Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-1076/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
1A-69-1076/2022
Teisminio proceso Nr.
1-03-4-00011-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Justas Namavičius (pirm.), Evaldas Gražys, Linas Šiukšta
Nuteistasis
A. K., A. S., A. B.
Advokatai
Ramūnas Mikulskas, Aidas Venckus, Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-1076/2022Teisminio proceso Nr.
1-03-4-00011-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.2.17.1.1; 1.2.17.3; 2.4.6.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,nuteistiesiems A. K., A. S.,gynėjams advokatams Ramūnui Mikulskui, Aidui Venckui, Ramūnui Vanagui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko, nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Venckaus ir nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, patikslinto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį 500 (penkių šimtų) MGL (18 830 (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt) Eur) dydžio bauda;

‑ pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 300 (trijų šimtų) MGL (11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta 500 (penkių šimtų) MGL (18 830 (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt) Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (2 (dvi) paros), tai atitinka 4 (keturių) MGL dydžio sumą, šia suma sumažintas paskirtos baudos dydis ir nustatyta, kad galutinė paskirta bauda yra 496 (keturi šimtai devyniasdešimt šeši) MGL (18 679 (aštuoniolika tūkstančių šeši šimtai septyniasdešimt devyni) Eur), ją sumokėti nustatyta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

‑ pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) MGL (16 947 (šešiolikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt septynių) Eur) dydžio bauda;

‑ pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt) MGL (9 415 (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos) Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta 450 (keturi šimtai penkiasdešimt) MGL (16 947 (šešiolikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt septynių) Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (2 (dvi) paros), tai atitinka 4 (keturių) MGL dydžio sumą, šia suma sumažintas paskirtos baudos dydis ir nustatyta, kad galutinė paskirta bauda yra 446 (keturi šimtai keturiasdešimt šeši) MGL (16 796 (šešiolika tūkstančių septyni šimtai devyniasdešimt šeši) Eur), ją sumokėti nustatyta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

‑ pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį 500 (penkių šimtų) MGL (18 830 (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties) Eur) dydžio bauda;

‑ pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 300 (trijų šimtų) MGL (11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta 500 (penkių šimtų) MGL (18 830 (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt) Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti W. K. (W. K.) ir Z. Ž. (Z. Ž.), jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B., A. K. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje su W. K., Z. Ž. ir D. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, padarė kontrabandą ir neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – iš anksto susitarę ir veikdami pagal vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą organizuotoje grupėje kartu, Lenkijos Respublikos piliečiui W. K. suradus transporto priemonę ir vairuotoją nusikalstamai veikai daryti, nurodinėjus pastarajam kokiu maršrutu važiuoti, kur susitikti su bendrininkais Baltarusijoje, iškrauti dalį gabenamų briketų ir vietoj jų pasikrauti cigaretes, Lenkijos piliečiui Z. Ž. vairavus transporto priemonę, A. K. ir Baltarusijos Respublikos piliečiui D. B. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą), esant atsakingiems už Z. Ž. sutikimą prie Gardino miesto Baltarusijoje, palydėjimą į cigarečių saugojimo vietą ir jų pakrovimą Baltarusijoje, A. B. ir A. S. bei tyrimo metu nenustatytiems asmenimis, užtikrinusiems krovinio pravažiavimą pro muitinę, dalyvavo kontrabandoje, t. y. :

A. B. žinant apie organizuojamą cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, W. K. organizavus Lenkijoje registruotų vilkiko „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių W. K. žmonos I. K. įmonei „W.“, nuvykimą į Smolensko miestą Rusijoje ir priedangos krovinio kontrabandinėms cigaretėms gabenti – medžio pjuvenų briketų pakrovimą, po ko paimti šio krovinio nusiuntė Z. Ž., žinojusį apie organizuojamą kontrabandinio krovinio gabenimą ir sutikusį šioje nusikalstamoje veikoje dalyvauti. Z. Ž., vykdydamas tolesnius W. K. nurodymus telefonu, nuvyko į Smolensko miestą, paėmė vilkiką „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su joje pakrautais briketais, po to 2015 m. kovo 19 d., apie 00.40 val., atvyko į degalinę, esančią netoli Gardino miesto, Baltarusijos Respublikoje, kur jį pasitikęs D. B. palydėjo į aikštelę, esančią Gardino mieste, tyrimo nenustatytu adresu, kur tą pačią dieną, laikotarpiu iki 20 val., D. B. kartu su A. K., tęsdami iš anksto koordinuotus bendrininkų veiksmus, iš nurodyto vilkiko puspriekabės iškrovė didesnę dalį medžio pjuvenų briketų ir pakrovė 450 000 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Atlikus šiuos veiksmus, D. B., siekiant sumažinti ar iš viso eliminuoti galimybę išaiškinti organizuotos grupės nusikalstamą veiką bei grupės narius ir paėmus iš Z. Ž. jo iki tol naudotą mobiliojo ryšio telefoną bei davus kitą, vykdydamas pastarojo nurodymą važiuoti į (duomenys neskelbtini) kelio postą ir įvažiuoti į Lietuvą kovo 20 d. iki 7 val. ryto pamainos pasikeitimo, Z. Ž. 2015 m. kovo 20 d., apie 6.35 val., įvažiavo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos pasienyje esantį Vilniaus teritorinės muitinės postą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini).

A. B., būdamas vienu iš asmenų, atsakingų už netrukdomo ir sklandaus kontrabandinio krovinio pravažiavimo pro muitinę ir įvažiavimo į Lietuvos Respubliką užtikrinimą, palaikydamas ryšį telefonu su A. K., kuris nuolat domėjosi cigarečių pakrovimo eiga, ragino paskubėti, primindamas, kad vairuotojui turi būti pasakyta, kada šis turi būti muitinėje, teiravosi dėl krovinio svorio.

2015 m. kovo 19 d., apie 20.53 val., iš A. K. gavęs informaciją, kad vilkikas su pakrautomis cigaretėmis išvažiavo, A. B. apie tai informavo A. S., atsakingą už netrukdomą cigarečių įvežimą į Lietuvos Respubliką – nurodė, kad šis informuotų tyrimo metu nenustatytą bendrininką apie atvykstantį į muitinę krovinį su kontrabandinėmis cigaretėmis ir kad šis būtų pasiruošęs jo sutikimui, o pats A. S. būtų nuolat pasiekiamas telefonu.

Iš tyrimo metu nenustatytų asmenų gaudami informaciją apie Z. Ž. vairuojamo automobilio buvimo vietą bei krovinio tikrinimo eigą, sužinoję, kad vilkiko „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavimas pro pasienio ir muitinės postus užtruko, kad minėta transporto priemonė neįleidžiama į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kad gali nespėti pravažiuoti iki 7 val., A. B. ir A. S. 2015 m. kovo 20 d. nuo 04.37 val. pradėjo intensyviai susirašinėti žinutėmis ir laikotarpiu iki 07.30 val. aptarinėjo iškilusias problemas, jas sąlygojančias priežastis, organizacines iškilusių nesklandumų sprendimo galimybes bei galimas pasekmes, jei krovinys bus sulaikytas, kad krovinį reikia greičiau ištraukti, kad reikia daryti ne tik tai, kas įmanoma, bet ir tai, kas neįmanoma, kad A. S. reikalautų tyrimo metu nenustatyto bendrininko, A. B. įvardinto „draugeliu“, kad šis dirbtų kaip buvo susitarta.

2015 m. kovo 20 d., apie 06 val. 53 min., Z. Ž. pateikus muitinės deklaraciją apie medžio pjuvenų briketų įvežimą, tačiau nedeklaravus tarp oficialiai gabenamo krovinio paslėptų ir neteisėtai vežamų cigarečių, 2015 m. kovo 20 d., apie 07.07 val., vilkikui „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam Z. Ž., buvo leista pravažiuoti Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio Z. Ž. išvažiavo apie 07.10 val.

Tokiu būdu, bendromis organizuotos grupės pastangomis, nepateikiant muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengiant, per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką buvo įvežti privalomi pateikti muitinei daiktai – 450 000 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL ir yra 1 057 724 Eur.

1.1. A. B., A. K. ir A. S. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje su W. K., Z. Ž. ir D. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, bei M. M. (M. M.), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y.:

A. B., A. K., A. S., W. K., Z. Ž., kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją 2015 m. kovo 20 d., apie 07.10 val., iš Baltarusijos Respublikos teritorijos Z. Ž. vairuojamu vilkiku „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvežus 450 000 pakelių cigarečių „Fest“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 1 057 724 eurų, šias akcizais apmokestinamas prekes nuo Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), Z. Ž. toliau gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją į degalinės „T.”, esančios (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelę, kur tą pačią dieną, apie 22 val., puspriekabė „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo prikabinta prie vilkiko DAF 95 XF 430, registruoto Lenkijoje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. M. Apie 22.30 val. M. M. iš minėtos degalinės teritorijos išvažiavo, kontrabanda įvežtas cigaretes nugabeno iki degalinės „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), kurios aikštelėje puspriekabės registracijos numeris buvo pakeistas į Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 21 d., apie 8 val., M. M. iš minėtos degalinės teritorijos išvyko ir neteisėtai gabeno kontrabandos būdu įvežtas cigaretes iki (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. kovo 21 d., apie 9 val., minėtos akcizais apmokestinamos prekės buvo sulaikytos.

Akcizais apmokestinamų prekių, t. y. cigarečių, gabenimas buvo vykdomas pažeidžiant nustatytą tvarką, nes cigaretės buvo gabenamos neturint jų įgijimą, gabenimo teisėtumą, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis – taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimas, draudžiantis fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius. Taip pat buvo pažeistas tų pačių taisyklių 3 punkto reikalavimas, fiziniams asmenims leidžiantis laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

apeliacinės instancijos teisme

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį A. K. atžvilgiu panaikinti ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius A. K. veiksmuose jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių. Apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas grindžia šiais argumentais:

2.1. Skundžiamas nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, apkaltinamąjį nuosprendį grindžiant tik prielaidomis, subjektyvia tyrimo metu surinktos ir byloje esančios medžiagos interpretacija, nesant jokių tiesioginių ir vienareikšmių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų A. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įpareigojanti teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą – A. K. pripažintas kaltu nenustačius visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių visumos.

2.2. Duomenys, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (t. 2, b. l. 44–56, 80–87, 68–74, 87–92), kuriais teismas rėmėsi pripažindamas A. K. kaltu, visiškai neįrodo jo kaltės, t. y. kad jis dalyvavo ar galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką kartu su Z. Ž. ir W. K. Būtent pats W. K. aiškiai ir detaliai nurodė teismui nusikalstamos veikos aplinkybes, kurias aptarė su kitais asmenimis bei Z. Ž. W. K. parodė, kad nepažįsta nei A. B., nei A. K., nei A. S. Tokie duomenys nėra paneigti ir teismas W. K. bei S. Ž. parodymais vadovavosi.

2.3. Teismas rėmėsi asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu, kuriame užfiksuota, kad Z. Ž. atpažino A. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir apklausoje minėjo kaip asmenį, kalbėjusį lietuviškai cigarečių pakrovimo metu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad duodamas parodymus teisme Z. Ž. aiškiai nurodė, jog nesakė A. K., kad kraunamos būtent cigaretės, ir niekas pakrovimo metu apie tai su A. K. nekalbėjo. Z. Ž. parodė, kad krovinys (dėžės) buvo supakuotos taip, kad iš išorės nebuvo galima suprasti, kad ten cigaretės.

2.4. Nuteistasis A. K. neneigia Z. Ž. parodymų, kad jis dalyvavo pakraunant krovinį, taip pat neneigia, kad Z. Ž. teisme davė teisingus parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu atpažino jį kaip ten dalyvavusį asmenį. Tačiau tuo pačiu S. Ž., duodamas parodymus teisme, aiškiai parodė, kad niekas pakrovimo metu nekalbėjo su A. K. ir su juo pačiu, kad kraunamos yra cigaretės. Todėl šiuo atveju aptarti Z. Ž. parodymai visiškai neparodo, kad jis, duodamas parodymus, paaiškino ne tik nusikaltimo padarymo aplinkybes, bet ir įvardijo jame dalyvavusius asmenis bei jų vaidmenis, kaip kad konstatavo teismas. Faktiškai nuteistasis A. K. dalyvavo tik krovinio, bet ne kontrabandos būdu gabenamų cigarečių, pakrovime. Apie vykdomą nusikalstamą veiką jis nieko nežinojo ir jokios informacijos neturėjo.

2.5. Nuteistasis A. K. teismui detaliai paaiškino savo veiksmus bei aplinkybes, kuriomis jis atsidūrė Baltarusijoje, t. y. kad krovė krovinį dienos metu be jokių slėptuvių, kad tik krovinį pakrauti paprašė, kad jis realiai nežinojo, kur tas krovinys keliaus toliau, jis nematė nei krovinio dokumentų, nežinojo krovinio maršruto ir apskritai su cigarečių kontrabanda nėra susijęs. Šio krovinio gabenimą organizavo lenkų firma, kuri ir turi prisiimti visą atsakomybę už neteisėtą cigarečių gabenimą.

2.6. A. K. pats užsiima krovinių pervežimu, turi įsteigęs įmonę UAB „A.“, todėl nieko nuostabaus, kad tai kasdieninis darbas užsiimant tokiu verslu, ir kad jo D. B. paprašė tik padėti pakrauti krovinį, taip pat, kad A. K. bendravo su D. B. ar kitais asmenimis. Tai yra kasdieninė jo veikla vykdant krovinių gabenimą. Tuo tarpu aplinkybės, kad A. S. 2014 metų gruodį ar 2015 metų sausį buvo susitikęs su A. B., kuris paprašė surasti Lenkijos muitininką, galintį praleisti kontrabandines cigaretes, niekaip neįrodo A. K. kaltės. Tai tik teismo prielaidos ir samprotavimai, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, A. K. paaiškino teismui ir 2015 m. kovo 21 d. pokalbio su D. B. turinį, t. y. kad pokalbis buvo dėl miško kirtimo, ir pateikė teismui realiai turėtą 2015 m. vasario 10 d. miško kirtimo leidimą. Taigi toks nuteistojo pokalbis su D. B., kaip ir visi kiti jų pokalbiai, su cigarečių kontrabanda nėra susiję.

2.7. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kriminalinės žvalgybos pareigūnas V. B., apklaustas kaip liudytojas teisme, parodė, kad A. K. iš pradžių nieko nežinojo apie kontrabandą, o tik po to gavo iš kažkur tokią informaciją. Jis parodė, kad A. K. bendravo su asmenimis oficialiu UAB „A.“ vardu registruotu telefonu. V. B. taip pat parodė, kad pokalbio tarp A. K. ir A. B. turinio neužfiksavo, o tai, kad jie „kažką derino“, yra tik paties pareigūno prielaida. Be to, liudytojas negalėjo pasakyti, ar visos SMS žinutės yra būtent apie to laikotarpio kontrabandą. Taigi pats pareigūnas neginčijamai patvirtino A. K. parodymų, duotų teisme, teisingumą, t. y. kad jis su nusikalstama veika nėra susijęs. Todėl teismo argumentas, kad A. K. parodymai yra gynybinė versiją, nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad kaltinamojo ar nuteistojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (nevaržomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, visada byloje turi interesų), taip pat yra įrodymai. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti, būtina nustatyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus. Šiuo atveju, kaip minėta, A. K. parodymus iš esmės patvirtino nuteistųjų Z. Ž. ir W. K. bei liudytojo V. B. parodymai teisme, todėl nesivadovauti jais teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo.

2.8. Pirmosios instancijos teismas didžiąja dalimi minėtų įrodymų šaltinių nesivadovavo, o kitų įrodymų, kuriais teismas vadovavosi (pareigūno V. B. kriminalinės žvalgybos informacija, taip pat ir dėl tariamo kai kurių asmenų bendravimo), apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti akivaizdžiai nepakako. Be to, tarnybiniuose pranešimuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodyta informacija nesutampa su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant tyrimo veiksmus protokolų duomenimis. Pagrįstai manytina ir tai, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas A. K. ir D. B. atžvilgiu buvo taikomi nesilaikant įstatymo reikalavimų, kadangi dėl tokių veiksmų sankcionavimo nebuvo kreiptasi pagalbos į Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijas. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos nebuvo informuotos, kad jų teritorijoje atliekami telekomunikacijų įrenginiais perduodamos informacijos kontrolė. Tokių duomenų pagrindu gauta informacija yra neteisėta ir teismas ja negalėjo vadovautis, o tuo labiau iš esmės grįsti A. K. kaltę. Tokia yra ir suformuota teismų praktika.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. B. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį A. B. atžvilgiu panaikinti ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį, A. B. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą gynėjas grindžia šiais argumentais:

3.1. Skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, pažeidžiant procesinės teisės normas, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Dėl to nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, padarytos nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

3.2. Pirmosios instancijos teismas A. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo A. S. parodymais, liudytojų B. K. ir V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei teismo padaryta prielaida, kad būtent A. B. byloje tiriamų įvykių metu turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini), ir šio abonento pokalbių kontrolės metu gautais duomenimis.

3.3. BPK 242 straipsnio 1 dalis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus, o BPK 20 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Proceso dalyvių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo metu patikrinami juos apklausiant teismo posėdyje, kas buvo daroma ir šiuo atveju. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. S. nė karto nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taigi, priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis A. S. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o tai darydamas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-202-303/2020 ir kt.).

3.4. Nuteistasis A. S. pirmą kartą šioje byloje įtariamuoju buvo apklaustas 2016 m. sausio 19 d., būdamas suimtas kitoje, iš esmės analogiškoje baudžiamojoje byloje. Tačiau nei dar keletą kartų apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant šią bylą teisme A. S. nepatvirtino 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotų teiginių apie tai, kad A. B. tariamai jam pasakojo, jog buvo atsakingas už vilkiką su kontrabandinių cigarečių kroviniu, kuris buvo sulaikytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas skundžiamą nuosprendį minėtais A. S. parodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

3.5. 2017 m. rugsėjo 5 d. papildomai apklausiamas įtariamuoju A. S. nurodė, kad jis neprisipažįsta kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir kategoriškai patvirtino, kad jis niekada netarpininkavo tarp A. B. ir kitų asmenų dėl cigarečių kontrabandos praleidimo, o duodamas parodymus teisme, jis nurodė, kad savo parodymų, duotų 2016 m. sausio 19 d. pilnai netvirtina, nes šie parodymai nėra susiję su šia baudžiamąja byla ir joje tiriamu įvykiu, jis kalbėjo apie kitą įvykį, kuris buvo 2015 metais ir už ką 2018 metais jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu. A. S. paaiškino, kad paminėtus parodymus jis davė būdamas suimtas kitoje, iš esmės analogiškoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo tiriamas 2015 metų įvykis. Paminėti jo parodymai yra supainioti su įvykiu toje byloje, jo apklausoje, be apklausą vykdančio ikiteisminio tyrimo pareigūno, dalyvavo ir Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie jo klausinėjo bendrai apie akcizinių prekių (cigarečių) gabenimą, dėl to jis ir supainiojo įvykius. Be to, duodamas parodymus teisme A. S. kategoriškai patvirtino, kad A. B. jam niekada nėra sakęs, kad kaip nors yra susijęs su sulaikytu cigarečių kroviniu, o tokią išvadą jis padarė pats asmeniškai, nes jam taip pasirodė. Aptartų nuteistojo A. S. parodymų patikrinimui teismo iniciatyva buvo iškviestas ir apklaustas kaip liudytojas Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjas O. O. (O. O.), kuris iš esmės patvirtino A. S. nurodytas aplinkybes, kad tuo metu buvo tiriamos dvi analogiškos bylos, viena jų buvo jo paties žinioje, o kitoje jis apklausinėjo A. S. pagal MKT Kauno skyriaus pavedimą šioje byloje. Dėl to pastarasis buvo klausinėjamas ne tik apie konkrečioje byloje tiriamą įvykį, bet apie situaciją bendrai, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą. Nors liudytojas O. O. teismui galimai melagingai aiškino, kad atlikdamas procesinius veiksmus jis visuomet į procesinių veiksmų atlikimo protokolą įrašo visus dalyvaujančius asmenis, tokie jo parodymai buvo paneigti tame pačiame teismo posėdyje parodžius liudytojui tos pačios dienos, t. y. 2016 m. sausio 19 d., asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo fotolentelę (t. 4, b. l. 164–168), kurioje aiškiai matyti, kad šiame procesiniame veiksme be A. S. dalyvavo dar trys asmenys, nors protokole užfiksuoti tik du, taip neabejotinai pažeidžiant BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Neturėdamas jokios galimybės paneigti aptartų rašytinių įrodymų, liudytojas O. O. pripažino, kad šiame procesiniame veiksme, o tuo pačiu ir įtariamojo A. S. apklausoje 2016 m. sausio 19 d. dalyvavo ir Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnas V. B., kuris procesinio veiksmo atlikimo protokole nenurodytas. Tuo pačiu liudytojas patvirtino pirmiau aptartus A. S. parodymus teisme apie jo apklausas Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir jose dalyvavusius asmenis, tai yra Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnus, šių procesinių veiksmų eigą ir tiriamas aplinkybes. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas O. O. patvirtino, kad 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo A. S. apklausos protokolas rašytas jo ranka. A. S. pradėjo pasakoti apie visus ryšius nuo pat pradžios ir gavosi ta apklausa apie tam tikrus epizodus iš kitų bylų. A. S. papasakojo „grandinėlę“, į kurią, kaip jis suprato, įėjo ir kitos aplinkybės.

3.6. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad baudžiamosios bylos, kurioje A. S. nuteistas 2018 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, taip pat 2015 metų gruodžio mėnesio veikloje dalyvavo kiti asmenys, A. S. dėl šio epizodo nurodė kitokias faktines aplinkybes bei dalyvavusius asmenis, todėl A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui O. O., yra patikimi ir nekeliantis abejonių, atitinkantys šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tokia teismo išvada padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kurias neginčijamai patvirtina jau aptarti nuteistojo A. S. ir liudytojo O. O. parodymai, duoti teisme.

Šalies argumentai

3.7. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, todėl ir baudžiamoji byla, kurioje 2018 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė procesinį sprendimą (teismo baudžiamąjį įsakymą) A. S. atžvilgiu, teismui buvo perduota nagrinėti tik pagal tas faktines aplinkybes (suformuotą kaltinimą), kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnams pavyko įrodyti. Todėl tik tokios aplinkybės ir su jomis susiję A. S. parodymai yra minimi ir šiame procesiniame sprendime. Bet tai jokiu būdu nepaneigia tiek A. S., tiek liudytojo O. O. parodymų, duotų nagrinėjant šią bylą teisme, dėl lygiagrečiai vykdomo kito ikiteisminio tyrimo ir kad apklausiant A. S. įtariamuoju 2016 m. sausio 19 d. buvo kalbama apie situaciją apskritai.

