Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

apeliacinės instancijos teisme

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį A. K. atžvilgiu panaikinti ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius A. K. veiksmuose jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių. Apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas grindžia šiais argumentais:

2.1. Skundžiamas nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, apkaltinamąjį nuosprendį grindžiant tik prielaidomis, subjektyvia tyrimo metu surinktos ir byloje esančios medžiagos interpretacija, nesant jokių tiesioginių ir vienareikšmių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų A. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įpareigojanti teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą – A. K. pripažintas kaltu nenustačius visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių visumos.

2.2. Duomenys, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (t. 2, b. l. 44–56, 80–87, 68–74, 87–92), kuriais teismas rėmėsi pripažindamas A. K. kaltu, visiškai neįrodo jo kaltės, t. y. kad jis dalyvavo ar galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką kartu su Z. Ž. ir W. K. Būtent pats W. K. aiškiai ir detaliai nurodė teismui nusikalstamos veikos aplinkybes, kurias aptarė su kitais asmenimis bei Z. Ž. W. K. parodė, kad nepažįsta nei A. B., nei A. K., nei A. S. Tokie duomenys nėra paneigti ir teismas W. K. bei S. Ž. parodymais vadovavosi.

2.3. Teismas rėmėsi asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu, kuriame užfiksuota, kad Z. Ž. atpažino A. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir apklausoje minėjo kaip asmenį, kalbėjusį lietuviškai cigarečių pakrovimo metu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad duodamas parodymus teisme Z. Ž. aiškiai nurodė, jog nesakė A. K., kad kraunamos būtent cigaretės, ir niekas pakrovimo metu apie tai su A. K. nekalbėjo. Z. Ž. parodė, kad krovinys (dėžės) buvo supakuotos taip, kad iš išorės nebuvo galima suprasti, kad ten cigaretės.

2.4. Nuteistasis A. K. neneigia Z. Ž. parodymų, kad jis dalyvavo pakraunant krovinį, taip pat neneigia, kad Z. Ž. teisme davė teisingus parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu atpažino jį kaip ten dalyvavusį asmenį. Tačiau tuo pačiu S. Ž., duodamas parodymus teisme, aiškiai parodė, kad niekas pakrovimo metu nekalbėjo su A. K. ir su juo pačiu, kad kraunamos yra cigaretės. Todėl šiuo atveju aptarti Z. Ž. parodymai visiškai neparodo, kad jis, duodamas parodymus, paaiškino ne tik nusikaltimo padarymo aplinkybes, bet ir įvardijo jame dalyvavusius asmenis bei jų vaidmenis, kaip kad konstatavo teismas. Faktiškai nuteistasis A. K. dalyvavo tik krovinio, bet ne kontrabandos būdu gabenamų cigarečių, pakrovime. Apie vykdomą nusikalstamą veiką jis nieko nežinojo ir jokios informacijos neturėjo.

2.5. Nuteistasis A. K. teismui detaliai paaiškino savo veiksmus bei aplinkybes, kuriomis jis atsidūrė Baltarusijoje, t. y. kad krovė krovinį dienos metu be jokių slėptuvių, kad tik krovinį pakrauti paprašė, kad jis realiai nežinojo, kur tas krovinys keliaus toliau, jis nematė nei krovinio dokumentų, nežinojo krovinio maršruto ir apskritai su cigarečių kontrabanda nėra susijęs. Šio krovinio gabenimą organizavo lenkų firma, kuri ir turi prisiimti visą atsakomybę už neteisėtą cigarečių gabenimą.

2.6. A. K. pats užsiima krovinių pervežimu, turi įsteigęs įmonę UAB „A.“, todėl nieko nuostabaus, kad tai kasdieninis darbas užsiimant tokiu verslu, ir kad jo D. B. paprašė tik padėti pakrauti krovinį, taip pat, kad A. K. bendravo su D. B. ar kitais asmenimis. Tai yra kasdieninė jo veikla vykdant krovinių gabenimą. Tuo tarpu aplinkybės, kad A. S. 2014 metų gruodį ar 2015 metų sausį buvo susitikęs su A. B., kuris paprašė surasti Lenkijos muitininką, galintį praleisti kontrabandines cigaretes, niekaip neįrodo A. K. kaltės. Tai tik teismo prielaidos ir samprotavimai, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, A. K. paaiškino teismui ir 2015 m. kovo 21 d. pokalbio su D. B. turinį, t. y. kad pokalbis buvo dėl miško kirtimo, ir pateikė teismui realiai turėtą 2015 m. vasario 10 d. miško kirtimo leidimą. Taigi toks nuteistojo pokalbis su D. B., kaip ir visi kiti jų pokalbiai, su cigarečių kontrabanda nėra susiję.

2.7. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kriminalinės žvalgybos pareigūnas V. B., apklaustas kaip liudytojas teisme, parodė, kad A. K. iš pradžių nieko nežinojo apie kontrabandą, o tik po to gavo iš kažkur tokią informaciją. Jis parodė, kad A. K. bendravo su asmenimis oficialiu UAB „A.“ vardu registruotu telefonu. V. B. taip pat parodė, kad pokalbio tarp A. K. ir A. B. turinio neužfiksavo, o tai, kad jie „kažką derino“, yra tik paties pareigūno prielaida. Be to, liudytojas negalėjo pasakyti, ar visos SMS žinutės yra būtent apie to laikotarpio kontrabandą. Taigi pats pareigūnas neginčijamai patvirtino A. K. parodymų, duotų teisme, teisingumą, t. y. kad jis su nusikalstama veika nėra susijęs. Todėl teismo argumentas, kad A. K. parodymai yra gynybinė versiją, nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad kaltinamojo ar nuteistojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (nevaržomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, visada byloje turi interesų), taip pat yra įrodymai. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti, būtina nustatyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus. Šiuo atveju, kaip minėta, A. K. parodymus iš esmės patvirtino nuteistųjų Z. Ž. ir W. K. bei liudytojo V. B. parodymai teisme, todėl nesivadovauti jais teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo.

2.8. Pirmosios instancijos teismas didžiąja dalimi minėtų įrodymų šaltinių nesivadovavo, o kitų įrodymų, kuriais teismas vadovavosi (pareigūno V. B. kriminalinės žvalgybos informacija, taip pat ir dėl tariamo kai kurių asmenų bendravimo), apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti akivaizdžiai nepakako. Be to, tarnybiniuose pranešimuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodyta informacija nesutampa su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant tyrimo veiksmus protokolų duomenimis. Pagrįstai manytina ir tai, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas A. K. ir D. B. atžvilgiu buvo taikomi nesilaikant įstatymo reikalavimų, kadangi dėl tokių veiksmų sankcionavimo nebuvo kreiptasi pagalbos į Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijas. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos nebuvo informuotos, kad jų teritorijoje atliekami telekomunikacijų įrenginiais perduodamos informacijos kontrolė. Tokių duomenų pagrindu gauta informacija yra neteisėta ir teismas ja negalėjo vadovautis, o tuo labiau iš esmės grįsti A. K. kaltę. Tokia yra ir suformuota teismų praktika.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. B. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį A. B. atžvilgiu panaikinti ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį, A. B. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą gynėjas grindžia šiais argumentais:

3.1. Skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, pažeidžiant procesinės teisės normas, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Dėl to nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, padarytos nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

3.2. Pirmosios instancijos teismas A. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo A. S. parodymais, liudytojų B. K. ir V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei teismo padaryta prielaida, kad būtent A. B. byloje tiriamų įvykių metu turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini), ir šio abonento pokalbių kontrolės metu gautais duomenimis.

3.3. BPK 242 straipsnio 1 dalis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus, o BPK 20 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Proceso dalyvių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo metu patikrinami juos apklausiant teismo posėdyje, kas buvo daroma ir šiuo atveju. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. S. nė karto nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taigi, priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis A. S. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o tai darydamas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-202-303/2020 ir kt.).

3.4. Nuteistasis A. S. pirmą kartą šioje byloje įtariamuoju buvo apklaustas 2016 m. sausio 19 d., būdamas suimtas kitoje, iš esmės analogiškoje baudžiamojoje byloje. Tačiau nei dar keletą kartų apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant šią bylą teisme A. S. nepatvirtino 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotų teiginių apie tai, kad A. B. tariamai jam pasakojo, jog buvo atsakingas už vilkiką su kontrabandinių cigarečių kroviniu, kuris buvo sulaikytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas skundžiamą nuosprendį minėtais A. S. parodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

3.5. 2017 m. rugsėjo 5 d. papildomai apklausiamas įtariamuoju A. S. nurodė, kad jis neprisipažįsta kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir kategoriškai patvirtino, kad jis niekada netarpininkavo tarp A. B. ir kitų asmenų dėl cigarečių kontrabandos praleidimo, o duodamas parodymus teisme, jis nurodė, kad savo parodymų, duotų 2016 m. sausio 19 d. pilnai netvirtina, nes šie parodymai nėra susiję su šia baudžiamąja byla ir joje tiriamu įvykiu, jis kalbėjo apie kitą įvykį, kuris buvo 2015 metais ir už ką 2018 metais jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu. A. S. paaiškino, kad paminėtus parodymus jis davė būdamas suimtas kitoje, iš esmės analogiškoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo tiriamas 2015 metų įvykis. Paminėti jo parodymai yra supainioti su įvykiu toje byloje, jo apklausoje, be apklausą vykdančio ikiteisminio tyrimo pareigūno, dalyvavo ir Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie jo klausinėjo bendrai apie akcizinių prekių (cigarečių) gabenimą, dėl to jis ir supainiojo įvykius. Be to, duodamas parodymus teisme A. S. kategoriškai patvirtino, kad A. B. jam niekada nėra sakęs, kad kaip nors yra susijęs su sulaikytu cigarečių kroviniu, o tokią išvadą jis padarė pats asmeniškai, nes jam taip pasirodė. Aptartų nuteistojo A. S. parodymų patikrinimui teismo iniciatyva buvo iškviestas ir apklaustas kaip liudytojas Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjas O. O. (O. O.), kuris iš esmės patvirtino A. S. nurodytas aplinkybes, kad tuo metu buvo tiriamos dvi analogiškos bylos, viena jų buvo jo paties žinioje, o kitoje jis apklausinėjo A. S. pagal MKT Kauno skyriaus pavedimą šioje byloje. Dėl to pastarasis buvo klausinėjamas ne tik apie konkrečioje byloje tiriamą įvykį, bet apie situaciją bendrai, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą. Nors liudytojas O. O. teismui galimai melagingai aiškino, kad atlikdamas procesinius veiksmus jis visuomet į procesinių veiksmų atlikimo protokolą įrašo visus dalyvaujančius asmenis, tokie jo parodymai buvo paneigti tame pačiame teismo posėdyje parodžius liudytojui tos pačios dienos, t. y. 2016 m. sausio 19 d., asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo fotolentelę (t. 4, b. l. 164–168), kurioje aiškiai matyti, kad šiame procesiniame veiksme be A. S. dalyvavo dar trys asmenys, nors protokole užfiksuoti tik du, taip neabejotinai pažeidžiant BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Neturėdamas jokios galimybės paneigti aptartų rašytinių įrodymų, liudytojas O. O. pripažino, kad šiame procesiniame veiksme, o tuo pačiu ir įtariamojo A. S. apklausoje 2016 m. sausio 19 d. dalyvavo ir Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnas V. B., kuris procesinio veiksmo atlikimo protokole nenurodytas. Tuo pačiu liudytojas patvirtino pirmiau aptartus A. S. parodymus teisme apie jo apklausas Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir jose dalyvavusius asmenis, tai yra Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnus, šių procesinių veiksmų eigą ir tiriamas aplinkybes. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas O. O. patvirtino, kad 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo A. S. apklausos protokolas rašytas jo ranka. A. S. pradėjo pasakoti apie visus ryšius nuo pat pradžios ir gavosi ta apklausa apie tam tikrus epizodus iš kitų bylų. A. S. papasakojo „grandinėlę“, į kurią, kaip jis suprato, įėjo ir kitos aplinkybės.

