Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Aleksander Višnevski prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – kaltinamąjį A. D., pagal jam pareikštą kaltinimą, išteisinti. Iš valstybės kaltinamojo A. D. naudai priteisti jo už advokato padėjėjo ir advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, patirtų išlaidų atlyginimą.

2.1. Skundu nesutinkama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, kadangi teismas nustatydamas nuteistojo kaltės formą visiškai netinkamai traktavo jo ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus. Nuteistojo parodymai ir pozicija nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir aiškūs. 2024 m. vasario 12 d. pirminės apklausos metu, duodamas parodymus be kitą ko nurodė, kad jis 2020 m. Smolensko mieste, Rusijoje, po 1 sav. trukusių mokslų įgijo ADR pažymėjimą, nurodė, kad jis yra įsitikinęs, kad jo turėtas ADR pažymėjimas nėra klastotė, o tikras dokumentas, nes jis mokėsi oficialiai ir išlaikė visus egzaminus. 2024 m. gegužės 14 d. papildomos apklausos metu jis nurodė, kad besimokant Smolensko mieste, Rusijoje, dėl tarptautinio krovinių pervežimo pažymėjimo, prie mokymo įstaigos esančioje rūkykloje prie jo bei kitų jo kolegų, vairuotojų priėję asmenys pasiūlė jiems išklausyti mokymus dėl pavojingų krovinių tarptautinių pervežimų ir gauti ADR pažymėjimą. Tie asmenys nurodė, kad tokių mokymų kaina yra 3 000 rublių. Jis bei kiti asmenys sutiko sudalyvauti mokymuose, todėl savo lėšomis apmokėjo už tuos mokymus. Jis bei dar apie 20 žmonių kelias dienas iš eilės, vakarais, nuo 18.00 val. dalyvavo tuose mokymuose, po ko, penktadienį įvyko egzaminas. Egzaminas vyko raštu, testo pavidalu. Išlaikius egzaminą, jam tą pačią dieną išdavė ADR dokumentą, toje pačioje įstaigoje, kur išklausė ADR kursą. Jam nesukėlė įtarimo, kad Rusijos Federacijoje jam išdavė Baltarusišką dokumentą.

2.2. Skunde teigiama, kad nuo pat pirminės apklausos nuteistasis akcentavo, kad jam ir kitiems jo kolegoms, prie mokymo įstaigos rūkykloje pasiūlė ne įgyti, kaip teigia teismas, ADR pažymėjimą, o išklausyti būtinus kursus, išlaikyti testą ir tik tuomet gauti ADR pažymėjimą. Taip pat nuteistasis nurodė, kad jam ir kitiems jo kolegoms kaina buvo pateikta ne už ADR pažymėjimą, o už mokslus ir egzaminą, ko pasėkoje galėjo būti išduotas arba neišduotas ADR pažymėjimas, priklausomai nuo egzamino išlaikymo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pirminės apklausos metu, nuteistasis teigė, kad yra įsitikinęs, kad jo turėtas ADR pažymėjimas nėra suklastotas, kadangi jis buvo gautas teisėtai. 2025 m. kovo 24 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad jis maždaug prieš 10-15 metų jau turėjo ADR pažymėjimą ir patvirtino, kad tvarka, pagal kurią jis gavo ankstesnį ADR pažymėjimą, buvo identiška tai tvarkai dėl kurios jam yra pareikštas kaltinimas šioje byloje. Tik gavus eksperto išvadą, kaltinamasis suabejojo jo turėto ADR pažymėjimo autentiškumu. Dėl to, šiuo atveju, nuteistojo duoti parodymai gana aiškiai pagrindžia jo vidinį santykį su jam inkriminuojama nusialkstama veika, o konkrečiai, kad iš visų aplinkybių jam iš esmės negalėjo būti žinoma apie tai, kad jam išduotas ADR pažymėjimas yra suklastotas.

