- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2A-358-1012/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02581-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „PlusPlus Capital“ AS pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo: 1) 2 345,83 Eur negrąžintą kreditą; 2) 128,80 Eur sutarties sudarymo mokestį; 3) 36,45 Eur sutarties administravimo mokestį; 4) 86,43 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo; 5) 233,78 Eur delspinigius; 6) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 7) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. Atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „BLENDER LITHUANIA F1“ (toliau – pradinė kreditorė) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. LAI-00221452, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl pradinė kreditorė sutartį su atsakovu 2023 m. birželio 14 d. nutraukė. 2024 m. gegužės 24 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą buvo perleistos ieškovei.
1.2. 2025 m. liepos 15 d. ieškovė gavo atsakovo ofertą, tačiau, priešingai nei nurodė atsakovas, su pateikta oferta nesutiko ir savo nesutikimą išreiškė 2025 m. liepos 15 d. išsiųsdama atsakovui el. laišką, kuriame nurodė, kad su atsakovo oferta nesutinka. El. laiškas buvo išsiųstas tuo el. pašto adresu, kuriuo atsakovas teikė dokumentus teismui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
2.1. Atsakovas prievolę atsiskaityti su ieškove įvykdė – 2025 m. liepos 12 d. ieškovei registruota pašto siunta buvo išsiųsti du vekseliai ir oferta su pasiūlymu padengti susidariusią skolą dviem vekseliais už iš viso 3 000 Eur sumą. Ofertoje buvo aiškiai nurodytos sąlygos jos akceptui, kokiu būdu turi būti pareikštas atsisakymas akceptuoti pasiūlymą. Remiantis ofertoje nurodytomis sąlygomis ir ieškovės konkliudentiniais veiksmais oferta buvo priimta, sutartis įsigaliojo ir ieškovės atstovė su skolos padengimo būdu ir sąlygomis sutiko, nes vekseliai nebuvo grąžinti iki nurodytos datos ofertoje, nebuvo išsiųstas nesutikimas akceptuoti registruota pašto siunta nurodytu adresu. Vekseliuose nurodyta suma yra didesnė nei visa reikalavimo suma, todėl pareiga sumokėti laikytina įvykdyta vekseliais.
2.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, nesutikimas akceptuoti ir vekseliai turėjo būti išsiųsti registruotu paštu ir ne kitaip. Ieškovės el. laiško, kuriame nurodoma, kad neakceptuojama atsakovo oferta, negavo. Ieškovės elgesį galima laikyti pareiškimu, kad oferta buvo akceptuota, todėl prievolė pagal vartojimo kredito sutartį laikytina įvykdyta, o ieškinys atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 2 345,83 Eur negrąžinto kredito, 128,80 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 36,45 Eur sutarties administravimo mokesčio, 86,43 Eur palūkanų, 233,78 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 831,29 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 64 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės elgesys gavus atsakovo ofertą neteikia pagrindo išvadai, kad tokį elgesį galima laikyti aiškiai išreikštu ketinimu tarp ieškovės ir atsakovo sukurti tarpusavio teises ir pareigas atsakovo išrašytų vekselių pagrindu. Šią išvadą galima daryti vien iš ieškovės atsakovui išsiųsto 2025 m. liepos 15 d. el. laiško, kuriame nurodė, kad su pateikta oferta nesutinka. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad jokių derybų dėl teisinių santykių tarp šalių pakeitimo nevyko, todėl nėra jokių įrodymų, kad ieškovė atsakovo ofertą akceptavo ir, kad atsakovo prievolė pagal vartojimo kredito sutartį pasikeitė, ar kad prievolės įvykdymas pagal sutartį buvo užtikrintas išrašytais vekseliais.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su pradine kreditore ar ieškove atsiskaitė, konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 2 345,83 Eur negrąžinto kredito. Taip pat, kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 86,43 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2023 m. birželio 14 d. Tuo tarpu nutraukus sutartį prieš terminą kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotą sutarties administravimo mokestį, tačiau šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė. Perleistas atsakovo negrąžinto sutarties administravimo mokesčio likutis sudaro 36,45 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteista 128,80 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 36,45 Eur sutarties administravimo mokesčio. Be to, ginčo vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 233,78 Eur delspinigių. Toks delspinigių dydis atitinka šalių sudarytą sutartį ir neprieštarauja įstatymo normoms. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 233,78 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. yra pagrįstas ir buvo tenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.173 straipsnį bei ignoravo šalių konkliudentinius veiksmus.
