Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2023-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-309/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-09-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2023-11-29Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-29
Bylos Nr.
1A-289-309/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07995-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis
V. K.
Civilinis ieškovas
R. A.
Advokatai
Zoja Kastėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-309/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07995-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1; 1.1.9.8; 1.2.14.1.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nuteistojo V. K. gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams,

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį santykiu 1:2 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaičiuoti laiką, V. K. atliktą arba įskaitytą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-1034-771/2023;

vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metus, įpareigojant V. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio);

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1-2 dalimis, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuota (priteista į valstybės biudžetą) 200 Eur;

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. 2023 m. kovo 16 d. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. K. priteista R. A. 860 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. K. nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 18.00 val. išdaužė lango stiklą, kurio vertė 100 Eur, ir įsibrovė į nukentėjusiajam R. A. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. A. priklausantį turtą: elektrinį pilkos spalvos kampinį šlifuoklį už 100 Eur, žalią elektrinį kampinį šlifuoklį „Metabo“ už 50 Eur, mėlyną nivelyrą už 10 Eur, žalią nivelyrą už 40 Eur, bordo spalvos 10 metrų ilgio metalines ruletes už 10 Eur, žalią elektrinį grandininį pjūklą „Makita“ už 200 Eur, elektrinį perforatorių „Makita“ su dėže už 200 Eur, gręžtuvą „Milwauke“ su dėže už 250 Eur, iš viso pagrobė svetimo turto už 860 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Vileikienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1-2 dalimis, skirta V. K. baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuota (priteista į valstybės biudžetą) 200 Eur (du šimtai eurų); kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnį) ir nepagrįstai nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1-2 dalimis, skyrė V. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir nusprendė konfiskuoti (priteisti į valstybės biudžetą) 200 eurų, kadangi teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimą (BK 72 straipsnis) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 328 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pirmosios instancijos teismas nusprendė iš V. K. konfiskuoti 200 eurų ir tokio savo sprendimo iš esmės visiškai nemotyvavo.

2.2. Prokurorė cituoja BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatas ir pažymi, kad BK 72 straipsnio imperatyvas konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą (nusikalstamu būdu gautą turtą ar iš šio turto naujai įgytą ekonominę vertę turintį turtą) suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką . Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-7-96/2012, 2K-196-788/2017, 2K- 65-648/2021 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011 ir kt.). Šios nuostatos išdėstytos ir Teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis), apžvalgoje Nr. AB-32-1 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2010, Nr. 32).

2.3. Nurodo, jog byloje nustatyta, kad V. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 860 eurų vertės svetimo, R. A. priklausančio turto vagystės, įsibrovus į patalpas. 2023-05-15 įtariamojo apklausos protokole yra užfiksuota, jog apklausiamas įtariamuoju V. K. parodė, kad visus daiktus, kurie įvardinti pranešime apie įtarimą, jis pardavinėjo per Facebook, daiktus pardavė per savaitę, jų nebeturi. Viso gavo kažkur apie 200 eurų. Taigi, šiuos pinigus, t. y. 200 eurų pirmosios instancijos teismas, nieko nemotyvuodamas, pripažino nusikalstamos veikos rezultatu ir nutarė konfiskuoti iš V. K..

2.4. Prokurorė pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nors V. K. ir pardavė pagrobtus daiktus, bei, pagal jo paties parodymus, gavo už tai tam tikrą pinigų sumą, tačiau byloje yra pareikštas R. A. civilinis ieškinys, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl pavogtų ir negrąžintų daiktų (statybinių įrankių 860 eurų vertės) yra patenkintas visiškai ir priteistas atlyginti iš V. K.. Priteisto atlyginti ieškinio suma (860 eurų) yra didesnė nei V. K. iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (200 eurų) ir atitinka V. K. pagrobtų daiktų (statybinių įrankių) vertę. Prokurorės teigimu, šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V. K. iš nukentėjusiojo R. A. pavogti daiktai (statybiniai įrankiai) buvo realizuoti gaunant iš to papildomos turtinės naudos.

2.5. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė - turto konfiskavimas savo esme yra artimas civilinio poveikio priemonėms, nes paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Kita vertus, turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, kai tuo tarpu taikant civilinės atsakomybės priemones - nukentėjusiajam. BK 72 straipsnio nuostatų aiškinimas siejamas ir su būtinybe užtikrinti nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, padarytos vagyste, atlyginimo, tai konfiskuojant turtą (200 eurų) valstybės naudai, V. K. būtų nubaustas du kartus, o nukentėjusysis prarastų galimybę gauti žalos atlyginimą. Tokia situacija neatitiktų BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, ir aiškiai prieštarautų nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. A. interesams. Prokurorė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, iškreipdamas turto konfiskavimo prasmę, nutarė iš V. K. papildomai konfiskuoti (priteisti), kaip nusikalstamos veikos rezultatą, pinigų sumą - 200 eurų, jo gautą už parduotus pagrobtus daiktus. Dėl šių motyvų, prokurorės nuomone, nuosprendžio dalis dėl 200 eurų konfiskavimo iš V. K. negali būti laikoma teisėta, todėl ji turi būti panaikinta.

4. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. K. gynėja advokatė prašė tenkinti prokurorės skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nuteistojo V. K. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – klausimas.

7. Dėl BK 72 straipsnio taikymo

8. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).

9. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, uždraustos veikos rezultatu pripažįstant tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautą bet kokio pavidalo turtą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011).

10. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) už tai, kad jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą, 860 Eur vertės, turtą. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. K. priteista R. A. 860 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobtus įrankius. Tuo pačiu nuosprendžiu konstatuota, kad už iš R. A. pagrobtų įrankių pardavimą V. K. gavo 200 eurų todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1, 2 dalimis, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuota (priteista į valstybės biudžetą) 200 eurų.

11. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog kai byloje yra pareiškiamas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tuomet, jei kaltu pripažintas asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad V. K. pardavė pagrobtus įrankius ir už juos gavo 200 eurų. Kaip matyti, iš pagrobtų įrankių pardavimo nuteistasis turtinės naudos negavo, kadangi pardavė juos už žymiai mažesnę sumą nei nustatyta įrankių vertė, be to, kaip minėta pirmiau, dėl pagrobtų įrankių vertės nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį, kuris, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo patenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 200 eurų konfiskavimą valstybės naudai, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra naikintinas.

12. Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. lapkričio 6 d. pažymą Nr. (APD-2023-15428 (1 t., b. l. 87), kuria prašoma iš V. K. valstybei priteisti 86,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjos advokatės Zojos Kastėnienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį apskundė prokurorė. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). V. K. pats gynėjo nepasirinko, todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėja advokatė Zoja Kastėnienė (2 t., b. l. 83). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, t. y. apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, prokurorės prašymu, netinkamai taikė įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir nusprendžia neišieškoti valstybei iš nuteistojo V. K. 86,67 eurų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1, 2 dalimis, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuota (priteista į valstybės biudžetą) 200 eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo V. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė