Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-879/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-10Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-06Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-07-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2023-04-12Panevėžio apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaPapildomas sprendimas · 2024-08-12Utenos apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
1A-63-879/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01437-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
Civilinis atsakovas
V. P.
Civilinis ieškovas
Ą. T.
Atsakovas
V. P.
Advokatai
Arvydas Aranauskas, Žavinta Paunksnytė
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-879/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01437-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.18.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio atsakovo V. P. atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. sausio 9 d. sprendimo pagal civilinio ieškovo Ą. T. ieškinį atsakovui V. P. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu (toliau – nuosprendis) V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.

2. 2022 m. balandžio 6 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad V. P. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio 2 d., 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško paskirties žemėje neteisėtai iškirto ir pagrobė 9 vnt. beržų, 7 vnt. baltalksnių, 2 vnt. blindės žalių medžių, viso 2,922 m3 medienos – 737,52 Eur vertės, o kitos paskirties žemėje iškirto ir pagrobė 1 vnt. blindės, 2 vnt. alksnių, 23 vnt. beržų – 1 500 Eur vertės, t. y. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių įrodinėti nebereikia, kadangi jos yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir turi prejudicinę galią nagrinėjant žalos dydžio nustatyto klausimą civilinio proceso tvarka.

3. Tuo pačiu nuosprendžiu dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ą. T. pripažinta teisė į baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteista jam iš V. P. 737,52 Eur žalos aplinkai atlyginti.

Šalies argumentai

4. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ą. T. 2020 m. spalio 7 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 1500 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 95).

5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ą. T. 2021 m. spalio 25 d. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė jo naudai priteisti iš atsakovo V. P. 1665,95 Eur dydžio patirtą turtinę žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 36-49).

6. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ą. T. 2022 m. lapkričio 11 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo V. P. 1789,26 Eur dydžio patirtą turtinę žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas (5 t., b. l. 4-15).

Žemesnės instancijos teismas

7. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. sausio 9 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškovo Ą. T. civilinį ieškinį patenkino visiškai ir iš V. P. priteisė 1789,26 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1694,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Atsakovo V. P. atstovas advokatas A. Aranauskas apeliaciniu skundu prašo:

1) priimti civilinio atsakovo V. P. naujai teikiamus rašytinius įrodymus ir jais vadovautis nagrinėjant apeliacinį skundą ir priimant galutinį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme;

2) panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinio atsakovo Ą. T. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš civilinio atsakovo V. P. civiliniam atsakovui Ą. T. priteisiant 48,21 Eur žalos atlyginimo, likusioje dalyje patikslintą civilinį ieškinį atmesti;

3) priteisti iš civilinio ieškovo Ą. T. civilinio atsakovo V. P. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

9. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes:

9.1. Neišsprendė atsakovo 2022 m. lapkričio 16 d. prašymo dėl patikslinto civilinio ieškinio nepriėmimo, apie patikslinto ieškinio priėmimą civilinio atsakovo neinformavo, taip sudarydamas kliūtis reaguoti į kitos šalies procesinius dokumentus ir pateikti atsikirtimus į pareikštą patikslintą ieškinį. Apylinkės teismas iki pat 2022 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio, kuriuo byla buvo išnagrinėta iš esmės, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sudaryti sąlygas civiliniam atsakovui atsikirsti į patikslintą reikalavimą, nesudarė galimybių surinkti papildomus įrodymus ir neleido tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės, taip civiliniam ieškovui nepagrįstai įgyjant pranašumą prieš civilinį atsakovą, kas suponavo civilinio proceso teisės normose įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo užtikrinti, jog abiejoms šalims būtų suteikta galimybė atstovauti save byloje lygiomis sąlygomis ir nei vienos iš bylos šalių padėtis negalėjo būti blogesnė, lyginant su kita šalimi. Apylinkės teismas pažeisdamas procesinių šalių lygiateisiškumo principą, sudarė prielaidas teismui išspręsti bylą neteisingai.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino civilinio atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo iškirsti ir pagrobti medžiai, priklauso ne vienam civiliniam ieškovui, o dar penkiems sklypo bendrasavininkams – J. K., L. V. G., I. R. G., V. P. ir R. R.. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog žemės sklypo savininkai yra atsisakę nuo bet kokių reikalavimų civiliniam atsakovui ir jam jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo nereiškia ir ateityje nereikš. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-355/2013 pažymi, jog bendraturčių tarpusavio teisiniams santykiams reguliuoti teisės normose įtvirtintas proporcingumo principas, kuriuo nustatyta, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių bendraturčiams kilusios teisės ir pareigos paskirstomos proporcingai kiekvieno jų turimai turto daliai, jeigu bendraturčiai nesutaria kitaip. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis, reikalaujamą žalą turėjo padalinti proporcingai, pagal priklausančią turto dalį. Apeliantui nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto civilinio ieškinio dydžio klausimą, ignoravo civilinio atsakovo įrodymus ir argumentaciją dėl civiliniam ieškovui priteistinos žalos dydžio. Civilinio atsakovo vertinimu, net ir laikant, jog visų 44 vnt. iškirstų medžių vertė 289,26 Eur, šią sumą apylinkės teismas turėjo padalinti į 6 dalis ir civiliniam ieškovui už iškirstą medieną priteisti ne didesnę nei 48,21 Eur sumą.

