- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- e2-726-807/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23258-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- UAB „Naujininkų ūkis“
- Atsakovas
- L. M., Š. S.
- Kategorijos
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vykusiame mišriu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį (patikslintą) atsakovams L. M., Š. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Š. S. ir L. M. 1757,50 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-03 priimtu sprendimu už akių ieškinį pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis” ieškinį atsakovui Š. S. dėl skolos priteisimo tenkino visiškai.
3. 2021-01-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovo Š. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis” ieškinį atsakovui Š. S. dėl skolos priteisimo netenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2021-02-25 nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Š. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-13 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovui Š. S. dėl skolos priteisimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-13 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-28971-807/2020 panaikino, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ atstovas advokato padėjėjas M. B. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ginčo skolą sudaro administravimo išlaidos, namo priežiūros, remonto darbų, šildymo sistemos eksploatavimo, šiukšlių išvežimo išlaidos, susidariusios 2017-08-01 – 2019-10-31 laikotarpiu. Pažymėjo, kad yra galimas skolos sumos išdėstymas, bet toliau bylos nagrinėjimo metu poziciją keitė – nesutiko dėl išdėstymo, kadangi atsakovas Š. S. ir toliau neatsiskaito už paslaugas ieškovui. Taip pat paaiškino, kad pagal teismų praktiką, pareiga atlyginti išlaidas kyla nuo palikimo atsiradimo momento; teisiškai nėra reikšminga, ar naudojamasi turtu, ar ne. Todėl mano, jog atmestini atsakovės teiginiai, kad nuosavybės faktas išviešintas vėliau ir už susidariusias senesnes išlaidas neprivalu jai atlyginti.
6. A. Š. S. atstovas advokatas A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinkama iš dalies, mano, kad atsakovas turi mokėti pusė skolos sumos. Parodė, kad nuo 2008 m. atsakovei L. M. atsirado pareiga mokėti ½ dalį išlaidų, nes ji tapo savininke, bendraturte, t. y. priėmė palikimą. Prašė skolą išdėstyti 12 mėnesių. Nurodė, kad yra inicijuoti teismo procesai. Papildomai paaiškino, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jis turi invalidumą ir negali surasti darbą, gyvena tik iš žmonos pajamų.
Šalies argumentai
7. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad ji nesutinka su ieškiniu ir prašo ginčo skolą priteisti iš Š. S., kadangi ji nebuvusi savininke, palikimo apyrašas padarytas 2008 m. Teigė, kad Š. S. viską iki paskutinio vilkino, o ji pati po motinos mirties neturėjo laiko paveldėjimo procedūroms. 2020 m. atsitiktinai sužinojo, kad ginčo turtas paveldėtas, galvojo, kad paveldėjo brolis. Paaiškino, kad jai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2020-08-27, o Registrų centre išviešinta tik 2020-09-04; iki 2020-08-27 ji nebuvo savininke. Be to, jai nebuvo leista naudotis turtu. Taip pat pažymėjo, kad skola susidarė nuo 2010 iki 2017 metų ir ji civilinėje byloje Nr. e2-4429-994/2018 priteista tik iš Š. S.. Paaiškina, kad yra inicijuotos civilinės bylos, kuriose skolos yra priteistos iš Š. S. ir šiuo atveju reiškiamas tapatus reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ginčo esmė ir teisinis vertinimas
8. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimto 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1917, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-12-28 Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ su vėlesniais pakeitimais (įsakymo Nr. 30-3954), pagrindu.
9. Pagal ieškovo pateiktą skolų valdymo ataskaitą matyti, kad laikotarpyje nuo 2017-08-01 iki 2019-10-31 butui, adresu (duomenys neskelbtini), yra susidariusi 1757,50 Eur skola už ieškovo suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, kurias sudaro: administravimo išlaidos, kaupiamosios lėšos, namo priežiūros išlaidos, remonto darbai, šildymo sistemų eksploatacija, šiukšlių išvežimas.
10. Į bylą pateiktu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-35846-728/2016 nuspręsta Š. S. ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad jis tinkamai priėmė mirusiosios R. S. palikimą pagal 2008-08-21 palikimo apyrašą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Iš byloje esančio 2020-03-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė R. S. 1997-04-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; įrašas galioja nuo 2017-10-24. Kitas, 2020-10-01 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso Š. S. (įregistravimo pagrindas – 2020-07-29 paveldėjimo teisės liudijimas) ir (įregistravimo pagrindas – 2020-09-04 paveldėjimo teisės liudijimas).
