Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. patikslintą ieškinį atsakovei N. D. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pašalinti valdymo teisės pažeidimą: įpareigoti atsakovę N. D. leisti patekti ieškovei ir VĮ Registrų centro darbuotojui į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimui. Nurodė, kad 2017-01-11 N. D. pateikė Kėdainių rajono apylinkės teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iš pastatų: gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei kiemo statinių (stoginės, lauko tualeto, šulinio), įrodinėja, kad ji teisėtai, sąžiningai ir atvirai bei nepertraukiamai jį valdo kaip savą daugiau kaip 10 metų. Mirus tėvui R. S., ieškovė kaip vienintelė paveldėtoja 2012-05-24 kreipėsi į Kėdainių rajono 2-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, jai buvo išduotas liudijimas, notarinio reg. Nr. O-1379, taip pat – vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, notarinio reg. Nr. O-1378. 2012-06-05 antstolis A. Š. sudarė turto apyrašą, kuriame išvardintas turtas, likęs po tėvo R. S. mirties: 1) 1.1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – gyvenamasis namas, bendras plotas 78,07 kv. m, plytų mūras, esantis (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos); 3) kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (stoginė, šulinys, lauko tualetas), esantys (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos); 4) transporto priemonė VAZ 2101, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 5) transporto priemonė „Renault 11“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 6) sąskaita „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. ieškovė negali patekti į paveldimą sodybą dėl sąmoningų, piktavališkų atsakovės N. D., gyvenančios minėtame name, veiksmų: nuvykus į namą užsirakina duris, neįsileidžia, neatiduoda reikiamų dokumentų, kurie yra reikalingi įregistruojant nuosavybę.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad D. D. neturi jokios juridinės teisės patekti į atsakovės nuosavus namus, dar nesant pastatams įregistruotiems VĮ Registrų centre. Ieškovė daug kartų kalbėjo ir prašė atsakovės leidimo patekti į namą ir ūkinius pastatus. Faktiškai D. D. su VĮ Registrų centro darbuotoja buvo du kartus atvykusi su prašymu atlikti kadastrinius pastato ir žemės matavimus. Visi reikalingi dokumentai, pateikti teismui iš archyvų ir kt. institucijų, buvo surinkti N. D., o ne D. D.. Tik po jos surinktų ir pateiktų reikalingų dokumentų teismui D. D. prisistatė kaip tėvo turto paveldėtoja ir nutarė pretenduoti į N. D. nekilnojamąjį turtą. D. D., esant gyvam tėvui R. S., niekada jo nelankė, nepripažino jo tėvystės, neatsisveikino jį lydint į paskutinę kelionę. Praėjus 4 metams po tėvo mirties, sužinojusi, kad atsakovė ruošia nuosavybės dokumentus įteisinti nuosavybę, staiga atsirado paveldėtoja D. D.. (duomenys neskelbtini) R. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) kolūkį dirbti traktorininku ir apsigyveno pas atsakovę, jos nuosavame name apie 4 metus gyveno kaip nuomininkas. Jokio turto, teisiškai įforminto Registrų centre, jis neturėjo, išskyrus 1 ha žemės sklypą Josvainių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), į kurį D. D. ir gali teisiškai pretenduoti. Atsakovė turėjo sūnų A. D., kuris gyveno kartu su mama, ir nuomininką R. S., su kuriuo vedė bendrą ūkį. R. S. turėjo dukrą Dianą iš pirmos santuokos, kuriai mokėjo alimentus iki pilnametystės. Atsakovė gyveno nuosavame name kartu su broliu Kulikausku. Kadangi name gyveno dvi šeimos t. y. brolio šeima ir atsakovės šeima, abiems šeimoms trūko gyvenamo ploto, todėl nutarė savo namo dalį parduoti broliui, o pati nusipirkti namą iš kolūkio. Pardavus savo namo dalį, pinigus investavo į naują namą. Kadangi tuo metu buvo labai sutrikusi sveikata, pati neturėjo galimybės įforminti pirkto namo dokumentų, todėl patikėjo nuomininkui R. S. įforminti namo pirkimo dokumentus jos vardu. Praėjus kažkuriam laikui sužinojo, kad namas įformintas ne jos vardu, o R. S., todėl visi dokumentai ir išsimokėjimo kvitai už namą ėjo R. S. vardu, nors mokėjo ji ir jos sūnus A. D.. Kadangi R. S. neturėjo jokio turto ir papildomų investicijų, buvo alkoholio mėgėjas ir dažnas smurtautojas, į kartu vedamą ūkį jokių investicijų neįnešė, todėl jo dukrai D. D., pretenduojančiai į atsakovės nekilnojamąjį turtą, paveldėjimas nepriklauso. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje ieškovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, paaiškino, kad kadastrinių matavimų atlikimas reikalingas įregistruoti daiktines teises į tėvo palikimą. Atsakovė neįleidžia ieškovės į pastatus kadastrinių matavimų atlikimui, ji du kartus bandė patekti, bet abu kartus neįleido. Ieškovė yra turto paveldėtoja, pagal įstatymą jai priklauso mirusio tėvo turto dalis. Susitarti su atsakove taikiai nepavyksta.