9.3. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog priteisus visą ieškovo reikalaujamą žalą civiliniam ieškovui, o tarp bendrasavininkų kilus ginčui dėl žalos atlyginimo, jie galės šį klausimą spręsti tarpusavyje ar ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Manoma, kad tokie teismo motyvai yra nelogiški ir nepagrįsti, kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, kas buvo akcentuojama ir viso bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, jog likę žemės sklypo bendrasavininkai yra atsisakę bet kokių pretenzijų į jiems tenkančią žalos dalį, tad jokio ginčo tarp bendraturčių nekyla ir ateityje negali kilti. Apelianto manymu, tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija neatitinka pamatinių protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CPK 1.5 straipsnis), bei vieno esminių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

9.4. Pažymima, kad civilinis ieškovas kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ komercinį pasiūlymą, nurodantį, jog neva miško atsodinimas ir priežiūros kaštai sudarytų 1500 Eur, šiais duomenimis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsakyme yra nurodoma, kad į 1500 Eur kainą yra įskaičiuojamas mokestis už sodinukus, transportavimo išlaidas, sodinimo darbus, sodinukų priežiūrą trejų metų laikotarpiui, tačiau visiškai nedetalizuota, kokia konkrečiai būtų medžių sodinukų ir kitų darbų kainos dedamoji vertė. Pagal Valstybinių miškų urėdijos teikiamus duomenis, perkant iki 100 vnt. visų medžių ir krūmų rūšių sodinukų, taikoma kaina 0,83 Eur/vnt., kas rodo kad 44 vnt. sodinukų kaina, neviršytų 36,52 Eur. Civiliniam atsakovui susisiekus su miško įveisimo paslaugas teikiančia bendrove UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo gauti duomenys, kad reikiamas kiekis sodinukų kainuotų ne daugiau nei kaip 30 Eur (duomenys pridedami, kadangi nebuvo teikti pirmosios instancijos teisme). Nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktų duomenų įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra esminė (reikalavimas priteisti 1500 Eur medžių atsodinimo išlaidų sudaro didžiąją reikalavimų dalį), todėl civilinis atsakovas prašo šioje dalyje priimti naujai teikiamus raštinius įrodymus ir jais vadovautis.

9.5. Teigiama, kad pagal viešai prieinamus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu (nurodomos bylos: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-475-47/2018 bei 2018 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-810-653/2018), t. y. ši bendrovė neturi nieko bendra su bylai išspręsti teisingai reikšmingomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturėjo absoliučiai jokių žinių ir kompetencijos pateikti iškirstų medžių sodinukų, sodinimo darbų, priežiūros ir kt. paslaugų suteikimo kainą, pasiūlymo pateikimo metu bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas, todėl toks įrodymas byloje turėjo būti laikomas nepatikimu ir juo negalėjo būti remiamasi priimant skundžiamą sprendimą.

