- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-1072-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05808-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Naujamiesčio būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jelenos Šiškinos, Neringos Švedienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį dėl valdymo teisės pažeidimo, atsakovas V. S., tretieji asmenys UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Naujamiesčio būstas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
i) išduoti leidimą jam ir įgaliotiems asmenims UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ specialistams patekti į atsakovui V. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekiant pašalinti kliūtis šalto vandens tiekimui į butą, (duomenys neskelbtini), bei skubiai savo lėšomis suremontuoti ir sutvarkyti vandens ir kanalizacijos vamzdyną atsakovui V. S. priklausančiame bute, įpareigojant patalpų savininką atlyginti patirtas išlaidas;
ii) įpareigoti atsakovą V. S. jam priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), atsukti šalto vandens sklendę arba kitu būdu pašalinti kliūtis pastoviam šalto vandens tiekimui į ieškovui priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), bei skubiai sutvarkyti kanalizacijos vamzdyną – pašalinti kamšas ir pajungti kanalizacijos stovą, jungiantį 1 ir 5 butus, atsakovui V. S. priklausančiame bute ir ateityje nedaryti jokių kliūčių pastoviam vandens tiekimui į butą, adresu (duomenys neskelbtini);
iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute įvestas miesto komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. 2005 m. buto Nr. 1 savininku tapo atsakovas, kuris šiame bute negyvena ir jo neprižiūri. 2013-12-17 bute, kurio savininkas yra atsakovas, buvo atjungtas šalto vandens tiekimas, 2014-03-04 – 2014-03-06 buvo atjungtas ir kanalizacijos stovas, jungiantis butus Nr. 1 ir 5, dėl ko jis negali naudotis šaltu vandeniu ir kanalizacija. Jo žiniomis, sklendę, esančią bute Nr. 1 užsuko T. K. kartu su dukra S. S., gyvenančios bute Nr. 2, kadangi atsakovas yra davęs joms savo buto raktus. Į ieškovo prašymus padėti išspręsti problemą atsakovas nereagavo.
Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad butą nupirko 2005-11-22, buvusi buto savininkė jam sakė, kad šaltas vanduo ir kanalizacija į butą buvo atvesti jos asmeninėmis lėšomis ir šiomis komunikacijomis ji buvo leidusi naudotis (prisijungti) buto Nr. 5 buvusiai savininkei. 2014-10-10 UAB „Naujamiesčio būstas“ rašte tas faktas buvo patvirtintas, kad butas turėjo savo vandens ir kanalizacijos įvadą. 2014-10-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte buvo pažymėta, kad buto Nr. 5 savininkui buvo siūloma įvesti kanalizaciją ir vandentiekį, namo administratorius ieškovą informavo, kad jo bute esantys šalto vandens ir kanalizacijos tinklai nėra bendro naudojimo inžinerinė įranga. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat paaiškino, kad iki jų namo yra atvestas senas šalto vandens ir kanalizacijos įvadas, tačiau jis yra neveikiantis. Dėl šios priežasties dalis šio namo gyventojų savo lėšomis įrengė naują šalto vandens ir kanalizacijos įvadą. Ieškovas ir prieš tai buvusi šio buvo savininkė neprisidėjo prie nurodytų darbų atlikimo savo lėšomis. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis neprieštarauja, jog ieškovas prisijungtų prie seno (ne gyventojų lėšomis) įrengto vandentiekio ir kanalizacijos įvado. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė 1 ir 3 ieškinio reikalavimus išspręsti savo nuožiūra; tenkinti 2 ieškinio reikalavimą. Nurodė, kad susiklosčiusiai faktinei situacijai aktualus galiojančio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymo Nr. 172 „Dėl Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ 2.7. punktas, kuriame nurodyta, kad privataus namo ar jo dalies savininkas – abonentas privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įsigijusiems teisę į namo dalį) prisijungti (jeigu techniškai tai galima padaryti) prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų sistema. Taigi atsakovas privalo kitiems namo butų savininkams (gyventojams), įskaitant ir ieškovą, nekliudyti vartoti geriamojo vandens bei naudotis nuotekų sistema, o atsiradus tokioms kliūtims – jas nedelsiant pašalinti. Palaiko ieškovo poziciją, kad namo vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai butų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Ieškovas ne kartą kreipėsi prašydamas nustatyti priežastis, kodėl jam nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 5 nėra šalto vandens, prašė atstatyti vandens tiekimą. Trečiasis asmuo dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus specialistui 2014-10-10 dar kartą patikrino namo šalto vandens ir nuotekų sistemas. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad butui Nr. 5 šaltas vanduo teikiamas per apačioje esantį butą Nr. 1 (butas Nr. 1 turi savo šalto vandens įvadą ir prieš keletą metų laikinai leido buto Nr. 5 gyventojams prisijungti prie šalto vandens vamzdžio). Kadangi šiuo metu bute Nr. 1 niekas negyvena ir butas neeksploatuojamas, todėl buto savininkas atjungė šalto vandens tiekimą savo butui, dėl ko butas Nr. 5 neturi šalto vandens. Kad butas Nr. 5 nėra tiesiogiai prisijungęs prie namo vandentiekio sistemos yra nurodyta ir 2013-01-22 namo bendrojo naudojimo apraše. Dėl šių priežasčių ieškovui ne kartą buvo siūloma įsirengti atskirtą šalto vandens įvadą. Jų turimais duomenimis, šalto vandens vamzdis, jungiantis butus Nr. 1 ir Nr. 5, nėra namo bendrojo naudojimo objektas, t. y. nepriklauso bendrai namo vandentiekio sistemai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-22 sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad dabartinis šalto vandens ir kanalizacijos įvadas yra įrengtas dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų lėšomis prie šio įvado įrengimo buvusi buto Nr. 5 savininkė ir dabartinis šio buto savininkas, ieškovas, neprisidėjo. Šį faktą patvirtino apklaustos teismo posėdžio metu liudytojos S. S., S. M. ir G. B.. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovas prisijungtų prie anksčiau įvesto (ne dalies gyventojų lėšomis) vandentiekio ir kanalizacijos įvado. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas atsakingas už kanalizacijos vamzdyno užkimšimą (sugadinimą) bei kanalizacijos stovo atjungimą į ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 5, todėl jo reikalavimas atsakovui sutvarkyti kanalizacijos vamzdyną – pašalinti kamšas ir pajungti kanalizacijos stovą, jungiantį butus Nr. 1 ir 5, atsakovui priklausančiame bute į butą Nr. 5, atsakovo lėšomis suremontuoti ir sutvarkyti vandens ir kanalizacijos vamzdyną atsakovui priklausančiame bute, įpareigojant patalpų savininką atlyginti patirtas išlaidas visiškai nepagrįstas. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą dėl leidimo patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 1 tam, kad galėtų prisijungti prie bendro (ne dalies gyventojų lėšomis nutiesto) vandentiekio ir kanalizacijos sistemos ir atsakovas atsisakė vykdyti jo prašymą. Taigi ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas pažeidė jo teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) S. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-22 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su ieškovo teisės turėti savo bute vandenį bei kanalizaciją pažeidimų pašalinimu (o tai ir buvo ieškovo kreipimosi į teismą esmė), o pradėjo aiškinti šalto vandens ir kanalizacijos įvado įrengimo aplinkybes, taip pat kieno lėšomis buvo įrengtas šis įvadas, kas buvo šiuo atveju visiškai nereikšminga. Teismas netinkamai taikė normas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą.?Byloje liko nenustatyta ir neišaiškinta ką konkrečiai teismas laiko vietiniais inžinieriniais tinklais, kokios jų ribos, kieno poreikius šie tinklai tenkina. Butų Nr. 1, 3 ir 5 vamzdynas yra vieningos sistemos dalis ir priskirtini vietiniams inžinieriniams tinklams, kurie yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkių bendro naudojimo objektas. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 „Dėl vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“, kurio 2.7 punktas nurodo, kad privataus namo ar jo dalies savininkas – abonentas privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įsigijusiems teisę į namo dalį) prisijungti (jeigu techniškai tai galima padaryti) prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį. Ši nuostata patvirtina neginčijamą ieškovo kaip vandens vartotojo teisę naudotis vandeniu ir kanalizacija. Byloje pateikta atsiskaitymo knygelės kopija, iš kurios matyti, kad dar 1978-1979 m. buto Nr. 5 savininkė mokėjo už komunalines paslaugas 5,28 rublių, iš kurių vanduo ir kanalizacija kainavo 0,36 rublius. Taip pat buto Nr. 5 savininkų (gyventojų) teisę naudotis vandeniu ir kanalizacija patvirtina VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2014-11-24 raštas, nurodantis, kad namo kadastro duomenys 1982-04-17 buvo tikslinami vietoje ir tuo metu kadastro duomenų bylos dokumentuose užfiksuotos gyvenamojo namo vidaus įrangos charakteristikos: miesto vandentiekis ir kanalizacija. Šias aplinkybes atkartoja ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra komunalinis vandentiekis bei komunalinis nuotekų šalinimas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo name buvo nusistovėjusi daugiametė faktinė naudojimosi vandentiekiu ir kanalizacija tvarka, kurią atsakovas pažeidė, savavališkai atjungdamas vandenį ir kanalizaciją butui Nr. 5. Nors liudytojos S. S. ir G. B. vieningai teigė, kad buvusios buto Nr. 5 savininkės neprisidėjo prie įvado įrengimo, teismas negalėjo remtis šiais parodymais, nes šie parodymai buvo duodami apie mirusias moteris.Pirmosios instancijos teismo sprendime minėtuose įstatymuose nėra jokios nuostatos, kuria remiantis būtų galima konstatuoti atsakovo veiksmų teisėtumą, taip pat sprendime nenurodytas joks įstatymas, leidžiantis siūlyti ieškovui atsijungti nuo naudojamų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir prisijungti prie neveikiančios sistemos vien dėl to, kad jis neapmokėjo neaišku kam ir neaišku kokių išlaidų.Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti nepakeistą skundžiamą sprendimą, o bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.Nurodo, kad ieškinio priede Nr. 12 pažymėta, kad namo butas Nr. 5 nėra tiesiogiai prisijungęs prie namo vandentiekio sistemos, o trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ savo atsiliepime tai dar kartą patvirtina.Namo bendro naudojimosi apraše akivaizdžiai matosi, kad butas Nr. 5 nėra prijungtas prie namo vandentiekio sistemos, dėl šių priežasčių UAB „Naujamiesčio būstas“ ne kartą yra siūlęs apeliantui įsirengti atskirą įvadą.UAB „Naujamiesčio būstas“ duomenimis vamzdis, jungiantis butus Nr. 1 ir Nr. 5, nėra namo bendrojo naudojimo objektas, t. y. nepriklauso bendrai namo vandentiekio sistemai.Visi nagrinėjamoje byloje pasisakę liudininkai ir UAB „Naujamiesčio būstas“ tik patvirtino, kad apeliantas turi galimybę prisijungti prie gyvenamojo namo vandentiekio sistemos atskiro įvado, kadangi prie naujo įvado, apmokėto gyventojų lėšomis, jis neprisidėjo, o leidimas naudotis per atsakovo butą buvo suteiktas tik laikinai seniems buto savininkams. Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, jog vandentiekio ir nuotekų tinklas, jungiantis ginčo butus nėra bendrojo naudojimo objektas, nes taip nustatyta 2014-10-10 patikrinimo metu bei taip įtvirtinta 2013-01-22 bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. NB-13-000035-52.Apeliantas nurodo, kad trečiasis asmuo 2013-01-22 bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. NB-13-000035-52 neteisingai nurodė, jog vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema priklauso tik 1-4 butams ir ji nėra laikoma bendrojo naudojimo objektu. Remiantis 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.2. punktu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti jį pakeisti, apmokėdamas su tuo susijusias išlaidas. Kadangi šioje byloje minėtas aprašas nebuvo ginčijamas, yra laikoma, kad jis yra teisėtas ir galiojantis, jame pateikti duomenys teisingi ir patikimi, todėl apelianto teiginys dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo duomenų yra nepagrįstas.Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo spręsti dėl apeliacinio skundo savo nuožiūra.Nurodo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad, remiantis pirmosios instancijos teismui trečiojo asmens pateiktu vandentiekio tinklų eksploatacijos ribų planu, UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų tinklų, paklotų nuo (duomenys neskelbtini), namo iki (duomenys neskelbtini), namo (įskaitant ir namo (duomenys neskelbtini), vidaus tinklus) neeksploatuoja ir už juos neatsako.?