3.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad gynyba kėlė klausimą dėl 2015 m. sausio 18 d. A. S. apklausoje dalyvavusių pareigūnų, bet A. S. nenurodė, kad jam pareigūnai darė neteisėtą poveikį nurodyti nebūtas faktines aplinkybes. Tačiau gynyba bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą ne dėl 2015 m. sausio 18 d., bet dėl 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo A. S. apklausoje dalyvavusių pareigūnų skaičiaus ir dėl tikslo, kurio siekiant jų dalyvavimą buvo bandoma nuslėpti, pažeidžiant BPK 188 straipsnio 4 dalies ir 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Ta aplinkybė, kad įtariamojo A. S. apklausoje dalyvavo ir kiti, protokole nenurodyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, šiuo atveju buvo įrodinėjama tikslu patvirtinti A. S. teisme duotus parodymus, kuriais jis paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad jo apklausose, įskaitant 2016 m. sausio 19 d. apklausą, dalyvaudavo ne tik ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, bet ir kiti Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie jo klausinėdavo apie viską, kas galėjo būti susiję su cigarečių gabenimu, ir dėl to jis supainiojo 2015 metų gruodžio ir 2015 metų kovo mėnesio įvykius, kas ir buvo įrodyta liudytojui O. O. pripažinus nurodytas aplinkybes.

3.9. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, įrodymų vertinimo srityje laikosi nuoseklios pozicijos, kad bylą nagrinėjantis teismas joje esančius įrodymus turi vertinti ne vien tik pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet ir vadovaudamasis elementariais logikos dėsniais. Akivaizdu, kad A. S. 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti parodymai apie tai, kad A. B. 2015 m. kovo 21 d. jam, niekaip nesusijusiam su byloje tiriamu įvykiu, atsiuntė SMS žinutę ir pasiūlė susitikti vien dėl to, kad papasakotų, kaip jis darė sunkų nusikaltimą, tai yra neteisėtai gabeno kontrabandines cigaretes, kurios tariamai buvo sulaikytos ir net nurodė, kad cigaretės buvo gabenamos transporto priemone, turėjusia lenkiškus registracijos numerius, ne tik, kad buvo jo paties paneigti ir nėra patvirtinti jokiais kitais bylos įrodymais, bet prieštarauja elementariai logikai. Akivaizdu, kad nė vienas psichiškai sveikas žmogus niekada nesieks pašaliniam asmeniui paviešinti savo neteisėtų ar tuo labiau nusikalstamų veiksmų, jeigu tokius jis būtų padaręs, net priešingai – visais jam prieinamais būdais stengsis tai nuslėpti.

3.10. Aplinkybę, kad A. S. parodymai, duoti 2016 m. sausio 19 d., kuriais grindžiamas skundžiamas nuosprendis, neatitinka tikrovės, patvirtina ir jų palyginimas su šioje byloje neginčijamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas vilkikas su puspriekabe, lenkiškais registracijos numeriais, Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnų buvo stebimas nuo to momento, kai tik jis įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją per Šalčininkų muitinės kelio postą, iki pat jo sulaikymo ir joks papildomas jo pakrovimas cigaretėmis, paženklintomis baltarusiškomis ar bet kurios kitos šalies banderolėmis, Kaune ar bet kurioje kitoje vietoje nebuvo vykdomas. Šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytos ir visiškai kitos vilkiko su puspriekabe sulaikymo aplinkybės, nes jis nebuvo sustabdytas Kelių transporto inspekcijos, bet buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų automobilių stovėjimo aikštelėje netoli Lietuvos – Lenkijos valstybės sienos, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams vykdant prevencinę priemonę ir nustačius, kad ant vilkiko puspriekabės uždėti kitai transporto priemonei priklausantys registracijos numeriai (liudytojo D. F. parodymai), ir sekimo padaliniui pranešus, kad M. M. vairuojamas vilkikas su puspriekabe gali išvažiuoti iš Lietuvos (liudytojo V. B. parodymai). Akivaizdu, jog tuo atveju, jei A. B. būtų kaip nors susijęs su šioje byloje tiriamu įvykiu ir realiai būtų pasakojęs A. S. byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jam nebūtų jokio tikslo meluoti apie vilkiko papildomą pakrovimą ir/ar jo sulaikymo aplinkybes, ir jis būtų nurodęs tikrąsias šios bylos nagrinėjimo metu nustatytas, o ne minėtas išgalvotas įvykio aplinkybes.

3.11. Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo apklausos metu duoti A. S. parodymai negali būti laikomi abejonių nekeliančiais įrodymais, patvirtinančiais A. B. kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

3.12. Nuteistasis A. B. teisme parodė, kad klausinėjo A. S. apie vilkiko su cigarečių kroviniu sulaikymą pažįstamo R. K. prašymu pasidomėti pastarojo draugams ar pažįstamiems priklausančio cigarečių krovinio sulaikymu, nes žinojo, kad A. S. yra dirbęs Lazdijų muitinės poste. Pastarasis jam paaiškino, kad jau seniai nebedirba muitinėje ir jokia informacija apie prekių sulaikymus jam nėra žinoma. Šie A. B. parodymai jokiais bylos įrodymais nėra paneigti, be to, net nebandyta to padaryti – nuteistojo nurodytas asmuo R. K. nebuvo apklaustas.

3.13. Liudytojo B. K. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra ne tik visiškai abstraktūs, niekaip nesusiję su byloje tiriamu įvykiu, prieštaraujantys bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet prieštaraujantys ir elementariai logikai. Liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad niekada neužsiėmė cigarečių kontrabanda, tačiau taip ir negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jo nepažįstančiam A. B. tariamai reikėjo kreiptis būtent į jį su pasiūlymu dalyvauti cigarečių kontrabandoje, vengė atsakyti į gynybos klausimus. Be to, liudytojo B. K. parodymų nepatvirtina jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, įskaitant ir A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog teisme liudytojas B. K. nurodė, kad jo minimą susitikimą su A. B. užfiksavo pareigūnai, tačiau to nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Be to, liudytojas B. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra susipažinęs su šioje baudžiamojoje byloje esančiomis telefoninių pokalbių suvestinėmis, nors jo procesinis statusas tokios teisės nesuteikia. Liudytojas atsisakė nurodyti, kas jam tokią galimybę suteikė, paaiškindamas, kad pokalbių suvestinės jam buvo pateiktos neoficialiai, o tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu ir pagrįstai manyti, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti įtakojamas duoti būtent tokius iš esmės nelogiškus parodymus, kurie kaip nors susietų A. B. su byloje tiriama cigarečių kontrabanda.

3.14. Jeigu daryti prielaidą, kad skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio išvada, jog A. B. jam inkriminuotas veikas įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje su A. S., pagrįsta, tai iš to turėtų sekti ir logiška išvada, kad A. S. ir A. B. turėjo sieti bendras tikslas – vykdyti šias nusikalstamas veikas. Dėl to būtų visiškai nelogiška A. S. suvedinėti A. B. su jam visiškai nepažįstamu ir niekada nematytu B. K., kad A. B. galėtų šio paprašyti surasti transporto priemones neteisėtam cigarečių gabenimui, kurį jis vykdys kartu su B. K. draugu ar geru pažįstamu A. S., ir kad B. K., net nedavus sutikimo tai daryti, paaiškintų, jog cigarečių kontrabanda bus slepiama būtent po briketų kroviniu, nors byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų bent jau manyti, kad A. B. prieš tai būtų domėjęsis nors teorine galimybe tokius briketus kur nors įsigyti. Akivaizdu, kad visa tai be jokių papildomų pastangų būtų galėjęs padaryti pats A. S. po Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje tiek jis, tiek ir jo pažįstamas B. K. buvo kaltinami akcizinių prekių (cigarečių) kontrabanda ir neteisėtu disponavimu jomis, posėdžių ar bet kuriuo kitu metu bendraudamas su B. K. Be to, net ir pripažinus šio liudytojo parodymus teisingais, jie galėtų sudaryti tik prielaidą manyti, kad A. B. galėjo domėtis akcizinių prekių gabenimu, bet ne neginčijamai patvirtinti jo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

3.15. Pirmosios instancijos teismas liudytojo B. K. parodymus pripažino patikimais pirmiau aptartų aplinkybių nevertindamas ir iš esmės remdamasis vienintele aplinkybe, t. y. kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, B. K. nurodė, jog A. B. į jo nurodytą susitikimą buvo atvykęs šviesiai rudos spalvos automobiliu „Nissan Murano“, kurio valstybinio numerio jis nepamena, bet pats numeris buvo mažesnis, tai yra išduodamas iš JAV atgabentiems automobiliams, o A. B. žmonos V. B. vardu yra registruotas automobilis „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio numerio lentelė ne pailga, bet būdinga amerikietiškiems automobiliams, kas atitinka liudytojo B. K. parodymus), be to, A. B. su nurodytu automobiliu yra padaręs KET pažeidimų. Nors aptarti liudytojo B. K. parodymai niekaip nesusiję su byloje tiriamu įvykiu ir net teoriškai negali patvirtinti A. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visgi pažymėtina, kad pastarasis niekada neturėjo ir nesinaudojo šviesiai rudos spalvos automobiliu „Nissan Murano“. Teismui buvo pateiktas transporto priemonės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad V. B. vardu registruoto automobilio „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spalva yra ne šviesiai ruda, bet pilka. Minėtas V. B. vardu registruotas automobilis liudytojui B. K. ikiteisminio tyrimo metu parodytas atpažinti nebuvo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad B. K. turėtų kokių nors sutrikimų, neleidžiančių jam atskirti spalvų, šiuo atveju pilkos nuo šviesiai rudos, dėl to paminėtos liudytojo nurodytos aplinkybės akivaizdžiai neatitinka faktinių.

3.16. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį taip pat grindė liudytojo V. B. parodymais, kuriuos pripažino patikimais pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes jie iš esmės paremti tik paties liudytojo nuomone, pamąstymais, spėjimais ir prielaidomis, bet ne teismui pateiktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais objektyviais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad 2014 metų pabaigoje – 2015 metų pradžioje buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad A. S. ir A. B. įtariami užsiimantys cigarečių kontrabanda iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą. Tuo pagrindu jis pradėjo ir vykdė kriminalinės žvalgybos tyrimą. V. B. teigė, jog vykdant A. B. mobiliojo ryšio telefono kontrolę jis nustatė, kad rengiant cigarečių kontrabandą galimai dalyvauja A. K. ir Baltarusijos pilietis D. B. Tokią išvadą jis padarė dėl to, kad A. B. kalbėjosi su A. K., o pastarasis naudojosi telefono numeriu, kuris registruotas UAB „A.“ vardu. Internete nurodoma, kad paminėta bendrovė užsiima krovinių pervežimu, o D. B. naudojosi telefono numeriu, susijusiu su krovinių pervežimo įmone „A.“ ir patikrinus šio asmens valstybės sienos kirtimus. Tuo pagrindu buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas A. K. ir D. B. atžvilgiu, nors iš aptartų V. B. nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tam nebuvo faktinio pagrindo.

3.17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir grįsdamas jį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis, iš viso netyrė ir nevertino, ar buvo faktinis ir/ar teisinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą A. B., A. S., A. K. ar D. B. atžvilgiu, taip nukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297-303/2019, 2K-77-1073/2020, 2K-119-689/2020 ir kt.).

3.18. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. taipogi teigė, kad, vykdydamas nurodytų asmenų telefoninių pokalbių kontrolę, nustatė, jog 2015 m. kovo 14 d. A. K. neatviru turiniu informavo D. B. apie planuojamą cigarečių kontrabandą, kurią rengiasi įvykdyti 2015 m. kovo 18–19 d. d., o jos detales aptarė per pokalbių programą „Skype“. Tikslinant šias liudytojo nurodytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu ir paklausus liudytojo ar atlikdamas kriminalinės žvalgybos tyrimą jis kontroliavo A. K. ir D. B. pokalbius pokalbių programa „Skype“, pastarasis parodė, kad nekontroliavo ir paaiškino, kad tokio pokalbio turinys jam nėra ir nebuvo žinomas, bei jis pats nusprendė, kad toks pokalbis ir būtent jo nurodyto turinio tarp paminėtų asmenų turėjo būti. Liudytojas V. B. taip pat parodė, kad iš 2015 m. kovo 18 d. A. S. ir A. B. pokalbio jis suprato, kad prieš pradedant vykdyti nusikalstamą veiką jie pradėjo naudotis kitais telefonais ir, pasinaudodami jais, siuntė SMS žinutes apie susitikimo vietą. Lyginant aptartus liudytojo parodymus su bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, akivaizdu, kad jie paremti tik paties liudytojo padarytomis prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti objektyvūs duomenys. Liudytojas V. B. nurodė, jog iš 2015 m. kovo 18 d. 07:03:11 val. vykusio A. K. ir D. B. pokalbio jis suprato, kad A. K. planuoja atvykti pas jį apie 12 ar 13 val. ir kad apie 10 val. D. B. paskambins žmogus nuo A. K. ir susitiks su juo sutartoje vietoje bei perduos galimai nepilną sutartą sumą pinigų. Tą pačią dieną, po susitikimo su A. B., A. K. išvyko į Baltarusiją. Bylos nagrinėjimo teisme metu bandant išsiaiškinti, koks buvo A. B. ir A. K. susitikimo 2015 m. kovo 18 d. tikslas ir jų tarpusavio pokalbio turinys, V. B. paaiškino, kad A. B. ir A. K. susitikimas nebuvo fiksuojamas, dėl to jų pokalbio turinys jam nėra žinomas, bet jis daro prielaidą, kad nurodytas susitikimas buvo susijęs su organizuojama cigarečių kontrabanda. Paprašius liudytojo nurodyti kokie teismui pateikti įrodymai patvirtina tokius jo teiginius, liudytojas paaiškino, kad tokių įrodymų byloje nėra. Liudytojas V. B. parodė ir tai, kad A. K. mobiliojo ryšio telefone įrašytą abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jis priskyrė A. B., nes šis buvo užvadintas „MUR“. Tikslinant nurodytas aplinkybes teisiamajame posėdyje liudytojas paaiškino, kad minėtą abonento numerį jis priskyrė A. B., nes kitame A. K. mobiliojo ryšio telefone įrašytas A. B. naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvadintas „Muranas“. Taigi abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrimas A. B. yra tik liudytojo V. B. padaryta subjektyvi prielaida, kurios nepatvirtina jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti ir abejonių nekeliantys įrodymai. Teismas nuosprendyje vertindamas V. B. parodymus, duotus teisme, ir jais grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, jog šis liudytojas paaiškino, kad pas A. K. rastame telefone buvo įvestas numeris (duomenys neskelbtini), įvardintas „Mur“ – „Murano“ draugas. Nors žodžio Muranas sulyginimas su raidėmis MUR yra tik subjektyvi liudytojo nuomonė, aptarta skundžiamo nuosprendžio argumentacija sudaro pagrindą manyti, kad nurodytas numeris galėjo priklausyti ne A. B., bet kažkokiam jo draugui, o pas A. K. surastame mobiliojo ryšio telefone esantys duomenys po telefono paėmimo galėjo būti koreguojami, pašalinant abonento pavadinimo dalį „Murano draugas“ ir paliekant tik raides „Mur“.

3.19. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojas V. B. parodė, jog po to, kai Z. Ž. vairuojamas automobilis įvažiavo į Lietuvą, bendravimas vyko tik tarp A. K. ir D. B. Jokių kontaktų tarp A. B. ir A. K. ir/ar tarp A. B. ir D. B. nebuvo fiksuota, kas būtų nelogiška, jeigu A. B. būtų buvęs kaip nors susijęs su skundžiamame nuosprendyje minimu cigarečių kroviniu. Tai patvirtina ir kitos liudytojo V. B. nurodytos faktinės aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad 2015 m. kovo 22 d. vakare bei 2015 m. kovo 23 d. ryte A. K. telefoninių pokalbių metu bei žinutėmis maskuotu turiniu informavo D. B. apie jų pakrautos cigarečių kontrabandos sulaikymą ir tarėsi susitikti vietoje. Vadovaujantis elementaria logika, A. B., kaip organizuotos grupės dalyvis, tariamai atsakingas už kontrabandinio cigarečių krovinio pravažiavimą pro kaimyninių šalių muitines, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tokiame susitikime taip pat neabejotinai turėtų dalyvauti. Bandydamas A. B. kaip nors susieti su sulaikytu cigarečių kroviniu, liudytojas V. B. nurodė, jog apžiūrėjus D. B. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną, jame buvo rasti įrašyti abonentai, įvardinti rusų kalba „A., E. Kaunas“ ir „E. Kaunas“, kur, kaip reikėtų suprasti, A. turėtų būti būtent A. B., nors pastarasis tokiu abonento numeriu niekada nesinaudojo ir tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. nurodė ir tai, kad po cigarečių pakrovimo į Z. Ž. vairuojamą vilkiką, 2015 m. kovo 19 d. 16:37:11 val. E. A. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino D. B. ir rusų kalba pasakė, kad kai pabaigs krauti cigaretes į Z. Ž. vairuojamą vilkiką su puspriekabe, paskambinti jam ir išleisti, turėdamas omenyje Z. Ž. vairuojamą vilkiką su į puspriekabę pakrautomis cigaretėmis, kas taipogi būtų visiškai nelogiška, jeigu už cigarečių krovinio saugų pravažiavimą per muitines būtų buvęs atsakingas būtent A. B., kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Liudytojas V. B. parodė ir tai, kad 2015 m. kovo 20 d., po to kai Z. Ž. vairuojamas vilkikas su gabenama cigarečių kontrabanda įvažiavo į Lietuvą ir nuvykęs į Kauno r. esančią degalinę sustojo, D. B., negavęs žinių iš A. K., pats nutarė sužinoti ir susirašė neatviro turinio SMS žinutėmis, bet ne su A. B., kuris liudytojo apklausos metu įvardijamas kaip cigarečių kontrabandos organizatorius, o su E. A. Būtent E. A., su kuriuo A. B. neturi nieko bendro, maskuotu turiniu atsakė D. B., kad viskas gerai, jie jau namuose, o Z. Ž. gabenama kontrabanda dar kelyje ir rytoj turi nuvažiuoti į vietą. Liudytojas V. B. nurodė ir tai, kad sulaikius A. B. ir bendrininkų organizuotą ir įvykdytą cigarečių kontrabandą, 2015 m. kovo 22 d. D. B. susirašinėjo vėlgi ne su A. B., bet su E. A., kuris maskuotu turiniu patvirtino apie cigarečių kontrabandos sulaikymą rusų kalba, verčiant „susirgo draugė po pirties“. Liudytojas nurodė, kad „Viber“ pokalbių programėlėje rastų nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. vykusių D. B. ir E. A. susirašinėjimų turinys leidžia spręsti, kad jie aiškinosi, kas kaltas dėl jų ir bendrininkų organizuotos cigarečių „Fest“ kontrabandos sulaikymo, kas atsakys už tai, kas grąžins į šią cigarečių kontrabandą jų investuotus pinigus ir galimai melagingai nurodo, kad E. A. atsako, jog visa tai aiškinasi A. B., nes tokio pokalbio šioje byloje nėra ir niekada nebuvo.

3.20. Koks liudytojo V. B. nurodyto asmens – E. A. – ryšys su byloje nagrinėjamu įvykiu, kodėl D. B. būtent jį turėjo informuoti apie išvykstantį Z. Ž. vairuojamą vilkiką su puspriekabe ir joje pakrautu cigarečių kroviniu, kodėl būtent jis aiškinosi su D. B., kas kaltas dėl sulaikyto cigarečių krovinio, ir koks A. B. ryšys su E. A., iš skundžiamo turinio neaišku. E. A. nagrinėjant šią bylą teisme neapklaustas, nors iš aptartų liudytojo V. B. parodymų akivaizdu, kad būtent jis, o ne A. B., rūpinosi automobiliu su kontrabandinių cigarečių kroviniu ir jo sulaikymu. Pažymėtina, kad iš bylos matyti, jog E. A. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui yra žinomas, taigi jis nepatenka į skundžiamame nuosprendyje minimą nenustatytų tariamų A. B. bendrininkų ratą. A. B. nebuvo kaltinimas ir nuteistas už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą veikiant bendrai su E. A., o tai reiškia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos A. B. inkriminuotos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio taip ir lieka neaišku, kodėl E. A. atlikti veiksmai, kurie iš esmės analogiški inkriminuotiems A. B., nelaikomi neteisėtais ir/ar nusikalstamais ir skundžiamame nuosprendyje niekaip nevertinami, nors prieš tai aptartus liudytojo V. B. parodymus laikant besąlygiškai teisingais ir jais grindžiant skundžiamą nuosprendį akivaizdu, kad liudytojo nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja skundžiamame nuosprendyje nurodytoms nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms, dėl ko liudytojo V. B. parodymų vertinimas skundžiamame nuosprendyje akivaizdžiai neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

3.21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai leidžia daryti ir abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent A. B. turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio abonento kontrolės metu gautais duomenimis grindė skundžiamą nuosprendį. Sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo, nes byloje surinkti įrodymai leidžia tik daryti prielaidą, kad A. B. 2015 metų kovo mėnesį galėjo naudotis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu telekomunikacijų įrenginiu (pranešimų gavikliu, įrenginiu, kuriame instaliuota socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių programa „Messenger“, pvz. iPad ir pan.), bet ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad nurodytu laikotarpiu jis naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų apie nuosprendyje minimą 2015 m. kovo 20 d. 15:14:53 val. A. S. skambutį į A. B. naudojamą abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2017 m. liepos 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo akivaizdu, kad kontroliuojant A. B. naudotą abonento Nr. (duomenys neskelbtini), toks pokalbis nebuvo fiksuotas (t. 2, b. l. 181). Protokole nurodyta, kad 2015 m. kovo 20 d. 14:14:58 val. fiksuotas moters, įvardijamos kaip V. B., skambutis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas A. S., ir šiame pokalbyje dalyvaujantis vyras ne tik nenurodo, kad A. B. jam skambintų į tą kitą telefoną, nes jis jau veikia, bet iš viso nevartoja nuosprendyje nurodytų žodžių skambinti, skambintų, telefonas ar pan.

3.22. Teismo išvadą apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę A. B. paneigia ir A. K. parodymai teisme. Pastarasis teismui nurodė, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas „Murano“, priklauso A. B., taip pavadino, nes pastarasis naudojasi automobiliu „Nissan Murano“. Tuo tarpu kitame jo telefone įrašytas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinto „MUR“, tikrai nepriklauso ir niekada nepriklausė A. B., visą jų bendravimo laikotarpį jam buvo žinomas tik vienas A. B. mobiliojo ryšio telefono abonento numeris, t. y. (duomenys neskelbtini). Būtų logiška, kad A. K. kitame savo telefone kitą A. B. naudojamą abonentinį numerį būtų pavadinęs „Muranas 1“, „Muranas 2“ ar pan. Kodėl trys raidės „MUR“ gali būti tik automobilio „Nissan Murano“, o ne kitų žodžių, pavyzdžiui, Murauskas, trumpinys, iš skundžiamo nuosprendžio lieka neaišku. Taigi pirmos instancijos teismo išvada, kad A. K. telefone įrašyto abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimas „MUR“ reiškia būtent A. B. naudojamo automobilio „Nissan Murano“ trumpinį, pagrįstas ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, o tik prielaidomis ir spėjimais.