9.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo ir tą aplinkybę, jog pagal byloje esančius VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypui, kuriame buvo iškirsti medžiai, yra nustatyta specialioji elektros tinklų apsaugos zona, t. y. jame stovi elektros perdavimo linijos stulpai. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 6 punktą, negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, apsaugos zonoje sodinti ar auginti želdinius apskritai yra draudžiama, kas reiškia, jog medžių atsodinimas šalia elektros perdavimo linijos stulpų faktiškai gali būti neįmanomas.

9.7. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtinus Miško atkūrimo nuostatus. Šie nuostatai numato miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus ir, šių nuostatų reikalavimai yra privalomi ir (ar) rekomenduotini tik valstybinių miškų valdytojams, naudotojams, bei privačių miškų savininkams (Miško atkūrimo nuostatų 1 ir 2 punktai). Tai reiškia, kad daugių daugiausiai Miško atkūrimo nuostatais galėjo būti remiamasi dalyje, sprendžiant dėl žalos atlyginimo už medžių atsodinimo kaštus miško žemėje, o ne sprendžiant dėl visų iškirstų medžių atsodinimo kaštų, tame tarpe, ir iškirstų kitos paskirties žemėje, atlyginimo. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir tinkamai pritaikyti nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualias teisės normas bei priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į civilinio atsakovo V. P. apeliacinį skundą civilinio ieškovo Ą. T. atstovė advokatė Žavinta Paunksnytė prašo civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš civilinio atsakovo, civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

10.1. Civilinis ieškovas nesutinka, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Teigiama, jog priešingai nei nurodo civilinis atsakovas, teismas 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu informavo civilinio atsakovo atstovą advokatą, kad yra gautas patikslintas civilinis ieškinys, ji po teismo posėdžio lydraščiu išsiuntė civilinio atsakovo atstovui susipažinimui. Be to, teismo posėdyje bylą nagrinėjantis teisėjas nurodė civilinio atsakovo atstovui, kad civilinis atsakovas turi teisę, bet ne pareigą pateikti atsiliepimą į patikslintą civilinį ieškinį, savo samprotavimus, t. y. civilinio atsakovo atstovui ne vieną kartą išaiškino kokiu būdu turi teisę pasisakyti dėl pateikto civilinio ieškinio, o pats civilinis ieškinys su priedais tą pačią dieną buvo išsiųsta per EPP (nurodomi ir teismo posėdžio garso įrašo laikai).

10.2. Dėl civilinio atsakovo argumento apie tai, jog jis nebuvo informuotas apie patikslinto civilinio ieškinio priėmimą ir nebuvo išspręstas jo pateiktas 2022 m. lapkričio 16 d. prašymas mano, kad tokie civilinio atsakovo teiginiai yra jo gynybinė pozicija nepagrįsta faktais, kurie galėjo pažeisti civilinio atsakovo teises būti išklausytam ar teikti savo paaiškinimus ir įrodymus. Civilinio ieškinio nagrinėjimas vyko baudžiamojoje byloje, byla nebuvo elektroninė. Dėl šios priežasties tiek civilinis ieškovo patikslinto ieškinio klausimas, tiek civilinio atsakovo atstovo prašymas dėl patikslinto civilinio ieškinio nepriėmimo baudžiamojoje byloje buvo išspręstas teisėjo rezoliucija. Tai, kad civilinio atsakovo atstovas nesidomėjo bylos nagrinėjimu, jo eiga, nesusipažino su byla, neteikė įrodymų, jeigu jo nuomone, norėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikytinas jo pačio, kaip atstovo, pareigų pažeidimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