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. S. nuo 2005-11-22 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 1), savininkas. Apeliantui S. M. nuo 2006-07-10 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 5). 1999-02-04 namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų eksploatacijos ribų plane nurodyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“, vandentiekio ir nuotekų tinklų, paklotų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), (imtinai) neeksploatuoja ir už juos neatsako. 2013-01-22 UAB „Naujamiesčio būstas“ daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. NB-13-000035-52 II dalyje „Bendrosios pastato inžinierinės sistemos“ nurodyta, jog vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistema priklauso butams Nr. 1-4. 2013-12-17 Butui Nr. 5 buvo atjungtas šalto vandens tiekimas, o 2014-03-04 – 2014-03-06 – kanalizacija. 2014-10-10 UAB „Naujamiesčio būstas“ patikros akte dėl Buto Nr. 1 nuotekų ir šalto vandens sistemų komisija nustatė, kad Butui Nr. 5 šaltas vanduo tiekiamas per apačioje esantį Butą Nr. 1, kuris turi savo šalto vandens įvadą ir prieš keletą metų leido laikinai Buto Nr. 5 gyventojams prisijungti prie šalto vandens vamzdžio. Kadangi šiuo metu Bute Nr. 1 niekas negyvena ir jis neeksploatuojamas, todėl Buto Nr. 1 savininkas atjungė šalto vandens tiekimą savo butui, dėl ko Butas Nr. 5 neturi šalto vandens. Kanalizacijos nuotekų stovas nutiestas iš Buto Nr. 1, sujungtas su kieme esančiais nuotekų tinklais. Kanalizacijos nuotekų stovas, jungiantis Butus Nr. 1 ir Nr. 5, atjungtas dėl pastovaus pirmo aukšto užpylimo nuotekomis. 2014-10-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakyme apeliantui „Dėl namo (duomenys neskelbtini) būklės“ nurodyta, kad Butas Nr. 1 neeksploatuojamas, į Butą Nr. 1 nutiestas atskiras kanalizacijos nuotekų įvadas sujungtas su kieme esančiais nuotekų tinklais. Kanalizacijos stovas, jungiantis Butus Nr. 1 ir Nr. 5, atjungtas. 2014-04-23 UAB „Naujamiesčio ūkis“ raštu Nr. NB-RS-14 informavo apeliantą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentą, kad bute Nr. 1 esantys šalto vandens ir kanalizacijos tinklai nėra namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga. Siekiant išspręsti šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos įrengimo problemą Butui Nr. 5 administratorius pasiūlė apeliantui apsvarstyti atskirų kanalizacijos ir šalto vandens įvadų į butą įrengimo galimybę.
Dėl įrodinėjimo dalyko, pareiškus posesorinį ieškinį
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su ieškovo teisės turėti savo bute vandenį bei kanalizaciją pažeidimų pašalinimu, o tyrė šalto vandens ir kanalizacijos įvado įrengimo aplinkybes, kas šiuo atveju yra visiškai nereikšminga. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais apelianto argumentais nesutinka.Teisėjų kolegija nurodo, jog apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas pašalinti daikto valdymo pažeidimus: 1) išduoti leidimą apeliantui ir įgaliotiems asmenims, UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ specialistams, patekti į atsakovui priklausantį Butą Nr. 1, siekiant pašalinti kliūtis šalto vandens tiekimui į Butą Nr. 5, bei skubiai savo lėšomis suremontuoti ir sutvarkyti vandens ir kanalizacijos vamzdyną Bute Nr. 1, įpareigojant atsakovą atlyginti patirtas išlaidas; 2) įpareigoti atsakovą Bute Nr. 1 atsukti šalto vandens sklendę arba kitu būdu pašalinti kliūtis pastoviam šalto vandens tiekimui į Butą Nr. 5 bei skubiai sutvarkyti kanalizacijos vamzdyną – pašalinti kamšas ir pajungti kanalizacijos stovą, jungiantį Butus Nr. 1 ir Nr. 5, Bute Nr. 1 ir ateityje nedaryti jokių kliūčių pastoviam vandens tiekimui į Butą Nr. 5. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas yra pareiškęs posesorinį ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.34, 4.35 straipsniai, CPK 422 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 422 straipsnio 1 dalis apibrėžia įrodinėjimo, pareiškus posesorinį ieškinį, ribas. Šioje nuostatoje yra įtvirtinta, kad nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Teisėjų kolegija paaiškina, jog valdymo gynimo procese ne tik nereikia, bet ir negalima įrodinėti savo teisės į ginčijamą daiktą. Turi būti įrodomas tik paskutinis valdymo ir jo pažeidimo faktas. Toks supaprastintas įrodinėjimo dalykas lemia tai, kad, pareiškus posesorinį ieškinį, nagrinėjant bylą, šis nagrinėjimas negali tapti byla dėl teisės. Draudžiama reikšti tiek petitorinius atsikirtimus (CPK 422 straipsnio 1 dalis), tiek pateikti priešieškinį (CPK 422 straipsnio 2 dalis). Taigi svarbiausias požymis, skiriantis bylų dėl daikto valdymo pažeidimo nagrinėjimą nuo įprastos ginčo teisenos, yra įrodinėjimo dalyko specifika. Doktrinoje pažymima, jog ieškovui pageidaujant, įrodinėjimo dalykas byloje galėtų būti išplėstas, pavyzdžiui, be jau pareikšto reikalavimo pašalinti daikto valdymo pažeidimus, ieškovas pareiškia papildomą reikalavimą dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo. Be to, ieškovas iš pat pradžių ieškininį reikalavimą dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo gali sujungti su kitais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais (pavyzdžiui, su reikalavimu atlyginti neteisėtu valdymo pažeidimu padarytą žalą). Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumams tai neprieštarauja, nes toks ieškinys tiesiog neatitiks posesorinio ieškinio požymių ir turės būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog apeliantas neišplėtė įrodinėjimo dalyko, pateikęs papildomus reikalavimus ar posesorinį reikalavimą sujungęs su kitais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomos CPK XXI skyriaus nuostatos, sąlygojančios įrodinėjimo specifiką (CPK 422 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat negali būti ignoruojami atsakovo atsikirtimų posesoriniame procese ypatumai.CK 4.34 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. CK 4.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą; valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui, o CK 4.35 straipsnio 2 dalyje – kad valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus valdymo pažeidimo požymius, jeigu asmuo, nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad būtent iš jo ir neteisėtai atsirado pareiškėjo valdymas.Taigi vertinant CK 4.35 straipsnio 2 dalį CPK 422 straipsnio 1 dalies kontekste, konstatuotina, jog CK 4.35 straipsnio 2 dalies nuostata kuria teisinę fikciją, t. y. numato atvejį, kai valdymo pažeidimo požymiai nustatyti, bet tai valdymo pažeidimu nelaikoma. Įtvirtinus galimybę posesoriniame procese panaudoti atsikirtimą, kad ieškovo valdymas buvo įgytas iš atsakovo neteisėtai (lot. exceptio vitiosae possessionis), yra siekiama ginti teisėto valdytojo ar savininko, kurio valdymą pirmiausia pažeidė ieškovas, interesus, t. y. ši norma svarbi situacijose, kai savavališkai valdymą atima atsakovas, iš kurio ieškovas pats neteisėtai atėmė valdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog leidęs panaudoti valdymo gynimo procese petitorinio pobūdžio atsikirtimą, teismas neišvengiamai turės nagrinėti ne tik valdymo pažeidimo fakto buvimą ar nebuvimą, bet ir valdymo teisėtumo klausimą. Atsakovui įrodžius, kad ieškovas neteisėtai valdė jo turtą, ieškinį privalu atmesti. Teismui konstatavus, kad iš ankstesnio valdytojo daikto valdymas buvo atimtas neteisėtai, bus laikoma, kad valdymas nebuvo pažeistas, o tai reikš, kad trūksta esminės sąlygos ieškiniui patenkinti. Taigi atsakovas turi įrodyti, kad jis faktiškai valdė daiktą ir kad ieškovas valdymą atėmė iš jo neteisėtai. Savo valdymo teisėtumo atsakovui įrodinėti nereikia. Teismas nesiaiškina nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios, o tik įvertina atsakovo įrodymus, kad jis yra valdytojas, iš kurio neteisėtai atimtas valdymas, todėl tai su posesorinio proceso esme nesikerta. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo pareiga šiame procese tenka atsakovui – būtent jis turi įrodyti, kad iš jo neteisėtai buvo atimtas valdymas. Teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, jog apelianto ginčo objekto valdymas kilo iš atsakovo bei apeliantas iki to momento, kai buvo nutrauktas jo valdymas, ginčo objektą valdė neteisėtai. Tad siekdamas nustatyti, ar apeliantas ginčo objektą valdė teisėtai, kas, kaip minėta, yra įrodinėjimo dalyku šioje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė šalto vandens ir kanalizacijos įvado įrengimo aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas su tuo susijusius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl atsakovo atsikirtimo, kad būtent iš jo ir neteisėtai atsirado apelianto valdymas, vertinimo