Šalies argumentai

3.7. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, todėl ir baudžiamoji byla, kurioje 2018 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė procesinį sprendimą (teismo baudžiamąjį įsakymą) A. S. atžvilgiu, teismui buvo perduota nagrinėti tik pagal tas faktines aplinkybes (suformuotą kaltinimą), kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnams pavyko įrodyti. Todėl tik tokios aplinkybės ir su jomis susiję A. S. parodymai yra minimi ir šiame procesiniame sprendime. Bet tai jokiu būdu nepaneigia tiek A. S., tiek liudytojo O. O. parodymų, duotų nagrinėjant šią bylą teisme, dėl lygiagrečiai vykdomo kito ikiteisminio tyrimo ir kad apklausiant A. S. įtariamuoju 2016 m. sausio 19 d. buvo kalbama apie situaciją apskritai.

3.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad gynyba kėlė klausimą dėl 2015 m. sausio 18 d. A. S. apklausoje dalyvavusių pareigūnų, bet A. S. nenurodė, kad jam pareigūnai darė neteisėtą poveikį nurodyti nebūtas faktines aplinkybes. Tačiau gynyba bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą ne dėl 2015 m. sausio 18 d., bet dėl 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo A. S. apklausoje dalyvavusių pareigūnų skaičiaus ir dėl tikslo, kurio siekiant jų dalyvavimą buvo bandoma nuslėpti, pažeidžiant BPK 188 straipsnio 4 dalies ir 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Ta aplinkybė, kad įtariamojo A. S. apklausoje dalyvavo ir kiti, protokole nenurodyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, šiuo atveju buvo įrodinėjama tikslu patvirtinti A. S. teisme duotus parodymus, kuriais jis paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad jo apklausose, įskaitant 2016 m. sausio 19 d. apklausą, dalyvaudavo ne tik ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, bet ir kiti Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie jo klausinėdavo apie viską, kas galėjo būti susiję su cigarečių gabenimu, ir dėl to jis supainiojo 2015 metų gruodžio ir 2015 metų kovo mėnesio įvykius, kas ir buvo įrodyta liudytojui O. O. pripažinus nurodytas aplinkybes.

3.9. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, įrodymų vertinimo srityje laikosi nuoseklios pozicijos, kad bylą nagrinėjantis teismas joje esančius įrodymus turi vertinti ne vien tik pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet ir vadovaudamasis elementariais logikos dėsniais. Akivaizdu, kad A. S. 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti parodymai apie tai, kad A. B. 2015 m. kovo 21 d. jam, niekaip nesusijusiam su byloje tiriamu įvykiu, atsiuntė SMS žinutę ir pasiūlė susitikti vien dėl to, kad papasakotų, kaip jis darė sunkų nusikaltimą, tai yra neteisėtai gabeno kontrabandines cigaretes, kurios tariamai buvo sulaikytos ir net nurodė, kad cigaretės buvo gabenamos transporto priemone, turėjusia lenkiškus registracijos numerius, ne tik, kad buvo jo paties paneigti ir nėra patvirtinti jokiais kitais bylos įrodymais, bet prieštarauja elementariai logikai. Akivaizdu, kad nė vienas psichiškai sveikas žmogus niekada nesieks pašaliniam asmeniui paviešinti savo neteisėtų ar tuo labiau nusikalstamų veiksmų, jeigu tokius jis būtų padaręs, net priešingai – visais jam prieinamais būdais stengsis tai nuslėpti.

3.10. Aplinkybę, kad A. S. parodymai, duoti 2016 m. sausio 19 d., kuriais grindžiamas skundžiamas nuosprendis, neatitinka tikrovės, patvirtina ir jų palyginimas su šioje byloje neginčijamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas vilkikas su puspriekabe, lenkiškais registracijos numeriais, Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnų buvo stebimas nuo to momento, kai tik jis įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją per Šalčininkų muitinės kelio postą, iki pat jo sulaikymo ir joks papildomas jo pakrovimas cigaretėmis, paženklintomis baltarusiškomis ar bet kurios kitos šalies banderolėmis, Kaune ar bet kurioje kitoje vietoje nebuvo vykdomas. Šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytos ir visiškai kitos vilkiko su puspriekabe sulaikymo aplinkybės, nes jis nebuvo sustabdytas Kelių transporto inspekcijos, bet buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų automobilių stovėjimo aikštelėje netoli Lietuvos – Lenkijos valstybės sienos, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams vykdant prevencinę priemonę ir nustačius, kad ant vilkiko puspriekabės uždėti kitai transporto priemonei priklausantys registracijos numeriai (liudytojo D. F. parodymai), ir sekimo padaliniui pranešus, kad M. M. vairuojamas vilkikas su puspriekabe gali išvažiuoti iš Lietuvos (liudytojo V. B. parodymai). Akivaizdu, jog tuo atveju, jei A. B. būtų kaip nors susijęs su šioje byloje tiriamu įvykiu ir realiai būtų pasakojęs A. S. byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jam nebūtų jokio tikslo meluoti apie vilkiko papildomą pakrovimą ir/ar jo sulaikymo aplinkybes, ir jis būtų nurodęs tikrąsias šios bylos nagrinėjimo metu nustatytas, o ne minėtas išgalvotas įvykio aplinkybes.

3.11. Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo apklausos metu duoti A. S. parodymai negali būti laikomi abejonių nekeliančiais įrodymais, patvirtinančiais A. B. kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

3.12. Nuteistasis A. B. teisme parodė, kad klausinėjo A. S. apie vilkiko su cigarečių kroviniu sulaikymą pažįstamo R. K. prašymu pasidomėti pastarojo draugams ar pažįstamiems priklausančio cigarečių krovinio sulaikymu, nes žinojo, kad A. S. yra dirbęs Lazdijų muitinės poste. Pastarasis jam paaiškino, kad jau seniai nebedirba muitinėje ir jokia informacija apie prekių sulaikymus jam nėra žinoma. Šie A. B. parodymai jokiais bylos įrodymais nėra paneigti, be to, net nebandyta to padaryti – nuteistojo nurodytas asmuo R. K. nebuvo apklaustas.

3.13. Liudytojo B. K. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra ne tik visiškai abstraktūs, niekaip nesusiję su byloje tiriamu įvykiu, prieštaraujantys bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet prieštaraujantys ir elementariai logikai. Liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad niekada neužsiėmė cigarečių kontrabanda, tačiau taip ir negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jo nepažįstančiam A. B. tariamai reikėjo kreiptis būtent į jį su pasiūlymu dalyvauti cigarečių kontrabandoje, vengė atsakyti į gynybos klausimus. Be to, liudytojo B. K. parodymų nepatvirtina jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, įskaitant ir A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog teisme liudytojas B. K. nurodė, kad jo minimą susitikimą su A. B. užfiksavo pareigūnai, tačiau to nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Be to, liudytojas B. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra susipažinęs su šioje baudžiamojoje byloje esančiomis telefoninių pokalbių suvestinėmis, nors jo procesinis statusas tokios teisės nesuteikia. Liudytojas atsisakė nurodyti, kas jam tokią galimybę suteikė, paaiškindamas, kad pokalbių suvestinės jam buvo pateiktos neoficialiai, o tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu ir pagrįstai manyti, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti įtakojamas duoti būtent tokius iš esmės nelogiškus parodymus, kurie kaip nors susietų A. B. su byloje tiriama cigarečių kontrabanda.

3.14. Jeigu daryti prielaidą, kad skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio išvada, jog A. B. jam inkriminuotas veikas įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje su A. S., pagrįsta, tai iš to turėtų sekti ir logiška išvada, kad A. S. ir A. B. turėjo sieti bendras tikslas – vykdyti šias nusikalstamas veikas. Dėl to būtų visiškai nelogiška A. S. suvedinėti A. B. su jam visiškai nepažįstamu ir niekada nematytu B. K., kad A. B. galėtų šio paprašyti surasti transporto priemones neteisėtam cigarečių gabenimui, kurį jis vykdys kartu su B. K. draugu ar geru pažįstamu A. S., ir kad B. K., net nedavus sutikimo tai daryti, paaiškintų, jog cigarečių kontrabanda bus slepiama būtent po briketų kroviniu, nors byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų bent jau manyti, kad A. B. prieš tai būtų domėjęsis nors teorine galimybe tokius briketus kur nors įsigyti. Akivaizdu, kad visa tai be jokių papildomų pastangų būtų galėjęs padaryti pats A. S. po Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje tiek jis, tiek ir jo pažįstamas B. K. buvo kaltinami akcizinių prekių (cigarečių) kontrabanda ir neteisėtu disponavimu jomis, posėdžių ar bet kuriuo kitu metu bendraudamas su B. K. Be to, net ir pripažinus šio liudytojo parodymus teisingais, jie galėtų sudaryti tik prielaidą manyti, kad A. B. galėjo domėtis akcizinių prekių gabenimu, bet ne neginčijamai patvirtinti jo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

3.15. Pirmosios instancijos teismas liudytojo B. K. parodymus pripažino patikimais pirmiau aptartų aplinkybių nevertindamas ir iš esmės remdamasis vienintele aplinkybe, t. y. kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, B. K. nurodė, jog A. B. į jo nurodytą susitikimą buvo atvykęs šviesiai rudos spalvos automobiliu „Nissan Murano“, kurio valstybinio numerio jis nepamena, bet pats numeris buvo mažesnis, tai yra išduodamas iš JAV atgabentiems automobiliams, o A. B. žmonos V. B. vardu yra registruotas automobilis „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio numerio lentelė ne pailga, bet būdinga amerikietiškiems automobiliams, kas atitinka liudytojo B. K. parodymus), be to, A. B. su nurodytu automobiliu yra padaręs KET pažeidimų. Nors aptarti liudytojo B. K. parodymai niekaip nesusiję su byloje tiriamu įvykiu ir net teoriškai negali patvirtinti A. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visgi pažymėtina, kad pastarasis niekada neturėjo ir nesinaudojo šviesiai rudos spalvos automobiliu „Nissan Murano“. Teismui buvo pateiktas transporto priemonės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad V. B. vardu registruoto automobilio „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spalva yra ne šviesiai ruda, bet pilka. Minėtas V. B. vardu registruotas automobilis liudytojui B. K. ikiteisminio tyrimo metu parodytas atpažinti nebuvo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad B. K. turėtų kokių nors sutrikimų, neleidžiančių jam atskirti spalvų, šiuo atveju pilkos nuo šviesiai rudos, dėl to paminėtos liudytojo nurodytos aplinkybės akivaizdžiai neatitinka faktinių.

