Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5179-188/2018 pagal pareiškėjos N. D. teisių perėmėjos O. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. D., valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2018 m. rugpjūčio 24 d. gautas advokato A. J. prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti; priimti papildomą sprendimą ir išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui D. D. atlyginimo klausimą valstybės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

7. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už antrinės teisinės pagalbos suteiktas paslaugas, kuomet byla yra baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjos N. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. D., valstybinei įmonei Turto bankas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto patvirtinimo, palikto nenagrinėtą. Advokatas A. J. 2018 m. rugpjūčio 24 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriuo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, priimti papildomą sprendimą bei išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui D. D. atlyginimo klausimą valstybės naudai. Kartu su prašymu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 23 d. pažymą, iš kurios matyti, kad 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-3452-14185 D. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, išlaidų suma 169,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu papildomu sprendimu pripažino nurodytas aplinkybės terminui dėl prašymo priimti papildomą sprendimą priėmimo paduoti svarbiomis, ir sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, į bylą pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, todėl prašymą tenkino, atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir iš pareiškėjos N. D. teisių perėmėjos O. D. valstybės naudai priteisė 169,00 Eur už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą D. D.. Pareiškėjos N. D. teisių perėmėja O. D. (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu papildomu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

9. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 17 straipsnyje numatyta, jog siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, kuriems yra mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti D. D. valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus jai advokatą, valstybė patyrė išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nebuvo išspręstas antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas, sprendžia, kad teismas turėjo pagrindą išspręsti išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, priimdamas papildomą sprendimą.

12. CPK 277 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad šis terminas nėra naikinamasis, todėl CPK 78 straipsnio 1 dalies pagrindu asmenims, praleidusiems minėtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnis).

13. Apeliantė, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą papildomą sprendimą, nekvestionuoja priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau apeliaciniame skunde tenurodo vienintelį argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, kadangi advokato A. J. prašyme nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

14. Pagal teismų formuojamą praktiką, praleistų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

15. Pateikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, advokatas A. J. nurodė, kad neturėjo galimybės laiku pateikti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, kadangi užtruko pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paruošimas, pažyma apie patirtas išlaidas gauta tik 2018 m. rugpjūčio 23 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nutartis, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtu, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, apie priimtą nutartį Valstybės garantuojamos pagalbos institucija informuota nebuvo, padarė išvadą, kad laiku pateikti pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki priimant procesinį teismo sprendimą, kuriuo byla užbaigta, nebuvo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas byloje aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateikta tiesiogiai teismui 2018 m. rugpjūčio 24 d., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir išsprendė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, taip pat į specialų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos statusą, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo papildomą sprendimą, todėl apeliantės O. D. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 6,30 Eur, todėl šios išlaidos, atmestus apeliantės O. D. apeliacinį skundą, priteistinos iš jos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjos N. D. teisių perėmėjos O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 6,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.