12. Ieškovo patikslintu ieškiniu ir jo atstovo advokato padėjėjo M. B. paaiškinimais nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), 1757,50 Eur skolą sudaro ieškovo suteiktos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugos; ieškovas sutikdamas minėtą skolą išdėstyti, vėliau poziciją keitė – nesutiko dėl išdėstymo atsakovui, kadangi šis ir toliau neatsiskaito už paslaugas ieškovui.
13. A. Š. S. ir jo atstovas advokatas A. T. savo poziciją atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir paaiškinimais teismo posėdyje grindė tuo, kad ieškovui 1757,50 Eur skolą turi sumokėti abu atsakovai, kadangi atsakovė L. M. nuo 2008 m. yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė ir savininkė.
14. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir paaiškinimais bylos nagrinėjimo iš esmės metu laikėsi pozicijos, kad ji neprivalo atsakyti pagal ieškinį, kadangi atsakovės nuosavybė išviešinta tik 2020-09-04, kai 2020-08-27 notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą ir ji turtu nesinaudojusi. Atsakovė nesutinkanti dėl jai pareikštų reikalavimų ir prašanti juos atmesti, o atsakovui Š. S. pareikštus reikalavimus tenkinti, kadangi atsakovas naudojosi ir naudojasi minėtu turtu tol, kol bus nuspręsta dėl tolimesnio ginčo turto pasidalinimo tarp atsakovų.
15. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas - gyvenamųjų patalpų naudotojas ar savininkas – turi atsiskaityti už ieškovo suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paslaugų
16. Pagal CK nuosavybės teisė apibūdinama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti; ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.
17. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
18. Pažymėtina, kad pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas; reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).
19. CK 4.76 straipsnis, reglamentuojantis bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
20. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti.
21. Taigi įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas (už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas) priskirta butų ir kitų patalpų savininkams (šio ginčo atveju - atsakovams).
Dėl atsakovų pareigos atsiskaityti už bendrojo naudojimo objektų administratoriaus suteiktas paslaugas
22. Kaip minėta, laikotarpyje nuo 2017-08-01 iki 2019-10-31 butui, adresu (duomenys neskelbtini), yra susidariusi 1757,50 Eur skola už ieškovo suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šios ieškovo suteiktos paslaugos buvo skirtos turtui išlaikyti ir saugoti, bet ne buto savininko poreikiams tenkinti. Byloje esančia medžiaga ir atsakovo Š. S. atstovo duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas su šeima gyvena minėtame ginčo bute ir naudojasi jam teikiamomis trečiųjų asmenų paslaugomis. Bylą nagrinėjant nustatyta, kad atsakovas Š. S. pripažįsta ieškovo pareikštą reikalavimą dėl skolos, tačiau nurodo, kad sutinka sumokėti tik jam tenkančią ½ dalį skolos, t. y. pusė 1757,50 Eur sumos, kas sudarytų 878,75 Eur.
23. Tuo tarpu atsakovė L. M., nesutikdama su ieškovo jai pareikštu reikalavimu dėl skolos, savo nesutikimą grindė tuo, kad ji ginčo butu nesinaudojo, nes naudojosi tik atsakovas Š. S. su šeima bei tuo, kad duomenys apie tai tenkančią ½ ginčo buto nuosavybės dalį buvo išviešinti tik 2020-09-04, kai 2020-08-27 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas įvertinęs byloje kilusį ginčą, jo aplinkybes ir surinktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakovės L. M. argumentais apie tai, jog tik atsakovas Š. S. privalo sumokėti ieškovui už jo suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas tuo pagrindu, kad atsakovei L. M. ginčo turto dalis buvo išviešinta tik 2020-09-04 ir ji jame negyveno.
25. Pasisakant dėl atsakovės argumento apie tai, kad atsakovės nuosavybė buvo išviešinta tik po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, pažymėtina, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-91/2013).
26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl paveldėjimo kaip universalaus mirusiojo teisių perėmimo būdo, išaiškinęs, jog CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-18/2014).
27. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2021-06-30 Vilniaus apygardos teismo sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-1926-567/2021, konstatuota, kad ieškovas Š. S. ir atsakovė L. M. yra palikėjos R. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. (duomenys neskelbtini) Š. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su prašymu pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nurodydamas, kad jis ir palikėjos dukra L. M. yra vieninteliai įpėdiniai pagal įstatymą ir ketina priimti palikimą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4785-155/08 nutarė pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui iki (duomenys neskelbtini) sudaryti palikėjos R. S. turto apyrašą. Antstolių G. M., V. Č., (duomenys neskelbtini), B. Č., V. L. kontoroje (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal įpėdinio Š. S. prašymą buvo sudarytas palikimo apyrašas, kuriame nurodytas šis palikėjos turtas <...>. 2008-08-08 L. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su prašymu pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nurodydama, kad po motinos R. S. mirties nori priimti palikimą, suinteresuoti asmenys Š. S., Vilniaus miesto 30-asis notarų biuras, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5176-155/08 nutarė pavesti pareiškėjos L. M. pasirinktam antstoliui iki (duomenys neskelbtini) sudaryti palikėjos R. S. turto apyrašą. Antstolių G. M., V. Č., (duomenys neskelbtini), B. Č., V. L. kontoroje (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal įpėdinės L. M. prašymą buvo sudarytas palikimo apyrašas, kuriame nurodytas šis palikėjos turtas <...>.
28. Aukščiau nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad palikėjos R. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos vaikai Š. S. ir L. M. (atsakovai), todėl darytina išvada, kad atsakovams palikimo atsiradimo diena yra laikytina (duomenys neskelbtini). Vadinasi nuo šios datos atsakovams atsirado pareiga rūpintis ir išlaikyti jiems tenkančią paveldėtą ginčo buto dalį.
29. Aktualu pažymėti ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant paveldėjimo teisės liudijimo teisinę reikšmę, pasisakyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-240/2008). Taigi vien tai, kad atsakovai kurį laiką neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo ir nebuvo išviešinę registruose paveldėto turto, tai nekeičia palikimo atsiradimo dienos ir atitinkamai neeliminuoja atsakovų ginčo turto priežiūros pareigos.
30. Teismo vertinimu nepagrįstu ir neįrodytu laikytinas ir kitas atsakovės L. M. nurodytas argumentas, kad ginčo butu naudojasi tik atsakovas Š. S. su šeima, todėl jis ir privalo sumokėti ieškovo reiškiamą įsiskolinimą.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-79-378/2016).
32. Butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar ją likvidavus, taip pat nesudarius jungtinės veiklos sutarties ar ją nutraukus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis) ir bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Pavyzdiniai butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai Vyriausybės patvirtinti 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais).
Žemesnės instancijos teismas
33. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 4.1-4.14 punktuose: sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą pagal valstybės įmonės Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis; sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą; organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą; rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti; rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus; teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose <...>.
34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovams priklauso po 1/2 dalį ginčo buto. Išanalizavus ginčo butui priskaičiuotus mokesčius ir juos pagrindžiančius įrodymus, teismas su paskaičiavimais visiškai sutinka ir jų detalizavimo nebekartoja. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovų tarpusavio santykiai nėra paremti geranorišku bendravimu ir nors asmenys turi teisę laisvai sudaryti sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kaip tai numato CK 6.156 straipsnio 1 dalis, tačiau kaip minėta, atsakovai nuo palikimo atsiradimo momento nebuvo sudarę jokio susitarimo dėl ginčo buto, kuriame būtų išsprendę, kokiu būdu vykdys įsipareigojimus, susijusius su jo bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ir išlaikymu. Tuo pagrindu konstatuotina, kad kai bendrasavininkai, siekdami įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininko teises, nesudaro susitarimo, kuriuo būtų aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, jiems, kaip butų ir kitų patalpų savininkams, tenka tokio susitarimo nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.76 straipsnyje, 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas proporcingai savo turimai daliai. Taigi atsakovai, kaip bendrasavininkai, privalo atsiskaityti su ieškovu už jo suteiktas paslaugas. Tačiau vien tai, kad atsakovė nesinaudoja ginčo butu, nesudaro pagrindo spręsti, kad už ieškovo suteiktas paslaugas turi mokėti tik vienas iš bendraturčių, šiuo atveju atsakovas Š. S.. Jau minėta, kad ieškovo suteiktos paslaugos yra turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir šiuo atveju ginčui spręsti reikšminga aplinkybė yra nuosavybės teisė, kurią reglamentuoja daiktinės teisės normos.