3.16. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį taip pat grindė liudytojo V. B. parodymais, kuriuos pripažino patikimais pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes jie iš esmės paremti tik paties liudytojo nuomone, pamąstymais, spėjimais ir prielaidomis, bet ne teismui pateiktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais objektyviais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad 2014 metų pabaigoje – 2015 metų pradžioje buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad A. S. ir A. B. įtariami užsiimantys cigarečių kontrabanda iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą. Tuo pagrindu jis pradėjo ir vykdė kriminalinės žvalgybos tyrimą. V. B. teigė, jog vykdant A. B. mobiliojo ryšio telefono kontrolę jis nustatė, kad rengiant cigarečių kontrabandą galimai dalyvauja A. K. ir Baltarusijos pilietis D. B. Tokią išvadą jis padarė dėl to, kad A. B. kalbėjosi su A. K., o pastarasis naudojosi telefono numeriu, kuris registruotas UAB „A.“ vardu. Internete nurodoma, kad paminėta bendrovė užsiima krovinių pervežimu, o D. B. naudojosi telefono numeriu, susijusiu su krovinių pervežimo įmone „A.“ ir patikrinus šio asmens valstybės sienos kirtimus. Tuo pagrindu buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas A. K. ir D. B. atžvilgiu, nors iš aptartų V. B. nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tam nebuvo faktinio pagrindo.

3.17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir grįsdamas jį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis, iš viso netyrė ir nevertino, ar buvo faktinis ir/ar teisinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą A. B., A. S., A. K. ar D. B. atžvilgiu, taip nukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297-303/2019, 2K-77-1073/2020, 2K-119-689/2020 ir kt.).

3.18. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. taipogi teigė, kad, vykdydamas nurodytų asmenų telefoninių pokalbių kontrolę, nustatė, jog 2015 m. kovo 14 d. A. K. neatviru turiniu informavo D. B. apie planuojamą cigarečių kontrabandą, kurią rengiasi įvykdyti 2015 m. kovo 18–19 d. d., o jos detales aptarė per pokalbių programą „Skype“. Tikslinant šias liudytojo nurodytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu ir paklausus liudytojo ar atlikdamas kriminalinės žvalgybos tyrimą jis kontroliavo A. K. ir D. B. pokalbius pokalbių programa „Skype“, pastarasis parodė, kad nekontroliavo ir paaiškino, kad tokio pokalbio turinys jam nėra ir nebuvo žinomas, bei jis pats nusprendė, kad toks pokalbis ir būtent jo nurodyto turinio tarp paminėtų asmenų turėjo būti. Liudytojas V. B. taip pat parodė, kad iš 2015 m. kovo 18 d. A. S. ir A. B. pokalbio jis suprato, kad prieš pradedant vykdyti nusikalstamą veiką jie pradėjo naudotis kitais telefonais ir, pasinaudodami jais, siuntė SMS žinutes apie susitikimo vietą. Lyginant aptartus liudytojo parodymus su bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, akivaizdu, kad jie paremti tik paties liudytojo padarytomis prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti objektyvūs duomenys. Liudytojas V. B. nurodė, jog iš 2015 m. kovo 18 d. 07:03:11 val. vykusio A. K. ir D. B. pokalbio jis suprato, kad A. K. planuoja atvykti pas jį apie 12 ar 13 val. ir kad apie 10 val. D. B. paskambins žmogus nuo A. K. ir susitiks su juo sutartoje vietoje bei perduos galimai nepilną sutartą sumą pinigų. Tą pačią dieną, po susitikimo su A. B., A. K. išvyko į Baltarusiją. Bylos nagrinėjimo teisme metu bandant išsiaiškinti, koks buvo A. B. ir A. K. susitikimo 2015 m. kovo 18 d. tikslas ir jų tarpusavio pokalbio turinys, V. B. paaiškino, kad A. B. ir A. K. susitikimas nebuvo fiksuojamas, dėl to jų pokalbio turinys jam nėra žinomas, bet jis daro prielaidą, kad nurodytas susitikimas buvo susijęs su organizuojama cigarečių kontrabanda. Paprašius liudytojo nurodyti kokie teismui pateikti įrodymai patvirtina tokius jo teiginius, liudytojas paaiškino, kad tokių įrodymų byloje nėra. Liudytojas V. B. parodė ir tai, kad A. K. mobiliojo ryšio telefone įrašytą abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jis priskyrė A. B., nes šis buvo užvadintas „MUR“. Tikslinant nurodytas aplinkybes teisiamajame posėdyje liudytojas paaiškino, kad minėtą abonento numerį jis priskyrė A. B., nes kitame A. K. mobiliojo ryšio telefone įrašytas A. B. naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvadintas „Muranas“. Taigi abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrimas A. B. yra tik liudytojo V. B. padaryta subjektyvi prielaida, kurios nepatvirtina jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti ir abejonių nekeliantys įrodymai. Teismas nuosprendyje vertindamas V. B. parodymus, duotus teisme, ir jais grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, jog šis liudytojas paaiškino, kad pas A. K. rastame telefone buvo įvestas numeris (duomenys neskelbtini), įvardintas „Mur“ – „Murano“ draugas. Nors žodžio Muranas sulyginimas su raidėmis MUR yra tik subjektyvi liudytojo nuomonė, aptarta skundžiamo nuosprendžio argumentacija sudaro pagrindą manyti, kad nurodytas numeris galėjo priklausyti ne A. B., bet kažkokiam jo draugui, o pas A. K. surastame mobiliojo ryšio telefone esantys duomenys po telefono paėmimo galėjo būti koreguojami, pašalinant abonento pavadinimo dalį „Murano draugas“ ir paliekant tik raides „Mur“.

3.19. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojas V. B. parodė, jog po to, kai Z. Ž. vairuojamas automobilis įvažiavo į Lietuvą, bendravimas vyko tik tarp A. K. ir D. B. Jokių kontaktų tarp A. B. ir A. K. ir/ar tarp A. B. ir D. B. nebuvo fiksuota, kas būtų nelogiška, jeigu A. B. būtų buvęs kaip nors susijęs su skundžiamame nuosprendyje minimu cigarečių kroviniu. Tai patvirtina ir kitos liudytojo V. B. nurodytos faktinės aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad 2015 m. kovo 22 d. vakare bei 2015 m. kovo 23 d. ryte A. K. telefoninių pokalbių metu bei žinutėmis maskuotu turiniu informavo D. B. apie jų pakrautos cigarečių kontrabandos sulaikymą ir tarėsi susitikti vietoje. Vadovaujantis elementaria logika, A. B., kaip organizuotos grupės dalyvis, tariamai atsakingas už kontrabandinio cigarečių krovinio pravažiavimą pro kaimyninių šalių muitines, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tokiame susitikime taip pat neabejotinai turėtų dalyvauti. Bandydamas A. B. kaip nors susieti su sulaikytu cigarečių kroviniu, liudytojas V. B. nurodė, jog apžiūrėjus D. B. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną, jame buvo rasti įrašyti abonentai, įvardinti rusų kalba „A., E. Kaunas“ ir „E. Kaunas“, kur, kaip reikėtų suprasti, A. turėtų būti būtent A. B., nors pastarasis tokiu abonento numeriu niekada nesinaudojo ir tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. nurodė ir tai, kad po cigarečių pakrovimo į Z. Ž. vairuojamą vilkiką, 2015 m. kovo 19 d. 16:37:11 val. E. A. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino D. B. ir rusų kalba pasakė, kad kai pabaigs krauti cigaretes į Z. Ž. vairuojamą vilkiką su puspriekabe, paskambinti jam ir išleisti, turėdamas omenyje Z. Ž. vairuojamą vilkiką su į puspriekabę pakrautomis cigaretėmis, kas taipogi būtų visiškai nelogiška, jeigu už cigarečių krovinio saugų pravažiavimą per muitines būtų buvęs atsakingas būtent A. B., kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Liudytojas V. B. parodė ir tai, kad 2015 m. kovo 20 d., po to kai Z. Ž. vairuojamas vilkikas su gabenama cigarečių kontrabanda įvažiavo į Lietuvą ir nuvykęs į Kauno r. esančią degalinę sustojo, D. B., negavęs žinių iš A. K., pats nutarė sužinoti ir susirašė neatviro turinio SMS žinutėmis, bet ne su A. B., kuris liudytojo apklausos metu įvardijamas kaip cigarečių kontrabandos organizatorius, o su E. A. Būtent E. A., su kuriuo A. B. neturi nieko bendro, maskuotu turiniu atsakė D. B., kad viskas gerai, jie jau namuose, o Z. Ž. gabenama kontrabanda dar kelyje ir rytoj turi nuvažiuoti į vietą. Liudytojas V. B. nurodė ir tai, kad sulaikius A. B. ir bendrininkų organizuotą ir įvykdytą cigarečių kontrabandą, 2015 m. kovo 22 d. D. B. susirašinėjo vėlgi ne su A. B., bet su E. A., kuris maskuotu turiniu patvirtino apie cigarečių kontrabandos sulaikymą rusų kalba, verčiant „susirgo draugė po pirties“. Liudytojas nurodė, kad „Viber“ pokalbių programėlėje rastų nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. vykusių D. B. ir E. A. susirašinėjimų turinys leidžia spręsti, kad jie aiškinosi, kas kaltas dėl jų ir bendrininkų organizuotos cigarečių „Fest“ kontrabandos sulaikymo, kas atsakys už tai, kas grąžins į šią cigarečių kontrabandą jų investuotus pinigus ir galimai melagingai nurodo, kad E. A. atsako, jog visa tai aiškinasi A. B., nes tokio pokalbio šioje byloje nėra ir niekada nebuvo.