Atsakovės atstovas advokatas R. G. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad visas turtas name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei, ji šį turtą valdo jau kelis dešimtmečius. Atsakovė gyveno kartu su R. S.. Ji neleidžia atlikti kadastrinių matavimų, nes mano, kad tai pakenks jos interesams. Leidus atlikti kadastrinius matavimus, bet kurios bylos procesiniam sprendimui tai neturės reikšmės. Nesupranta, kodėl taip staigiai prireikė ieškovei pareikšti šį ieškinį. Mano, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, ši sukelta painiava tik sunkina tiesos nustatymą abiejose bylose. Su ieškove bandė tartis taikiai, bet nepavyko.

Atsakovės atstovė O. D. prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais ir pagrindais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė buvo susisiekusi su matininkais, kurie pasakė, jog, kol namas neįformintas, jie negali nieko daryti. Ieškovė su matininkais buvo atvykę atlikti kadastrinių matavimų, bet N. D. jų neįsileido. Po R. S. mirties atsakovė netvarkė dokumentų, nes pašlijo jos sveikata, vėliau sirgo ir atsakovės sūnus.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta. Atsakovės atstovė pateikė teismo šaukimą, kuriame gyd. G. J. nurodęs, kad atsakovė šiuo metu gydosi nervų ligų skyriuje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-42-336/2017 pagal atsakovės N. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017-03-14 minėta byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla. Minėtoje byloje prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti patekti ieškovei su VĮ Registrų centro darbuotojais į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimui, atmestas (b. l. 32-33 ir Liteko duomenys). Iš pateiktos mirties liudijimo kopijos matyti, kad R. S. mirė 2012-04-24 (b. l. 5). Iš pateikto D. D. gimimo liudijimo ir paso kopijų matyti, kad ieškovės tėvas yra R. S. (b. l. 4). Kėdainių rajono 2-asis notarų biuras 2012-05-04 ieškovei išdavė liudijimą Nr. O-1379, kuris suteikia teisę įpėdinei D. D. tvarkyti paveldėjimo reikalus VĮ Registrų centre, VĮ „Regitra“, Žemėtvarkos skyriuje, bankuose, Civilinės metrikacijos skyriuose ir visose kitose įstaigose, gauti dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui gauti (b. l. 6), taip pat 2012-05-04 išdavė vykdomąjį pavedimą Nr. O-1378 įpėdinės pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, apyrašą (b. l. 7). Antstolis A. Š. 2012-06-05 sudarė turto apyrašą, kuriame nurodomas šis turtas, likęs po R. S. mirties: 1) 1.1000 ha žemės sklypas, un. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos); 3) kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (stoginė, šulinys, lauko tualetas), esantys (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos); 4) transporto priemonė VAZ 2101, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 5) transporto priemonė „Renault 11“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 6) sąskaita „ Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9). Iš 2017-03-20 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė ir VĮ Registrų centro Kauno filialas sudarė sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimo (b. l. 29). VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017-03-22 raštu informavo ieškovę, kad sutartis nutraukiama, kadangi nebuvo sudaryta galimybė patekti apžiūrėti viso gyvenamojo namo patalpų, atlikti viso gyvenamojo namo kadastrinių matavimų ir sudaryti šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (b. l. 30). Kėdainių rajono 2-asis notarų biuro notarė 2017-04-06 rašte nurodė, kad išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 2012-04-24 mirus R. S., nėra galimybės, kadangi VĮ Registrų centre neįregistruotos daiktinės teisės (b. l. 43).

Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.27 straipsnio 2 dalis). Valdymas – tai faktinis daikto turėjimas, kuris gali atsirasti tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 4.35 straipsnio 1 dalį valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai minėtuose straipsniuose nurodytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus, kitaip pertvarkius arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 18 punktas). Kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 punktas).

Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovės teisę reikalauti atlikti pastatų kadastrinius matavimus. Teisinis pagrindas naujų kadastrinių matavimų atlikimui yra ieškovės kreipimasis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nagrinėjamu atveju nei nuosavybės teisės, nei valdymo teisės į ieškinyje nurodytus pastatus neįregistruotos. Ieškovė įrodė, kad atsakovė pažeidžia jos teisę į po tėvo mirties likusio turto paveldėjimą, neleisdama atlikti pastatų kadastrinių matavimų, trukdo ieškovei įgyvendinti paveldėjimo teisę, todėl ieškovės teisė turi būti ginama. Atsakovės teiginiai, kad ji gyvena šiame name, ieškovei po tėvo mirties likę pastatai nepriklauso, nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, nes nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios (CK 4.35 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 422 straipsnio 1 dalis; Vilniaus apygardos teismo 2016-10-11 nutartis Nr. 2A-1072-560/2016). Atsakovė jokių teisių į ieškinyje nurodytus pastatus neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad mirusysis R. S. nuo 1988-03-10 yra įregistruotas kaip gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudotojas, daiktinės teisės neįregistruotos (b. l. 16). Ieškovės teigimu, nei gyvenamojo namo, nei pagalbinių pastatų kadastriniai matavimai neatlikti, o tai trukdo ieškovei įgyvendinti jos teisę į palikimą. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, kaip šis, nėra ir negali būti sprendžiami ginčai dėl pačios valdymo teisės. Taip pat pažymėtina, kad kadastrinių matavimų atlikimas atitinka ir pačios atsakovės interesus, kadangi ji yra kreipusis į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nekilnojamąjį turtą, esantį Šušvės (duomenys neskelbtini), (Liteko duomenys, bylos Nr. 2YT-42-336/2017). Kadastriniai matavimai toje byloje taip pat neatlikti, bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėta ši byla (CPK 179 straipsnis, Liteko duomenys).

Kadangi nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Įstatymo 11 straipsnyje (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktas), pati ieškovė nurodo, kad kadastrinius matavimus atliks VĮ Registrų centro darbuotojas, todėl leisti ieškovei patekti į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimui nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, ieškinys tenkintinas iš dalies – atsakovė įpareigotina leisti VĮ Registrų centro darbuotojui patekti į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimui. Nustatytinas dviejų mėnesių terminas, per kurį atsakovė turi pašalinti daikto valdymo pažeidimus (CPK 423 straipsnis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-504-2596 šioje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 3). Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleista. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-04-13 patikslintą pažymą Nr. NTP-7-4535 už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 221,99 Eur išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio, 5,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 221,99 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017-04-27 teismui pateikė pažymą Nr. NTP-7-5218 dėl 211,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato A. P. teisinės pagalbos teikimą D. D. pagal sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-504-2596. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, kad 2017-04-27 pažyma Nr. NTP-7-5218 pateikta jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, be to, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-504-2596 (b. l. 3), ieškovei D. D. teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas A. J., o ne A. P.. Byloje jokių duomenų, kad advokatas A. P. būtų teikęs antrinę teisinę pagalbą ieškovei, nėra. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu prašymas dėl 211,34 Eur advokato užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo leisti VĮ Registrų centro darbuotojui patekti į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimui.

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Priteisti iš atsakovės N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 46,56 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos) ir 221,99 Eur ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.