2.3. Tuo tarpu nuosprendyje teigiama, kad kaltinamajam buvo pasiūlyta įgyti ADR pažymėjimą, ko pasėkoje ketinamasis ADR pažymėjimą įgijo, t. y. įgijo ne teisę gauti ADR pažymėjimą baigęs reikiamus mokslus, ar ne kvalifikaciją vežti pavojingus krovinius, kurią patvirtino ADR pažymėjimas, o įgijo patį ADR pažymėjimą, taip neva padarydamas išvadą, kad kaltinamasis suklastotą ADR pažymėjimą (kaip dokumentą) tiesiog įsigijo už pinigus. Byloje nėra iš esmės jokių įrodymų, kad kaltinamajam buvo pasiūlyta įsigyti suklastotą dokumentą ir kad jis sutiko įsigyti tokį dokumentą. Tokios teismo išvados yra vertinamos kaip prielaidos, kuriomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais įrodymais yra grindžiamas šis teismo teiginys ir kokiais įrodymais yra paneigiama nuteistojo pozicija dėl to, kad jis gavo ADR pažymėjimą baigęs mokslus Smolenske, nors byloje yra jam 2019 m. gegužės 15 d. išduotas tarptautinio automobilių vežėjo profesinės kompetencijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad kaltinamasis buvo ir mokėsi Smolensko mieste. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad teismas netinkamai vertino kaltinamojo parodymus, padarydamas išvadą, kad jis ADR pažymėjimą įgijo (gavo už atlygį), kai tuo tarpu jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2025 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu duodamas parodymus visur yra nurodęs, kad priėję žmonės pasiūlė gauti (o ne įgyti) ADR pažymėjimą, išklausius kursus ir išlaikius testą. Kaltinamasis visą laikė teigė, kad jis siekė gauti, o ne įsigyti ADR pažymėjimą.

2.4. Kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad neva nuteistajam Rusijos Federacijoje išduotas ADR pažymėjimas buvo išduotas Baltarusijos Respublikos vardu. Nors nuteistasis tvirtino, kad įgijęs šį pažymėjimą jo detaliai neapžiūrėjo, ir nepastebėjo, kad jis išduotas Baltarusijos Respublikos vardu, nors buvo įgytas Rusijos Federacijoje, teismas šiuos paaiškinimus vertina kritiškai – kaip gynybine poziciją. Aplinkybė, jog nuteistajam Rusijos Federacijoje buvo išduotas Baltarusijos Respublikos tipo pažymėjimas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis turėjo žinoti, kad dokumentas yra suklastotas, t. y. kaltinamajam gavus tokį dokumentą, netgi tuo atveju jeigu jis būtų šį dokumentą nuodugniai apžiūrėjęs, neturėjo kilti įtarimų dėl šio dokumento autentiškumo. Kaip nuteistasis ir nurodė, jis beveik 5 metus esant reikalui pateikdavo šį ADR pažymėjimą ES šalių mutinių atstovams, tame tarpe ir liudytoja apklaustai Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojai M. A.. Pastaroji nurodė, kad ji neatmeta tikimybės, kad nuteistasis ir jai teikė šį dokumentą tikrinimui, tačiau dokumento autentiškumas per visą, beveik 5 metų tikrinimo laikotarpį nei jai, nei kitiems mutinių darbuotojams nesukėlė įtarimų. Pastebėtina, kad muitinės darbuotojai nuodugniai apžiūri ir patikrina tūkstančius dokumentų, jiems yra pateikti dokumentų pavyzdžiai, jie yra supažindinti su specialiaisiais tokių dokumentų požymiais, jie yra mokomi atskirti suklastotus dokumentus, dokumentus tikrina su specialiosiomis priemonėmis, ir per 5 metų laikotarpį muitinės darbuotojai nepastebėjo, kad šis dokumentas galimai gali būti suklastotas. O nuteistasis per savo gyvenimą matė iš esmės tik 2 ADR pažymėjimus ir jis neturi specialių žinių ir priemonių, kurias turi muitinės darbuotojai. Tai patvirtina, kad dokumentas buvo pakankamai kokybiškas, kad sukeltų pasitikėjimą ir kaltinamasis neturėjo pagrindo abejoti šio dokumento autentiškumu. Dėl to negalima teigti, kad kaltinamasis turėjo suprasti, ar tuo labiau žinojo, kad jam išduotas ADR pažymėjimas yra suklastotas.