3.23. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tiek ikiteisminį tyrimą nebuvo užfiksuotas nė vienas A. B. pokalbis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pas A. B. nebuvo surasta nei SIM kortelė su minėtu numeriu, nei mobiliojo ryšio telefonas, kuriame būtų buvusi naudota tokia SIM kortelė. Liudytojas V. B., išskyrus savo paties subjektyvų manymą, vykdęs kriminalinės žvalgybos tyrimą, taip pat negalėjo nurodyti jokių objektyvių duomenų, kuriuos būtų galima patikrinti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir kurie leistų bent jau pagrįstai manyti, kad A. B. būtų įsigijęs SIM kortelę su Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja naudojęsis.

3.24. Kaip matyti iš liudytojo V. B. parodymų, pastarasis, bandydamas susieti minėtą abonentinį numerį su A. B., nurodė, kad šį faktą tariamai patvirtina tai, kad 2015 m. kovo 20 d. A. S. parašė SMS žinutę abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kad jam pasibaigė slapto numerio sąskaita, ir toliau vykdė susirašinėjimą SMS žinutėmis su minėtu abonento numeriu. Tokius liudytojo V. B. parodymus pirmos instancijos teismas laikė abejonių nekeliančiais ir jais grindė skundžiamą nuosprendį, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Vertinant aptartus liudytojo V. B. parodymus pažymėtina, kad A. S., duodamas parodymus 2019 m. spalio 30 d., kategoriškai nurodė, kad jam nėra žinomas joks kitas A. B. naudojamas ar naudotas mobiliojo ryšio telefono numeris, išskyrus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą laiką su šiuo ir bendravo. Taip pat A. S. niekada nenurodė, kad 2015 m. kovo 20 d. siųsdamas SMS žinutes, būtų susirašinėjęs su A. B. Kaip matyti iš byloje esančių A. S. apklausos protokolų, taip pat teismo posėdžių protokolų, viso šio proceso metu niekas A. S. net neklausė, kam 2015 m. kovo 20 d. jis siuntė SMS žinutes į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (t. 2, b. l. 21–32), asmuo, kuris naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), į A. S. žinutes atsakė rusų kalba, kai tuo tarpu byloje esantys analogiški protokolai patvirtina, kad A. S. ir A. B. tarpusavyje bendravo lietuvių kalba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų buvęs aptarnaujamas mobiliojo ryšio tiekėjo bazinių stočių, kurios veikia A. B. gyvenamojoje vietoje, kaip ir nėra pateikta jokių įrodymų, kad tuo metu A. B. būtų kur nors išvykęs iš savo gyvenamosios vietos, kas taip pat paneigia teismo išvadą, kad minėtu abonento numeriu naudojosi būtent A. B.

3.25. Nuteistojo A. B. žmona V. B. proceso metu iš viso nebuvo paklausta, todėl lieka tik spėlioti, ar 2015 m. kovo 20 d., apie 15:14:53 val. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjusi ir Vilma prisistačiusi moteris yra būtent V. B., o jei taip – tai kokiu tikslu ji skambino A. S. ir ką ji turėjo omenyje sakydama, kad viskas gerai ir kad vėliau susisieks, t. y. kas ir su kuo turėjo susiekti, nes šiame telefoniniame pokalbyje, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, A. B. iš viso nėra minimas. Taip pat lieka neaišku, ko reikia jos pašnekovui ir ką jis turi omenyje sakydamas, kad kitas jo veikia.

3.26. Šioje byloje A. B. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, kurioje jis buvo atsakingas už netrukdomo ir sklandaus krovinio pravažiavimą per Baltarusijos ir Lietuvos muitinę, ir jo įvažiavimą į Lietuvos Respubliką. Tačiau Baltarusijoje pagamintų ir Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtų cigarečių išvežimas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos nėra niekaip ribojamas, dėl ko būtų iš esmės nelogiška imtis kokių nors veiksmų, kaip reikėtų suprasti iš skundžiamo nuosprendžio – neteisėtų, užtikrinančių Baltarusijoje pagamintų cigarečių išvežimą iš Baltarusijos teritorijos. Situacija su tokių cigarečių įvežimu į Lietuvą yra priešinga, nes tam reikalingi ne tik cigarečių įsigijimo, bet ir daug kitų dokumentų, todėl asmenys, siekiantys tokias cigaretes neteisėtai įvežti į Lietuvą, gali bandyti paveikti Lietuvos muitinės pareigūnus, kad pastarieji praleistų nelegalų cigarečių krovinį, ką pagal skundžiamą nuosprendį ir darė A. B. Tokia teismo išvada taip pat padaryta remiantis tik prielaidomis ir spėjimais, nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų.

3.27. Kriminalinės žvalgybos tyrimas A. B. atžvilgiu buvo vykdomas nuo 2015 metų sausio iki 2015 metų kovo, o ikiteisminis tyrimas – nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. Per visą šį laikotarpį nebuvo gauta jokių duomenų, kad A. B. būtų turėjęs kokių nors kontaktų su Baltarusijos ir/ar Lietuvos muitinės pareigūnais, dirbančiais Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, ar nors kartą būtų lankęsis Baltarusijos Respublikoje arba Lietuvos – Baltarusijos pasienyje.

3.28. Nuteistasis Z. Ž., kuris A. B. nepažinojo ir niekada nebuvo matęs, parodė, kad vykdamas iš Gardino link Baltarusijos – Lietuvos pasienio, žinojo, prie kurio Baltarusijos Respublikos muitinės langelio turi prieiti, tuo tarpu jokių nurodymų dėl dokumentų pateikimo Lietuvos muitininkams jam niekas nedavė, Lietuvos muitinėje buvo tik vienas langelis, prie kurio jis ir priėjo. Byloje nustatyta, kad Z. Ž. vairuojamo automobilio ir puspriekabės muitinį tikrinimą ir dokumentų įforminimą atliko vyresnysis inspektorius A. A. (A. A.), kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nei A. B., nei A. S. ar kitų nuteistųjų nepažįsta, per visą jo tarnybos Lietuvos muitinėje laiką nėra sulaukęs prašymų praleisti kokį nors nelegalų krovinį, taip pat ir su cigaretėmis. Iš liudytojo A. A. parodymų matyti, kad jis vienintelis iš Lietuvos muitinės pareigūnų yra susijęs su Z. Ž. vairuoto automobilio ir puspriekabės muitiniu tikrinimu, tačiau patį muitinio tikrinimo būdą (tik dokumentinį muitinės procedūros įforminimą) parinko net ne jis pats, bet Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS), kurios sprendimų nei jis, nei kuris nors kitas muitinės pareigūnas įtakoti negalėjo.

3.29. Aptarti objektyvūs bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. B. ne tik niekaip nėra susijęs su Z. Ž. vairuoto automobilio su puspriekabe įvažiavimu į Lietuvą 2015 m. kovo 20 d., bet ir nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie bent jau teoriškai galėtų būti siejami su šia transporto priemone ir/ar jos vykimu per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną.

3.30. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir darydamas išvadą, kad A. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, veikdamas organizuotoje grupėje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-297-942/2017 ir kt.), nes skundžiamame nuosprendyje ne tik nėra jokių argumentų, kuriais remiantis būtų konstatuotas organizuotos grupės nevienalaikiškumas, pastovumas, organizuotos grupės narių nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir tvirtumas, bet netgi nėra jokių argumentų, kuriais būtų aptartas organizuotos grupės narių susitarimo daryti sunkias nusikalstamas veikas susiformavimo laikas (momentas) ir būdas, dėl ko skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinį skundą nuteistasis grindžia šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė nepagrįsta išvadas, kad visų nuteistųjų kaltė įrodyta iš dalies jų pačių parodymais, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, nė vienas iš nuteistųjų nenurodė, kad jis (A. S.) dalyvavo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis pats taip pat teigė nedalyvavęs, nes pagal šią nusikalstamą veiką jau yra nubaustas kitoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00132-15).

4.2. Nuteistasis W. K. kaltu prisipažino, tačiau niekada neteigė, kad buvo kada nors susitikęs, pažinojo jį (A. S.) ar ką nors žino apie jo dalyvavimą byloje nagrinėjamų veikų padaryme. Nuteistasis A. B. patvirtino jo (A. S.) duotus parodymus, t. y. parodė, kad nei jis pats, nei A. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme nedalyvavo, be to, jis niekada nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos tiek A. B. gyvenamojoje vietoje, tiek jo naudojamame automobilyje, tačiau ir šių procesinių veiksmų metu nebuvo rastas nei telefonas, kuriame būtų naudojama ar kada nors būtų buvusi naudojama SIM kortelė minėtu numeriu, nebuvo surasta ir tokia SIM kortelė. Todėl akivaizdu, kad šioje byloje nėra ir niekada nebuvo jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. B. kada nors būtų naudojęsis minėtu abonentiniu numeriu. Aptarti duomenys patvirtina jo (A. S.) nuoseklius paaiškinimus viso proceso metu, kad kovo 20 d. naktį jis nebendravo su A. B. SMS žinutėmis.

4.3. Minėtas mobiliojo ryšio abonentas A. B. buvo priskirtas remiantis tik niekuo nepagristomis liudytojo V. B. prielaidomis, kad šiuo telefono abonentu turėjo naudotis A. B., nes jis naudojosi automobiliu „Nissan Murano“, o pas vieną iš nuteistųjų šioje byloje kratos metu surastame telefone buvo įvestas minėtas telefono numeris ir prie jo nurodytos trys raidės MUR, kas, valstybės kaltintojo manymu, neginčijamai patvirtina, kad šiuo abonentu naudojosi būtent A. B. Sutikti su tokia nepagrįsta prielaida ne tik nėra jokio pagrindo, bet tai draudžia daryti nuosekli kasacinės instancijos teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Be to, minėtą prielaidą paneigė ir vienas iš nuteistųjų šioje byloje, kurio telefono užrašų knygutėje buvo surastas įrašytas šis abonentas su jam priskirtomis trimis raidėmis „MUR“, teisme kategoriškai patvirtindamas, kad jis niekada nepriklausė A. B., nes visą laiką buvo žinomas tik vienas pastarojo naudojamas telefono abonento numeris, t. y. (duomenys neskelbtini), ir kuris jo telefone pavadintas „MURANO“. Jokiais kitais abonentiniais numeriais jis nėra bendravęs su A. B., jie jam nėra žinomi.

4.4. Be to, duodamas parodymus teisme A. B. nurodė, kad 2015 metų pavasarį į jį kreipėsi jo pažįstamas R. K., kuris paprašė pasidomėti jo draugams ar pažįstamiems priklausiusio cigarečių krovinio sulaikymu, apie ką jis ir paklausė A. S., žinodamas, kad šis yra dirbęs Lazdijų muitinės poste. Pastarasis jam atsakė, kad jau seniai nebedirba muitinėje ir jokia informacija apie prekių sulaikymus jam nėra žinoma. Daugiau jokių veiksmų, kurie nors teoriškai galėtų būti siejami su cigarečių kontrabanda, A. B. neatliko. Tokie nuteistojo A. B. parodymai nėra paneigti jokiais bylos įrodymais, be to, to net ir nebandyta padaryti priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad būtent apie tokias aplinkybes pasakojo ir jis (A. S.) kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-165-654/2018), kurioje prisipažino ir yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu.

4.5. Nuteistasis Z. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo (A. S.) taip pat neminėjo, atpažino tik A. K. ir D. B. A. K., duodamas parodymus, taip pat niekada nenurodė, kad jis (A. S.) būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus.

4.6. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmą kartą šioje byloje jis (A. S.) buvo apklaustas įtariamuoju 2016 m. sausio 19 d., būdamas suimtas kitoje, pirmiau minėtoje baudžiamojoje byloje. Apklausiamas teisme jis paaiškino, kad tą kartą parodymus davė apie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką, bet ne apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius, nes ir vienu ir kitu atveju jis bendravo su A. B. 2016 m. sausio 19 d. apklausos metu jo duoti parodymai yra supainioti su šioje byloje tiriamais įvykiais, nes jo apklausoje, be apklausą vykdančio ikiteisminio tyrimo pareigūno, dalyvavo ir Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie jo klausinėjo apie akcizinių prekių gabenimą apskritai ir dėl to jis supainiojo įvykius. Šių jo (A. S.) parodymų patikrinimui, teismo iniciatyva, į bylos nagrinėjimą buvo iškviestas Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjas O. O.

4.7. Natūralu, kad jo (A. S.) 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotas teiginys, kurį jis paneigė duodamas paaiškinimus teisme, kad A. B. 2015 m. kovo 21 d. jam tariamai atsiuntė SMS žinutę ir pasiūlė susitikti vien dėl to, kad jam (A. S.), niekaip nesusijusiam su kontrabandinių cigarečių gabenimu, papasakotų, kaip jis darė sunkų nusikaltimą, tai yra neteisėtai gabeno kontrabandines cigaretes, kurios tariamai buvo sulaikytos, ir net nurodė, kad cigaretės buvo gabenamos transporto priemone su Lenkijos Respublikos registracijos numeriais, ne tik nepatvirtintas jokiais kitais bylos įrodymais, bet prieštarauja elementariai logikai. Akivaizdu, kad nė vienas psichiškai sveikas žmogus niekada nesieks pašaliniam asmeniui paviešinti savo nusikalstamų veiksmų, jeigu tokius jis būtų padaręs, net priešingai – visais jam prieinamais būdas stengsis tai nuslėpti. Jis (A. S.) teismo posėdyje paaiškino visas su šiais parodymais susijusias aplinkybes.

4.8. 2017 m. rugsėjo 5 d. papildomai apklaustas įtariamuoju jis (A. S.) paaiškino, kad kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažįsta ir kategoriškai nurodė, kad niekada netarpininkavo tarp A. B. ir kitų asmenų dėl cigarečių kontrabandos praleidimo. Nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų taip pat nenurodė ir nepatvirtino, kad jis (A. S.) dalyvavo byloje nagrinėjamoje nusikalstamoje veikloje. Teisme kaip liudytojas apklaustas pareigūnas O. O. patvirtino jo (A. S.) nurodytas 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo apklausos aplinkybes, t. y. kad tuo metu buvo tiriamos dvi analogiškos bylos, viena buvo jo žinioje, o kitoje A. S. jis apklausinėjo pagal Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pavedimą, ir todėl įtariamasis buvo klausinėjamas ne tik apie konkrečioje byloje tiriamą įvykį, bet apie situaciją bendrai, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą („atliekant apklausą jis galėjo pasakoti tam tikras aplinkybes iš kitos bylos. Tikėtina, kad apklausiamas jis pasakojo ir apie kitus epizodus“). Nors minėtas liudytojas galimai melagingai aiškino teismui, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, jis visada į procesinių veiksmų atlikimo protokolą įrašo visus tame veiksme dalyvaujančius asmenis, tokie jo parodymai buvo paneigti tame pačiame teismo posėdyje parodžius liudytojui tos pačios dienos, t. y. 2016 m. sausio 19 d., parodymo atpažinti iš foto nuotraukų protokolo foto lentelę, kurioje aiškiai matosi, kad šiame procesiniame veiksme be įtariamojo A. S. dalyvavo dar trys asmenys, kai tuo tarpu protokole nurodyti tik du (t. 4, b. l. 164–168). Po to O. O. teismui pripažino, kad šiame procesiniame veiksme, o tuo pačiu ir A. S. apklausoje dalyvavo ir Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnas V. B., kuris procesinio veiksmo atlikimo protokole nenurodytas, taip neabejotinai patvirtindamas pirmiau aptartus jo (A. S.) parodymus apie tai, kad vienu metu buvo klausinėjama skirtingose bylose apie tą patį įvykį, apie juose dalyvavusius asmenis bei šių apklausų eigą.

4.9. Liudytojas B. K. parodė, kad jis (A. S.) tik organizavo susitikimą su A. B. Seirijuose. To susitikimo metu A. B. prašė transporto kontrabandai įvežti ir išvežti, tačiau šiame pirmame pokalbyje A. S. nedalyvavo. Antro susitikimo su A. B. metu A. S. tik „prisistatė ir nuėjo“, taigi ir šiame pokalbyje nedalyvavo. Jis pats (A. S.) teismui paaiškino, kad nežinojo pokalbių turinio, nežinojo, kad bus kalbama apie kontrabandą. Liudytojas B. K. teisme patvirtino, kad organizuodamas susitikimus A. S. nesakė, kad susitikimas bus dėl kontrabandos įvežimo, jis tik sakė, kad tam žmogui reikia transporto, kalbos apie cigarečių gabenimo būdą su A. S. taip pat nebuvo. Aptarti šio liudytojo parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl patikimi, patvirtina jo (A. S.) paaiškinimus teisme, kad jis nieko nežinojo apie A. K. ir A. B. pokalbių turinį ir kontrabandą, tik, prašomas A. B., suvedė jį su B. K., turinčiu tame rajone transporto firmą. Liudytojas B. K. patvirtino, kad praktika susitikinėti su klientais viešose vietose yra įprasta.

4.10. Liudytojo V. S. parodymai, kad A. S. buvo jo prašęs supažindinti su kokiu nors Lenkijos Respublikos muitininku, todėl kartu buvo nuvykę į Lenkiją, kur susitiko kavinėje, taip pat patvirtina jo (A. S.) kitoje, jau minėtoje baudžiamojoje byloje, duotus parodymus ir dar kartą patvirtina, kad šioje byloje nagrinėjamoje nusikalstamoje veikloje jis nedalyvavo ir nieko apie ją nežinojo. Liudytojo V. S. nurodytas susitikimas buvo organizuojamas dėl kitoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas jau minėtu nuosprendžiu. Be to, įvertinus byloje esančius liudytojo V. S. ir jo (A. S.) susirašinėjimus, kyla pagrįstas klausimas, kodėl V. S., kuris labai daug bendravo su juo (A. S.) (jų susirašinėjimai yra pateikti byloje kaip tariami jo kaltės įrodymai), šioje byloje nebuvo traukiamas atsakomybėn, nors taip pat naudojo tas pačias buitines frazes, kurias prokuroras ir teismas traktavo kaip neginčijamą jo (A. S.) kaltės įrodymą.

4.11. Liudytojo V. B. parodymais teismas rėmėsi juos interpretuodamas ir aiškindamas visas abejones ir prielaidas išskirtinai kaltinamųjų nenaudai, o tai kelia abejonių tokios analizės ir teismo vertinimo objektyvumu. Liudytojas V. B. parodė, kad remiantis gauta kriminalinės žvalgybos informacija dėl galimai A. B. ir A. S. organizuojamos ir vykdomos cigarečių kontrabandos, buvo atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kreiptasi į teismą dėl telefoninių pokalbių sankcionavimo, sekimo šių asmenų atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad liudytojas nenurodė nei kokia tai konkrečiai kriminalinės žvalgybos informacija, nei paaiškino, kokie konkrečiai byloje esantys dokumentai tai patvirtina, nes byloje nėra nė vieno įrodymo, kad kriminalinės žvalgybos informacija tai patvirtino ar kad tas faktas pasitvirtino po sankcionuoto telefoninių pokalbių pasiklausymo. Liudytojas V. B. taip pat parodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog A. S. ir A. B., tiesiogiai bendraudami telefonu, tarėsi įvykdyti cigarečių kontrabandą. Tai yra melas, nes nė viename byloje esančiame pokalbyje toks faktas neužfiksuotas, liudytojas tokio pokalbio nenurodė, teismas savo nuosprendyje taip pat tokio pokalbio nepateikė. Be to, liudytojas V. B. nurodė, kad toliau atliekant A. S. ir A. B. pokalbių kontrolę suprato, kad A. B. kreipėsi į A. S. dėl saugaus (išvengiant kontrolės) cigarečių krovinio pervažiavimo per Lietuvos – Lenkijos pasienį, t. y. surasti Lenkijos muitininką, kuris praleistų kontrabandą. Dėl to A. S. kreipėsi į pažįstamą V. S. Bet, kaip jau minėta, dėl šio epizodo jis (A. S.) jau yra nuteistas kitoje byloje. Šiuo atveju pareigūnas tą pačią jo veiklą iš karto priskyrė ir kitiems kontrabandos atvejams, nors ir neturėjo jokių tai patvirtinančių įrodymų. Liudytojas V. B. nurodė ir tai, kad vieno pokalbio metu A. S. V. S. paminėjo, kad nebereikės šio susitarimo su Lenkijos muitininku, nes per brangu, ir jie savais kanalais surado kitus pareigūnus už mažesnę sumą. Taigi taip ir lieka neaišku, kodėl liudytojas V. S. šioje byloje nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei teismas traktavo, kad toks neaiškus pokalbių turinys būtent jo (A. S.) atžvilgiu su V. S., tariamai patvirtina, kad jis dalyvavo kontrabandos pervežime. Kodėl vieno pokalbyje dalyvavusio asmens (t. y. liudytojo V. S. atžvilgiu) prokuroras ir teismas patikėjo, kad tokie pokalbiai buvo ne dėl kontrabandos, o dėl kitų dalykų (statybinių medžiagų pirkimo ir pan.), tačiau kito pokalbio dalyvio, t. y. A. S., atžvilgiu tą patį pokalbį traktavo kaip tariamos jo kaltės įrodymą. Toks šio įrodymo vertinimas yra ydingas, tendencingas ir nelogiškas. V. S. aiškiai nurodė, kad pinigų sumos, kurios buvo minimos pokalbiuose, tikrai nebuvo susijusios su kontrabanda.

4.12. Liudytojas V. B., duodamas parodymus teisme, akcentavo A. K., D. B., A. B. veiklas, tačiau jos yra neinformatyvios, išskirtinai tik šio liudytojo padarytų prielaidų kontekste buvo traktuojamos kaip nusikalstamos, ir jos visiškai nenurodo kaip būtent šiose veikose dalyvavo pagal liudytoją jis (A. S.). Teismas be pakartotų nepatvirtintų šio liudytojo prielaidų ir spėlionių jokių konkrečių faktų taip pat nenurodė.