35. Be kita ko, atsakovė savo argumentus grindžia priimtais teismo sprendimais (civilinės bylos Nr. 2-8774-235/2013; Nr. e2-22579-1098/2021), kuriuose buvo spręsta dėl konkretaus asmens (atsakovo) naudojimosi suteiktomis paslaugomis, t. y. dėl paslaugų, susijusių su asmenų, gyvenančių name (bute), poreikių tenkinimu. Tokiomis paslaugomis yra šilumos energijos, šalto/karšto vandens, elektros energijos, telekomunikacijų paslaugos ir pan., kas yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja prievolių teisės normos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad paminėti sprendimai buvo priimti dėl susidariusios skolos už tiektos šilumos energijos ir karšto vandens paslaugas, t. y. dėl bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimo. Aktualu ir tai, kad tuo metu atsakovai dar nebuvo išviešinę savo nuosavybės turimų dalių ginčo buto atžvilgiu ir sprendimai priimti atsižvelgiant į tai, kas faktiškai naudojosi ginčo butu (nors pagal Gyventojų registro išrašą atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota nuo 2011-03-18, tačiau atsakovas nurodęs, kad gyvena nuo 1994 m.). Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad atsakovas Š. S. yra inicijavęs teisminį procesą dėl nuostolių, susijusių su ginčo butu, atlyginimo iš atsakovės L. M..
36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-396/2011, Nr. 3K-3-269/2012).
37. Apibendrinus nurodytus teisės aktus ir teismų praktiką bei įvertinus nustatytas ginčo bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmokėti privalo gyvenamųjų patalpų savininkai, nagrinėjamu atveju abu atsakovai, kai kiekvienam ginčo bute tenka ½ nuosavybės teisė, t. y. po 878,75 Eur kiekvienas atsakovas.
38. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų solidariai. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovai yra bendraturčiai, kuriems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ginčo buto. Teismas, remdamasis išdėstytu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje šis ieškovo reikalavimo tenkinimo būdas - solidarus skolos ir procesinių palūkanų priteisimas iš atsakovų – yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas (CPK 185 straipsnis).
39. Tenkinus ieškinio pagrindinį reikalavimą, pareikštas ieškovo išvestinis reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat yra tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl atsakovo skolos išdėstymo
40. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-61/2011).
41. Ginčo byloje atsakovas Š. S. prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis 12 mėnesių (vieneriems metams) dėl sunkios finansinės padėties. Iš pradžių ieškovas sutikdamas su skolos išdėstymu, vėliau poziciją keitė ir nesutiko dėl išdėstymo, kadangi atsakovas ir toliau neatsiskaito su ieškovu. Teismui įvertinus atsakovo Š. S. pateiktus rašytinius įrodymus, grindžiančius atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad atsakovui yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jis nedirba, viešo registro duomenimis, atsakovui priklauso ½ pastatų, ½ žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ir ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi skolų, jo atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, atsakovo šeima, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, gyvena iš sutuoktinės atlyginimo.
42. Teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovo šeimos turtinę padėtį bei atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą atsakovui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, sprendžia, jog siekiant išlaikyti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas iš dalies, išdėstant teismo sprendimo įvykdymą 3 (trims) mėnesiams, nustatant, kad pirmus du mėnesius atsakovas ieškovui moka po 290 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumoka 298,50 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau netenkinta ieškinio dalis nėra susijusi su reikalavimo dydžiu bei į tai, kad ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 1969,95 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (kurias sudaro 40 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 1929,95 Eur advokato suteiktų paslaugų išlaidos), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 984,97 Eur.
44. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,30 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 878,75 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 75 ct) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 878,75 sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 984,97 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“, į. k. 121458016, naudai.
Priteisti iš atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 878,75 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 75 ct) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 878,75 sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 984,97 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“, į. k. 121458016, naudai.
Priteisti iš atsakovo Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,65 Eur (trys eurai 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,65 Eur (trys eurai 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išdėstyti atsakovui Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 878,75 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 75 ct) skolos mokėjimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad 2 (du) pirmus mėnesius atsakovas ieškovui moka po 290 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų) kas mėnesį, o paskutinį 3 (trečią) mėnesį sumoka 298,75 Eur (du šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 75 ct).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.