2.5. Dėl to, kad nuteistajam, kaip teigia prokurorė, turėjo sukelti abejonę aplinkybė, kad jam Rusijos Federacijoje buvo išduotas Baltarusiško tipo dokumentas, pažymėtina, kad kaip yra žinoma, Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija viešai deklaruoja tarpvalstybinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kas sudaro prielaidą teigti, kad Rusijos Federacijoje gali būti išduodami Baltarusiško tipo ir institucijų dokumentai ir atvirkščiai. Iš esmės tai yra visame pasaulyje paplitusi praktika, kai vienos šalies organizacijos kitoje šalyje įsteigtas filialas, išduoda pažymas, pažymėjimus, diplomus ir kt. užsienio valstybės vardu, kur yra įsteigta ir veikia pagrindinė organizacija. Netgi Lietuvos Respublikoje yra taikoma panaši praktika, kuri, kaip pavyzdžiui, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 72 straipsnyje – užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) gali būti vykdomos Lietuvoje, gavus švietimo ir mokslo ministro rašytinį sutikimą. Šios programos gali būti vykdomos ne lietuvių kalba, o baigus jas išduodami atitinkamu užsienio valstybių ar tarptautiniu organizacijų pažymėjimai (72 straipsnio 3 dalis).

2.6. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija ir in dubio pro reo principas reiškia, kad asmenį pripažįstant kaltu turi būti ne paneigta gynybos versija, o turi būti įrodytas kaltinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66- 594/2025). Pabrėžtina, kad byloje nėra pateiktą įrodymų patvirtinančių draudimą Rusijos Respublikoje įsteigtam Baltarusijos Respublikos filialui išduoti Baltarusijos Respublikos ADR pažymėjimą. Lietuvos transporto saugos administracijos kelių transporto departamento išduotoje pažymoje yra nurodyta, kad informacijos apie tai, kaip vairuotojo ADR pasirengimo pažymėjimai išduodami Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje administracija neturi, taip pat ryšių su šių valstybių kompetentingomis institucijomis nepalaiko. Dėl to, negalima teigti, kad tai, jog nuteistajam Rusijos Federacijoje buvo išduotas Baltarusijos Respublikos tipo dokumentas, suponuoja išvadą, kad kaltinamajam turėjo būti žinoma, kad šis dokumentas yra suklastotas.

Šalies argumentai

2.8. Byloje nėra nei vieno įrodymo paneigiančio kaltinamojo nurodytą gynybinę versiją, o konkrečiai: nėra paneigta, kad kaltinamajam Smolensko mieste buvo pasiūlyta mokytis norint gauti ADR pažymėjimą – priešingai, byloje yra duomenys kad jis Smolensko mieste buvo ir mokėsi, dėl to tikėtina, kad jis ten ir gavo ADR pažymėjimą; nėra paneigta aplinkybė, kad jis mokėsi ir gavo ADR pažymėjimą tik išlaikęs testą; nėra paneigta aplinkybė, kad Rusijoje negali būti išduodami Baltarusiško tipo dokumentai, nėra paneigta aplinkybė, kad kaltinamasis turėjo žinoti, kad jam išduotas ADR pažymėjimas buvo suklastotas, kadangi jis juo naudojosi 5 metus ir netgi muitinės darbuotojams šio dokumento autentiškumas nesukėlė įtarimų. Nors liudytoja M. A. ir nurodė, kad kaltinamasis galėjo 5 metus naudotis kitu ADR pažymėjimu, o per paskutinį patikrinimą pateikti suklastotą dokumentą, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis 5 metus turėtų kitą dokumentą. Tai yra tik prielaidos, o apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas konkrečiais, jokių abejonių teismui nekeliančiais įrodymais, kurių byloje iš viso nėra. Kaip yra matoma iš pateiktų motyvų, byloje yra daug abejonių ir prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti bei kurie buvo traktuojami ne kaltinamojo naudai, priešingai negu reikalauja in dubio pro reo principas.

2.9. Atsižvelgiant į kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių pagrindu spręstina apie kaltinamojo subjektyvųjį santykį su nusikalstama veika, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai manė, kad išklausęs kursus ir išlaikęs egzaminą gavo bei naudojasi tikru ADR pažymėjimu, taip pat objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. kad ADR pažymėjimas buvo gana kokybiškas, kad per 5 metus nesukėlė įtarimų net ES šalių muitinių darbuotojams, kaltinamasis akivaizdžiai nežinojo, kad jo turimas ADR pažymėjimas buvo suklastotas, kas pašalina kaltinamojo kaltę (tiesioginę tyčią).