10.3. Teigiama, kad patikslintas civilinis ieškinys buvo įteiktas civiliniam atsakovui per (EPP sistema civilinio atsakovo atstovui advokatui), civilinis atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, jo atstovas teismą informavo, kad su patikslintu ieškiniu susipažino (2022 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje), iki bylos nagrinėjimo pabaigos civilinis atsakovas ar jo atstovas atsiliepimo ar rašytinės nuomonės dėl priimto civilinio ieškovo patikslinto ieškinio nepateikė, jokių įrodymų dėl civilinio ieškinio dydžio byloje taip pat nepateikė, kliūčių bylą nagrinėti teismo posėdyje nematė. Savo poziciją civilinio atsakovo atstovas 2022 m. gruodžio 20 d. posėdyje išdėstė tame tarpe ir dėl pateikto civilinio ieškinio dydžio ir jo patenkinimo, pasisakė baigiamosiose kalbose ir naudojosi replikos teise. Pažymima, kad civilinio atsakovo atstovas ne vieną kartą teikė atsiliepimus į civilinio ieškovo ieškinius ir laikėsi pozicijos, kaip ir paaiškinimus baudžiamojoje byloje, kad su ieškiniu (patikslintais ieškiniais) nesutinka ir prašo teismo juos atmesti.

10.4. Be to, 2022 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas jokių prašymų ar papildymų neturėjo, klausimų civilinio ieškovo atstovei nepateikė. Mano, kad neturi būti prijungti jo prie apeliacinio skundo pridėti susirašinėjimai elektroniniu paštu dėl medžių atsodinimo. Toks susirašinėjimas el. paštu visiškai nėra susijęs su šia byla, kadangi iš susirašinėjimo turinio matyti, kad jame nėra nurodyta kokia būtų iškirstų medžių atsodinimo ir reikalingos jų priežiūros kaina, kadangi sodinukų kaina nurodyta tik apytikrė ir be to aiškiai nurodyta, kad vien tik sodinukų kaina neapsprendžia jų atsodinimo kaštų, o pačioje užklausoje nieko nėra nurodyta apie sodinukų priežiūros paslaugų kainą, kas taip pat sudaro didelę dalį žalos atlyginimo kaštų.

10.5. Apeliantas skunde nurodė, kad žemės sklypas, kuriame civilinis atsakovas neteisėtai iškirto medžius, priklauso ne vienam civiliniams ieškovui, o dar penkiems sklypo bendrasavininkams, todėl mano, kad žalos suma turėjo būti padalinto proporcingai pagal priklausančią dalį. Su tokiu argumentu civilinis ieškovas nesutinka ir cituodamas teisės nuostatas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, CK teigia, jog šiuo atveju ieškovo patirta turtinė žala apima visų atsakovo išskirtų ir pagrobtų medžių įsigijimo, pasodinimo, priežiūros, apsaugos priemonių pirkimo kainas bei užaugusių iškirstų medžių vidutines rinkos vertes.

Šalies argumentai

10.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priimtame sprendime civiliniam ieškovui iš civilinio atsakovo priteisė 1789,26 Eur dydžio patirtą turtinę žalą, pagrįstai laikė, kad ieškovas iš atsakovo nusikalstamų veikų patyrė žalą (neteko 44 vnt. medžių savo miške), todėl atsakovas, išpjovęs medžius ir juos pasisavinęs gavo naudos, ir privalo žalą atlyginti. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad jo vertinimu, aplinkybė, kad yra keli žemės sklypo bendrasavininkai, šiuo atveju, reikšmės neturi, nes visi žemės sklypo bendrasavininkai jį valdo bendrai, žala padaryta bendram miškui, žemės sklypas yra nepadalintas, naudojimosi juo tvarka nenustatyta.

10.7. Cituojant CK nuostatas ir teismų praktiką, nurodoma, kad žemės sklypas priklauso 6 asmenims, iš kurių 5 nepateikė civilinio ieškinio (išskyrus civilinį ieškovą), ir kurie nenurodė, kad atkurs, t. y. atsodins iškirstą mišką savo lėšomis (kas yra privaloma pagal teisinį reglamentavimą – Miškų atkūrimo nuostatų 2 ir 4 punktai), o tokius darbus pasirengęs atlikti vienas iš bendrasavininkų, kuris ir byloje pateikęs civilinį ieškinį ir siekia iš kalto asmens prisiteisti tokių atsodinimo ir priežiūros darbų atlikimo išlaidas iš V. P.. Remiantis Miškų atkūrimo nuostatomis, civilinis ieškovas privalo atkurti neteisėtai iškirstą mišką, o miško neatkūrimo atveju, jo atžvilgiu gali būti taikoma atsakomybė. Apelianto teiginiai, kad iki dabar medžiai nėra atsodinti, neturi visiškai jokios reikšmės dėl patirtų nuostolių atlyginimo, kai yra padaroma nusikalstama veika ir būtent iš to kilus patirtai turtinei žalai.