3.20. Koks liudytojo V. B. nurodyto asmens – E. A. – ryšys su byloje nagrinėjamu įvykiu, kodėl D. B. būtent jį turėjo informuoti apie išvykstantį Z. Ž. vairuojamą vilkiką su puspriekabe ir joje pakrautu cigarečių kroviniu, kodėl būtent jis aiškinosi su D. B., kas kaltas dėl sulaikyto cigarečių krovinio, ir koks A. B. ryšys su E. A., iš skundžiamo turinio neaišku. E. A. nagrinėjant šią bylą teisme neapklaustas, nors iš aptartų liudytojo V. B. parodymų akivaizdu, kad būtent jis, o ne A. B., rūpinosi automobiliu su kontrabandinių cigarečių kroviniu ir jo sulaikymu. Pažymėtina, kad iš bylos matyti, jog E. A. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui yra žinomas, taigi jis nepatenka į skundžiamame nuosprendyje minimą nenustatytų tariamų A. B. bendrininkų ratą. A. B. nebuvo kaltinimas ir nuteistas už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą veikiant bendrai su E. A., o tai reiškia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos A. B. inkriminuotos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio taip ir lieka neaišku, kodėl E. A. atlikti veiksmai, kurie iš esmės analogiški inkriminuotiems A. B., nelaikomi neteisėtais ir/ar nusikalstamais ir skundžiamame nuosprendyje niekaip nevertinami, nors prieš tai aptartus liudytojo V. B. parodymus laikant besąlygiškai teisingais ir jais grindžiant skundžiamą nuosprendį akivaizdu, kad liudytojo nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja skundžiamame nuosprendyje nurodytoms nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms, dėl ko liudytojo V. B. parodymų vertinimas skundžiamame nuosprendyje akivaizdžiai neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

3.21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai leidžia daryti ir abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent A. B. turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio abonento kontrolės metu gautais duomenimis grindė skundžiamą nuosprendį. Sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo, nes byloje surinkti įrodymai leidžia tik daryti prielaidą, kad A. B. 2015 metų kovo mėnesį galėjo naudotis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu telekomunikacijų įrenginiu (pranešimų gavikliu, įrenginiu, kuriame instaliuota socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių programa „Messenger“, pvz. iPad ir pan.), bet ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad nurodytu laikotarpiu jis naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų apie nuosprendyje minimą 2015 m. kovo 20 d. 15:14:53 val. A. S. skambutį į A. B. naudojamą abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2017 m. liepos 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo akivaizdu, kad kontroliuojant A. B. naudotą abonento Nr. (duomenys neskelbtini), toks pokalbis nebuvo fiksuotas (t. 2, b. l. 181). Protokole nurodyta, kad 2015 m. kovo 20 d. 14:14:58 val. fiksuotas moters, įvardijamos kaip V. B., skambutis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas A. S., ir šiame pokalbyje dalyvaujantis vyras ne tik nenurodo, kad A. B. jam skambintų į tą kitą telefoną, nes jis jau veikia, bet iš viso nevartoja nuosprendyje nurodytų žodžių skambinti, skambintų, telefonas ar pan.

3.22. Teismo išvadą apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę A. B. paneigia ir A. K. parodymai teisme. Pastarasis teismui nurodė, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas „Murano“, priklauso A. B., taip pavadino, nes pastarasis naudojasi automobiliu „Nissan Murano“. Tuo tarpu kitame jo telefone įrašytas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinto „MUR“, tikrai nepriklauso ir niekada nepriklausė A. B., visą jų bendravimo laikotarpį jam buvo žinomas tik vienas A. B. mobiliojo ryšio telefono abonento numeris, t. y. (duomenys neskelbtini). Būtų logiška, kad A. K. kitame savo telefone kitą A. B. naudojamą abonentinį numerį būtų pavadinęs „Muranas 1“, „Muranas 2“ ar pan. Kodėl trys raidės „MUR“ gali būti tik automobilio „Nissan Murano“, o ne kitų žodžių, pavyzdžiui, Murauskas, trumpinys, iš skundžiamo nuosprendžio lieka neaišku. Taigi pirmos instancijos teismo išvada, kad A. K. telefone įrašyto abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimas „MUR“ reiškia būtent A. B. naudojamo automobilio „Nissan Murano“ trumpinį, pagrįstas ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, o tik prielaidomis ir spėjimais.

3.23. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tiek ikiteisminį tyrimą nebuvo užfiksuotas nė vienas A. B. pokalbis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pas A. B. nebuvo surasta nei SIM kortelė su minėtu numeriu, nei mobiliojo ryšio telefonas, kuriame būtų buvusi naudota tokia SIM kortelė. Liudytojas V. B., išskyrus savo paties subjektyvų manymą, vykdęs kriminalinės žvalgybos tyrimą, taip pat negalėjo nurodyti jokių objektyvių duomenų, kuriuos būtų galima patikrinti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir kurie leistų bent jau pagrįstai manyti, kad A. B. būtų įsigijęs SIM kortelę su Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja naudojęsis.

3.24. Kaip matyti iš liudytojo V. B. parodymų, pastarasis, bandydamas susieti minėtą abonentinį numerį su A. B., nurodė, kad šį faktą tariamai patvirtina tai, kad 2015 m. kovo 20 d. A. S. parašė SMS žinutę abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kad jam pasibaigė slapto numerio sąskaita, ir toliau vykdė susirašinėjimą SMS žinutėmis su minėtu abonento numeriu. Tokius liudytojo V. B. parodymus pirmos instancijos teismas laikė abejonių nekeliančiais ir jais grindė skundžiamą nuosprendį, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Vertinant aptartus liudytojo V. B. parodymus pažymėtina, kad A. S., duodamas parodymus 2019 m. spalio 30 d., kategoriškai nurodė, kad jam nėra žinomas joks kitas A. B. naudojamas ar naudotas mobiliojo ryšio telefono numeris, išskyrus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą laiką su šiuo ir bendravo. Taip pat A. S. niekada nenurodė, kad 2015 m. kovo 20 d. siųsdamas SMS žinutes, būtų susirašinėjęs su A. B. Kaip matyti iš byloje esančių A. S. apklausos protokolų, taip pat teismo posėdžių protokolų, viso šio proceso metu niekas A. S. net neklausė, kam 2015 m. kovo 20 d. jis siuntė SMS žinutes į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (t. 2, b. l. 21–32), asmuo, kuris naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), į A. S. žinutes atsakė rusų kalba, kai tuo tarpu byloje esantys analogiški protokolai patvirtina, kad A. S. ir A. B. tarpusavyje bendravo lietuvių kalba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų buvęs aptarnaujamas mobiliojo ryšio tiekėjo bazinių stočių, kurios veikia A. B. gyvenamojoje vietoje, kaip ir nėra pateikta jokių įrodymų, kad tuo metu A. B. būtų kur nors išvykęs iš savo gyvenamosios vietos, kas taip pat paneigia teismo išvadą, kad minėtu abonento numeriu naudojosi būtent A. B.

3.25. Nuteistojo A. B. žmona V. B. proceso metu iš viso nebuvo paklausta, todėl lieka tik spėlioti, ar 2015 m. kovo 20 d., apie 15:14:53 val. mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjusi ir Vilma prisistačiusi moteris yra būtent V. B., o jei taip – tai kokiu tikslu ji skambino A. S. ir ką ji turėjo omenyje sakydama, kad viskas gerai ir kad vėliau susisieks, t. y. kas ir su kuo turėjo susiekti, nes šiame telefoniniame pokalbyje, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, A. B. iš viso nėra minimas. Taip pat lieka neaišku, ko reikia jos pašnekovui ir ką jis turi omenyje sakydamas, kad kitas jo veikia.

3.26. Šioje byloje A. B. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, kurioje jis buvo atsakingas už netrukdomo ir sklandaus krovinio pravažiavimą per Baltarusijos ir Lietuvos muitinę, ir jo įvažiavimą į Lietuvos Respubliką. Tačiau Baltarusijoje pagamintų ir Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtų cigarečių išvežimas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos nėra niekaip ribojamas, dėl ko būtų iš esmės nelogiška imtis kokių nors veiksmų, kaip reikėtų suprasti iš skundžiamo nuosprendžio – neteisėtų, užtikrinančių Baltarusijoje pagamintų cigarečių išvežimą iš Baltarusijos teritorijos. Situacija su tokių cigarečių įvežimu į Lietuvą yra priešinga, nes tam reikalingi ne tik cigarečių įsigijimo, bet ir daug kitų dokumentų, todėl asmenys, siekiantys tokias cigaretes neteisėtai įvežti į Lietuvą, gali bandyti paveikti Lietuvos muitinės pareigūnus, kad pastarieji praleistų nelegalų cigarečių krovinį, ką pagal skundžiamą nuosprendį ir darė A. B. Tokia teismo išvada taip pat padaryta remiantis tik prielaidomis ir spėjimais, nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų.

3.27. Kriminalinės žvalgybos tyrimas A. B. atžvilgiu buvo vykdomas nuo 2015 metų sausio iki 2015 metų kovo, o ikiteisminis tyrimas – nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. Per visą šį laikotarpį nebuvo gauta jokių duomenų, kad A. B. būtų turėjęs kokių nors kontaktų su Baltarusijos ir/ar Lietuvos muitinės pareigūnais, dirbančiais Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, ar nors kartą būtų lankęsis Baltarusijos Respublikoje arba Lietuvos – Baltarusijos pasienyje.

3.28. Nuteistasis Z. Ž., kuris A. B. nepažinojo ir niekada nebuvo matęs, parodė, kad vykdamas iš Gardino link Baltarusijos – Lietuvos pasienio, žinojo, prie kurio Baltarusijos Respublikos muitinės langelio turi prieiti, tuo tarpu jokių nurodymų dėl dokumentų pateikimo Lietuvos muitininkams jam niekas nedavė, Lietuvos muitinėje buvo tik vienas langelis, prie kurio jis ir priėjo. Byloje nustatyta, kad Z. Ž. vairuojamo automobilio ir puspriekabės muitinį tikrinimą ir dokumentų įforminimą atliko vyresnysis inspektorius A. A. (A. A.), kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nei A. B., nei A. S. ar kitų nuteistųjų nepažįsta, per visą jo tarnybos Lietuvos muitinėje laiką nėra sulaukęs prašymų praleisti kokį nors nelegalų krovinį, taip pat ir su cigaretėmis. Iš liudytojo A. A. parodymų matyti, kad jis vienintelis iš Lietuvos muitinės pareigūnų yra susijęs su Z. Ž. vairuoto automobilio ir puspriekabės muitiniu tikrinimu, tačiau patį muitinio tikrinimo būdą (tik dokumentinį muitinės procedūros įforminimą) parinko net ne jis pats, bet Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS), kurios sprendimų nei jis, nei kuris nors kitas muitinės pareigūnas įtakoti negalėjo.

3.29. Aptarti objektyvūs bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. B. ne tik niekaip nėra susijęs su Z. Ž. vairuoto automobilio su puspriekabe įvažiavimu į Lietuvą 2015 m. kovo 20 d., bet ir nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie bent jau teoriškai galėtų būti siejami su šia transporto priemone ir/ar jos vykimu per Lietuvos – Baltarusijos valstybės sieną.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinį skundą nuteistasis grindžia šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė nepagrįsta išvadas, kad visų nuteistųjų kaltė įrodyta iš dalies jų pačių parodymais, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, nė vienas iš nuteistųjų nenurodė, kad jis (A. S.) dalyvavo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis pats taip pat teigė nedalyvavęs, nes pagal šią nusikalstamą veiką jau yra nubaustas kitoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00132-15).

4.2. Nuteistasis W. K. kaltu prisipažino, tačiau niekada neteigė, kad buvo kada nors susitikęs, pažinojo jį (A. S.) ar ką nors žino apie jo dalyvavimą byloje nagrinėjamų veikų padaryme. Nuteistasis A. B. patvirtino jo (A. S.) duotus parodymus, t. y. parodė, kad nei jis pats, nei A. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme nedalyvavo, be to, jis niekada nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos tiek A. B. gyvenamojoje vietoje, tiek jo naudojamame automobilyje, tačiau ir šių procesinių veiksmų metu nebuvo rastas nei telefonas, kuriame būtų naudojama ar kada nors būtų buvusi naudojama SIM kortelė minėtu numeriu, nebuvo surasta ir tokia SIM kortelė. Todėl akivaizdu, kad šioje byloje nėra ir niekada nebuvo jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. B. kada nors būtų naudojęsis minėtu abonentiniu numeriu. Aptarti duomenys patvirtina jo (A. S.) nuoseklius paaiškinimus viso proceso metu, kad kovo 20 d. naktį jis nebendravo su A. B. SMS žinutėmis.

4.3. Minėtas mobiliojo ryšio abonentas A. B. buvo priskirtas remiantis tik niekuo nepagristomis liudytojo V. B. prielaidomis, kad šiuo telefono abonentu turėjo naudotis A. B., nes jis naudojosi automobiliu „Nissan Murano“, o pas vieną iš nuteistųjų šioje byloje kratos metu surastame telefone buvo įvestas minėtas telefono numeris ir prie jo nurodytos trys raidės MUR, kas, valstybės kaltintojo manymu, neginčijamai patvirtina, kad šiuo abonentu naudojosi būtent A. B. Sutikti su tokia nepagrįsta prielaida ne tik nėra jokio pagrindo, bet tai draudžia daryti nuosekli kasacinės instancijos teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Be to, minėtą prielaidą paneigė ir vienas iš nuteistųjų šioje byloje, kurio telefono užrašų knygutėje buvo surastas įrašytas šis abonentas su jam priskirtomis trimis raidėmis „MUR“, teisme kategoriškai patvirtindamas, kad jis niekada nepriklausė A. B., nes visą laiką buvo žinomas tik vienas pastarojo naudojamas telefono abonento numeris, t. y. (duomenys neskelbtini), ir kuris jo telefone pavadintas „MURANO“. Jokiais kitais abonentiniais numeriais jis nėra bendravęs su A. B., jie jam nėra žinomi.

4.4. Be to, duodamas parodymus teisme A. B. nurodė, kad 2015 metų pavasarį į jį kreipėsi jo pažįstamas R. K., kuris paprašė pasidomėti jo draugams ar pažįstamiems priklausiusio cigarečių krovinio sulaikymu, apie ką jis ir paklausė A. S., žinodamas, kad šis yra dirbęs Lazdijų muitinės poste. Pastarasis jam atsakė, kad jau seniai nebedirba muitinėje ir jokia informacija apie prekių sulaikymus jam nėra žinoma. Daugiau jokių veiksmų, kurie nors teoriškai galėtų būti siejami su cigarečių kontrabanda, A. B. neatliko. Tokie nuteistojo A. B. parodymai nėra paneigti jokiais bylos įrodymais, be to, to net ir nebandyta padaryti priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad būtent apie tokias aplinkybes pasakojo ir jis (A. S.) kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-165-654/2018), kurioje prisipažino ir yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu.

4.5. Nuteistasis Z. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo (A. S.) taip pat neminėjo, atpažino tik A. K. ir D. B. A. K., duodamas parodymus, taip pat niekada nenurodė, kad jis (A. S.) būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus.

4.6. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmą kartą šioje byloje jis (A. S.) buvo apklaustas įtariamuoju 2016 m. sausio 19 d., būdamas suimtas kitoje, pirmiau minėtoje baudžiamojoje byloje. Apklausiamas teisme jis paaiškino, kad tą kartą parodymus davė apie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką, bet ne apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius, nes ir vienu ir kitu atveju jis bendravo su A. B. 2016 m. sausio 19 d. apklausos metu jo duoti parodymai yra supainioti su šioje byloje tiriamais įvykiais, nes jo apklausoje, be apklausą vykdančio ikiteisminio tyrimo pareigūno, dalyvavo ir Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie jo klausinėjo apie akcizinių prekių gabenimą apskritai ir dėl to jis supainiojo įvykius. Šių jo (A. S.) parodymų patikrinimui, teismo iniciatyva, į bylos nagrinėjimą buvo iškviestas Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjas O. O.

4.7. Natūralu, kad jo (A. S.) 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotas teiginys, kurį jis paneigė duodamas paaiškinimus teisme, kad A. B. 2015 m. kovo 21 d. jam tariamai atsiuntė SMS žinutę ir pasiūlė susitikti vien dėl to, kad jam (A. S.), niekaip nesusijusiam su kontrabandinių cigarečių gabenimu, papasakotų, kaip jis darė sunkų nusikaltimą, tai yra neteisėtai gabeno kontrabandines cigaretes, kurios tariamai buvo sulaikytos, ir net nurodė, kad cigaretės buvo gabenamos transporto priemone su Lenkijos Respublikos registracijos numeriais, ne tik nepatvirtintas jokiais kitais bylos įrodymais, bet prieštarauja elementariai logikai. Akivaizdu, kad nė vienas psichiškai sveikas žmogus niekada nesieks pašaliniam asmeniui paviešinti savo nusikalstamų veiksmų, jeigu tokius jis būtų padaręs, net priešingai – visais jam prieinamais būdas stengsis tai nuslėpti. Jis (A. S.) teismo posėdyje paaiškino visas su šiais parodymais susijusias aplinkybes.

4.8. 2017 m. rugsėjo 5 d. papildomai apklaustas įtariamuoju jis (A. S.) paaiškino, kad kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažįsta ir kategoriškai nurodė, kad niekada netarpininkavo tarp A. B. ir kitų asmenų dėl cigarečių kontrabandos praleidimo. Nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų taip pat nenurodė ir nepatvirtino, kad jis (A. S.) dalyvavo byloje nagrinėjamoje nusikalstamoje veikloje. Teisme kaip liudytojas apklaustas pareigūnas O. O. patvirtino jo (A. S.) nurodytas 2016 m. sausio 19 d. įtariamojo apklausos aplinkybes, t. y. kad tuo metu buvo tiriamos dvi analogiškos bylos, viena buvo jo žinioje, o kitoje A. S. jis apklausinėjo pagal Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pavedimą, ir todėl įtariamasis buvo klausinėjamas ne tik apie konkrečioje byloje tiriamą įvykį, bet apie situaciją bendrai, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą („atliekant apklausą jis galėjo pasakoti tam tikras aplinkybes iš kitos bylos. Tikėtina, kad apklausiamas jis pasakojo ir apie kitus epizodus“). Nors minėtas liudytojas galimai melagingai aiškino teismui, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, jis visada į procesinių veiksmų atlikimo protokolą įrašo visus tame veiksme dalyvaujančius asmenis, tokie jo parodymai buvo paneigti tame pačiame teismo posėdyje parodžius liudytojui tos pačios dienos, t. y. 2016 m. sausio 19 d., parodymo atpažinti iš foto nuotraukų protokolo foto lentelę, kurioje aiškiai matosi, kad šiame procesiniame veiksme be įtariamojo A. S. dalyvavo dar trys asmenys, kai tuo tarpu protokole nurodyti tik du (t. 4, b. l. 164–168). Po to O. O. teismui pripažino, kad šiame procesiniame veiksme, o tuo pačiu ir A. S. apklausoje dalyvavo ir Muitinės kriminalinės tarnybos kriminalinės žvalgybos pareigūnas V. B., kuris procesinio veiksmo atlikimo protokole nenurodytas, taip neabejotinai patvirtindamas pirmiau aptartus jo (A. S.) parodymus apie tai, kad vienu metu buvo klausinėjama skirtingose bylose apie tą patį įvykį, apie juose dalyvavusius asmenis bei šių apklausų eigą.

4.9. Liudytojas B. K. parodė, kad jis (A. S.) tik organizavo susitikimą su A. B. Seirijuose. To susitikimo metu A. B. prašė transporto kontrabandai įvežti ir išvežti, tačiau šiame pirmame pokalbyje A. S. nedalyvavo. Antro susitikimo su A. B. metu A. S. tik „prisistatė ir nuėjo“, taigi ir šiame pokalbyje nedalyvavo. Jis pats (A. S.) teismui paaiškino, kad nežinojo pokalbių turinio, nežinojo, kad bus kalbama apie kontrabandą. Liudytojas B. K. teisme patvirtino, kad organizuodamas susitikimus A. S. nesakė, kad susitikimas bus dėl kontrabandos įvežimo, jis tik sakė, kad tam žmogui reikia transporto, kalbos apie cigarečių gabenimo būdą su A. S. taip pat nebuvo. Aptarti šio liudytojo parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl patikimi, patvirtina jo (A. S.) paaiškinimus teisme, kad jis nieko nežinojo apie A. K. ir A. B. pokalbių turinį ir kontrabandą, tik, prašomas A. B., suvedė jį su B. K., turinčiu tame rajone transporto firmą. Liudytojas B. K. patvirtino, kad praktika susitikinėti su klientais viešose vietose yra įprasta.