2.10. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai neatsižvelgė į nuteistojo gynėjo baigiamojoje kalboje akcentuotą aplinkybę dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, nenagrinėjo ir neanalizavo nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumo bei jos sukeltų padarinių ir apie tai nuosprendyje nepasisakė.

2.11. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formalioji nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo. Tačiau baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančiu asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-689/2019, 2K-83-648/2020, 2K-173-387/2022, 2K-90-1073/2023, 2K-213-511/2023 ir kt.), o kai realiai jų nepažeidžia ar negali pažeisti, gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymu požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016 ir kt.).

2.12. Nagrinėjamu atveju nėra byloje nustatyta, kad kaltinamasis pats suklastojo ar galėjo suklastoti nurodytą ADR pažymėjimą. Kaltinamajam yra pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis laikė, gabeno ir naudojo suklastotą dokumentą bei, kad jam buvo žinoma, kad šis dokumentas yra suklastotas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju gabentų pavojinguosius krovinius, jis tokių medžiagų nevežiojo, o ADR pažymėjimą pateikdavo tik tada, kai į Lietuvos Respublika iš trečiųjų šalių atvykdavo su pilnais kuro bakais, kadangi, kaip nurodė liudytoja M. A., tuomet yra būtina pateikti ADR pažymėjimą. Tačiau pažymėtina, kad vilkiko įvažiavimas į Lietuvos Respubliką su pilnais kuro bakais, kurie yra naudojami vilkiko judėjimui, nėra tas pats kaip atskiro pavojingo krovinio, tokio kaip didelis kiekis suskystintų dujų, sprogstamųjų ar radioaktyvių medžiagų, gabenimas. Dėl to kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, t. y. tai, kad kaltinamasis naudojo ADR pažymėjimą tik įvažiuodamas į Lietuvos Respubliką su pilnais kuro bakais negali būti prilyginta veikai, kai asmuo kryptingai vežiotų pavojingus krovinius.

2.13. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 436 straipsnis numato atsakomybę už pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais ar su tuo susijusios veiklos reikalavimų pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad pavojingųjų krovinių pateikimas vežti automobilių keliais, kai transporto dokumentuose nepateikta kita su vežamu pavojinguoju kroviniu susijusi informacija (išskyrus krovinio Jungtinių Tautų numerį, tinkamą krovinio pavadinimą ir, kai taikoma, pakavimo grupę, klasifikacinį kodą) arba kai pažeisti kiti pavojingųjų kroviniu vežimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytuosius, užtraukia įspėjimą arba bauda krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo 10 iki 30 Eur.

2.14. Kaip yra matoma, iš ANK 436 straipsnio 1 dalies, tuo atveju, jeigu kaltinamasis muitinės darbuotojams nebūtų pateikęs ADR pažymėjimo jam tai užtrauktų tik įspėjimą. Taip pat, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja apklausta M. A., nuteistasis neturėdamas ADR pažymėjimo ir gabendamas pilnus kuro bakus kuro tokia transporto priemone, nebūtų įleistas į Lietuvos Respubliką. Tačiau tai neužtrauktų jam baudžiamosios atsakomybės. Svarbu pabrėžti, kad nuteistojo pateiktas, kaip vėliau paaiškėjo suklastotas ADR pažymėjimas iš esmės nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių pavojingų padarinių. Dėl to nuteistajam inkriminuojama nusikalstama veika akivaizdžiai yra laikoma mažareikšme. Šioje dalyje taip pat svarbu pabrėžti, kad šios aplinkybės taip pat byloja ir apie nuteistojo kaltės nebuvimą, t. y. jis žinodamas, kad jo turimas ADR pažymėjimas yra suklastotas tikrai nerizikuotų baudžiamąja atsakomybe, nepiltų pilnų kuro bakų, juo labiau, kai ADR pažymėjimo neturėjimas užtraukia nuteistajam tik įspėjimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, nepaisant to, kad aplinkybės susijusios su nusikalstamos veikos mažareikšmiškumu teismui buvo nurodytos. Teismas nuosprendyje tik labai aptakiai pasisakė apie tai, kad neva nuteistasis pirminiuose savo parodymuose nurodė, kad ADR pažymėjimas buvo reikalingas jo darbui. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. D. gynėjas Aleksander Višnevski prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistąjį išteisinti ir priteisti jam iš valstybės bylinėjimo išlaidas, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.