4.13. Daug diskusijų šioje byloje sukėlė UAB „T. G.“ priklausantis telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip paaiškėjo, tai buvo bendrai naudota šios bendrovės vairuotojų telefono kortelė, kuria, kaip kategoriškai teigė liudytojas V. B., tariamai naudojosi jis (A. S.) kovo 20 d. naktį ir susirašinėjo su A. B., derindami, kad sklandžiai pravažiuotų jų organizuotas cigarečių kontrabandos krovinys, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip būtent jis nustatė, kad būtent tą naktį šią kortelę turėjo jis (A. S.), nenurodė, kaip ši faktinė aplinkybė buvo patikrinta ir kokie duomenys tai patvirtino. Visų pirma, liudytojas aiškiai nurodė, kad įtarimą dėl A. K. sukėlė tai, kad galimai A. B. turi bendrininkų, ką nustatė iš pokalbių sekos – A. B. kalbasi su A. S., vėliau jis tariasi su A. K. Kilo įtarimas, kad galimai organizuojama kontrabanda. Pagal gautą informaciją A. S. ir A. B. galimai ruošėsi gabenti cigarečių kontrabandą ir reikėjo atlikti paruošiamuosius veiksmus. Paaiškėjo, kad šie ir kiti bendrininkai įvykdė šią kontrabandą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent šioje baudžiamojoje byloje paties prokuroro prašymu (2020-09-28 teismo posėdžio metu) buvo bandyta prijungti prie šios bylos ikiteisminio tyrimo Nr. Nr. 02-4-00132-15 metu įvykę jo (A. S.) apklausos protokolai, nes juose aiškiai užfiksuota, kad jis kalba apie kontrabandos organizavimą (už kurį vėliau buvo nuteistas) ir mini A. B. Toje byloje jau aukščiau minėtu teismo nuosprendžiu jis yra nuteistas, todėl natūralu, kad ši liudytojo pareigūno V. B. išsakyta aplinkybė tik patvirtina tą faktą, kad pastarasis vienus jo (A. S.) pokalbius priskyrė prie visai kitos kontrabandos veiklos, su kuria jis jau nebuvo susijęs ir joje nedalyvavo. Be to, turėdamas pirmiau nurodytą informaciją, natūralu, kad liudytojas atitinkamai pradėjo interpretuoti sau naudinga linkme jau visus šioje byloje vykstančius pokalbius bei susirašinėjimą. Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kad bendrą bendrovės telefono numerį, kuriuo naudojosi visi vairuotojai, vykstantys į užsienį, kaip ir visus jame užfiksuotus susirašinėjimus ir pokalbius, jis priskyrė išimtinai tik jam (A. S.). Tačiau teismui nepateikė nė vieno įrodymo, kaip, kokiu būdu jis patikrino, kad tuo metu būtent jis turėjo tą telefono numerį. Pareigūnas, nepatikrindamas minėtos informacijos, nenustatęs, kur tuo metu buvo minėtas telefonas pagal bokštus ir kur tuo metu buvo A. S., vien tik spėliones traktuoja kaip teisingas ir neabejotinas, kad tariamai jis (A. S.) kovo 20 d. naktį rašė SMS žinutes. Teismas taip pat visus šiuos abejotinus ir nepatikrintus teiginius patvirtino kaip teisingus, nuteisdamas jį šioje byloje. Pažymėtina, kad telefono abonentiniu numeriu (kuris baigiasi ‑ 996), iš kurio buvo rašomos SMS žinutės kovo 20 d. naktį, priklausančiu UAB „T. G.“, jis (A. S.) naudojosi tik tuomet, kai išvykdavo į Rusijos Federaciją, kadangi buvo speciali akcija, telefonas turėjo roamingą. Tuo numeriu naudojosi ir kiti tos bendrovės darbuotojai, vykdami į užsienį.

4.14. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas V. B. jau ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad telefoninio pokalbio metu A. S. ir A. B. neįvardijo kontrabandos turinio. Teisme liudytojas papildomai nurodė, kad pokalbio metu nebuvo naudojama speciali terminologija, į klausimą dėl frazių jis atsakė, kad visi frazes naudojo skirtingai ir jis nežino, ar visos SMS žinutės yra susijusios su kontrabanda. Taigi lieka neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kuris pokalbis ar susirašinėjimas yra susijęs su kontrabanda, o kuris – ne. Teismas nuosprendyje to nepaaiškino. Vienintelis žmogus, kuris pateikė tokį išaiškinimą teisme (liudytojas V. B.) taip pat nežinojo, kas yra susiję ir kas nesusiję, ir negalėjo teisme tinkamai paaiškinti pagal kokius žodžius, sąvokas ar sakinių konstrukcijas jis visus be išimties turėtus pokalbius ir susirašinėjimus tarp sekamų asmenų priskyrė kontrabandos veiklos planavimui ir nusikaltimo vykdymui. Kaip tokio netinkamo ir absurdiško pokalbio bei susirašinėjimo turinio vertinimo pavyzdį galima priminti vieną faktinę aplinkybę, kuomet SMS žinutėje parašyta frazę „susirgo po pirties draugė“ liudytojas iš karto priskyrė prie įrodymo apie organizuojamą kontrabandą, net nepatikrinęs faktinių aplinkybių, ar D. B. ar E. A. turėjo pirtį, ar buvo joje, gal tikrai susirgo draugė po pirties, kaip buvo rašoma SMS žinutėje, bet teigiant, kad dažnai koduote „mergina“ minima transporto priemonė.

4.15. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra nustatyta tik viena žinutė iš „Labas“ SIM kortelės, susijusi su vandeniu, išmetimu ir t. t., kuria buvo remtasi apkaltinant jį (A. S.) dėl tariamo nusikaltimo padarymo, tačiau taip ir liko neaišku, kam ji priklausė. Jei dvi dienas buvo sekamas vilkikas, tai lygiai taip pat galėjo būti sekami tie patys asmenys, įskaitant ir jį (A. S.). Tačiau byloje nėra jokių duomenų ir lieka neaišku, kodėl tuo metu jie nebuvo sekami. Juk jis (A. S.) turėjo savo asmenį numerį, tačiau net nebuvo patikrinta, kur tuo metu buvo tas „Labas“ kortelės numeris ir jo asmeninis numeris, kur jis pats tuo metu buvo. Tokiu atveju būtų tapę aišku, kad šie numeriai yra skirtingose vietovėse ir jis (A. S.) su neaiškiu susirašinėjimu tą kovo 20 d. naktį visiškai nesusijęs.

4.16. Liudytojas V. B. nurodė, kad visas išvadas apie tai, kur kas vyksta ir ką daro, padarė iš pokalbių, tačiau pirmiau minėtas pavyzdys su pirtimi ir apsirgusia po jos drauge parodo tokio prielaidomis pagrįsto vertinimo klaidingumą ir negali būti pripažįstamas neginčijamu asmens kaltės įrodymu. Šis liudytojas taip pat patvirtino jo (A. S.) keliamas abejones dėl susirašinėjimo su V. S. turinio vertinimo, kaip tariamos jo kaltės įrodymo, nors tiek jis pats, tiek V. S. aiškiai nurodė, kad susirašinėjimai nėra susiję su kontrabanda ir paaiškino kiekvieną jų. Liudytojas V. B. nurodė, kad negali pakomentuoti, kodėl A. S. informuoja V. S., kokius veiksmus atlieka, galimai davė nurodymus apie kažkokius kitus naujus bendrininkus, kad ne V. S. įneštų savo pinigus, o galimai tie nauji bendrininkai, kurie sutiko praleisti kontrabandą. Toks liudytojo V. B. pateiktas traktavimas aiškiai parodo, kad jo (A. S.) atžvilgiu tas pats susirašinėjimas buvo prilygintas jo kaltės įrodymui tariamai derinant kontrabandą, kai tuo tarpu liudytojo V. S. atžvilgiu tai jau nelaikoma nusikalstamą veiką pagrindžiančiu susirašinėjimu, o prilyginama buitiniam bendravimui įvairiais klausimais. Visa tai kelia pagrįstas abejones dėl kryptingo ir tendencingo tokių įrodymų „pritempinėjimo“, siekiant bet kokia kaina įrodyti jo (A. S.) kaltę, nes kitų jo kaltės įrodymų byloje kaip ir nėra.

4.17. Kaip liudytojas apklaustas UAB „T. G.“ direktorius T. J. patvirtino jo (A. S.) nurodytas aplinkybės apie naudojimąsi šiai bendrovei priklausančiu telefono numeriu ir išsamiau paaiškino to priežastis ir aplinkybes. Jis parodė, kad 2015 metais jo įmonei priklausė telefono abonentas. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo skirtas bendram naudojimui. Tuo metu startavo naujas ,,Tele 2” projektas, kuomet atsiliepimas buvo nemokamas Rusijoje ir Baltarusijoje, ten kur veikdavo „Tele 2” tinklas. Mano, kad šį numerį naudojo visi, nes kortelė buvo duodama pabandymui. Kuriais laikotarpiais A. S. buvo paėmęs tą „Tele 2“ kortelę, negali pasakyti, žurnalo nevedė. Negali konkrečiai nurodyti, kas naudojosi minėtu numeriu 2015 metų kovo mėnesį: vairuotojai, baltarusių, rusų partneriai, Andrius, druskininkietis kolega Evaldas. Pagal byloje surinktus įrodymus matyti, kad 2015 metų kovo mėnesį jis (A. S.) buvo Lietuvoje, todėl negalėjo turėti aptariamo telefono abonentinio numerio, jį turėjo kažkuris kitas vairuotojas, kuris, matyt, ir susirašinėjo apie prie sienos kilusias jos kirtimo (pravažiavimo) bei kitas problemas (ką atspindi ir į bylą pateiktų SMS žinučių turinys).

4.18. Liudytojo A. A. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat patvirtina, kad jis (A. S.) nedalyvavo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme. Šis liudytojas kategoriškai patvirtino, kad nepažįsta ir niekada nepažinojo nei A. S., nei kitų nuteistųjų. Būtent šis liudytojas atliko muitinės procedūras kaltinamajame akte nurodytam vilkikui ir jo gabenamam kroviniui. Paminėtam vilkikui buvo taikoma „žalio koridoriaus“ muitinio tikrinimo sistema, kurią parinko net ne liudytojas pats asmeniškai, bet muitinės įdiegta kompiuterinė programa, įvertinusi visas galimas rizikas. Šis liudytojas kategoriškai patvirtino ir tai, kad per visą jo tarnybos laiką niekas nėra jo prašęs parleisti jokio kontrabandinio, tuo labiau cigarečių, krovinio ir jis to niekada nėra daręs. Liudytojas D. F., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jo (A. S.) neminėjo, o apklausiamas teisme patvirtino, kad žino jį iš kito, jau pirmiau minėto tyrimo. Jokie kiti byloje surinkti įrodymai (tarnybiniai pranešimai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tranzito deklaracijos, apžiūros protokolai, teritorinių muitinių bei Muitinės kriminalinės tarnybos raštai, kuriuos aptarė teismas, jo (A. S.) kaltės neįrodo.

4.19. Nors kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 2, b. l. 93–182, t. 3, b. l. 98) nurodyta, kad A. S. visuomet bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais asmenimis, tačiau kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, šios informacijos pareigūnai net netikrino, nors tuo numeriu naudojosi daugelis vairuotojų ir jis (A. S.) galėjo juo naudotis tik tam tikrais laikotarpiais. Taigi visas susirašinėjimas iš pirmiau minėto abonentinio numerio 2015 metais (taip pat ir kovo mėnesį) nepagrįstai ir nepatikrinus faktinių aplinkybių buvo pritaikytas jam, kas vėlgi parodo tendencingą vertinimą ir neteisingą teismo sprendimą.

4.20. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad sprendžiant, ar pagrįstai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu pirmiau minėti telefonų numeriai buvo priskirti A. B. ir A. S., vertintini byloje surinkti duomenys, iš kurių galima daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu telefono numeriu 8-636-08936 naudojosi A. S., o numeriu (duomenys neskelbtini) – A. B. (nuosprendžio 30 lapas). Po to teismas nurodo, kad kratos A. K. gyvenamojoje vietoje metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1200R“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi taip ir lieka neaišku, kam gi priklausė abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas vėl gi patvirtina jo (A. S.) poziciją, kad jis nežino, kam priklauso šis numeris, nes su juo nebendravo.

4.21. Taigi nė vienas byloje surinktas įrodymas nepatvirtino, kad jis (A. S.) ką nors žinojo apie byloje tiriamą nusikalstamą veiką ir joje dalyvavo. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas turimus byloje surinktus įrodymus, nė vieno jų nesusiejo tiesiogiai su juo (A. S.), o rėmėsi tik prielaidomis ir spėlionėmis, kurios nebuvo pašalintos teisminio nagrinėjimo metu, t. y. abstrakčiais pareigūno V. B. parodymais apie susidariusią nuomonę dėl jo (A. S.) dalyvavimo nusikalstamoje veikloje, mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrimu išskirtinai jam (A. S.), nors juo naudojosi ir kiti UAB „T. G.“ darbuotojai (vairuotojai), kam priklausė telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip ir liko neaišku, nes jis pats iš karto nurodė, kad tokio numerio niekada nenaudojo, tačiau pareigūnai net nesiėmė priemonių tam išsiaiškinti, o teismas įvertino šią abejonę jo nenaudai. Kam priklausė telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat liko neaišku, nes A. B. nurodė, kad tai nėra jo telefono numeris, kiti su šiuo numeriu susiję argumentai jau buvo išdėstyti pirmiau. Teismas, spręsdamas jo (A. S.) atsakomybės klausimą nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kuri visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

4.22. Pirmosios instancijos teismas jį formaliai nuteisė už tą pačią veiklą, kurią jis pripažino ir jau yra nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Faktą, kad jis vienu metu dviejose bylose buvo apklausiamas apie tuos pačius įvykius, be apklausos protokolų patvirtino ir tyrėjas O. O., paliudijęs, kad atliekant apklausas šioje byloje A. S. pasakojo apie kitos bylos Nr. 1-02-4-00086-15 epizodus. Tiek liudytojų (išskyrus liudytojo V. B., kuris yra suinteresuotas duoti sau naudingus parodymus, nes priešingu atveju tai reikštų pareigūno darbo broką), tiek nuteistųjų parodymuose jis (A. S.) niekur neminimas, kaip galėjęs ką nors žinoti apie kokią nors nusikalstamą veiką bei joje dalyvauti. Vienintelis įrodymas, kuris susijęs su likusia nepašalinta abejone bei kurią teismas traktavo jo (A. S.) nenaudai, buvo nusikalstamoje veikoje panaudota įmonės „T. G.“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi ne tik jis, bet ir visi kiti bendrovės darbuotojai, ir byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tuo laikotarpiu kortelė buvo pas jį (A. S.), kaip ir įrodymų, pagrindžiančių, kad kortelės ryšio vietoje būtų jis pats. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad liudytojo T. J. parodymai nepaneigia, kad jis (A. S.) naudojosi tuo telefono numeriu. Nors šio liudytojo parodymai minėtos aplinkybės nepaneigia, tačiau ir nepatvirtina, kad būtent 2015 m. kovo 20 d. A. S. juo naudojosi, nes tuo metu šiuo telefono numeriu galėjo naudotis bet kuris kitas įmonės darbuotojas. Vien tas faktas, kad jis (A. S.) turėjo galimybę juo naudotis kažkuriuo laikotarpiu, nepatvirtina fakto, kad šiuo telefono numeriu jis naudojosi nuolat.

Atsiliepimas

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras atsiliepime į nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko, nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Venckaus ir nuteistojo A. S. apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimą prokuroras grindžia šiais argumentais:

5.1. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje suformuluotos išvados dėl visų nuteistųjų kaltės, jų veiksmų teisinio vertinimo atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nuteistųjų nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai, įvertintas jų visetas ir tarpusavio santykis, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, ir nors su tuo nesutinkama, apeliaciniuose skunduose kvestionuojant byloje surinktų duomenų pakankamumą ir kitaip, sau palankia prasme, interpretuojant bylos įrodymus ar keliant abejones dėl šių įrodymų leistinumo ir sąsajumo, aplinkybės, turinčios reikšmės veikos kvalifikavimui ir nuteistųjų pripažinimui kaltais, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos tinkamai. Skundžiamas teismo nuosprendis atitinka jam keliamus, BPK 305 straipsnyje numatytus, reikalavimus. Esminių pažeidimų, kurie būtų sutrukdę išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nenustatyta. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne tik aprašė nusikalstamas veikas, išdėstė įrodymus, bet ir aptarė nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų įrodytumą byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme patikrintų įrodymų apimtyje. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo bei kitų byloje įrodinėtinų aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju skundžiamą teismo nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos teisiamojo posėdžio metu patikrintų, išsamiai, nešališkai ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

5.2. Dėl nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo. Šiame skunde nuteistojo A. K. kaltė neigiama pateikiant subjektyvų, priešingą pirmosios instancijos teismo atliktam, proceso dalyvių parodymų ir kitų bylos duomenų vertinimą.

Atsiliepimas

5.2.1. Nuteistojo W. K. vaidmuo nusikalstamų veikų mechanizme iš esmės pasireiškė tuo, kad jis, gavęs pasiūlymą už atlygį įmonės transportu pergabenti cigaretes iš Baltarusijos į Lenkiją, sutiko su tokiu pasiūlymu, nusikaltimo padarymui pasitelkė Z. Ž., davė pastarajam transporto ir ryšio priemones, nurodymus dėl maršruto ir kitų aplinkybių. Tai, jog W. K. parodė nepažįstantis nuteistųjų A. B., A. K. ir A. S., byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių A. K. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, nepaneigia. W. K. parodymais patvirtintos aplinkybės, susijusios su nusikaltimų inicijavimu ir Z. Ž. įtraukimu į juos. Atitinkamai Z. Ž., A. K. ir kitų nuteistųjų veiksmai organizuotoje grupėje kontrabanda gabenant akcizais apmokestinamas prekes patvirtinti skundžiamame nuosprendyje aptartais duomenimis.

5.2.2. Nuteistasis Z. Ž., apklausiamas teisme, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vienas iš cigaretes krovusių asmenų kalbėjo lietuviškai, nurodinėjo, kaip pakrauti briketus ir cigaretes, kad puspriekabėje išlyginti svorį. Šį asmenį, t. y. A. K., Z. Ž. atpažino ir teismo posėdžių salėje. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu Z. Ž. taip pat atpažino A. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir apklausoje minėjo kaip kalbėjusį lietuviškai cigarečių pakrovimo metu. Z. Ž. taip pat parodė, kad krovimo metu buvo kalbama, kad kraunamos būtent kontrabandinės cigaretės. Taigi iš Z. Ž. parodymų turinio akivaizdu, kad pakrovime dalyvavusiems asmenims, tarp jų ir A. K., kraunamų dėžių turinys buvo žinomas. Pirmosios instancijos teismas A. K. versiją dėl jo tariamo nežinojimo apie cigarečių gabenimą skundžiamame nuosprendyje atmetė pagrįstai. Byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. K. buvo žinoma krovinio sudėtis, jis pakrovimą organizavo, davė nurodymus kitiems krovime dalyvavusiems asmenims.

5.2.3. Liudytojas V. B. parodymus davė apie tai, kuriuo tyrimo etapu paaiškėjo, jog prie organizuojamos cigarečių kontrabandos prisideda A. K. ir D. B., t. y. apie 2015 metų kovo mėnesio vidurį, bet ne apie tai, kad A. K. tariamai nebuvo žinoma apie organizuojamą kontrabandą. A. K. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomas liudytojo V. B. parodymų vertinimas neatitinka jų turinio ir esmės, nes fakto apie A. K. žinomas daromo nusikaltimo aplinkybes nepaneigia ir nuteistojo veiksmų kvalifikavimo nekeičia.

5.2.4. Apeliantas pažymi, kad tarnybiniuose pranešimuose ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodyta informacija nesutampa su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant tyrimo veiksmus protokoluose nurodyta informacija, tačiau konkretūs tai pagrindžiantys argumentai apeliaciniame skunde nepateikiami.

5.2.5. Pažymėtina, kad A. K. kaltę pagrindžia ir kiti bylos duomenys. Atlikus kratą A. K. gyvenamojoje vietoje šalia kitų nuteistojo telefonų rastas ir paimtas telefonas „Nokia 1616-2“ su Lenkijos operatoriaus „PLAY“ SIM kortele, kuriuos Z. Ž. buvo gavęs iš W. K. ir naudojosi iki cigarečių pakrovimo Gardine, ir kurie buvo paimti po cigarečių pakrovimo. A. K. žinojo turįs Z. Ž. naudotą telefoną ir SIM kortelę, šį telefoną atsiėmė kaip priklausantį jam. Bylos duomenimis nustatyta, kad į šį telefoną Z. Ž. gaudavo nurodymus dėl maršruto ir cigarečių pakrovimo. Atliekant A. K. naudojamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolę 2015 m. kovo 14–20 d. d. laikotarpiu užfiksuoti jo ir D. B. pokalbiai taip pat patvirtina jo dalyvavimą nusikalstamose veikose, cigarečių pakrovimo organizavimą, nurodymų D. B. apie vilkiko vairuotojo pasitikimo ir krovinio pakrovimo laiką davimą. A. K. kaltę, be kita ko, pagrindžia ir D. B. naudojamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys. Kratos metu A. K. gyvenamojoje vietoje metu taip pat rastas ir paimtas MRT „Samsung GT-E1200R“ su „Labas“ SIM kortele, kurios abonentinis Nr. yra (duomenys neskelbtini). Šis telefono numeris aptiktas ir D. B. telefone vardu „Alvidas“ ir „Alvidas 1 Viber“. Susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. turinys patvirtina D. B. ir A. K. bendravimą dėl cigarečių gabenimo, jų sulaikymo, dėl galimybės susigrąžinti krovinį, dėl kaltų asmenų nustatymo ir asmenų, kurie turės padengti nuostolius. Be to, 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad cigarečių pakrovimo metu A. K. naudojosi numeriu (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 19 d. SMS žinutėmis intensyviai susirašinėjo su numerį (duomenys neskelbtini) naudojusiu kitu nuteistuoju A. B., susirašinėjimas vyko apie cigarečių pakrovimo eigą, būtinybę krovinį į sutartą vietą pristatyti sutartu laiku, svorio atitikimą ir kitais kontrabandos organizavimo klausimais.

5.2.6. Remiantis Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus raštu dėl duomenų pateikimo, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl A. B., A. K., A. S. ir kitų jų bendrininkų organizuojamos cigarečių kontrabandos pagal Vilniaus apygardos teismo išduotas sankcijas, buvo atliekama slapta asmenų telefoninių pokalbių kontrolė ir fiksavimas Lietuvos Respublikoje esančiomis ir naudojamomis techninėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu nebuvo poreikio pasinaudoti Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančių įrenginių techninėmis galimybėmis ir jokie toje valstybėje esantys įrenginiai ar priemonės atliekant slaptą asmenų telefoninių pokalbių kontrolę ir fiksavimą tam pasitelkti bei naudojami nebuvo, ikiteisminio tyrimo A. B., A. K., A. S. ir kitų jų bendrininkų atžvilgių metu nebuvo poreikio bei pagrindo kreiptis į Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijas dėl kokių nors veiksmų atlikimo šioje valstybėje, toks prašymas teikiamas nebuvo. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas patikrino D. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento pokalbių kontrolės metu gautų duomenų atitikimą BPK 20 straipsnio reikalavimams, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais, ir jais vadovavosi pagrįstai.

5.2.7. A. K. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie krovinio Baltarusijoje krovimą ir 2015 m. kovo 21 d. vykusio pokalbio su D. B. turinį, t. y. kad pokalbis buvo apie miško kirtimą, yra A. K. gynybinė versija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

5.3. Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo. Šiame skunde dėstomas nesutikimas su kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuota informacija, vertinami proceso dalyvių parodymai.