4.10. Liudytojo V. S. parodymai, kad A. S. buvo jo prašęs supažindinti su kokiu nors Lenkijos Respublikos muitininku, todėl kartu buvo nuvykę į Lenkiją, kur susitiko kavinėje, taip pat patvirtina jo (A. S.) kitoje, jau minėtoje baudžiamojoje byloje, duotus parodymus ir dar kartą patvirtina, kad šioje byloje nagrinėjamoje nusikalstamoje veikloje jis nedalyvavo ir nieko apie ją nežinojo. Liudytojo V. S. nurodytas susitikimas buvo organizuojamas dėl kitoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas jau minėtu nuosprendžiu. Be to, įvertinus byloje esančius liudytojo V. S. ir jo (A. S.) susirašinėjimus, kyla pagrįstas klausimas, kodėl V. S., kuris labai daug bendravo su juo (A. S.) (jų susirašinėjimai yra pateikti byloje kaip tariami jo kaltės įrodymai), šioje byloje nebuvo traukiamas atsakomybėn, nors taip pat naudojo tas pačias buitines frazes, kurias prokuroras ir teismas traktavo kaip neginčijamą jo (A. S.) kaltės įrodymą.

4.11. Liudytojo V. B. parodymais teismas rėmėsi juos interpretuodamas ir aiškindamas visas abejones ir prielaidas išskirtinai kaltinamųjų nenaudai, o tai kelia abejonių tokios analizės ir teismo vertinimo objektyvumu. Liudytojas V. B. parodė, kad remiantis gauta kriminalinės žvalgybos informacija dėl galimai A. B. ir A. S. organizuojamos ir vykdomos cigarečių kontrabandos, buvo atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kreiptasi į teismą dėl telefoninių pokalbių sankcionavimo, sekimo šių asmenų atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad liudytojas nenurodė nei kokia tai konkrečiai kriminalinės žvalgybos informacija, nei paaiškino, kokie konkrečiai byloje esantys dokumentai tai patvirtina, nes byloje nėra nė vieno įrodymo, kad kriminalinės žvalgybos informacija tai patvirtino ar kad tas faktas pasitvirtino po sankcionuoto telefoninių pokalbių pasiklausymo. Liudytojas V. B. taip pat parodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog A. S. ir A. B., tiesiogiai bendraudami telefonu, tarėsi įvykdyti cigarečių kontrabandą. Tai yra melas, nes nė viename byloje esančiame pokalbyje toks faktas neužfiksuotas, liudytojas tokio pokalbio nenurodė, teismas savo nuosprendyje taip pat tokio pokalbio nepateikė. Be to, liudytojas V. B. nurodė, kad toliau atliekant A. S. ir A. B. pokalbių kontrolę suprato, kad A. B. kreipėsi į A. S. dėl saugaus (išvengiant kontrolės) cigarečių krovinio pervažiavimo per Lietuvos – Lenkijos pasienį, t. y. surasti Lenkijos muitininką, kuris praleistų kontrabandą. Dėl to A. S. kreipėsi į pažįstamą V. S. Bet, kaip jau minėta, dėl šio epizodo jis (A. S.) jau yra nuteistas kitoje byloje. Šiuo atveju pareigūnas tą pačią jo veiklą iš karto priskyrė ir kitiems kontrabandos atvejams, nors ir neturėjo jokių tai patvirtinančių įrodymų. Liudytojas V. B. nurodė ir tai, kad vieno pokalbio metu A. S. V. S. paminėjo, kad nebereikės šio susitarimo su Lenkijos muitininku, nes per brangu, ir jie savais kanalais surado kitus pareigūnus už mažesnę sumą. Taigi taip ir lieka neaišku, kodėl liudytojas V. S. šioje byloje nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei teismas traktavo, kad toks neaiškus pokalbių turinys būtent jo (A. S.) atžvilgiu su V. S., tariamai patvirtina, kad jis dalyvavo kontrabandos pervežime. Kodėl vieno pokalbyje dalyvavusio asmens (t. y. liudytojo V. S. atžvilgiu) prokuroras ir teismas patikėjo, kad tokie pokalbiai buvo ne dėl kontrabandos, o dėl kitų dalykų (statybinių medžiagų pirkimo ir pan.), tačiau kito pokalbio dalyvio, t. y. A. S., atžvilgiu tą patį pokalbį traktavo kaip tariamos jo kaltės įrodymą. Toks šio įrodymo vertinimas yra ydingas, tendencingas ir nelogiškas. V. S. aiškiai nurodė, kad pinigų sumos, kurios buvo minimos pokalbiuose, tikrai nebuvo susijusios su kontrabanda.

4.12. Liudytojas V. B., duodamas parodymus teisme, akcentavo A. K., D. B., A. B. veiklas, tačiau jos yra neinformatyvios, išskirtinai tik šio liudytojo padarytų prielaidų kontekste buvo traktuojamos kaip nusikalstamos, ir jos visiškai nenurodo kaip būtent šiose veikose dalyvavo pagal liudytoją jis (A. S.). Teismas be pakartotų nepatvirtintų šio liudytojo prielaidų ir spėlionių jokių konkrečių faktų taip pat nenurodė.

4.13. Daug diskusijų šioje byloje sukėlė UAB „T. G.“ priklausantis telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip paaiškėjo, tai buvo bendrai naudota šios bendrovės vairuotojų telefono kortelė, kuria, kaip kategoriškai teigė liudytojas V. B., tariamai naudojosi jis (A. S.) kovo 20 d. naktį ir susirašinėjo su A. B., derindami, kad sklandžiai pravažiuotų jų organizuotas cigarečių kontrabandos krovinys, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip būtent jis nustatė, kad būtent tą naktį šią kortelę turėjo jis (A. S.), nenurodė, kaip ši faktinė aplinkybė buvo patikrinta ir kokie duomenys tai patvirtino. Visų pirma, liudytojas aiškiai nurodė, kad įtarimą dėl A. K. sukėlė tai, kad galimai A. B. turi bendrininkų, ką nustatė iš pokalbių sekos – A. B. kalbasi su A. S., vėliau jis tariasi su A. K. Kilo įtarimas, kad galimai organizuojama kontrabanda. Pagal gautą informaciją A. S. ir A. B. galimai ruošėsi gabenti cigarečių kontrabandą ir reikėjo atlikti paruošiamuosius veiksmus. Paaiškėjo, kad šie ir kiti bendrininkai įvykdė šią kontrabandą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent šioje baudžiamojoje byloje paties prokuroro prašymu (2020-09-28 teismo posėdžio metu) buvo bandyta prijungti prie šios bylos ikiteisminio tyrimo Nr. Nr. 02-4-00132-15 metu įvykę jo (A. S.) apklausos protokolai, nes juose aiškiai užfiksuota, kad jis kalba apie kontrabandos organizavimą (už kurį vėliau buvo nuteistas) ir mini A. B. Toje byloje jau aukščiau minėtu teismo nuosprendžiu jis yra nuteistas, todėl natūralu, kad ši liudytojo pareigūno V. B. išsakyta aplinkybė tik patvirtina tą faktą, kad pastarasis vienus jo (A. S.) pokalbius priskyrė prie visai kitos kontrabandos veiklos, su kuria jis jau nebuvo susijęs ir joje nedalyvavo. Be to, turėdamas pirmiau nurodytą informaciją, natūralu, kad liudytojas atitinkamai pradėjo interpretuoti sau naudinga linkme jau visus šioje byloje vykstančius pokalbius bei susirašinėjimą. Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kad bendrą bendrovės telefono numerį, kuriuo naudojosi visi vairuotojai, vykstantys į užsienį, kaip ir visus jame užfiksuotus susirašinėjimus ir pokalbius, jis priskyrė išimtinai tik jam (A. S.). Tačiau teismui nepateikė nė vieno įrodymo, kaip, kokiu būdu jis patikrino, kad tuo metu būtent jis turėjo tą telefono numerį. Pareigūnas, nepatikrindamas minėtos informacijos, nenustatęs, kur tuo metu buvo minėtas telefonas pagal bokštus ir kur tuo metu buvo A. S., vien tik spėliones traktuoja kaip teisingas ir neabejotinas, kad tariamai jis (A. S.) kovo 20 d. naktį rašė SMS žinutes. Teismas taip pat visus šiuos abejotinus ir nepatikrintus teiginius patvirtino kaip teisingus, nuteisdamas jį šioje byloje. Pažymėtina, kad telefono abonentiniu numeriu (kuris baigiasi ‑ 996), iš kurio buvo rašomos SMS žinutės kovo 20 d. naktį, priklausančiu UAB „T. G.“, jis (A. S.) naudojosi tik tuomet, kai išvykdavo į Rusijos Federaciją, kadangi buvo speciali akcija, telefonas turėjo roamingą. Tuo numeriu naudojosi ir kiti tos bendrovės darbuotojai, vykdami į užsienį.

4.14. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas V. B. jau ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad telefoninio pokalbio metu A. S. ir A. B. neįvardijo kontrabandos turinio. Teisme liudytojas papildomai nurodė, kad pokalbio metu nebuvo naudojama speciali terminologija, į klausimą dėl frazių jis atsakė, kad visi frazes naudojo skirtingai ir jis nežino, ar visos SMS žinutės yra susijusios su kontrabanda. Taigi lieka neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kuris pokalbis ar susirašinėjimas yra susijęs su kontrabanda, o kuris – ne. Teismas nuosprendyje to nepaaiškino. Vienintelis žmogus, kuris pateikė tokį išaiškinimą teisme (liudytojas V. B.) taip pat nežinojo, kas yra susiję ir kas nesusiję, ir negalėjo teisme tinkamai paaiškinti pagal kokius žodžius, sąvokas ar sakinių konstrukcijas jis visus be išimties turėtus pokalbius ir susirašinėjimus tarp sekamų asmenų priskyrė kontrabandos veiklos planavimui ir nusikaltimo vykdymui. Kaip tokio netinkamo ir absurdiško pokalbio bei susirašinėjimo turinio vertinimo pavyzdį galima priminti vieną faktinę aplinkybę, kuomet SMS žinutėje parašyta frazę „susirgo po pirties draugė“ liudytojas iš karto priskyrė prie įrodymo apie organizuojamą kontrabandą, net nepatikrinęs faktinių aplinkybių, ar D. B. ar E. A. turėjo pirtį, ar buvo joje, gal tikrai susirgo draugė po pirties, kaip buvo rašoma SMS žinutėje, bet teigiant, kad dažnai koduote „mergina“ minima transporto priemonė.