Atsakovo teigimu, iki apeliantui užvaldant ginčo objektą jį valdė atsakovas, o apeliantas užvaldė jį neteisėtai. Apeliacinės intancijos teismo vertinimu, remiantis į byla pateiktais duomenimis, spręstina, kad atsakovo nurodytas atsikirtimas yra pagrįstas.Teisėjų kolegija nurodo, jog tai, kad atsakovas valdė Bute Nr. 1 esančius šalto vandens ir kanalizacijos tinklus, pagrindžia aplinkybės, kad atsakovas 2005-11-22 įsigijo Butą Nr. 1, leido Buto Nr. 5 savininkei naudotis minėtais tinklais pagal jos ir buvusios Buto Nr. 1 savininkės susitarimą, ką pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų paaiškinimai. Dėl apelianto ginčo objekto valdymo neteisėtumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantas galėjo teisėtai valdyti Bute Nr. 1 esančius šalto vandens ir kanalizacijos tinklus tik tuo atveju, jei jis būtų šių tinklų savininkas arba turėtų jų savininko/savininkų sutikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo šalto vandens ir kanalizacijos tinklai nėra bendrojo naudojimo objektas, o tuo pačiu – apeliantas nėra šių tinklų savininkas. Tokią išvadą pagrindžia į bylą pateiktų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog 2013-01-22 UAB „Naujamiesčio būstas“ daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. NB-13-000035-52 bei 2014-10-10 UAB „Naujamiesčio būstas“ patikros aktas patvirtina, kad apeliantas nėra įgijęs nuosavybės teisės į Bute Nr. 1 esančius šalto vandens ir kanalizacijos tinklus. Iš šių rašytinių įrodymų yra aišku, kad juose yra kalbama apie ginčo objektu esančius Buto Nr. 1 vandens ir kanalizacijos tinklus, jie yra pakankamai individualizuoti. Tuo tarpu VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2014-11-24 rašte pateikti duomenys, kad ginčo namo kadastro duomenys 1982-04-17 buvo tikslinami vietoje ir tuo metu kadastro duomenų bylos dokumentuose užfiksuotos gyvenamojo namo vidaus įrangos charakteristikos: miesto vandentiekis ir kanalizacija, reiškia tik tai, kad nurodytu laiku ginčo name buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija, o 2014-11-21 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, jog Bute Nr. 5 yra komunalinis vandentiekis bei komunalinis nuotekų šalinimas, reiškia, kad šis butas yra prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, tačiau tai neįrodo, jog ginčo objektas – Bute Nr. 1 esantys šalto vandens ir kanalizacijos tinklai – yra bendrojo naudojimo objektas ir apeliantas, įsigydamas Butą Nr. 5, įgijo nuosavybės teisę ir į jį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis bylos duomenimis (2013-01-22 UAB „Naujamiesčio būstas“ daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. NB-13-000035-52, 2014-10-10 UAB „Naujamiesčio būstas“ patikros aktas), yra labiau tikėtina, kad atsakovas yra ginčo objekto savininkas. Kadangi atsakovas yra nurodęs, jog jis apeliantui sutikimo naudotis Bute Nr. 1 esančiais šalto vandens ir kanalizacijos tinklais suteikęs nėra, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog tai paneigia ir antrąją apelianto ginčo objekto teisėto valdymo galimybę. Tai implikuoja, kad apeliantas ginčo šalto vandens ir kanalizacijos tinklų valdymą iš atsakovo buvo atėmęs neteisėtai, remiantis kuo daroma išvada, jog apelianto ginčo objekto valdymas nebuvo pažeistas, o tai reikia, kad nėra vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų posesorinio ieškinio patenkinimui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir iš dalies remdamasis kitais argumentais, ieškinį atmetė pagrįstai, o jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą apelianto prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju neįžvelgia galimybių, jog paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme būtų atskleista naujų bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka bei šalims teikiant procesinius dokumentus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta bei jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas apelianto prašymas netenkinamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Apelianto S. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.