5.3.1. 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos protokole užfiksuotas intensyvus mobiliojo ryšio telefono abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendravimas tuo laiku, kai Z. Ž. vairuojamas vilkikas su cigaretėmis, pastarajam nurodytu laiku turėjo atvykti į Lietuvos muitinę. Šių mobiliojo ryšio telefono abonentinių numerių kodas tas pats, pagal numerio eiliškumą jie skiriasi labai mažai, kas leidžia teigti, kad šie numeriai buvo įsigyti vienu metu. Bendravimo turinys aiškiai rodo, kad tuo metu minėtais numeriais bendravę asmenys buvo muitinės posto stebėjimo zonose, sekė vilkiko tikrinimo eigą. Tą patvirtina tokios frazės kaip „kodėl neleidžia?“, „pasienis stabdo“, „jis dar neįvažiavo į vidų“, „turi būt viduj, mėlyna spalva“, „nėra jo“, „jis neutralioj zonoj“, „prie 8 stovi“, „ok, praėjo“ (rusų k.). Tokios frazės kaip „kodėl taviškiai nedirba, kaimynai sutvarkė“, „Davaj judėkit“, „lauk, matyt jis vienas dirba“, „rašo, kad taviškiai nedirba“, „klausk draugelio, laikas eina“, „Pasien stabdo, bet tuoj ileis! jis nekaltas“, „tik dabar ir per vartus dirbkit“, „gelbėk, lietuviai nedirba“, „gelbėk, ištraukite jį“ „Prašyk be eiles kaip nori“, rodo, kad bendraujantys asmenys turėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą bendrininką, dirbantį Lietuvos muitinėje, turėjusį praleisti vilkiką su cigaretėmis per muitinę, tyrimo metu nenustatytu būdu palaikė su juo ryšį, kad krovinys būtų praleistas. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi A. S., o numeriu (duomenys neskelbtini) – A. B. Priešingai nei teigiama A. S. apeliaciniame skunde, tai, jog numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi A. B., nustatyta bylos duomenimis. 2015 m. kovo 20 d. d. 06:43:17 val. iš Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus SMS žinutę į Nr. (duomenys neskelbtini), 06:47:01 val. atsakoma: „Ten neturiu pinigų“. Atsakoma ir toliau susirašinėjama iš Nr. (duomenys neskelbtini). SMS žinučių turinys ir nuoseklumas patvirtina, kad pastaruoju numeriu naudojasi asmuo, kuris naudojosi ir numeriu (duomenys neskelbtini). Apklausiamas įtariamuoju 2017-09-05 A. S. patvirtino, kad šiuo numeriu naudojosi jis, juo naudodamasis bendravo su A. B. Be to, surašant asmens duomenų pažymą prieš A. B. apklausą, pastarasis nurodė, kad naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini). A. S. paskambinus šiuo numeriu 2015 m. kovo 20 d., apie 15:14:53 val., atsiliepė moteris, prisistačiusi Vilma, o toks yra A. B. žmonos vardas. Moteris informavo A. S., kad viskas gerai, kad A. B. su juo vėliau susisieks. A. S. pasakė, kad A. B. skambintų į tą kitą telefoną, nes jis jau veikia. 15:55:27 val. iš to paties numerio (duomenys neskelbtini) A. S. skambina vyriškis, į kurį A. S. kreipėsi vardu „A.“, klausia, ar šis perskaitė žinutę. Pašnekovui atsakius, kad niekaip jau negali to padaryti, A. S. klausia, ar išmetė, į ką A. B. atsako, „jo, įkrito į vandenį“. Po to abu kalbasi, kad A. S. (su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmenimis) turėjo griežtą pokalbį ir kad iki rytojaus ryto jie su A. B. turi atiduoti. Be to, pats A. S. 2017 m. rugsėjo 5 d. apklausos metu patvirtino, kad su A. B. bendravo numeriu (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 20 d. 07:30:42 val. iš Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiama SMS „Nissana įtariu irgi gali parduoti, o as vw“. Nurodomos automobilių markės atitinka tas, kuriomis tiriamuoju laikotarpiu naudojosi A. B. („Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo žmonos V. B. vardu; su šiuo automobiliu tiriamuoju laikotarpiu A. B. yra padaręs KET pažeidimų) ir A. S. („Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo šis asmuo tiriamuoju laikotarpiu yra padaręs KET pažeidimų). 2016 m. vasario 10 d. asmens kratos metu iš įtariamojo A. K. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone 5“ su SIM kortele „Omnitel“, kurios adresatų sąraše rastas A. B. mobiliojo ryšio telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užvardintas „Muranas“. Telefone „Samsung GT-E1200R“, kuris paimtas kratos metu A. K. namuose, rastas MRT Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo A. K. intensyviai bendravo kontrabandinių cigarečių pakrovimo metu. Šio numerio naudotojui suteiktas vardas „Mur“, ir tai atitinka tiriamuoju laikotarpiu A. B. naudoto automobilio modelio „Nissan Murano“ trumpinį. 2016 m. vasario 10 d. asmens kratos metu iš įtariamojo A. B. paimtas MRT „Samsung SM-G900F“, kuriame rastas A. K. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. B. Nr. (duomenys neskelbtini) vardu „D. Baltaru“.

Šalies argumentai

5.3.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nusikalstamos veikos, už kurią A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, faktinės aplinkybės nuo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių skiriasi, A. S. taip pat nurodė kitokias 2015 metų gruodžio mėnesio veikos faktines aplinkybes ir veikoje dalyvavusius asmenis. Tai, kad A. S., apklausiamas apie 2015 metų kovo mėnesio epizodą, galėjo suklysti ir parodyti apie 2015 metų gruodžio mėnesio epizodą, paneigia ir 2016 m. sausio 18 d. A. S. apklausos protokolo turinys. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad aplinkybių apie A. S. pareigūnų darytą neteisėtą poveikį jis pats nenurodė. Pažymėtina, kad A. S. pozicija dėl ikiteisminiame tyrime duotų parodymų tvirtinimo (netvirtinimo) jo apklausos protokolo turinio nekeičia, todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas faktinių aplinkybių, apie kurias minėtose bylose buvo apklausiamas A. S., apimtį, pagrįstai rėmėsi A. S. apklausų protokolų turiniu.

5.3.3. Liudytojo B. K. parodymus apeliantas interpretuoja sau palankia linkme. Liudytojas B. K. parodė, kad susitikime dalyvavo A. S. ir A. B. <...> nors A. S. tiesiogiai ir nepasakė, kad susitikimas bus dėl kontrabandos įvežimo, liudytojas suprato, kad bus kalbama būtent apie kontrabandą. Liudytojas A. S. pažįsta iš kitos bylos. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino teisiamojo posėdžio metu, liudytojas parodė, kad A. S. veiksmų esmė buvo supažindinimas, nes žmogus ieškojo transporto kontrabandai. Ikiteisminio tyrimo metu B. K. parodė, kad A. S. buvo tas asmuo, kuris supažindino jį su A. B. dėl cigarečių kontrabandos įvežimo iš Baltarusijos į Lietuvą, ir kuris, jam atsisakius dalyvauti kontrabandoje, po dienos ar po kelių vėl teiravosi dėl A. B. pasiūlymo.

5.3.4. Kaip liudytojas apklaustas V. S. parodė, kad tyrėja jį apklausė apie 2015 metų kovo mėnesio, t. y. apie šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Šis liudytojas taip pat parodė, kad 2015 metais A. S. prašymu organizavo pastarajam susitikimą Lenkijos Respublikoje su lenku vardu Z. (Z.). A. S. nenurodė priežasčių, dėl ko jam reikėjo susitikti su tuo asmeniu. A. S. pažinojo Z., tik neturėjo jo kontaktų, o jis (liudytojas) tuomet turėjo. Kiek jam žinoma, Z. dirba Lenkijos muitinėje, kitų duomenų apie tikslią jo darbovietę nežino.

5.3.5. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais dėl liudytojo V. B. parodymų vertinimo. Duomenys apie nuteistųjų bendravimą ir atliktus veiksmus organizuojant ir vykdant kontrabandą užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kratų, apklausų ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose. Konkrečiai apeliaciniame skunde minimas liudytojas V. B. parodė aplinkybes apie tai, kaip suprato, kad A. B. kreipėsi į A. S. dėl krovinio pervežimo, parodė apie kelionę į Lenkijos Respubliką ir susitikimą su muitinės pareigūnu, tai pat aplinkybes apie nuteistųjų veiksmus ruošiantis kontrabandai ir suteikė kitos svarbios informacijos, kaip buvo nustatyti nuteistųjų vaidmenys nusikalstamos veikos mechanizme. Šiuos liudytojo V. B. parodymus patvirtina byloje surinktų ir aptartų duomenų visuma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė konkrečius duomenis (nuteistųjų tarpusavio pokalbių turinį, atliktus pasirengimo ir kontrabandos gabenimo aktyvius ir kt. veiksmus), patvirtinančius jų veikimą organizuotoje grupėje vykdant kontrabandą ir gabenant akcizais apmokestinamas prekes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad liudytojo V. B. nurodytos aplinkybės apie kiekvieno kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme ir jų atliktus veiksmus neprieštarauja ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, nuteistųjų telefoninių pokalbių turiniui ir baudžiamojoje byloje ištirtiems rašytiniams įrodymams.

5.3.6. Intensyvų A. B. bendravimą su A. S. mobiliojo ryšio telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 21 d., susitikimų tiek vienas pas kitą, tiek nuošaliose vietose organizavimą patvirtina 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas taip pat pasisakė ir dėl T. J. parodymų, kuriuos įvertinęs pažymėjo, kad faktas apie A. S. naudojamą numerį (duomenys neskelbtini) nėra paneigtas, o A. S. kontaktavimą su A. B. dėl cigarečių kontrabandos patvirtina aptarti bylos duomenys.

5.3.7. Apeliaciniame skunde nurodyti liudytojų A. A. ir D. F. parodymai pirmosios instancijos teismo išvadų apie A. S. dalyvavimą jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje ir byloje surinktų duomenų pakankamumą nuteistojo kaltei pagrįsti taip pat nekeičia. Tai, kad muitinės vyresnysis inspektorius A. A., pildęs muitinės deklaraciją, nurodė apelianto ir kitų nuteistųjų nepažįstantis, taip pat kad per savo tarnybos laikotarpį nėra praleidęs kontrabandinio cigarečių krovinio, patvirtina šio liudytojo nedalyvavimo apeliantui inkriminuojamame nusikaltime faktą, bet nepaneigia A. S. dalyvavimo jame. Liudytojo D. F. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra susiję su 2015 m. kovo 21 d., apie 08.00 val., jo vykdytu Kalvarijos savivaldybėje degalinėje buvusių transporto priemonių, tarp jų vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo prikabintos puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų ir kėbulo numerių tikrinimu. Liudytojas apklaustas apie jo vykdytas funkcijas, kurių atlikimo metu buvo surastas nuteistųjų kontrabandos būdu gabentas krovinys, todėl šio liudytojo apklausos metu nustatytos aplinkybės kartu su kitais bylos duomenimis taip pat yra reikšmingos nuteistųjų kaltės nustatymui.

5.4. Dėl nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinio skundo. Šiame skunde dėstomi argumentai, kad A. S. 2016 m. sausio 19 d. duoti parodymai neatitinka tikrovės ir jais vadovaudamasis teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, vertintini kaip A. B. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes būtent minėtos dienos apklausos metu A. S. davė nuteistojo A. B. gynybinei pozicijai nepalankius parodymus apie pastarojo prašymą surasti kontrabandinį krovinį už atlygį galintį praleisti muitinės pareigūną. Taip pat pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo teigti apie skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo padarytus BPK 20 straipsnio pažeidimus – A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. A. S. teisiamajame posėdyje davus parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Be to, kaip jau buvo akcentuota, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik A. S. parodymus, bet ir kitus bylos duomenis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų protokoluose užfiksuotą informaciją). Teismas paneigė nuteistojo versiją apie tai, kad jo duoti parodymai yra susiję su kitos bylos, kurioje A. S. jau nuteistas, aplinkybėmis.

5.4.1. Nuteistojo A. B. paaiškinimai dėl jam inkriminuojamo kaltinimo jų teisingumo savaime nepatvirtina. Duomenų, kurie patvirtintų apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes dėl R. K. prašymo pasidomėti jo draugams ar pažįstamiems priklausiusio cigarečių krovinio sulaikymo, byloje nėra. Priešingai, byloje esantys ir jau aptarti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, procesinių veiksmų atlikimo protokolai, taip pat ir B. K. parodymai, 2018 m. kovo 27 d. asmens atpažinimo protokolas patvirtina A. B. dalyvavimą organizuotoje grupėje kontrabandos būdu gabenant akcizais apmokestinamas prekes. Pirmosios instancijos teismas A. B. versijas paneigė byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

Šalies argumentai

5.4.2. Apeliantas nepagrįstai liudytojo B. K. parodymus vertina kaip abstrakčius, nesusijusius su byloje tiriamu įvykiu. Ikiteisminio tyrimo metu B. K. parodė, kad 2015 metų pradžioje A. S. supažindino jį su vyriškiu, kuris atvyko susitikti su juo į Seirijų miestelį, Lazdijų rajone automobiliu, „Nissan Murano“, kurio valstybinis numeris buvo mažesnis, t. y. išduodamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų atgabentiems automobiliams. Tas vyriškis, kiek pamena, prisistatė vardu A., pasiūlė jam prisidėti prie cigarečių kontrabandos įvežimo iš Baltarusijos į Lietuvą, prašė surasti krovinines transporto priemones Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais, kurių pagalba būtų vykdomas kontrabandinių cigarečių gabenimas. Taip pat A. užsiminė, kad cigaretės būtų kraunamos Baltarusijoje, o iškraunamos Kaune, kad cigaretės bus paslėptos po briketų kroviniu. Bylą nagrinėjant teisme B. K. nurodė tas pačias aplinkybes – tiek perskaičius jo parodymus, tiek atsakant į advokato R. Vanago klausimą jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad A. jam nupasakojo kontrabandos gabenimo schemą. 2018 m. kovo 27 d. B. K. atpažino A. B. kaip A., kuris siūlė jam dalyvauti cigarečių kontrabandoje. Tiek atliekant šį veiksmą ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme B. K. nurodė, kad A. B. atpažino tvirtai.

5.4.3. Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. B. būtų domėjęsis galimybe įsigyti briketus, po kuriais buvo slepiamos cigaretės, šio nuteistojo kaltės nešalina, nes duomenų pagrįsti pastarojo dalyvavimui akcizais apmokestinamų prekių kontrabandoje pagrįsti byloje yra pakankamai. Tiek iš kaltinimo A. B., tiek iš skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintų aplinkybių matyti, koks buvo A. B. vaidmuo nusikalstamose veikose, už kurias jis yra nuteistas. Aplinkybė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme negauta duomenų apie A. B. dalyvavimą įsigyjant priedangos priemonę briketus, nepaneigia šio asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje atliekant konkretų vaidmenį.

Šalies argumentai

5.4.4. 2015 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurie buvo atliekami A. B. atžvilgiu, kontroliuojant jam priskiriamus telefono numerius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. 1. 1-20, 21-43). Kaip liudytojas apklaustas V. B. išsamiai parodė apie nuteistųjų atžvilgiu vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, apie jo eigoje nustatytas aplinkybes dėl nuteistųjų naudotų ryšio priemonių ir numerių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus apie A. B. naudojamą numerį (duomenys neskelbtini).

5.4.5. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole fiksuotas intensyvus A. B. ir A. S. bendravimas jau aptartas, atsakant į A. S. apeliacinio skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad operatyvinį tyrimą atliekantiems pareigūnams kreipiantis į teismą dėl slaptų tyrimo veiksmų sankcionavimo jau buvo žinoma, kad tiriamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu A. B. naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. – telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. – telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas buvo sankcionuotas teismo nutartimis, tad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas buvo taikomi laikantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimų, nes kreipiantis į teismą dėl tam tikrų veiksmų sankcionavimo nurodoma aiški informacija, leidžianti spręsti, kad minėti veiksmai bus atliekami dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jie pagal įstatymus gali būti atliekami ir prieš tuos asmenis, apie kuriuos pateikiama informacija. Išdėstęs šiuos motyvus skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti, jog operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotuose pokalbiuose bei SMS žinutėmis nurodytais mobiliojo ryšio telefonais bendravo prie pokalbių įvardinti konkretūs asmenys, nes jie nurodytais mobiliojo ryšio telefonais bendravo apie tiriamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jos sutapo su Z. Ž., W. K., taip pat A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis bei su vilkiko sulaikymo aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų pokalbių aplinkybes ir turinį, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti, jog baudžiamojoje byloje pateiktuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti būtent kaltinamųjų pokalbiai ir SMS žinutės.

5.4.6. Be to, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 14-18 d. A. K. ir D. B. derinant susitikimą dėl cigarečių krovimo ir jų gabenimo datos, kovo 17 d. 10:14 val. D. B. paskambinus A. K. ir paklausus kaip reikalai, šis atsakė, kad dar reikia palaukti 1,5-2 val., kad jis (kalbama apie trečią asmenį) grįžta iš Lenkijos (PL). Tą pačią dieną, kiek anksčiau, t. y. 09:21 val., užfiksuotas A. K. pokalbis su A. B., kurio metu pastarasis sako, kad apie 12 užvažiuos. A. B. A. K. nurodytas atvykimo laikas sutampa su A. K. baltarusiui nurodytu trečio asmens grįžimo laiku. Šie duomenys taip pat neabejotinai patvirtina A. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

5.4.7. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įgyvendindamas jam suteiktą duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo diskreciją, savo išvadas grindė jų visumos analize, bylos įrodymus susiejo su nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiais ir kiekvieną iš jų detaliai aptarė. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra priešingas apeliaciniuose skunduose dėstomai gynybos pozicijai, tačiau tai savaime nelemia išvados apie teismo pažeistą in dubio pro reo principą ar kitus baudžiamojo proceso įstatymo numatytus reikalavimus. Apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės nėra pagrindas išvadoms apie pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą ar padarytus esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato R. Mikulsko, nuteistojo A. B. gynėjo advokato A. Venckaus ir nuteistojo A. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl BPK 20 straipsnio ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų taikymo

7. Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir grįsdamas jį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis, iš viso netyrė ir nevertino, ar buvo faktinis ir / ar teisinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą A. B., A. S., A. K. ar D. B. atžvilgiu, taip nukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos.

8. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos ar tyrimo veiksmus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti šiuos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tokių veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. kovo 18 d. nutartimis 3 mėnesiams buvo sankcionuotas A. S., A. B., A. K. ir Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė, sekimas (t. 1, b. l. 152-154).

10. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad šie procesiniai dokumentai surašyti atlikus tokius kriminalinės žvalgybos veiksmus kaip techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamas informacijos kontrolę (kontroliuoti nuteistųjų A. S., A. B., A. K. ir Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. naudoti tel. abonentai), kurie sankcionuoti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. kovo 18 d. nutartimis.

11. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas, be kitų atvejų, atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus šiame straipsnyje, taip pat apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką šio pobūdžio informacija yra laikoma faktiniu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015). Detalizuojant faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo apibūdinimą teismų praktikoje nurodoma, kad faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, leidžianti spręsti, kad minėtas tyrimas bus atliekamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pagal įstatymus ir gali būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, 2K-119-689/2020). Informacija apie faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą neturi būti įslaptinama, nes tai nėra slapti duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-689/2020). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimuose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nurodyta, kad įtariama, kad buvęs muitinės pareigūnas A. S. (2012 m. jam pareikšti įtarimai dėl cigarečių kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nusikalstamo susivienijimo), kartu su buvusiu pasienio pareigūnu A. B. bei kitais bendrininkais – A. K. ir D. B. užsiima cigarečių kontrabanda, kurių vertė daugiau nei 250 MGL, bei galimai kitomis nusikalstamomis veikomis (t. 1, b. l. 144-149). Tai nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. kovo 18 d. nutartyse, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai A. S., A. B., A. K. ir Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. atžvilgiu (t. 1, b. l. 152-154). Iš šių duomenų matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gauta informacijos apie konkrečius galimai A. S., A. B., A. K. ir Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius ir tai, kad tos veikos atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus nusikalstamoms veikoms, dėl kurių gali būti atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Dėl to byloje buvo faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Be to, bylos duomenys rodo, kad informacija, esanti pagrindu atlikti šiuos veiksmus, visiškai pasitvirtino.

12. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. kovo 18 d. nutarčių rezoliucinių dalių matyti, kad jomis nutarta A. S., A. B., A. K. ir Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. atžvilgiu sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę, sekimą trijų mėnesių laikotarpiui (t. 1, b. l. 152-154). Iš nutarčių rezoliucinių dalių turinio matyti, kad nutartimis sankcionuoti konkretūs kriminalinės žvalgybos veiksmai (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė, sekimas), tokie veiksmai sankcionuoti konkrečių asmenų, t. y. A. S., A. B., A. K. ir D. B., atžvilgiu, tiksliai apibrėžta tokių veiksmų atlikimo trukmė. Nutarčių rezoliucinės dalys nėra abstrakčios, jose nurodyti konkretūs leidžiami atlikti veiksmai. Pažymėtina, kad nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš nuteistuosius, rezoliucinės dalys atitinka KŽĮ 2 straipsnio 22 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – tai motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka apima ir asmenų pokalbių (tame tarpe ir telefoninių) kontrolę ir fiksavimą. Kolegijos vertinimu, toks teismo nutarties, kuria sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, turinys yra pakankamai konkretus, kad būtų galima motyvuotai spręsti apie sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų apimtį, trukmę ir vertinti, ar jų atlikimas buvo teisėtas. Dėl to darytina išvada, kad buvo teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

13. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai buvo surašyti pagal duomenis, kurie gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus esant faktiniam ir teisiniam pagrindui. Kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Kriminalinės žvalgybos tyrimas truko 3 mėnesius, KŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka terminas nebuvo viršytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmė buvo per ilga. Priešingai, kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistųjų A. S., A. B., A. K. ir D. B. atžvilgiu ir šių veiksmų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nuteistieji buvo sekami ir buvo klausomasi jų telefoninių pokalbių. Jokie veiksmai, kuriais nuteistieji būtų skatinami ar provokuojami daryti nusikalstamas veikas, nebuvo atlikti, pareigūnų vaidmuo operatyvinio tyrimo metu buvo pasyvus, nuteistųjų ketinimai daryti kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimus buvo susiformavę dar iki kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo jų atžvilgiu. Atliekant operatyvinius veiksmus visiškai pasitvirtino pirminė operatyvinė informacija apie tai, kad A. S. kartu su A. B. bei kitais bendrininkais – A. K. ir D. B. užsiima cigarečių kontrabanda, kurių vertė daugiau nei 250 MGL, bei galimai kitomis nusikalstamomis veikomis.

14. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas A. K. ir D. B. atžvilgiu buvo taikomi nesilaikant įstatymo reikalavimų, kadangi dėl tokių veiksmų sankcionavimo nebuvo kreiptasi pagalbos į Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijas. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos nebuvo informuotos, kad jų teritorijoje atliekami telekomunikacijų įrenginiais perduodamos informacijos kontrolė. Gynėjo manymu, tokių duomenų pagrindu gauta informacija yra neteisėta ir teismas ja negalėjo vadovautis, o tuo labiau iš esmės grįsti A. K. kaltę.

15. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. kovo 18 d. nutartimis 3 mėnesiams buvo sankcionuotas A. S., A. B., A. K. ir Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė, sekimas (t. 1, b. l. 152-154).

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad (nuo 2015 m. kovo 13 d.) A. K. ir (nuo 2015 m. kovo 18 d.) Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka (t. y. ir telefoninių pokalbių pasiklausymas) (t. 1, b. l. 153-154), A. K. atžvilgiu, kontroliuojant jam priskiriamą tel. numerį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 44-67); D. B. atžvilgiu, kontroliuojant tel. numerį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 68-79). Pradžioje A. K. telefoninių pokalbių su Baltarusijos Respublikos piliečiu D. B. buvo pasiklausoma A. K. būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskui jam, nuvykus ir į Baltarusijos Respublikos teritoriją, ir tenai, taip pat sugrįžus atgal į Lietuvą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Baltarusijos Respublikos pilietis D. B. visą laiką buvo Baltarusijos Respublikoje ir naudojosi baltarusišku abonento numeriu ((duomenys neskelbtini)). Abiejų pokalbio dalyvių – A. K. ir D. B. telefoninių pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas, kontroliuojamas ir fiksuojamas Lietuvos Respublikoje esančiomis ir naudojamomis techninėmis priemonėmis. Todėl pranešti Baltarusijos Respublikai apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimą būtų reikėję tik tokiu atveju, jeigu būtų užfiksuoti A. K. ir D. B. pokalbiai telefonu jiems būnant Baltarusijos Respublikoje su asmenimis, kurių telekomunikacijų tinklais perduodama informacija nebuvo kontroliuojama iš Lietuvos. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. iš baltarusiško abonento numerio ((duomenys neskelbtini)) skambindavo A. K., kuris naudojosi lietuvišku abonento numeriu, ir atvirkščiai – A. K. skambindavo D. B. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. rašte nurodyta, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu nebuvo poreikio pasinaudoti Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančių įrenginių techninėmis galimybėmis ir jokie Baltarusijos Respublikoje esantys įrenginiai ar priemonės atliekant slaptą asmenų telefoninių pokalbių kontrolę ir fiksavimą tam pasitelkti bei naudojami nebuvo, todėl nebuvo poreikio bei pagrindo kreiptis į Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijas dėl kokių nors veiksmų atlikimo šioje valstybėje (t. 10, b. l. 83). A. K. ir D. B. pokalbiuose užfiksuoti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, jais grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. B. baudžiamasis persekiojimas perduotas Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms (pastarosios valstybės prašymu) ir Baltarusijos Respublikai persiųsta baudžiamosios bylos medžiagos kopijos, tam tarpe 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. kovo 18 d. nutartys dėl kriminalinės žvalgybos sankcionavimo (A. K. ir D. B. atžvilgiu) bei du 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti A. K. ir D. B. telefoniniai pokalbiai (t. 6, b. l. 115, 118). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Baltarusijos Respublika informuota apie tai, kad buvo klausomasi Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. pokalbių su Lietuvos Respublikos piliečiu A. K., taip pat ir jiems abiem esant Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Dėl nuteistųjų A. K., A. B. ir A. S. atsakomybės

17. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už kontrabandą (2007 m. birželio 6 d. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Taigi vienu iš kontrabandos, nurodytos BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 6 d. redakcija), dalyku laikomi privalomi pateikti muitinei daiktai, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tais atvejais, kai kontrabandos dalykas iš kitų valstybių teritorijos į Lietuvos valstybę gabenamas ne per muitinės postus ir kartu yra neteisėtai pereinama Lietuvos Respublikos valstybės siena, tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną, kontrabandos dalykas patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją.

18. BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. redakcija) yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tuo atveju, kai kaltininkas neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą) toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja BK 199² straipsnyje numatytą neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Pagal kasacinę praktiką kontrabandos sudėtis tokiais atvejais neapima neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnis), ir kaltininko veika kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sutaptis (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019).

19. Šioje byloje nėra ginčo, kad 2015 m. kovo 20 d., apie 06 val. 53 min., Z. Ž. pateikė muitinės deklaraciją apie medžio pjuvenų briketų įvežimą, tačiau nedeklaravo tarp oficialiai gabenamo krovinio paslėptų ir neteisėtai vežamų cigarečių, 2015 m. kovo 20 d., apie 07.07 val., vilkikui „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam Z. Ž., buvo leista pravažiuoti Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio Z. Ž. išvažiavo apie 07.10 val. Šias akcizais apmokestinamas prekes nuo Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), Z. Ž. toliau gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją į degalinės „T.”, esančios (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelę, kur tą pačią dieną, apie 22 val., puspriekabė „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo prikabinta prie vilkiko DAF 95 XF 430, registruoto Lenkijoje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. M. Apie 22.30 val. M. M. iš minėtos degalinės teritorijos išvažiavo, kontrabanda įvežtas cigaretes nugabeno iki degalinės „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), kurios aikštelėje puspriekabės registracijos numeris buvo pakeistas į Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 21 d., apie 8 val., M. M. iš minėtos degalinės teritorijos išvyko ir neteisėtai gabeno kontrabandos būdu įvežtas cigaretes iki (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. kovo 21 d., apie 9 val., minėtos akcizais apmokestinamos prekės buvo sulaikytos. Atidarius puspriekabės duris nustatyta, kad viena eile iki puspriekabės viršaus sukrauta 1 127 paketų medžio pjuvenų briketų. Pakėlus šoninį puspriekabės tentą nustatyta, kad joje iki puspriekabės viršaus sukrauta 900 rudos spalvos kartoninių dėžių, kuriuose buvo Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtos cigaretės „Fest“, kiekvienoje dėžėje buvo po 50 blokų, kurių kiekviename yra po 10 pakelių cigarečių, iš viso puspriekabėje buvo 450 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė yra 1 057 724 Eur, t. y. viršija 250 MGL (t. 1, b. l. 35-52, 58-65, 130). Nuteistasis W. K. parodė, kad žinojo, jog Z. Ž. iš Baltarusijos per Lietuvos sieną gabens cigaretes (t. 9, b. l. 161-162). Tai, jog W. K. parodė nepažįstantis nuteistųjų A. B., A. K. ir A. S., byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių A. K. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, savaime nepaneigia.

20. Nuteistasis A. K. iš esmės neginčija buvęs įvykio vietoje (Baltarusijos Respublikoje) ir padėjęs krauti krovinį, tačiau ginčija žinojęs ir supratęs krovinio turinį, kad tai buvo cigaretės, nurodo, kad jis nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir su ja nėra susijęs. Nuteistasis teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta A. B. ir D. B. Baltarusijoje buvo verslo reikalais. Jis (A. K.) atsitiktinai sutiko D. B. ir padėjo jam neatlygintinai, iš draugiškumo dienos metu perkrauti mašiną atviroje aikštelėje, buvo iškrauti briketai ir pakrautos dėžės. A. K. nekilo jokių įtarimų, kad tai galėtų būti cigarečių kontrabanda, nes buvo paprastos dėžės, nebuvo slėptuvių, dėžės buvo sukrautos paprastai, eilės tvarka, o gale buvo padėti briketai. Dėžes krovė keturi asmenys: jis, D. B., vairuotojas – Z. Ž. ir dar vienas asmuo. A. K. niekas nesakė apie dėžių turinį, dokumentų nerodė, be to, jam nebuvo įdomu, todėl ir neklausė. A. K. automobilio krovime dalyvavo iki galo, kol automobilis išvažiavo. D. B. prašymu, nes pastarasis nemokėjo lietuvių kalbos, A. K. iš savo antro telefono atsakė lietuviškai į SMS žinutėse užduodamus klausimus, žinutės buvo rašomos lietuvių kalba, atsakymą į žinutes pasakydavo D. B. Kitos dienos ryte po pakrovimo A. K. išvažiavo namo į Lietuvą. Nuteistasis negalėjo paaiškinti, kaip Z. Ž. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ atsidūrė pas jį, gal per klaidą įdėjo į jo tašę, to telefono neslėpė, neišmėtė, nežinojo, kad jis priklauso Z. Ž., gal atsirado pas jį (A. K.) mėtant nusikalstamas „pėdas“, atsikratant su nusikaltimu susijusio daikto. A. K. parodė, kad 2015 m. kovo 21 d. pokalbis nėra susijęs su cigarečių gabenimu, buvo kalbama apie miško kirtimą, jo žmona turi mišką, jos vardu išduotas leidimas miško kirtimui (t. 10, b. l. 36-37, 77-78). Tačiau šiuos nuteistojo A. K. parodymus paneigia nuteistojo Z. Ž. parodymai, kiti byloje esantys duomenys.

21. Nuteistasis Z. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 metais įmonės „W.“ direktorius W. K. pasiūlė jam už didelį atlyginimą (apie 3 000 eurų) važiuoti į Smolenską, Rusiją, pasikrauti briketus, o paskui į Gardiną, Baltarusiją, iškrauti briketus ir pasikrauti cigaretes. Direktorius jam davė transporto priemones – vilkiką „MAN“ su priekaba ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su lenkiška kortele. Z. Ž. visus nurodymus gaudavo iš W. K. Nuteistasis Z. Ž. parodė, kad briketus iškrovė ir cigarečių dėžes pakrovė Gardine, vienas iš cigaretes krovusių asmenų kalbėjo lietuviškai, nurodinėjo, kaip pakrauti briketus ir cigaretes, kad puspriekabėje išlyginti svorį (t. 8, b. l. 89-91, 122-124; t. 9, b. l. 157-160). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu Z. Ž. atpažino A. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir apklausoje minėjo kaip kalbėjusį lietuviškai cigarečių pakrovimo metu, A. K. nurodinėjo kaip pakrauti briketus ir cigaretes, kad išlyginti svorį puspriekabėje (t. 8, b. l. 92-96). Nuteistasis Z. Ž. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad krovimo metu buvo kalbama, kad kraunamos būtent kontrabandinės cigaretės, be to, Z. Ž. iš dėžių suprato, kad ten yra cigaretės (t. 9, b. l. 157-160). Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant dėžių buvo užklijuoti lipdukai rusų kalba su cigarečių pavadinimu „Fest“ bei nurodytas jų kiekis pakelyje ir visoje dėžėje (t. 1, b. l. 63, 65). Nuteistasis A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilio krovime dalyvavo iki galo, kol automobilis išvažiavo (t. 10, b. l. 36-37, 77-78). Iš šių duomenų matyti, kad pakrovime dalyvavusiems asmenims, tarp jų ir A. K., kraunamų dėžių turinys (baltarusiškos cigaretės „Fest“) ir jų didelis kiekis (iš viso buvo 900 dėžių, beveik visa puspriekabė) buvo žinomas. Be to, priešingai nei parodė A. K., nuteistasis Z. Ž. parodė, kad cigarečių pakrovimo vieta buvo aptverta aukšta tvora, vieta buvo panaši į bazę (t. 8, b. l. 89-91, t. 9, b. l. 157-160). Byloje esantis įrodymų visetas patvirtina, kad A. K. buvo žinomas kraunamų dėžių turinys ir jų didelis kiekis, A. K. pakrovimą organizavo, davė nurodymus kitiems krovime dalyvavusiems asmenims kaip pakrauti briketus ir cigaretes, kad išlyginti svorį puspriekabėje, t. y. kad pasienyje nekiltų įtarimų dėl gabenamo krovinio ir svorio, kuris nurodytas dokumentuose.

22. Nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomas liudytojo V. B. parodymų vertinimas neatitinka jų turinio ir esmės. Liudytojas V. B., Muitinės kriminalinės tarnybos vyriausiasis tyrėjas, šioje byloje atlikęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, teisiamajame posėdyje parodymus davė apie tai, kuriuo tyrimo etapu paaiškėjo, jog prie organizuojamos cigarečių kontrabandos prisideda A. K. ir D. B., t. y. apie 2015 metų kovo mėn. vidurį, bet ne apie tai, kad A. K. tariamai nebuvo žinoma apie organizuojamą kontrabandą ir jis nesusijęs su šia nusikalstama veika. Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie kovo vidurį paaiškėjus, kad galimai prie organizuojamos cigarečių kontrabandos prisideda ir A. K. bei Baltarusijos gyventojas D. B., buvo kreiptasi į teismą dėl šių asmenų telefoninių pokalbių kontrolės, jų sekimo sankcionavimo. Atliekant šias priemones, buvo gauta informacija, kad A. K. ir D. B. neatvirais pokalbiais kalba apie kovo 18-19 d. galimai organizuojamą cigarečių kontrabandą. A. K. ir D. B. susitarė, kad A. K. atvažiuos į Baltarusiją, kur pasitiks vilkiką su puspriekabe, į kurį bus pakrautos cigaretės. Kovo 18 dieną, po susitikimo su A. B., A. K. išvyko į Baltarusiją. Buvo gauta duomenų, kad D. B. nuvyko vienas pasitikti atvykstančio vilkiko, nes jie nesusiderino ar nebuvo ryšio. D. B. su A. K. tarėsi, kaip surasti tą atvykusią transporto priemonę. A. K. maskuotai padiktavo vilkiko ir puspriekabės pirmuosius skaičius „BI 0“ ir „BI 1“. Kovo 19 d. naktį D. B., paskambinęs A. K., pasakė, kad pasitiko transporto priemonę ir jie sutarė iš ryto atvykti pas A. K., kaip vėliau paaiškėjo, krauti į vilkiką cigarečių. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad A. S., A. B. ir A. K. pradėjo naudotis slaptais telefonais, išankstinio mokėjimo paslauga „Labas“. Kratos metu pas A. K. tarp kitų telefonų ir SIM kortelių buvo rastas kitas telefonas su SIM kortele ‑ slaptu numeriu, iš kurio jis susirašinėjo su A. B. Tarp adresatų buvo rastas A. B. naudojamas telefono numeris, įvardintas „Mur“. Liudytojas teigė, kad A. B. buvo slepiamas tokiu slapyvardžiu, kadangi jis naudojosi jo žmonos vardu registruotu automobiliu „Nissan Murano“. Kitame A. K. telefone A. B. buvo įvardintas „Muranas“ ar „Murano draugas“, kuris buvo A. B. pažįstamas V. B. Liudytojas iš susirašinėjimų tarp A. K. ir A. B. suprato, kad tuo metu, kai A. K. atvyko į Baltarusiją ir su D. B. pasitiko transporto priemonę, jie krovė cigaretes ir krovimo metu įvyko nesklandumų – nutrūko trosas, jie vėlavo. Iš SMS žinučių buvo galima suprasti, kad jie nespėjo sutartu laiku ‑ iki kovo 20 d. ankstyvo ryto pravažiuoti Šalčininkų postą. A. B. juos skubino, ragino, davė instrukcijas. Iš žinučių galima buvo suprasti, kad vilkikas išvyko iš pakrovimo vietos. Paskutinė žinutė buvo susijusi su pakrovimu, svoriu. A. S. ir A. B. prieš kontrabandos pervežimą per valstybinę sieną pradėjo naudotis kitais telefonais, siekdami maskuoti pokalbius. A. B. parašė žinutę į slaptą A. S. numerį, kad nemiegotų, lauktų draugų. Kovo 20 d. naktį iki pat ryto vyko susirašinėjimai tarp A. B. ir A. S. Jie derinosi, kad sklandžiai pravažiuotų jų organizuotas cigarečių kontrabandos krovinys. Galima buvo suprasti, kad vairuotojas su kroviniu vėlavo ‑ turėjo būti iki 7 val., kai pamainos keičiasi. A. B. ragino A. S. padėti, kad greičiau viskas įvyktų, rašė, kad mėlynas vilkikas stovi aštuntas eilėje. Po 7 val. A. S. parašė, kad krovinys su kontrabanda pravažiavo. Buvo žinutė, kad „dabar gali parduoti savo ‚Nissaną‘, o aš ‑ savo ,Volkswagen‘“, galimai kilo žala dėl tų nesklandumų. Buvo toks momentas, kad pas A. S. baigėsi slapto numerio sąskaita, nes pradėjo susirašinėti iš savo naudojamo oficialaus numerio. Remiantis šia gauta informacija, buvo nuspręsta sulaikyti kontrabandą. Buvo atliekamas sekimas. Vilkikas apie 9 val. atvažiavo į degalinę, esančią Kauno rajone prie degalinės „Pynėjas“, vairuotojas sustojo ir jokio judėjimo nebuvo iki 10 val. vakaro, kai buvo pastebėta, kad keičiama vilkiko „galva“. Kitoje degalinėje buvo pastebėta, kad buvo pakeisti ir puspriekabės valstybiniai numeriai. Transporto priemonė su gabenama kontrabanda buvo sulaikyta kovo 21 d. ryte. Grįžęs iš pakrovimo A. K. bendravo su D. B. Iš jų pokalbių suprato, kad iš pradžių jie nieko nežinojo apie visą eigą, bet D. B. iš kažkur gaudavo informaciją ir neatviru turiniu perduodavo A. K., kad „pakeista, kažkur stovi, laukia, rytoj privažiuos iki galutinio tikslo, pakeitė vilkiko ‚galvą‘“. A. K., sužinojęs apie cigarečių kontrabandos sulaikymą, maskuotu turiniu informavo D. B.: „susirgo“, tarėsi susitikti. Pas A. K. kratos namuose metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, kuris buvo paimtas iš Lenkijos vairuotojo vežusio per sieną kontrabandą. Telefone buvo išlikę susirašinėjimai tarp vairuotojo ir direktoriaus W. K. SMS žinutėse buvo duodamos instrukcijos, komandos vairuotojui, kur važiuoti, direktoriui buvo atrašoma apie buvimo vietą ‑ 50 ar 70 km iki sutartos vietos. Liudytojas V. B. visas išvadas, kur kas vyksta ir ką daro, padarė iš pokalbių, tyrimo metu gautų duomenų. Tai, kad kraunamos būtent kontrabandinės cigaretės, liudytojas suprato iš SMS žinučių. Adresatas buvo „Mur“, žinutėse buvo rašoma apie krovinio pakrovimą, kilusias problemas, vėlavimą, išvykimo laiką, svorį. Žinutės buvo maskuoto turinio, tiesiogiai apie cigaretes nebuvo rašoma. Iš bendros gaunamos informacijos galima buvo suprasti, kad krovinys buvo cigarečių kontrabanda. tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. S. ir A. B., tiesiogiai bendraudami telefonu, tarėsi įvykdyti cigarečių kontrabandą. Iš telefoninių pokalbių turinio taip pat matyti, kad A. B. kreipėsi į A. S., prašydamas surasti ir susitarti su asmenimis, kurie padėtų įvykdyti organizuojamą cigarečių kontrabandą. Sausio mėnesį A. S. sutarė susitikti su pažįstamu B. K., bet jis neprisidėjo prie šios organizuojamos nusikalstamos veikos, atsisakė. Paskui A. B. kreipėsi į A. S. dėl saugaus (išvengiant kontrolės) cigarečių krovinio pervažiavimo per Lietuvos ‑ Lenkijos pasienį, t. y. surasti Lenkijos muitininką, kuris praleistų kontrabandą. Dėl to A. S. kreipėsi į pažįstamą V. S. Jie tyrimo metu vyko į Lenkiją susitikti su nenustatytu muitinės pareigūnu, įvardintu Zbignevu. Iš gautos informacijos paaiškėjo, kad Lenkijos pareigūnai įvardino per didelę sumą ‑ 22 000 Eur. Šią informaciją A. S. perdavė A. B. ir šis pasakė, kad suma per didelė, netenkina ir šių paslaugų atsisakė. Vieno telefoninio pokalbio metu A. S. V. S. paminėjo, kad nebereikės šio susitarimo su Lenkijos muitininku, nes per brangu ir jie savais kanalais surado kitus pareigūnus už mažesnę sumą. Kovo mėnesį buvo gaunama informacija apie minėtų asmenų paruošiamuosius veiksmus įvykdyti kontrabandą. Kovo mėn. viduryje paaiškėjo, kad galimai prie organizuojamos cigarečių kontrabandos prisideda ir A. K. bei Baltarusijos gyventojas D. B. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad A. S., A. B. ir A. K. pradėjo naudotis slaptais telefonais (t. 9, b. l. 190-194).

23. Nors pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis liudytojo V. B. parodymais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėti parodymai laikytini tik išvestiniais, netiesioginiais duomenimis, nes liudytojas byloje nagrinėjamų įvykių betarpiškai nematė. Taigi liudytojo V. B. parodymai turi įrodomąją vertę, kiek jie yra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju liudytojo parodymai pirmosios instancijos teismo nebuvo absoliutinami, nebuvo vieninteliu nuteistųjų kaltės įrodymu, bet buvo vertinti visų bylos įrodymų grandinėje, laikantis BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių. Liudytojo V. B. parodymus patvirtina liudytojų B. K., V. S., D. F. parodymai, taip pat iš dalies nuteistojo A. S. parodymai, duoti 2016 m. sausio 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kratų ir apžiūrų protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

24. Iš kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos A. K. gyvenamosios vietos, adresu Balandžių g. 1, Likiškėlių k., Alytaus r., metu paimtas telefonas „Nokia 1616-2“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „PLAY“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 97-103). Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad Z. Ž. atpažino telefoną „Nokia 1616-2“ modelio kaip telefoną, kokį jam buvo davęs W. K., į kurį gaudavo nurodymus dėl maršruto, cigarečių pakrovimo, bei kokį po cigarečių pakrovimo atidavė baltarusiui, apie kurį davė parodymus ir atpažino (D. B.) (t. 8, b. l. 125-129). Nors A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino kokiu būdu minėtas Z. Ž. telefonas atsirado pas jį, gal per klaidą įdėjo į jo tašę, arba atsikratant su nusikaltimu susijusio daikto, to telefono neslėpė, neišmėtė, nežinojo, kad jis priklauso Z. Ž. (t. 10, b. l. 36-37, 77-78), tačiau tokius nuteistojo A. K. paaiškinimus paneigia byloje esantys įrodymai. Tai, kad būtent Z. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu naudotas telefonas buvo rastas pas A. K., patvirtina jame esančių žinučių turinys apie Z. Ž. ir W. K. bendravimą (t. 7, b. l. 134-145). Be to, W. K. tame pačiame telefone esančia žinute (2015-03-18 d. 18:51:17 val.) pranešė, kad iš Z. Ž. (kažkas) paims šį telefoną ir jis neturės kontakto su juo (W. K.) (t. 7, b. l. 141). Nuteistasis Z. Ž. parodė, kad po cigarečių pakrovimo telefoną atidavė D. B. (t. 8, b. l. 89-91, 97-101; t. 9, b. l. 159). Iš 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 19 d. 20:53:30 val. A. B. klausė A. K., ar atiduotas jam telefonas. A. K. informavo, kad viskas atiduota, ryšys išbandytas (t. 2, b. l. 23). Šis telefonas rastas šalia kitų A. K. telefonų (t. 7, b. l. 102). Kratos metu A. K. nenurodė, kad telefonas „Nokia 1616-2“ priklauso ne jam. A. K. šį Z. Ž. naudotą telefoną ir SIM kortelę laikė nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. vasario mėn. Be to, daiktų grąžinimo metu 2016 m. birželio 21 d. A. K. šį telefoną su SIM kortele pasiėmė kaip jam priklausantį (t. 7, b. l. 163). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. K. žinojo, kad šiuo telefonu naudojosi Z. Ž. ir kad jį iš Z. Ž. paėmė D. B. bei atidavė jam (A. K.).

25. Iš 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atliekant A. K. naudojamu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolę, 2015 m. kovo 14 d. 13:10 val. užfiksuotas pokalbis su D. B., kurio metu A. K. informuoja, kad su lenkais ne viskas gerai, tačiau šiuo klausimu dirba jo draugas. A. K. taip pat pasako, kad planuojama „dirbti“ 18-ą, 19-ą. D. B. atsako, kad jis nieko prieš, tik jam reikia pasakyti ir jis „visada padarys“. Tą pačią dieną 14:16 val. D. B. vėl skambina A. K., tikslinasi dėl 18-19 d. planų, sako A. K., kad „duotų žalią švilpuką“ ir viskas bus gerai. Kovo 16 d. A. K. skambina D. B., klausinėja apie galimybę susitikti, sako, kad reikia, jog pastarasis rytoj jau būtų, nes reikia „žaisti“. D. B. paklausus, ar rytoj reikia „žaisti“, A. K. atsako, kad trečiadienį (kovo 18 d.). Susitaria vakare dėl bendravimo kitu ryšiu. Kovo 18 d. 07:30 val. A. K. paskambino D. B., informavo, kad šiam turi paskambinti ir kad šis turės jį pasitikti. Tos pačios dienos 11:32 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis, kurio metu A. K. informuoja pašnekovą, kad važiuoja pas baltarusius. Kovo 20 d. 13:06 val. A. K., bendraudamas su D. B., pastarąjį informuoja, kad jis grįžo, tačiau yra nežinioje, kad krovinys iki galo nenuvažiavo (t. 2, b. l. 44-67, 80-87). Iš 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atliekant D. B. naudojamu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolę, 2015 m. kovo 19 d. 00:04:12 val. užfiksuotas pokalbis, kurio metu D. B. paprašius pasakyti automobilio markę ir dvi pirmas raides, A. K. atsako, kad markės nežino ir padiktuoja „bi nulis, bi vienas“, kad „bi nulis“ yra pirmoji dalis, o „bi vienas“ – antroji (t. 2, b. l. 88-89). Nurodomi duomenys atitinka Z. Ž. vairuoto vilkiko ir puspriekabės registracijos numerių pirmuosius simbolius (vilkiko „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015 m. kovo 19 d. 00:40:40 val. D. B. informuoja A. K., kad viskas normaliai, kad jis (kalbama apie trečią asmenį) tik ką atvažiavo“ (tai patvirtina nuteistojo Z. Ž. parodymus, kad nakties metu prie Gardino esančios degalinės jį pasitiko rusakalbis vyras, kuris vairavo „Volvo“ automobilį, ir kurį jis vėliau atpažino kaip D. B.), 00:59:03 val. vėl skambina A. K. ir tariasi, kad paims jį ryte apie 8.30 val.; 07:55:46 val. D. B. informuoja A. K., kad jis jau apačioje, bufete geria kavą; 16:37:11 val. D. B. paskambinęs vyriškis liepia greičiau baigti, išleisti ir paskambinti jam. 2015 m. kovo 20 d. 08:39:06 D. B. skambina A. K., klausia kaip reikalai, pastarasis atsako, kad jau važiuoja namo; D. B. paklausus „ar ten viskas gerai?“, A. K. atsako, kad nieko nežino. D. B. prašo, kad kai „pas šitą“ sužinos“, paskambinti ir jam (D. B.). 2015 m. kovo 23 d. 07:13:41 val. D. B. ir A. K. tariasi susitikti (t. 2, b. l. 68-74; 87-92). Iš šių duomenų matyti, kad A. K. iki atvažiavimo į Baltarusiją bendravo su D. B., rūpinosi kontrabandinių cigarečių pakrovimu Baltarusijoje, nurodinėjo D. B. laiką, kada šis turi pasitikti vilkiko vairuotoją, koks vilkiko registracijos numeris, kada krovinys turi būti kraunamas, kas paneigia kaltinamojo A. K. versiją, jog apie kraunamas cigaretes jis nieko nežinojo. Taip pat šis telefoninių pokalbių turinys paneigia A. K. parodymus, kad jis D. B. Baltarusijoje sutiko atsitiktinai.

26. Iš kratos protokolo matyti, kad kratos A. K. gyvenamojoje vietoje metu taip pat buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas su „Labas“ SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 97-103). Šis telefono numeris aptiktas ir D. B. telefone tarp adresatų vardu „Alvidas“ ir „Alvidas 1 Viber“. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad D. B. asmens kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „HTC M8” su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 17-19). Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus prie specialisto išvados pateiktą DVD diską, iš D. B. telefone buvusių duomenų nustatyta, kad jame yra adresatai „Alvidas“ (telefonais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), „Alvidas 1 Viber“ ((duomenys neskelbtini)). Susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis turinys patvirtina, kad D. B. ir A. K. bendravimą dėl cigarečių gabenimo, jų sulaikymo, dėl galimybės susigrąžinti krovinį, dėl nustatymo kaltų asmenų ir asmenų, kurie turės padengti nuostolius (t. 6, b. l. 25-38, 39-51). 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad cigarečių pakrovimo metu A. K. naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 19 d. SMS žinutėmis intensyviai susirašinėjo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi A. B., susirašinėjimas vyko apie cigarečių pakrovimo eigą, nutrūkusį tento trosą, jo paiešką, būtinybę krovinį į sutartą vietą pristatyti sutartu laiku, apie vairuotojo telefono paėmimą, svorio atitikimą ir pan. (t. 2, b. l. 22-24). Nuteistasis A. K. teisiamajame posėdyje patvirtino faktą, kad siuntė žinutes iš savo antro telefono, kuriuo šiuo metu nebesinaudoja (t. 10, b. l. 37). Priešingai nei parodė teisiamajame posėdyje A. K., iš 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. B. pirmą ir visas kitas SMS žinutes lietuvių kalba siuntė tiesiogiai į A. K. naudojamą telefono Nr. (duomenys neskelbtini), šios SMS žinutės buvo skirtos A. K., į kurias A. K. ir atsakinėjo (t. 2, b. l. 22-24), o ne buvo siunčiamos D. B., kuris nemoka lietuvių kalbos.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. žmona V. K. turi miško, ir jai 2015 m. vasario 19 d. buvo išduotas leidimas jį kirsti (t. 10, b. l. 26). Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visą D. B. ir A. K. susirašinėjimo turinį, darytina išvada, kad 2015 m. kovo 21 d. 14.24 val. A. K. ir D. B. telefoninis pokalbis (t. 2, b. l. 86) iš tikrųjų nebuvo apie miško kirtimą, pokalbio metu buvo naudojama konspiracija, iš pokalbio datos ir laiko (2015 m. kovo 21 d. 14.24 val.) galima daryti išvadą, kad buvo kalbama apie kontrabandos krovinį (pokalbio metu A. K. minėjo, kad „vakar vakare pakeitė grandinę benzopjūklui“, tačiau tai pagal nustatytas byloje aplinkybes reikėtų suprasti, kad 2015 m. kovo 20 d. buvo pakeistas vairuotojas, priekabos vilkikas ir jų registracijos numeriai; o „pusę devynių – devintą nuėjo pjauti“ – reikėtų suprasti, kad vilkikas su kroviniu turėjo išvažiuoti nurodytu laiku 8.30-9 val.; „šiandien viską nupjaus“ – šiandien krovinys nuvyks į galutinę vietą).

28. Nuteistųjų A. B. ir A. S. gynėjai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2016 m. sausio 19 d. A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuose parodymuose A. S. kalbėjo apie kitą įvykį, dėl kurio A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu. Taip pat ginčijama aplinkybė, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo ir juo naudojosi A. B.; A. S. buvo žinomas tik vienas A. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. jokiais kitais abonentiniais numeriais nebendravo su A. B., nes jie jam nėra žinomi. A. S. gynėjas skunde taip pat ginčija aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „T. G.“, bei tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. S. ir susirašinėjo su A. B.

29. Nuteistasis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta A. K. ir A. S., kitų kaltinamųjų nepažįsta. 2015 m. kovo pabaigoje arba balandžio mėn., jo pažįstamas R. K. paklausė, ar jis nepažįsta kažkokio muitininko (kadangi žino, kad jis iki 2000 metų dirbo pasienyje), nes sulaikė R. K. pažįstamų vilkiką su cigaretėmis ir jie norėtų smulkiau pasidomėti apie sulaikymo detales. A. B. šiuo klausimu susisiekė su A. S. ir paklausė jo, ar jis turi pažįstamų iš buvusių kolegų, ar jis pats yra girdėjęs apie vilkiko sulaikymą. A. S. atsakė, kad jis daug laiko nebedirba muitinėje ir su kolegomis nebendrauja, todėl jokios informacijos pateiki negali. A. B. šią informaciją perdavė R. K. A. B., susipažinęs su byla, pastebėjo, kad jam buvo priskirtas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), užvadintas „Mur“. Tačiau A. B. tokiu telefono numeriu niekada nesinaudojo ir tokį telefono numerį pirmą kartą pamatė bylos medžiagoje. A. B. nuo 2007 m. naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 78-79). Nuteistasis A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje jokių veiksmų neatliko, nedalyvavo 2015 m. kovo 20 d. cigarečių įvežime į Lietuvą, pažįsta tik A. B., nes anksčiau su juo dirbo pasienyje, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Nuteistasis, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga pastebėjo daug supainiotų faktinių aplinkybių iš kitos bylos (dėl 2015 m. gruodžio mėn. epizodo), kurioje jis jau nuteistas anksčiau. Jo apklausos abiejose bylose vykdavo tuo pat metu Lukiškių TI-K, apklausuose dalyvavo 3-4 pareigūnai, be tyrėjo O. O. būdavo dar D. F. ir V. B., keli pareigūnai vienu metu užduodavo klausimus dėl kelių epizodų (t. 10, b. l. 33-36). Šiuos nuteistųjų A. B. ir A. S. parodymus paneigia byloje esantys duomenys .

30. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nuteistojo A. S. parodymai, duoti 2016 m. sausio 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose nuteistasis A. S. parodė, kad buvęs jo kolega Lazdijų poste dirbęs muitininkas V. D. prieš mirtį prašė esant reikalui padėti jo sūnui ir perdavė Lenkijos muitinėje dirbančio pareigūno vardu Z. ir Lietuvos piliečio vardu Arūnas telefono numerius bei paminėjo, kad jie esant būtinumui galės padėti. 2014 metų gruodį arba 2015 metų sausį jis buvo susitikęs su A. B., su juo anksčiau dirbo muitinėje. Pokalbio metu A. B. paprašė surasti Lenkijos muitininką, kuris galėtų praleisti kontrabandines cigaretes. Po pokalbio su A. B. paskambino Arūnui ir susitiko su juo. Susitikimo metu Arūnui pasakė, kad reikalingas Lenkijos muitininkas, kuris netrukdomai galėtų praleisti cigarečių kontrabandą, manė, kad tas muitininkas galėtų būti aukščiau paminėtas Zbignev. Arūnas sutiko surasti pareigūną ir apytiksliai po 7-10 dienų Arūnas parašė SMS žinutę, kurioje nurodė, kad muitininkas sutiktų praleisti cigarečių kontrabandą už 20 000 – 22 000 eurų. Šią informaciją jis perdavė A. B., tačiau A. B. pasakė, kad tokia suma yra per didelė ir paprašė dar pasiderėti su Lenkijos muitininku, kad šis sumažintų sumą, tačiau jis (A. S.) daugiau netarpininkavo pokalbiuose su muitininku. Vėliau A. B. minėjo, kad bandys per kitus kanalus susirasti Lenkijos muitininką, galintį netrukdomai praleisti cigarečių kontrabandą. 2015 m. kovo 21 d. iš A. B. gavo SMS pranešimą su prašymu susitikti. Tą pačią dieną netoli Merkinės susitiko su A. B., kuris papasakojo, kad buvo atsakingas už vilkiką, kuriuo buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės, t. y. turėjo jas palydėti nuo Kauno iki Kalvarijos posto, o pravažiavimu per Lenkijos muitinės postą rūpinosi jo pažįstamas Andžejus, kuris už 12 000 Eur surado Lenkijos muitininką, sutikusį praleisti kontrabandines cigaretes. Tačiau vilkikas buvo sulaikytas, o jame buvo gabenama apie 900 dėžių cigarečių, kokios tai buvo cigaretės jis nežino. Su šių cigarečių gabenimu jis pats (A. S.) nieko bendro neturi. Su jų gabenimu susijęs A. B. ir A. A. B. jokių asmenų, susijusių su šių cigarečių gabenimu neminėjo (t. 6, b. l. 152-156).

31. Iš 2016 m. sausio 18 d. pranešimo apie įtarimą matyti, kad įtarimas A. S. buvo pareikštas dėl 2015 m. kovo 21 d. epizodo (BK 25 straipsnio 2 dalis, 199² straipsnio 1 dalis). Pranešimas apie įtarimą A. S. įteiktas 2016 m. sausio 19 d., dalyvaujant gynėjui advokatui R. Vanagui (t. 6, b. l. 150-151). Tą pačią dieną – 2016 m. sausio 19 d., dalyvaujant gynėjui, A. S. buvo apklaustas. Apklausos pradžioje A. S. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą supažindintas, esmę suprato (t. 6, b. l. 152-156). Liudytojas O. O., Muitinės Kriminalinės tarnybos vyr. tyrėjas, teisiamajame posėdyje parodė, kad įtarimą A. S. įteikė prieš apklausą (t. 10, b. l. 97). A. S. kitų apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu, taip pat dalyvaujant gynėjui, nenurodė, kad 2016 m. sausio 19 d. apklausos metu supainiojo aplinkybes su kitos bylos aplinkybėmis (t. 6, b. l. 157-158, 162-163), priešingai, paskutinės apklausos metu – 2018 m. kovo 28 d. A. S. nurodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų (t. 6, b. l. 162-163).

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu A. S. yra nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (už 2015 m. gruodžio mėn. nusikalstamas veikas) (t. 10, b. l. 41-54). Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžio turiniu matyti, kad jame nurodytos faktinės aplinkybės ir nusikalstamų veikų padaryme dalyvavę asmenys yra visiškai skirtingi nei šioje byloje. Iš 2018 m. balandžio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolo kitoje byloje taip pat matyti, kad dėl 2015 m. gruodžio mėn. nusikalstamų veikų A. S. davė visai kitus parodymus dėl faktinių aplinkybių bei joje dalyvavusių asmenų (t. 10, b. l. 90-93) nei čia nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu iš A. S. parodymų, duotų 2016 m. sausio 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, turinio matyti, kad juose nurodytos faktinės aplinkybės atitinka būtent šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas apie 2015 m. kovo mėn. epizodą, suklysdamas nurodė aplinkybes iš kitos bylos (dėl 2015 m. gruodžio mėn. padarytų nusikalstamų veikų). Liudytojas O. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad tiksliai neprisimena 2016 m. sausio 19 d. vykusios A. S. apklausos, tačiau A. S. žinojo pagal kokią bylą yra apklausiamas, jis buvo apklausiamas konkrečiai dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio, A. S. nurodė jam žinomas aplinkybes. Liudytojas apklausos protokole užfiksavo visas įtariamojo A. S. nurodytas aplinkybes. A. S. pasakodamas apie šioje byloje nagrinėjamą epizodą, galėjo nurodyti ir tam tikras aplinkybes iš kitos bylos, kad gautųsi nuosekli „grandinė“. Liudytojas nurodė, kad nebuvo rašomi du skirtingi protokolai vienos apklausos metu dėl skirtingų epizodų. Liudytojas nurodė, kad sugretinus dviejuose bylose esančias aplinkybes, nebuvo nustatyta, kad A. S. būtų padaręs nusikalstamas veikas abiejuose bylose kartu su šioje byloje esančiais kaltinamaisiais, todėl bylos buvo tiriamos atskirai. A. S. apklausoje galėjo dalyvauti kriminalinės žvalgybos pareigūnas, tikėtina tai buvo V. B. (t. 10, b. l. 96-98, 105, 107). Nors 2016 m. sausio 19 d. A. S. apklausoje dalyvavo keli pareigūnai, tačiau A. S. nenurodė, kad jam pareigūnai darė neteisėtą poveikį, kad jis nurodytų nebūtas faktines aplinkybes. Po 2016 m. sausio 19 d. apklausos protokolu A. S. nurodė, kad jis perskaitė protokolą, bei nurodė, jog jis surašytas teisingai (t. 6, b. l. 156). Be to, visose nuteistojo A. S. apklausose dalyvavo nuteistojo gynėjas, kuris neteikė jokių pastabų ar skundų dėl apklausų tvarkos ar neleistino pareigūnų elgesio apklausų metu. Nuteistojo A. S. gynybinė versija, kad jis 2016 m. sausio 19 d. apklausos protokole nurodė aplinkybes iš kito epizodo, dėl kurio jis jau nuteistas kitoje byloje, atsirado tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad 2016 m. sausio 19 d. apklausos metu A. S. nurodė aplinkybes, susijusias su 2015 m. kovo mėn. padarytomis nusikalstamomis veikomis, nes jas patvirtina kiti šioje byloje esantys duomenys. Be to, priešingai nei nurodoma nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde, nuteistasis abejose bylose nenuteistas už tą pačią veiklą, nes skiriasi nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis, jų dalyviai ir aplinkybės.

33. Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija aplinkybę, kad A. B. byloje tiriamų įvykių metu turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo A. S. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „T. G.“, bei tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. S. ir bendravo bei susirašinėjo su A. B.

34. 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas intensyvus mobiliojo ryšio telefono abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendravimas tuo laiku, kai Z. Ž. vairuojamas vilkikas su cigaretėmis, pastarajam nurodytu laiku turėjo atvykti į Lietuvos muitinę, t. y. nuo 2015 m. kovo 19 d. 21:09:52 val. iki 2015 m. kovo 20 d. 06:43:17 val. (t. 2, b. l. 24-30, 42-43). Šių mobiliojo ryšio telefono abonentinių numerių kodas tas pats, pagal numerio eiliškumą jie skiriasi labai mažai, kas leidžia teigti, kad šie numeriai buvo įsigyti vienu metu. Iš 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, iki 2015 m. kovo 20 d. 06:43:17 val. intensyviai susirašinėjęs su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju (A. B.), vos po 4 minučių (06:47:01 val.) tęsė susirašinėjimą iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 30), kuris priklauso A. S. darbovietei (įmonei „T. G.“), ir kuriuo kaip nustatyta byloje, tuo metu naudojosi A. S. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi jis, juo naudodamasis bendravo su A. B. (t. 6, b. l. 157-158). SMS žinučių turinys ir nuoseklumas patvirtina, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi asmuo, kuris naudojosi ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kas leidžia teigti, kad abu numeriai priskirtini A. S. Be to, tarp tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojų buvo tęsiama ta pati pokalbio tema, t. y. susirašinėjo tie patys asmenys kaip ir prieš tai. Bendravimo turinys aiškiai rodo, kad tuo metu minėtais numeriais bendravę asmenys buvo muitinės posto stebėjimo zonose, sekė vilkiko tikrinimo eigą. Tai patvirtina tokios frazės kaip: „ko jis stovi“, „jis dar stovi“, „kodėl neleidžia?“, „pasienis stabdo“, „jis dar neįvažiavo į vidų“, „turi būti viduj, mėlyna spalva“, „jo senai nėra“, „jis neutralioj zonoj“, „jis laukia deklaracijos įforminimo, stovi prie 8“, „ok, praėjo“ (rusų k.). Tokios frazės kaip „kodėl taviškiai nedirba, kaimynai sutvarkė“, „Davaj judėkit“, „lauk, matyt jis vienas dirba“, „rašo, kad taviškiai nedirba“, „klausk draugelio, laikas eina“, „Pasien stabdo, bet tuoj ileis! jis nekaltas“, „tik dabar ir per vartus dirbkit“, „gelbėk, lietuviai nedirba“, „gelbėk, ištraukite jį“ „Prašyk be eiles kaip nori“, „jie 7.15 baigs darbą“ (t. 2, b. l. 25-32) rodo, kad bendraujantys asmenys turėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą bendrininką, dirbantį Lietuvos muitinėje, turėjusį praleisti vilkiką su cigaretėmis per muitinę, tyrimo metu nenustatytu būdu palaikė su juo ryšį, kad krovinys būtų praleistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. S., o tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – A. B.

35. Tai, jog tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. B., nustatyta bylos duomenimis. Nuteistasis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2007 m. naudojasi abonentu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 79). Surašant asmens duomenų pažymą prieš A. B. apklausą, pastarasis nurodė, kad naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad 2015 m. kovo 20 d., apie 15:14:53 val., A. S. (į tel. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi moteris, prisistačiusi V. (A. B. žmonos vardas). Moteris informavo A. S., kad viskas gerai, kad A. B. su juo vėliau susisieks. A. S. pasakė, kad A. B. skambintų į tą kitą telefoną, nes jis jau veikia (nurodė: „sakyk jam, į tą reikia man, tas veikia mano kitas. Tegu rašo“.) (t. 2, b. l. 6, 181). 2015 m. kovo 20 d. 15:55:27 val. iš to paties tel. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. paskambino vyriškis, į kurį A. S. kreipėsi vardu „A.“ (toks A. B. vardas), klausė, ar šis perskaitė žinutę. Pašnekovui atsakius, kad niekaip jau negali to padaryti, A. S. klausia, ar išmetė, į ką A. B. atsako, „jo, įkrito į vandenį“. Po to abu kalbasi, kad A. S. (su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmenimis) turėjo griežtą pokalbį ir kad iki rytojaus ryto jie su A. B. turi atiduoti (t. 2. b. l. 7, 181-182). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad po kontrabandos pervežimo per valstybinę sieną A. B. sunaikino savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo naudojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tas mobiliojo ryšio telefonas ir SIM kortelė nebuvo rasti kratų metu. Tačiau tai, kad būtent tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. B. patvirtina byloje esantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi jis, juo naudodamasis bendravo su A. B. (t. 6, b. l. 157-158). Iš 2017 m. liepos 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 20 d. 07:30:38 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta SMS žinutė: „Nissana įtariu irgi gali parduoti, o aš VW“. Nurodomos automobilių markės atitinka tas, kuriomis tuo laikotarpiu naudojosi A. B. („Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo žmonos V. B. vardu; su šiuo automobiliu A. B. yra padaręs KET pažeidimų (t. 7, b. l. 23-34)) ir A. S. („Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo šis asmuo yra padaręs KET pažeidimų (t. 6, b. l. 132)).

36. 2016 m. vasario 10 d. asmens kratos metu iš įtariamojo A. K. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone 5“ su SIM kortele „Omnitel“, kurios adresatų sąraše rastas A. B. mobiliojo ryšio telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užvardintas „Muranas“ (t. 7, b. l. 136; t. 8, b. l. 16-17). Nuteistasis A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad į savo telefoną „Iphone5“ įsivedė A. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavadino „Muranas“ pagal jo automobilį, nes tada nežinojo jo vardo ir pavardės (t. 10, b. l. 78). Telefone „Samsung GT-E1200R“, kuris paimtas kratos metu A. K. namuose, adresatų sąraše rastas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo A. K. intensyviai bendravo kontrabandinių cigarečių pakrovimo metu (t. 7, b. l. 97-103, 136-137). Šio numerio naudotojui suteiktas vardas „Mur“ (t. 7, b. l. 137), ir tai atitinka tiriamuoju laikotarpiu A. B. naudoto automobilio modelio „Nissan Murano“ trumpinį. Šie abu mobiliojo ryšio telefonai priklausė vienam asmeniui ‑ A. K., kuris teisiamajame posėdyje paaiškino, kodėl viename mobiliojo ryšio telefone („Apple iPhone 5“) jis A. B. tel. Nr. įvedė kaip „Muranas“, t. y. pagal A. B. vairuotą automobilį. Todėl logiška, kad ir kitame savo mobiliojo ryšio telefone ‑ „Samsung GT-E1200R“ A. K. kitą A. B. turėtą tel. Nr. užvadino taip pat pagal jo vairuotą automobilį, tik šį kartą jo trumpinį – „Mur“. 2016 m. vasario 10 d. A. B. gyvenamosios vietos kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-G900F“, kuriame adresatų sąraše rastas A. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) vardu „D. Baltaru“ (t. 7, b. l. 9-12, 136). Tai patvirtina, kad A. B. turėjo A. K. ir D. B. kontaktus ir su jais bendravo. Iš 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 19 d. A. B. (iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo SMS žinutėmis su A. K. kontrabandinių cigarečių krovimo metu (t. 2. b. l. 21-24). Tai, kad tam tikrus žodžius A. B. ir A. S., 2015 m. kovo 20 d. susirašinėdami SMS žinutėmis, panaudojo rusų kalba, nepaneigia to, kad tai jie tarpusavyje bendravo. A. S. pradėjo rašyti SMS žinutes rusų kalba (naudodamas lotiniškas raides) dar naudodamasis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai tęsė iš kito tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. B., gaudamas tokius SMS pranešimus, taip pat atsakinėjo rusų kalba (naudodamas lotiniškas raides) (t. 2, b. l. 29-31).

37. Liudytojas T. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 metais jo įmonei „T. G.“, kurioje dirbo ir jo daugiametis draugas A. S., priklausė tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo skirtas bendram naudojimui, šiuo numeriu naudojosi daug darbuotojų, nes kortelė buvo duota pabandymui. Liudytojas T. J. kortelę su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo davęs ir A. S., kad jis, keliaudamas į Rusiją asmeniniais reikalais, patikrintų, ar tam tikrose srityse veikia „Tele-2“ ryšys. Liudytojas negalėjo nurodyti, kuriais laikotarpiais A. S. buvo paėmęs šią „Tele-2“ kortelę, žurnalo nevedė. Liudytojas negalėjo konkrečiai nurodyti, kas naudojosi minėtu tel. numeriu 2015 m. kovo mėn. A. S. imdavo kortelę tik kelionės į Rusiją metu. Negali pasakyti, kaip dažnai A. S. imdavo „Tele-2“ kortelę, bet tikrai dažniau nei kartą per metus (t. 10, b. l. 3-4). Tačiau šie liudytojo parodymai nepaneigia to, kad A. S. naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pats nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas UAB „T. G.“ vardu, iš šio numerio bendravo su A. B. (t. 6, b. l. 157-158). Iš 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. liepos 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų (t. 2, b. l. 21-32; 93-182) matyti, kad A. S. naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. kovo 21 d. šiuo telefono numeriu intensyviai bendravo su A. B. bei liudytojais B. K. ir V. S. Priešingai nei nurodė liudytojas T. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) daugiausiai buvo naudojamas Lietuvos teritorijoje, o ne tik būnant užsienyje (Rusijoje). Be to, iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų turinio matyti, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. kovo 21 d.) ir intensyviai naudojosi tas pats asmuo, kaip nustatyta byloje A. S., kuris bendravo su savo buvusiais bendradarbiais pasieniečiais, draugais, pažįstamais ‑ A. B., B. K. ir V. S. Liudytojų B. K. ir V. S. parodymuose nurodytos aplinkybės apie jų bendravimą su A. S. sutampa su jų telefoninių pokalbių turiniu su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. S. Be to, liudytojui V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti pasiklausyti telefoniniai pokalbiai, kurie užfiksuoti ir 2017 m. liepos 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, liudytojas V. S. atpažino savo ir A. S. balsą (t. 4, b. l. 68-69). 2017 m. liepos 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. S. bendraudamas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. kovo 4 d. su V. S. naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 105-173).

38. Taigi byloje esantys įrodymų visetas patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu A. B. naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „T. G.“, bei tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo abejoti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti būtent nuteistųjų A. B. ir A. S. pokalbiai ir SMS žinutės.

39. A. S. ir A. B. kaltę patvirtina ir liudytojo B. K. parodymai. Liudytojas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis kartu su A. S. yra kaltinamieji kitoje baudžiamojoje byloje („Karaliaus byloje“, liudytojas B. K. joje kaltinamas dėl kontrabandos, organizavo ir teikė transportą kontrabandos gabenimui), A. S. paprašė jo susitikti su A. B., nes jis ieškojo transporto (liudytojas tuo metu pagalvojo, kad transportas reikalingas kontrabandai). A. S. suorganizavo B. K. ir buvusio pasieniečio A. B. susitikimą Seirijų miestelyje, Lazdijų rajone, kuriuo metu A. B. siūlė liudytojui B. K. kartu užsiimti cigarečių kontrabanda, jo paprašė surasti transporto priemones su rusiškais ar baltarusiškais registracijos numeriais cigarečių kontrabandos gabenimui, žadėjo pinigų. A. B. kūrė komandą kontrabandos įvežimui, ieškojo verslo partnerių „nešvariems darbams“. Pirmo susitikimo metu B. K. atsakė A. B., kad pagalvos. Tačiau liudytojas B. K. nesutiko su tokiu A. B. pasiūlymu ir apie tai pranešė antro susitikimo metu A. S. (antro susitikimo metu dalyvavo tik B. K. ir A. S.), dėl to A. S. labai supyko, buvo nepatenkintas (t. 9, b. l. 168-170). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo B. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose liudytojas papildomai parodė, kad su A. B. buvo susitikęs 2015 metų pradžioje, A. B. atvažiavo šviesiai rudos spalvos automobiliu „Nissan Murano“ su mažesniu valstybiniu numeriu, kuris išduodamas iš JAV atgabentiems automobiliams. Susitikimo metu A. B. pasiūlė prisidėti prie cigarečių kontrabandos įvežimo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, paprašė surasti krovinines transporto priemones su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais, kuriomis būtų vykdomas kontrabandinių cigarečių gabenimas. A. B. nurodė ir kontrabandos padarymo būdą, o būtent, kad cigaretės būtų kraunamos Baltarusijoje, o iškraunamos Kaune, cigaretės turėjo būti paslėptos po briketų kroviniu (t. 4, b. l. 53-54). Priešingai nei nurodoma nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniame skunde, liudytojas B. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie telefoninių pokalbių, užfiksuotų išklotinėse, turinį, žino iš nuogirdų, išklotinės jam nebuvo oficialiai pateiktos susipažinti (t. 9, b. l. 169). Nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad liudytojas B. K. ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti įtakojamas duoti būtent tokius iš esmės nelogiškus parodymus, kurie kaip nors susietų A. B. su byloje tiriama cigarečių kontrabanda, yra nepagrįsti. Liudytojas B. K. nenurodė, kad pareigūnai būtų darę jam kokį nors poveikį. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojui B. K. būtų buvę naudinga apkalbėti nuteistąjį A. B., to nenurodė ir pats nuteistasis A. B. Priešingai, liudytojas B. K. nuteistojo A. B. anksčiau nepažinojo ir apie jį nebuvo girdėjęs, A. B. matė tik vieną kartą susitikimo metu Seirijų miestelyje, Lazdijų rajone, kurį suorganizavo A. S. (t. 9, b. l. 168). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojo B. K. parodymų patikimumu ir teisingumu, be to, liudytojo B. K. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas B. K. atpažino A. B. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kuris jam pasiūlė dalyvauti cigarečių kontrabandoje. A. B. atpažino iš bendrų veido bruožų (t. 4, b. l. 55-59). Be to, liudytojas B. K. nurodė ir automobilį „Nissan Murano“ su jam būdingu specifiniu bruožu (su mažesniu valstybiniu, kuris išduodamas iš JAV atgabentiems automobiliams), kuriuo į susitikimą atvažiavo A. B., kuris nors ir registruotas A. B. žmonos vardu, tačiau juo realiai naudojosi A. B. (t. 7, b. l. 23-34). Nors liudytojas B. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, suklydo nurodydamas A. B. vairuoto automobilio „Nissan Murano“ spalvą (B. K. nurodė, kad automobilis buvo šviesiai rudas, nors iš tiesų jis yra pilkas), tačiau tai paaiškinama tuo, kad B. K. buvo apklaustas (2018 m. kovo 27 d.) praėjus daugiau nei 3 metams nuo susitikimo su A. B. (2015 metų pradžioje), todėl galėjo tiksliai ir neprisiminti automobilio spalvos. Liudytojo B. K. nurodytas jam A. B. pasiūlytos daryti kontrabandos būdas – iš Baltarusijos Respublikos kontrabandines cigaretes gabenti paslėptas breketuose į Kauną ‑ iš esmės sutampa su šioje byloje padarytos baltarusiškų cigarečių kontrabandos aplinkybėmis. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2017 m. liepos 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti A. B., A. S. ir liudytojo B. K. telefoniniai pokalbiai, kurių metu jie 2015 m. sausio 14 d. tarėsi susitikti, A. S. organizavo susitikimą su B. K. ir su juo susitiko. Iš A. B. ir A. S. pokalbio turinio, vykusio 2015 m. sausio 15 d. 11.28 val., matyti, kad B. K. atsisakė jų pasiūlymo, nes bijo, A. B. su A. S. tarėsi kokį kitą žmogų surasti (t. 2, b. l. 93-97).

40. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo V. S. nurodytas susitikimas buvo organizuojamas dėl kitoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas. Tačiau liudytojas V. S. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tyrėja jo klausinėjo apie 2015 m. kovo mėn. įvykį, t. y. apie šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Liudytojas teisiamajame posėdyje parodė, kad A. S. yra jo anksčiau buvęs bendradarbis ir jo kaimynų žentas. A. S. prašė liudytojo, kad pastarasis supažindintų A. S. su kokiu nors Lenkijos muitininku, tačiau nenurodė priežasčių dėl ko jam reikia susitikti su tuo asmeniu. Liudytojas seniau dirbo muitinėje, todėl turėjo pažįstamų. Liudytojas V. S. susiskambino su Lenkijos muitininku ir susitarė susitikti, liudytojas kartu su A. S. nuvažiavo į Lenkiją. A. S. bendravo su Lenkijos muitininku Z., tačiau liudytojas nežino pokalbio turinio (t. 9, b. l. 188-190). Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad 2015 m. A. S. prašymu organizavo pastarajam susitikimą Lenkijoje su Lenkijos muitinėje dirbančiu Z., A. S. taip pat pažinojo šį asmenį, tačiau neturėjo jo kontaktų, o liudytojas tuo metu turėjo (t. 4, b. l. 68-69). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2015 m. gruodžio mėn. (t. 10, b. l. 41-54), t. y. už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos po šioje byloje padarytų nusikalstamų veikų, praėjus apie 9 mėnesiams. Iš 2017 m. liepos 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. S. ir A. S. bendravo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. kovo 4 d. (t. 2, b. l. 105-174), t y. iki šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo (2015 m. kovo 19-21 d.); vėliau A. S. gautą informaciją perduodavo A. B., tarėsi su juo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad liudytojo V. S. nurodytas susitikimas buvo organizuojamas dėl šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Tai patvirtino ir pats liudytojas V. S., kuris davė parodymus apie 2015 m. kovo mėn. įvykį.

41. Nuteistųjų A. B. ir A. S. gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodyti liudytojų A. A. ir D. F. parodymai pirmosios instancijos teismo išvadų apie A. B. ir A. S. dalyvavimą jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose ir byloje surinktų duomenų pakankamumo šių nuteistųjų kaltei pagrįsti taip pat nekeičia. Liudytojo A. A., muitinės vyresniojo inspektoriaus, įvykio metu pildžiusio muitinės deklaraciją, parodymai, jog jis nuteistųjų nepažįsta, per savo tarnybos laikotarpį nėra praleidęs kontrabandinio cigarečių krovinio (t. 3, b. l. 131-132; t. 10, b. l. 95), patvirtina šio liudytojo nedalyvavimo nuteistiesiems inkriminuotuose nusikaltimuose faktą, bet nepaneigia A. S. ir A. B. dalyvavimo jame. Liudytojo D. F., Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojo, ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (t. 3, b. l. 117; t. 9, b. l. 200-202) yra susiję su 2015 m. kovo 21 d., apie 08.00 val., jo vykdytu Kalvarijos savivaldybėje degalinėje buvusių transporto priemonių, tarp jų vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo prikabintos puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų ir kėbulo numerių tikrinimu. Sutiktina su A. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojas D. F., duodamas 2015 m. kovo 21 d. parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio, A. S. neminėjo, tačiau liudytojas D. F. ir negalėjo pažinoti įvykio metu A. S., nes liudytojas D. F. atliko tik atskirą veiksmą – patikrino krovininę transporto priemonę ir jos dokumentus. Liudytojas D. F. teisiamajame posėdyje buvo apklaustas 2019 m. balandžio 26 d., kai kitoje byloje A. S. atžvilgiu (dėl 2015 m. gruodžio įvykių) jau buvo priimtas teismo nuosprendis (2018 metais), todėl liudytojas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta A. S. iš praeitų tyrimų, kuriuose jis buvo įtariamasis (T. 9, b. l. 201). Liudytojas D. F. nurodė aplinkybes apie kontrabandinio krovinio (baltarusiškų cigarečių „Fest“) suradymą, jo užmaskavimą, todėl šio liudytojo apklausos metu nustatytos aplinkybės kartu su kitais bylos duomenimis taip pat yra reikšmingos nuteistųjų kaltės nustatymui.

42. Be to, iš 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 14–18 d. A. K. ir D. B. derinant susitikimą dėl cigarečių krovimo ir jų gabenimo datos, 2015 m. kovo 17 d. 10:14 val. D. B. paskambinus A. K. ir paklausus kaip reikalai, šis atsakė, kad dar reikia palaukti 1,5–2 val., kad jis (kalbama apie trečią asmenį) grįžta iš Lenkijos (PL) (t. 2, b. l. 83). Tą pačią dieną, kiek anksčiau, t. y. 09:21 val., užfiksuotas A. K. pokalbis su A. B., kurio metu pastarasis sako, kad apie 12 užvažiuos (t. 2, b. l. 4). A. B. nurodytas A. K. atvykimo laikas sutampa su A. K. baltarusiui D. B. nurodytu trečio asmens grįžimo laiku. Šie duomenys taip pat patvirtina A. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

43. Byloje esantis įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistieji A. B., A. S. ir A. K. dalyvavo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, t. y. savo veiksmais prisidėjo prie akcizais apmokestinamų prekių (baltarusiškų cigarečių) kontrabandos ir neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Dėl organizuotos grupės požymio

44. Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir darydamas išvadą, kad A. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, veikdamas organizuotoje grupėje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-297-942/2017 ir kt.), nes skundžiamame nuosprendyje ne tik nėra jokių argumentų, kuriais remiantis būtų konstatuotas organizuotos grupės nevienalaikiškumas, pastovumas, organizuotos grupės narių nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir tvirtumas, bet netgi nėra jokių argumentų, kuriais būtų aptartas organizuotos grupės narių susitarimo daryti sunkias nusikalstamas veikas susiformavimo laikas (momentas) ir būdas.

45. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020). Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką, nes organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017, 2K-257-719/2019, 2K-90-895/2020 ir kt.). Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2009, 2K-140/2014). Kita vertus, teismas, įvertinęs atskiro organizuotos grupės dalyvio atliktų veiksmų pobūdį, gali detalizuoti jo vaidmenį konstatuodamas, kad jis atliko nusikalstamos veikos organizatoriaus, padėjėjo ar kurstytojo veiksmus. Tai, kad asmuo dalyvavo ne visose iš grupei inkriminuotų veikų, bendravo tik su veikos organizatoriumi ir nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas, kad jis priklauso grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017). Konstatuojant tokią bendrininkavimo formą, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai.

46. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. iš esmės parengė ir vadovavo visai nusikalstamai veikai, duodavo nurodymus A. S. ir A. K. bei koordinavo jų veiksmus. A. B. liepė A. S. surasti transporto priemonę kontrabandos gabenimui, muitininkus, kurie praleistų kontrabandinį krovinį, A. B. pastoviai domėjosi ir buvo informuojamas apie kontrabandinių cigarečių pakrovimo eigą, krovinio svorį, ištikusius nesklandumus, prižiūrėjo kaip transporto priemonė kerta pasienį, t. y. nagrinėjamu atveju A. B. iš esmės vykdė organizatoriaus vaidmenį. Nuteistasis A. S. vykdė A. B. nurodymus, ieškojo transporto priemonės kontrabandos gabenimui ir muitininkus, kurie galėtų praleisti kontrabandą, organizuodavo A. B. susitikimus su kitais asmenimis, pastoviai apie rezultatus informuodavo A. B., jo sprendimus perduodavo kitiems asmenims, taip pat buvo atsakingas už netrukdomą cigarečių įvežimą į Lietuvos Respubliką, t. y. nagrinėjamu atveju A. S. buvo kaip tarpininkas ir atliko padėjėjo vaidmenį. Nuteistasis A. K. buvo atsakingas už vairuotojo su transporto priemonę pasitikimą prie Gardino miesto, Baltarusijoje, jo palydėjimą prie cigarečių saugojimo vietos ir kontrabandinių cigarečių pakrovimą į puspriekabę, t. y. nagrinėjamu A. K. atliko padėjėjo vaidmenį. Nuteistasis W. K. vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis surado vairuotoją Z. Ž., davė pastarajam transporto ir ryšio priemones, nurodymus dėl maršruto bei kur susitikti su bendrininkais Baltarusijoje, iškrauti dalį gabenamų briketų ir vietoj jų pasikrauti cigaretes. Nuteistasis Z. Ž. buvo vilkiko su puspriekabe vairuotojas, jis gabeno kontrabandinį krovinį, t. y. atliko vykdytojo vaidmenį.

47. Byloje nustatyta, kad nuteistieji buvo iš anksto susitarę daryti sunkius nusikaltimus – kontrabanda gabenti akcizais apmokestinamas prekes (baltarusiškas cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 199 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 6 d. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) bei neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio 1 dalis (2005 m. birželio 23 d. redakcija)). Nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas atliko tam tikras užduotis. Be kiekvieno nuteistojo padarytų veiksmų, be jo indėlio, nusikaltimo vykdytojui – Z. Ž. būtų neįmanoma padaryti nusikaltimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai yra susiję vienas su kitu ir kiekvieno iš jų veiksmas sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams.

48. Byloje nustatyta, kad nuteistieji A. B. ir A. S. gerai pažinojo vienas kitą, anksčiau kartu dirbo, palaikė draugiškus ilgamečius santykius, A. B. taip pat pažinojo A. K., palaikė ilgamečius draugiškus santykius (t. 10, b. l. 78). Nors nuteistieji Z. Ž. ir W. K. neigia pažinoję kitus nuteistuosius, tačiau tai nėra kliūtis pripažinti tokių asmenų dalyvavimo organizuotoje grupėje; šis požymis nereikalauja, kad visi grupės nariai vienas kitą pažinotų. Iš bylos matyti, kad nuteistieji turėjo kruopščiai apgalvotą nusikalstamų veikų darymo mechanizmą ir planą, iš bendrininkų konkliudentinių veiksmų matyti, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų atliko konkrečias užduotis, turėdami bendrą tikslą – kontrabanda gabenti akcizais apmokestinamas prekes (baltarusiškas cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, bei neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad dalyvauja kelių žmonių bendroje planingoje veikloje, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad jų grupės narių veiksmai buvo suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir vykdo bendrą organizuotą susitarimą kontrabanda gabenti akcizais apmokestinamas prekes (baltarusiškas cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL, neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis bei to siekė. Be visų šių organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą, kontrabandinių cigarečių gabenimas ir neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis apskritai negalėjo būti įvykdyti, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini.

49. Nustatytos faktinės aplinkybės – dalyvių skaičius, jų susitarimas daryti sunkius nusikaltimus, užduočių pasiskirstymas ir atlikimas, veiksmų koordinavimas, krovinio paslėpimas po priedanga (medžio pjuvenų briketais), konspiracijos priemonių naudojimas ryšiui palaikyti – rodo didesnį organizuotumo laipsnį negu paprasto bendrininkavimo atveju ir leidžia konstatuoti, kad nusikalstama veika buvo padaryta asmenims veikiant organizuotos grupės bendrininkavimo forma. Nuteistųjų A. B., A. S. ir A. K. atlikti veiksmai kartu su kitais nuteistaisiais W. K. ir Z. Ž. pagal susitarimo lygį ir tyčią, vaidmenų pasiskirstymą, tarpusavio ryšį su kitu organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (D. B.), peržengia paprastos bendrininkų grupės organizuotumo lygį. Šios grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, dėtos pastangos nelegaliam krovinio gabenimui užmaskuoti prisidengiant legalaus krovinio gabenimu, kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams realizuoti. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimų sunkumą, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, organizuotumo lygį, tokia grupė atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji bendras nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), ir tai pagrįstai pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nepašalintų abejonių ar prieštaravimų, kurie turėtų būti vertinami nuteistųjų naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Teismas laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamųjų teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K., A. B. ir A. S. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.

Dėl proceso išlaidų

51. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį A. S. ginti parinktas advokatas Ramūnas Vanagas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo A. S. gynėju ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo A. S. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 290,50 eurai. Teismo posėdyje nuteistasis A. S. su prašymu sutiko, jo gynėjas advokatas R. Vanagas prašė išlaidų nepriteisti.

52. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

53. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų A. K., A. B. gynėjų bei nuteistojo A. S. apeliacinius skundus, kurie atmesti. Nuteistajam A. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta pakankamai didelė – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, o 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu A. S. už panašiais nusikalstamas veikas buvo nuteistas 420 MGL dydžio bauda, kas apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Įvertinus nuteistojo A. S. turtinę padėtį, skirtų šioje ir kitoje byloje baudų dydį, daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko, nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Venckaus ir nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam A. S. apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Teisėjai Evaldas GražysJustas NamavičiusLinas Šiukšta