4.15. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra nustatyta tik viena žinutė iš „Labas“ SIM kortelės, susijusi su vandeniu, išmetimu ir t. t., kuria buvo remtasi apkaltinant jį (A. S.) dėl tariamo nusikaltimo padarymo, tačiau taip ir liko neaišku, kam ji priklausė. Jei dvi dienas buvo sekamas vilkikas, tai lygiai taip pat galėjo būti sekami tie patys asmenys, įskaitant ir jį (A. S.). Tačiau byloje nėra jokių duomenų ir lieka neaišku, kodėl tuo metu jie nebuvo sekami. Juk jis (A. S.) turėjo savo asmenį numerį, tačiau net nebuvo patikrinta, kur tuo metu buvo tas „Labas“ kortelės numeris ir jo asmeninis numeris, kur jis pats tuo metu buvo. Tokiu atveju būtų tapę aišku, kad šie numeriai yra skirtingose vietovėse ir jis (A. S.) su neaiškiu susirašinėjimu tą kovo 20 d. naktį visiškai nesusijęs.

4.16. Liudytojas V. B. nurodė, kad visas išvadas apie tai, kur kas vyksta ir ką daro, padarė iš pokalbių, tačiau pirmiau minėtas pavyzdys su pirtimi ir apsirgusia po jos drauge parodo tokio prielaidomis pagrįsto vertinimo klaidingumą ir negali būti pripažįstamas neginčijamu asmens kaltės įrodymu. Šis liudytojas taip pat patvirtino jo (A. S.) keliamas abejones dėl susirašinėjimo su V. S. turinio vertinimo, kaip tariamos jo kaltės įrodymo, nors tiek jis pats, tiek V. S. aiškiai nurodė, kad susirašinėjimai nėra susiję su kontrabanda ir paaiškino kiekvieną jų. Liudytojas V. B. nurodė, kad negali pakomentuoti, kodėl A. S. informuoja V. S., kokius veiksmus atlieka, galimai davė nurodymus apie kažkokius kitus naujus bendrininkus, kad ne V. S. įneštų savo pinigus, o galimai tie nauji bendrininkai, kurie sutiko praleisti kontrabandą. Toks liudytojo V. B. pateiktas traktavimas aiškiai parodo, kad jo (A. S.) atžvilgiu tas pats susirašinėjimas buvo prilygintas jo kaltės įrodymui tariamai derinant kontrabandą, kai tuo tarpu liudytojo V. S. atžvilgiu tai jau nelaikoma nusikalstamą veiką pagrindžiančiu susirašinėjimu, o prilyginama buitiniam bendravimui įvairiais klausimais. Visa tai kelia pagrįstas abejones dėl kryptingo ir tendencingo tokių įrodymų „pritempinėjimo“, siekiant bet kokia kaina įrodyti jo (A. S.) kaltę, nes kitų jo kaltės įrodymų byloje kaip ir nėra.

4.17. Kaip liudytojas apklaustas UAB „T. G.“ direktorius T. J. patvirtino jo (A. S.) nurodytas aplinkybės apie naudojimąsi šiai bendrovei priklausančiu telefono numeriu ir išsamiau paaiškino to priežastis ir aplinkybes. Jis parodė, kad 2015 metais jo įmonei priklausė telefono abonentas. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo skirtas bendram naudojimui. Tuo metu startavo naujas ,,Tele 2” projektas, kuomet atsiliepimas buvo nemokamas Rusijoje ir Baltarusijoje, ten kur veikdavo „Tele 2” tinklas. Mano, kad šį numerį naudojo visi, nes kortelė buvo duodama pabandymui. Kuriais laikotarpiais A. S. buvo paėmęs tą „Tele 2“ kortelę, negali pasakyti, žurnalo nevedė. Negali konkrečiai nurodyti, kas naudojosi minėtu numeriu 2015 metų kovo mėnesį: vairuotojai, baltarusių, rusų partneriai, Andrius, druskininkietis kolega Evaldas. Pagal byloje surinktus įrodymus matyti, kad 2015 metų kovo mėnesį jis (A. S.) buvo Lietuvoje, todėl negalėjo turėti aptariamo telefono abonentinio numerio, jį turėjo kažkuris kitas vairuotojas, kuris, matyt, ir susirašinėjo apie prie sienos kilusias jos kirtimo (pravažiavimo) bei kitas problemas (ką atspindi ir į bylą pateiktų SMS žinučių turinys).

4.18. Liudytojo A. A. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat patvirtina, kad jis (A. S.) nedalyvavo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme. Šis liudytojas kategoriškai patvirtino, kad nepažįsta ir niekada nepažinojo nei A. S., nei kitų nuteistųjų. Būtent šis liudytojas atliko muitinės procedūras kaltinamajame akte nurodytam vilkikui ir jo gabenamam kroviniui. Paminėtam vilkikui buvo taikoma „žalio koridoriaus“ muitinio tikrinimo sistema, kurią parinko net ne liudytojas pats asmeniškai, bet muitinės įdiegta kompiuterinė programa, įvertinusi visas galimas rizikas. Šis liudytojas kategoriškai patvirtino ir tai, kad per visą jo tarnybos laiką niekas nėra jo prašęs parleisti jokio kontrabandinio, tuo labiau cigarečių, krovinio ir jis to niekada nėra daręs. Liudytojas D. F., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jo (A. S.) neminėjo, o apklausiamas teisme patvirtino, kad žino jį iš kito, jau pirmiau minėto tyrimo. Jokie kiti byloje surinkti įrodymai (tarnybiniai pranešimai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tranzito deklaracijos, apžiūros protokolai, teritorinių muitinių bei Muitinės kriminalinės tarnybos raštai, kuriuos aptarė teismas, jo (A. S.) kaltės neįrodo.

4.19. Nors kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 2, b. l. 93–182, t. 3, b. l. 98) nurodyta, kad A. S. visuomet bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais asmenimis, tačiau kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, šios informacijos pareigūnai net netikrino, nors tuo numeriu naudojosi daugelis vairuotojų ir jis (A. S.) galėjo juo naudotis tik tam tikrais laikotarpiais. Taigi visas susirašinėjimas iš pirmiau minėto abonentinio numerio 2015 metais (taip pat ir kovo mėnesį) nepagrįstai ir nepatikrinus faktinių aplinkybių buvo pritaikytas jam, kas vėlgi parodo tendencingą vertinimą ir neteisingą teismo sprendimą.

4.20. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad sprendžiant, ar pagrįstai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu pirmiau minėti telefonų numeriai buvo priskirti A. B. ir A. S., vertintini byloje surinkti duomenys, iš kurių galima daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu telefono numeriu 8-636-08936 naudojosi A. S., o numeriu (duomenys neskelbtini) – A. B. (nuosprendžio 30 lapas). Po to teismas nurodo, kad kratos A. K. gyvenamojoje vietoje metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1200R“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi taip ir lieka neaišku, kam gi priklausė abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas vėl gi patvirtina jo (A. S.) poziciją, kad jis nežino, kam priklauso šis numeris, nes su juo nebendravo.

4.21. Taigi nė vienas byloje surinktas įrodymas nepatvirtino, kad jis (A. S.) ką nors žinojo apie byloje tiriamą nusikalstamą veiką ir joje dalyvavo. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas turimus byloje surinktus įrodymus, nė vieno jų nesusiejo tiesiogiai su juo (A. S.), o rėmėsi tik prielaidomis ir spėlionėmis, kurios nebuvo pašalintos teisminio nagrinėjimo metu, t. y. abstrakčiais pareigūno V. B. parodymais apie susidariusią nuomonę dėl jo (A. S.) dalyvavimo nusikalstamoje veikloje, mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrimu išskirtinai jam (A. S.), nors juo naudojosi ir kiti UAB „T. G.“ darbuotojai (vairuotojai), kam priklausė telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip ir liko neaišku, nes jis pats iš karto nurodė, kad tokio numerio niekada nenaudojo, tačiau pareigūnai net nesiėmė priemonių tam išsiaiškinti, o teismas įvertino šią abejonę jo nenaudai. Kam priklausė telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat liko neaišku, nes A. B. nurodė, kad tai nėra jo telefono numeris, kiti su šiuo numeriu susiję argumentai jau buvo išdėstyti pirmiau. Teismas, spręsdamas jo (A. S.) atsakomybės klausimą nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kuri visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

4.22. Pirmosios instancijos teismas jį formaliai nuteisė už tą pačią veiklą, kurią jis pripažino ir jau yra nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Faktą, kad jis vienu metu dviejose bylose buvo apklausiamas apie tuos pačius įvykius, be apklausos protokolų patvirtino ir tyrėjas O. O., paliudijęs, kad atliekant apklausas šioje byloje A. S. pasakojo apie kitos bylos Nr. 1-02-4-00086-15 epizodus. Tiek liudytojų (išskyrus liudytojo V. B., kuris yra suinteresuotas duoti sau naudingus parodymus, nes priešingu atveju tai reikštų pareigūno darbo broką), tiek nuteistųjų parodymuose jis (A. S.) niekur neminimas, kaip galėjęs ką nors žinoti apie kokią nors nusikalstamą veiką bei joje dalyvauti. Vienintelis įrodymas, kuris susijęs su likusia nepašalinta abejone bei kurią teismas traktavo jo (A. S.) nenaudai, buvo nusikalstamoje veikoje panaudota įmonės „T. G.“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi ne tik jis, bet ir visi kiti bendrovės darbuotojai, ir byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tuo laikotarpiu kortelė buvo pas jį (A. S.), kaip ir įrodymų, pagrindžiančių, kad kortelės ryšio vietoje būtų jis pats. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad liudytojo T. J. parodymai nepaneigia, kad jis (A. S.) naudojosi tuo telefono numeriu. Nors šio liudytojo parodymai minėtos aplinkybės nepaneigia, tačiau ir nepatvirtina, kad būtent 2015 m. kovo 20 d. A. S. juo naudojosi, nes tuo metu šiuo telefono numeriu galėjo naudotis bet kuris kitas įmonės darbuotojas. Vien tas faktas, kad jis (A. S.) turėjo galimybę juo naudotis kažkuriuo laikotarpiu, nepatvirtina fakto, kad šiuo telefono numeriu jis naudojosi nuolat.

Šalies argumentai

5.3.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nusikalstamos veikos, už kurią A. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, faktinės aplinkybės nuo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių skiriasi, A. S. taip pat nurodė kitokias 2015 metų gruodžio mėnesio veikos faktines aplinkybes ir veikoje dalyvavusius asmenis. Tai, kad A. S., apklausiamas apie 2015 metų kovo mėnesio epizodą, galėjo suklysti ir parodyti apie 2015 metų gruodžio mėnesio epizodą, paneigia ir 2016 m. sausio 18 d. A. S. apklausos protokolo turinys. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad aplinkybių apie A. S. pareigūnų darytą neteisėtą poveikį jis pats nenurodė. Pažymėtina, kad A. S. pozicija dėl ikiteisminiame tyrime duotų parodymų tvirtinimo (netvirtinimo) jo apklausos protokolo turinio nekeičia, todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas faktinių aplinkybių, apie kurias minėtose bylose buvo apklausiamas A. S., apimtį, pagrįstai rėmėsi A. S. apklausų protokolų turiniu.