6.2. Vekselių pasilikimas ir negrąžinimas laikytinas konkliudentiniu sutikimu ir tai aiškiai nurodyta ofertoje.
6.3. Teismas neįvertino vekselių pasilikimo kaip lemiamos aplinkybės byloje. Tai iš esmės patvirtina, jog ieškovė akceptavo pasiūlymą.
6.4. Ieškovei pasiliekant vekselius be aiškaus neakceptavimo pareiškimo tai laikytina esminiais konkliudentiniais veiksmais, jog ieškovė pritarė atsakovo siūlymui, todėl tarp šalių sudaryta sutartis.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
7.1. Ieškovės elgesys gavus atsakovo ofertą neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė ir atsakovas ketino sukurti tarpusavio teises ir pareigas atsakovo išrašytų vekselių pagrindu.
7.2. Nesutikimas su atsakovo pateikta oferta buvo išsiųstas el. paštu, kuriuo atsakovas bendravo su pirmosios instancijos teismu ir kurį nurodė kaip savo kontaktinį el. paštą apeliaciniame skunde.
7.3. Nustatydamas neprotingai trumpą terminą nesutikimui su oferta pareikšti, atsakovas neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, susijusias su registruoto laiško pristatymo trukme, dėl ko ieškovei nebuvo sudaryta reali galimybė per nustatytą terminą laiku pateikti nesutikimo jį siunčiant registruotu laišku.
7.4. Vadovaudamasi ekonomiškumo ir protingumo principais, ieškovė pagrįstai pasirinko bendrauti su atsakovu elektroninių ryšių priemonėmis.
7.5. Atsakovas vengia atsiimti jam išsiųstus vekselius.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovės ieškinys tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – 2025 m. liepos 12 d. ofertą, vekselius bei siuntos kvitą. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė siuntos sekimo informaciją.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiai duomenimis ir šalių paaiškinimais, sprendžia, kad atsakovo teikiama rašytiniai įrodymai jau yra byloje, todėl juos kaip perteklinius atsisakoma priimti. Tuo tarpu dėl ieškovės teikiamų įrodymų konstatuotina, jog jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, jais ieškovė siekia įrodinėti dėstomas aplinkybes bei atsikirtimus, todėl jie priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ofertos akceptavimo
15. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovė neakceptavo atsakovo ofertos dėl vekselių, todėl nebuvo sukurtos tarpusavio teisės ir pareigos atsakovo išrašytų vekselių pagrindu. Pasak atsakovo, nurodyta teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant taikytinas teisės normas bei neįvertinus byloje esančių įrodymų. Atsakovo teigimu, ieškovė savo nepritarimo ofertai neišreiškė ofertoje nustatytu būdu, vekselius pasiliko, todėl laikytina, jog ieškovė ofertą akceptavo.
16. CK 6.154 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-403/2024, 25 punktas).
17. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162–6.187 straipsniai. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui. Šios sąlygos išimtis nustatyta CK 6.173 straipsnio 3 dalyje – jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad galėtų būti taikoma CK 6.173 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, t. y. galėtų būti konstatuota, kad akceptas išreikštas tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais – nepranešant oferentui, turėtų egzistuoti šių sąlygų visuma: 1) galimybė ofertą akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) turėtų būti numatyta ofertoje arba tokia akceptavimo praktika turėtų būti susiklosčiusi ginčo šalių santykiuose, 2) akceptanto valia dėl ofertos turėtų būti išreikšta būtent tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais, o ne eksplicitiškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-356-585/2020).
18. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ir bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), sutarties sudarymo faktą turi įrodyti šalis, kuri šiuo faktu grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl atsakovo nurodomų vekselių priėmimo, darytina išvada, kad šioje byloje atsakovas, kuris rėmėsi faktu, jog ieškovės reikalavimo teisė pagal vartojimo kredito sutartį pasibaigė ieškovei priėmus atsakovo išrašytus vekselius, privalėjo įrodyti tokio susitarimo su ieškove sudarymo faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
19. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas 2025 m. liepos 12 d. ieškovės atžvilgiu išrašė du 1 500 Eur vekselius bendrai 3 000 Eur sumai, kuriuos kartu su tos pačios dienos oferta išsiuntė ieškovei (el. b. l. 51–54). Ofertoje atsakovas nurodė, kad nesant galimybės padengti ieškovės reikalavimą atliekant pavedimą, siūlo atsiskaityti minėtais vekseliais. Taip pat ofertoje pateiktas jos priėmimo ir atmetimo būdas – jei ieškovė su oferta nesutinka, ji turi nuo 2025 m. liepos 13 d. iki 2025 m. liepos 17 d. pranešti apie tai registruotu laišku atsakovui; jei ieškovė sutinka su oferta – papildomų veiksmų nereikalaujama bei prašoma pasilikti vekselius. Kitaip tariant, pagal ofertos sąlygas, jei ieškovė nepateiks prieštaravimo atsakovui registruota pašto siunta per nurodytą terminą, atsakovas laikys, jog oferta priimta ir atsiskaitymo būdas vekseliais ieškovės priimtas. Ieškovė, gavusi šią atsakovo ofertą 2025 m. liepos 15 d., el. paštu informavo atsakovą, jog su oferta nesutinka bei prašo vekselius atvykti atsiimti. To nepadarius, vekseliai bus sunaikinti (el. b. l. 61). Atsakovui neatvykus atsiimti vekselių, jie 2025 m. spalio 27 d. išsiųsti atsakovui registruota siunta (el. b. 1. 25).
20. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl atsiskaitymo vekseliais. Byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų susiklostę nuolatiniai atsiskaitymo vekseliais santykiai ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios ieškovės tylėjimą pagrįstai vertinti kaip sutikimą su pasiūlytu atsiskaitymo būdu. Nors atsakovo ieškovei pateiktoje ofertoje buvo numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui, t. y. konkliudentiniais veiksmais, tačiau ieškovė 2025 m. liepos 15 d. elektroniniu paštu atsakydama į ofertą aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią – atsisakė ją akceptuoti ir nesutiko sudaryti susitarimo. Toks valios pareiškimas eliminuoja galimybę nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.173 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, nes neegzistuoja antroji būtinoji jos taikymo sąlyga – akceptanto valios išreiškimas tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais (žr. šios nutarties 17 punktą). Nors minėtas pranešimas neatitiko ofertoje nurodytos formos – nebuvo išsiųstas registruotu laišku, jis vis dėlto pasiekė atsakovą, nes buvo išsiųstas jo naudojamu elektroninio pašto adresu ir leido jam objektyviai suprasti ieškovės poziciją. Tokiu atveju formos neatitikimas negali paneigti faktiškai išreikšto ir atsakovui žinomo nepritarimo ofertai. Pažymėtina, kad atsakovo ofertoje nustatytas atmetimo būdas pats savaime neįpareigoja ieškovės išreikšti nepritarimą būtent tokiu būdu. Be to, ieškovės atsisakymas akceptuoti ofertą, vadovaujantis CK 6.170 straipsniu, laikytinas ofertos pabaiga, o pasibaigus ofertai susitarimo sudarymas tapo negalimas.
21. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ofertoje buvo nustatytas itin trumpas jos atmetimo terminas, ypač atsižvelgiant į reikalaujamą formą – nepritarimo siuntimą registruotu laišku. Be to, toks siuntimo būdas būtų lėmęs papildomas ieškovės išlaidas, kas, įvertinus bylos aplinkybes, laikytina nepagrįsta ir neproporcinga priemone. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė tam tikrą laiką turėjo vekselius, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti akcepto buvimo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė nuo pat pradžių siekė vekselius grąžinti atsakovui – ragino juos atsiimti, o vėliau išsiuntė registruota pašto siunta. Tokie veiksmai patvirtina ne ketinimą pasilikti vekselius kaip priimtą atsiskaitymo priemonę, bet priešingai – nuoseklų siekį jų atsisakyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalių valia nebuvo suderinta, o esminis sutarties požymis – ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas – nenustatytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo išrašytų vekselių pagrindu tarp šalių neatsirado tarpusavio teisių ir pareigų, o apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
22. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas neginčijo ieškovės prašomų priteisti ir pirmosios instancijos teismo priteistų sumų dydžio ar pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisinių taisyklių, teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
26. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovui bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovė nepateikė prašymo ar patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.