įrodymų, galimai liktų tik dalis ginčo nuosavybės. Suinteresuoto asmens D. D. atstovas 2017 m. kovo 13 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki pastatai bus įregistruoti VĮ „Registrų centras“, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti pareiškėją N. D. leisti jai patekti į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) su Registrų centro darbuotoja ir atlikti pastatų ir žemės sklypo kadastrinius matavimus. Šiame pareiškime suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2012 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Kėdainių r. 2-ojo notarų biuro notarę Oną Olesikienę priimdama palikimą ir paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol nėra išduotas, kadangi pastatų dokumentus turi pareiškėja, į sodybą neįsileidžia. Į šiuos pastatus suinteresuoto asmens tėvo, kurio įpėdinė ji yra, nuosavybės teisė niekam neįregistruota. Tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina atlikti kadastrinius matavimus. Pareiškėjos N. D. pareiškimo patenkinimo atveju ji visą nuosavybę įregistruotų Registrų centre ir tarp pareiškėjos bei suinteresuoto asmens ginčas liktų neišspręstas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens D. D. prašymą iš dalies - sustabdė civilinės bylos Nr. 2YT-42-336/2017 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-793-836/2017; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Nr. 2YT-42-336/2017 N. D. prašo pripažinti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą (statinius), į kurį nuosavybės teisė nėra niekam įregistruota. 2017 m. vasario 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme priėmus suinteresuoto asmens D. D. ieškinį dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, kuriuo prašoma teismo įpareigoti N. D. leisti jai ir Registrų centro darbuotojai patekti į pastatus, kadastrinių matavimų atlikimui, kadangi kol nėra statinių registracijos, negalimas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas. Teismo vertinimu, priklausomai nuo šios bylos baigties D. D., kaip įstatyminė įpėdinė, gali paveldėti tėvo R. S. turtą, o N. D. galimai liktų tik dalis ginčo nuosavybės, todėl civilinėje byloje Nr. 2-793-836/2017 priimtas sprendimas turės tiesioginį ryšį su civiline byla Nr. 2YT-42-336/2017. Teismas konstatavo, kad egzistuoja privalomas bylos sustabdymo pagrindas, nurodytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi bylos Nr. 2YT-42-336/2017 negalima nagrinėti tol, kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. 2-793-836/2017.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį dalyje dėl bylos Nr. 2YT-40-336/2017 sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nei apeliantė, nei suinteresuotas asmuo D. D. nėra nekilnojamojo turto, dėl kurio kilęs ginčas, savininkės. Apeliantė pareiškimu prašė pripažinti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą, o D. D. ieškiniu prašo pašalinti teisės pažeidimą – įpareigoti apeliantę leisti patekti jai ir VĮ Registrų centro darbuotojai į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimų atlikimui. Abi bylos gali būti nagrinėjamos atskirai. Civilinės bylos Nr. 2YT-42-336/2017 nagrinėjimas yra įpusėjęs ir artėja prie pabaigos, yra likusi tik liudytojų apklausa ir todėl jos sustabdymas yra proceso vilkinimas. D. D. pateikė melagingus parodymus, kad daug kartų prašė leidimo patekti į namą ir ūkinius pastatus, faktiškai prašė atlikti kadastrinius matavimus tik vieną kartą. Be to, visi reikalingi dokumentai, pateikti teismui iš archyvų ir kitų institucijų, buvo surinkti N. D., o ne suinteresuoto asmens D. D. Tik po N. D. surinktų ir pateiktų reikalingų dokumentų teismui D. D. prisistatė kaip tėvo turto paveldėtoja ir nutarė pretenduoti į N. D. nekilnojamąjį turtą. Dar esant gyvam D. D. tėvui ji niekada jo nelankė, nepripažino tėvystės. R. S. jokio turto neturėjo, gyveno apeliantės name apie 4 metus. Nutarus namo dalį parduoti broliui, gautus pinigus N. D. investavo į naują namą. Kadangi tuo metu buvo labai sutrikusi sveikata, pati neturėjo galimybės įforminti pirkto namo dokumentus, todėl nuomininkui R. S. patikėjo įforminti namo pirkimo dokumentus N. D. vardu. Po kurio laiko sužinojo, kad namas įformintas ne jos, o R. S. vardu, todėl visi dokumentai ir išsimokėjimo kvitai už namą buvo atlikti jo vardu, nors mokėjo tiek apeliantė, tiek jos sūnus. R. S. dukra D. D. paveldėjimo teisės neturi, kadangi jos tėvas R. S. į kartu vedamą ūkį jokių investicijų neįnešė.Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1 Į teismą suinteresuotas asmuo buvo priverstas kreiptis dėl valdymo pažeidimų pašalinimo todėl, kad mirus jos tėvui R. S., kaip vienintelė paveldėtoja, 2012-05-24 kreipėsi į Kėdainių r. 2-ąjį notarų biurą, jai išduotas liudijimas, taip pat vykdomasis dokumentas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Antstolis A. Š. 2012-06-05 10.00 val. sudarė turto apyrašą. Nuo 2012 metų suinteresuotas asmuo negali patekti į paveldimą sodybą dėl sąmoningų, piktavališkų atsakovės N. D. veiksmų – atvykus ji užsirakina duris, neįsileidžia, neatiduoda nuosavybės dokumentų, reikalingų įregistruojant nuosavybę. Šie veiksmai atima jai galimybę laisvai patekti į savo tėvo R. S. namą, atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti paveldimą turtą VĮ Registrų centre. Kadastrinius matavimus atliks savo lėšomis, įregistruos turtą VĮ Registrų centre ir po to, jeigu N. D. įrodys savo reikalavimų pagrįstumą, notaras galės nustatyti ginčijamo turto dalis, kurį šalys galės pasidalinti išmokant kompensaciją ar kitu priimtinu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla dėl kitos civiline tvarka nagrinėjamos bylos CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo laikomas nustatytomis faktines aplinkybes, įpareigojančias teismą privalomai sustabdyti civilinę bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą (CPK 162³ straipsnis) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas suinteresuoto asmens prašymas. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčo esmės materialiniu aspektu, o dėl kitų argumentų, kurie nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).CPK 162³ straipsnyje apibrėžtos sprendimo dėl bylos sustabdymo priėmimo bendrosios sąlygos. Numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Pagal šias sąlygas apibrėžiama civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas arba nenurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016).Teismas turi tarp dviejų nagrinėjamų bylų nustatyti tiesioginį teisinį ryšį, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdo, ir kokie nustatinėjami kitoje byloje, dėl kurios sustabdė bylą. Šiam tikslui pasiekti, būtina nustatyti įrodinėjimo dalyką abejose bylose, kuris, jeigu ir būtų pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, nebuvo tinkamai nustatinėjamas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-42-336/2017 N. D. pareiškimu prašė pripažinti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iš pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėto 1A1p, ūkinių pastatų, vietovės plane pažymėtų 211p., 311p., 411m., 511m., 611m., 711p, bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginės, lauko tualeto, šulinio), N. D. vardu, kadangi laiko, kad turtas įgytas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas buvo valdomas daugiau kaip 10 metų. Pareiškime nurodė, kad gyveno kartu su R. S. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, kurią vėliau pardavė ir gautus pinigus panaudojo naujo gyvenamojo namo pirkimui. Už pareiškėjos gautus pinigus pardavus namo dalį ir R. S. paskolą iš „Gegužės pirmosios“ kolūkio iš kolūkio nusipirko gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, 1970 m. statybos. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties neturi, šio turto registracija po jo įsigijimo atlikta nebuvo. R. S. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno su apeliante 1977 m. nupirktame name. R. S. dukra D. D. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla užvesta, bet paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes R. S. savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Po R. S. mirties apeliantė pradėjo tvarkyti nuosavybės dokumentus ir paaiškėjo, kad minėtas turtas neįteisintas nei apeliantės, nei R. S. vardu, todėl pareiškimu prašo pripažinti jai nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje, kurio 2 punkte įtvirtintas nuosavybės teisės įgijimas paveldėjimo būdu, o 11 punkte – įgyjamosios senaties būdu. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka, jeigu yra CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos – fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.69 straipsnyje nurodyti įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyjami daiktai.Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).Taigi, civilinėje byloje Nr. 2YT-42-336/2017 įrodinėjimo dalyku yra faktinės aplinkybės, kad pareiškėja nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo ir valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iš pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėto 1A1p, ūkinių pastatų, vietovės plane pažymėtų 211p., 311p., 411m., 511m., 611m., 711p, bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginės, lauko tualeto, šulinio). Civilinėje byloje Nr. 2-793-836/2017 ieškovė D. D. patikslintu ieškiniu atsakovei N. D. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę leisti patekti ieškovei ir VĮ Registrų centro darbuotojui į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 2012 m. ieškovė negali patekti į paveldimą sodybą dėl sąmoningų, piktavališkų atsakovės, gyvenančios minėtame name, veiksmų: nuvykus į namą užsirakina duris, neįsileidžia, neatiduoda reikiamų dokumentų, kurie yra reikalingi įregistruojant nuosavybę. 2017 m. balandžio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-793-836/2017 ieškinys tenkintas iš dalies: atsakovė N. D. įpareigota per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo leisti VĮ Registrų centro darbuotojui patekti į minėtą gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus. Teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendime pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 straipsnio 2 dalis). Valdymas – tai faktinis daikto turėjimas, kuris gali atsirasti tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 4.35 straipsnio 1 dalį valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Sprendimas, remiantis Liteko duomenimis, neįsiteisėjęs. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-793-836/2017 įrodinėjimo dalyku buvo ieškovės teisė reikalauti atlikti nurodytų pastatų kadastrinius matavimus, kuriuos atlikus jai atsirastų galimybė tęsti paveldėjimo po savo tėvo R. S. mirties procedūras. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kaip faktinį pagrindą sustabdyti civilinę bylą, nepagrįstai nurodė, kad priklausomai nuo civilinės bylos Nr. 2-793-836/2017 baigties D. D. kaip įstatyminė įpėdinė gali paveldėti tėvo turtą, o pareiškėjai N. D. byloje Nr. 2YT-42-336/2017 galimai liktų tik dalis ginčo nuosavybės ir dėl to byloje Nr. 2YT-42-336/2017 priimtas sprendimas turės tiesioginį ryšį su sustabdyta civiline byla. Pažymėtina, kad sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2YT-42-336/2017 pareiškėja siekia įgyvendinti savo materialines subjektines teises įgyjamosios senaties būdu įgyjant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu ieškovė D. D. civilinėje byloje Nr. 2-793-836/2017 siekė suformuoti jos paveldimo turto objektą, kuris yra ginčo objektas civilinėje byloje Nr. 2YT-42-336/2017. Civilinės bylos Nr. 2-793-836/2017 nagrinėjimo metu negalėjo ir nenustatyti faktai, turintys teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-42-336/2017. Taip pat negalima teigti, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-793-836/2017 būtų nustatyti kokie nors faktai, kurių teismas negalėtų nustatyti sustabdytoje byloje. Tarp minėtų bylų tiesioginio teisinio ryšio nėra ir dėl šios priežasties civilinės bylos gali būti nagrinėjamos atskirai, nepažeidžiant CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos principo. Civilinės bylos Nr. 2-793-836/2017 teisinis rezultatas ir įrodinėjamos faktinės aplinkybės dėl valdymo pažeidimų pašalinimo neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio teisinio ryšio su šioje civilinėje byloje Nr. 2YT-42-336/2017 įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu rezultatu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylų privalomojo sustabdymo institutą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – suinteresuoto asmens D. D. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – suinteresuoto asmens D. D. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.