5.3.3. Liudytojo B. K. parodymus apeliantas interpretuoja sau palankia linkme. Liudytojas B. K. parodė, kad susitikime dalyvavo A. S. ir A. B. <...> nors A. S. tiesiogiai ir nepasakė, kad susitikimas bus dėl kontrabandos įvežimo, liudytojas suprato, kad bus kalbama būtent apie kontrabandą. Liudytojas A. S. pažįsta iš kitos bylos. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino teisiamojo posėdžio metu, liudytojas parodė, kad A. S. veiksmų esmė buvo supažindinimas, nes žmogus ieškojo transporto kontrabandai. Ikiteisminio tyrimo metu B. K. parodė, kad A. S. buvo tas asmuo, kuris supažindino jį su A. B. dėl cigarečių kontrabandos įvežimo iš Baltarusijos į Lietuvą, ir kuris, jam atsisakius dalyvauti kontrabandoje, po dienos ar po kelių vėl teiravosi dėl A. B. pasiūlymo.

5.3.4. Kaip liudytojas apklaustas V. S. parodė, kad tyrėja jį apklausė apie 2015 metų kovo mėnesio, t. y. apie šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Šis liudytojas taip pat parodė, kad 2015 metais A. S. prašymu organizavo pastarajam susitikimą Lenkijos Respublikoje su lenku vardu Z. (Z.). A. S. nenurodė priežasčių, dėl ko jam reikėjo susitikti su tuo asmeniu. A. S. pažinojo Z., tik neturėjo jo kontaktų, o jis (liudytojas) tuomet turėjo. Kiek jam žinoma, Z. dirba Lenkijos muitinėje, kitų duomenų apie tikslią jo darbovietę nežino.

5.3.5. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais dėl liudytojo V. B. parodymų vertinimo. Duomenys apie nuteistųjų bendravimą ir atliktus veiksmus organizuojant ir vykdant kontrabandą užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kratų, apklausų ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose. Konkrečiai apeliaciniame skunde minimas liudytojas V. B. parodė aplinkybes apie tai, kaip suprato, kad A. B. kreipėsi į A. S. dėl krovinio pervežimo, parodė apie kelionę į Lenkijos Respubliką ir susitikimą su muitinės pareigūnu, tai pat aplinkybes apie nuteistųjų veiksmus ruošiantis kontrabandai ir suteikė kitos svarbios informacijos, kaip buvo nustatyti nuteistųjų vaidmenys nusikalstamos veikos mechanizme. Šiuos liudytojo V. B. parodymus patvirtina byloje surinktų ir aptartų duomenų visuma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė konkrečius duomenis (nuteistųjų tarpusavio pokalbių turinį, atliktus pasirengimo ir kontrabandos gabenimo aktyvius ir kt. veiksmus), patvirtinančius jų veikimą organizuotoje grupėje vykdant kontrabandą ir gabenant akcizais apmokestinamas prekes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad liudytojo V. B. nurodytos aplinkybės apie kiekvieno kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme ir jų atliktus veiksmus neprieštarauja ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, nuteistųjų telefoninių pokalbių turiniui ir baudžiamojoje byloje ištirtiems rašytiniams įrodymams.

5.3.6. Intensyvų A. B. bendravimą su A. S. mobiliojo ryšio telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 21 d., susitikimų tiek vienas pas kitą, tiek nuošaliose vietose organizavimą patvirtina 2017 m. sausio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas taip pat pasisakė ir dėl T. J. parodymų, kuriuos įvertinęs pažymėjo, kad faktas apie A. S. naudojamą numerį (duomenys neskelbtini) nėra paneigtas, o A. S. kontaktavimą su A. B. dėl cigarečių kontrabandos patvirtina aptarti bylos duomenys.

5.3.7. Apeliaciniame skunde nurodyti liudytojų A. A. ir D. F. parodymai pirmosios instancijos teismo išvadų apie A. S. dalyvavimą jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje ir byloje surinktų duomenų pakankamumą nuteistojo kaltei pagrįsti taip pat nekeičia. Tai, kad muitinės vyresnysis inspektorius A. A., pildęs muitinės deklaraciją, nurodė apelianto ir kitų nuteistųjų nepažįstantis, taip pat kad per savo tarnybos laikotarpį nėra praleidęs kontrabandinio cigarečių krovinio, patvirtina šio liudytojo nedalyvavimo apeliantui inkriminuojamame nusikaltime faktą, bet nepaneigia A. S. dalyvavimo jame. Liudytojo D. F. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra susiję su 2015 m. kovo 21 d., apie 08.00 val., jo vykdytu Kalvarijos savivaldybėje degalinėje buvusių transporto priemonių, tarp jų vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo prikabintos puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų ir kėbulo numerių tikrinimu. Liudytojas apklaustas apie jo vykdytas funkcijas, kurių atlikimo metu buvo surastas nuteistųjų kontrabandos būdu gabentas krovinys, todėl šio liudytojo apklausos metu nustatytos aplinkybės kartu su kitais bylos duomenimis taip pat yra reikšmingos nuteistųjų kaltės nustatymui.

5.4. Dėl nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinio skundo. Šiame skunde dėstomi argumentai, kad A. S. 2016 m. sausio 19 d. duoti parodymai neatitinka tikrovės ir jais vadovaudamasis teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, vertintini kaip A. B. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes būtent minėtos dienos apklausos metu A. S. davė nuteistojo A. B. gynybinei pozicijai nepalankius parodymus apie pastarojo prašymą surasti kontrabandinį krovinį už atlygį galintį praleisti muitinės pareigūną. Taip pat pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo teigti apie skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo padarytus BPK 20 straipsnio pažeidimus – A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. A. S. teisiamajame posėdyje davus parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Be to, kaip jau buvo akcentuota, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik A. S. parodymus, bet ir kitus bylos duomenis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų protokoluose užfiksuotą informaciją). Teismas paneigė nuteistojo versiją apie tai, kad jo duoti parodymai yra susiję su kitos bylos, kurioje A. S. jau nuteistas, aplinkybėmis.

Šalies argumentai

5.4.2. Apeliantas nepagrįstai liudytojo B. K. parodymus vertina kaip abstrakčius, nesusijusius su byloje tiriamu įvykiu. Ikiteisminio tyrimo metu B. K. parodė, kad 2015 metų pradžioje A. S. supažindino jį su vyriškiu, kuris atvyko susitikti su juo į Seirijų miestelį, Lazdijų rajone automobiliu, „Nissan Murano“, kurio valstybinis numeris buvo mažesnis, t. y. išduodamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų atgabentiems automobiliams. Tas vyriškis, kiek pamena, prisistatė vardu A., pasiūlė jam prisidėti prie cigarečių kontrabandos įvežimo iš Baltarusijos į Lietuvą, prašė surasti krovinines transporto priemones Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais, kurių pagalba būtų vykdomas kontrabandinių cigarečių gabenimas. Taip pat A. užsiminė, kad cigaretės būtų kraunamos Baltarusijoje, o iškraunamos Kaune, kad cigaretės bus paslėptos po briketų kroviniu. Bylą nagrinėjant teisme B. K. nurodė tas pačias aplinkybes – tiek perskaičius jo parodymus, tiek atsakant į advokato R. Vanago klausimą jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad A. jam nupasakojo kontrabandos gabenimo schemą. 2018 m. kovo 27 d. B. K. atpažino A. B. kaip A., kuris siūlė jam dalyvauti cigarečių kontrabandoje. Tiek atliekant šį veiksmą ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme B. K. nurodė, kad A. B. atpažino tvirtai.

Šalies argumentai

5.4.4. 2015 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurie buvo atliekami A. B. atžvilgiu, kontroliuojant jam priskiriamus telefono numerius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. 1. 1-20, 21-43). Kaip liudytojas apklaustas V. B. išsamiai parodė apie nuteistųjų atžvilgiu vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, apie jo eigoje nustatytas aplinkybes dėl nuteistųjų naudotų ryšio priemonių ir numerių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus apie A. B. naudojamą numerį (duomenys neskelbtini).

5.4.5. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole fiksuotas intensyvus A. B. ir A. S. bendravimas jau aptartas, atsakant į A. S. apeliacinio skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad operatyvinį tyrimą atliekantiems pareigūnams kreipiantis į teismą dėl slaptų tyrimo veiksmų sankcionavimo jau buvo žinoma, kad tiriamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu A. B. naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. – telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. – telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas buvo sankcionuotas teismo nutartimis, tad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas buvo taikomi laikantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimų, nes kreipiantis į teismą dėl tam tikrų veiksmų sankcionavimo nurodoma aiški informacija, leidžianti spręsti, kad minėti veiksmai bus atliekami dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jie pagal įstatymus gali būti atliekami ir prieš tuos asmenis, apie kuriuos pateikiama informacija. Išdėstęs šiuos motyvus skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti, jog operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotuose pokalbiuose bei SMS žinutėmis nurodytais mobiliojo ryšio telefonais bendravo prie pokalbių įvardinti konkretūs asmenys, nes jie nurodytais mobiliojo ryšio telefonais bendravo apie tiriamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jos sutapo su Z. Ž., W. K., taip pat A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis bei su vilkiko sulaikymo aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų pokalbių aplinkybes ir turinį, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti, jog baudžiamojoje byloje pateiktuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti būtent kaltinamųjų pokalbiai ir SMS žinutės.

5.4.6. Be to, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 14-18 d. A. K. ir D. B. derinant susitikimą dėl cigarečių krovimo ir jų gabenimo datos, kovo 17 d. 10:14 val. D. B. paskambinus A. K. ir paklausus kaip reikalai, šis atsakė, kad dar reikia palaukti 1,5-2 val., kad jis (kalbama apie trečią asmenį) grįžta iš Lenkijos (PL). Tą pačią dieną, kiek anksčiau, t. y. 09:21 val., užfiksuotas A. K. pokalbis su A. B., kurio metu pastarasis sako, kad apie 12 užvažiuos. A. B. A. K. nurodytas atvykimo laikas sutampa su A. K. baltarusiui nurodytu trečio asmens grįžimo laiku. Šie duomenys taip pat neabejotinai patvirtina A. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.