10.8. Nesutinkama su apelianto skundo argumentu dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasiūlymo ir sodinukų kainos, kadangi neteisėtai iškirstų medžių atsodinimo kaina sudaro ne tik perkamų sodinukų kaina (kuri iš esmės sudaro mažą tokių darbų atlikimo kainą), o didžiąją tokių medelių atsodinimo kainą sudaro transporto išlaidos, kurios paskaičiuotos ne tik pasodinimo ir medelių atvežimo darbams, tačiau itin trumpą trijų metų laikotarpį medelių priežiūrai (Miško atkūrimo nuostatų punktas), pievų atsodinimo bei priežiūros kainą, kurią teismas pataisė pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktą pasiūlymą, tačiau net ir su apeliaciniu skundu nepateikta jokių objektyvių ir kitokių duomenų, kokia būtų kitokia tokių iškirstų medelių atsodinimo ir priežiūros kaina. Nurodoma, kad civilinis ieškovas kreipėsi ir į kitas įmones dėl medelių atsodinimo ir jų priežiūros darbų atlikimo, tačiau tik UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė pasiūlymą, o pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės susirašinėjimas patvirtina, kad daugumą įmonių tokios apimties darbų nesutinka atlikti.

10.9. Nesutinkama, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu ir teikia papildomus dokumentus, mano, kad apelianto teiginiai, jog ši įmonė negalėjo ar neturėjo žinių vykdyti miško atsodinimo ir priežiūros darbus, yra nepagrįsta jokiais objektyviais argumentais. Apeliaciniame skunde minimose civilinėse bylose atsakovu byloje yra ne UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonė pateikusi pasiūlymą, o UAB „(duomenys neskelbtini) “. Pažymima, kad tai yra du visiškai skirtingi juridiniai asmenis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

11. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lotynų k. – pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą sprendimą, nustatė vieną iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).

14. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. P. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio 2 d., 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško paskirties žemėje neteisėtai iškirto ir pagrobė 9 vnt. beržų, 7 vnt. baltalksnių, 2 vnt. blindės žalių medžių, viso 2,922 m3 medienos – 737,52 Eur vertės, o kitos paskirties žemėje iškirto ir pagrobė 1 vnt. blindės, 2 vnt. alksnių, 23 vnt. beržų – 1 500 Eur vertės.

15. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis – civilinis ieškovas Ą. T. 2020 m. spalio 7 d. civiliniu ieškiniu (pirminiu) prašė priteisti 1500 Eur turtinę žalą už 26 vnt. iškirstų medžių (1 t., b. l. 95), o teisme nurodė, kad į 1500 Eur sumą taip pat įtraukė atvykimo duoti parodymus išlaidas ir medžių atsodinimo išlaidas. Ikiteisminio tyrimo metu žemės sklypo bendraturčiai buvo susipažinę su Ą. T. pareikštu civiliniu ieškiniu ir R. R., L. V. G., I. R. G. išreiškė norą, kad jų interesus dėl civilinio ieškinio atstovautų Ą. T. (1 t., b. l. 130-132; 159-160; 170-172). Tačiau bendraturtis J. K. nurodė, kad jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 165-166), o V. P. įgaliota atstovė L. R. nieko nenurodė dėl žalos atlyginimo, tačiau paaiškino, kad žemės sklypas padalintas žodinio susitarimo principu, jokių dokumentų apie sklypo ribas nėra, planas tik ruošiamas (1 t., b. l. 180-183).

16. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą žemės sklypo bendraturčiai davė parodymus apie tai, kaip jie gins savo teises ir teisėtus interesus dėl žalos atlyginimo būdami susipažinę su 15 punkte nurodytu aukščiau minėtu pradiniu civiliniu ieškiniu. R. R. parodė, kad sklypas yra pasidalintas žodžiu, jos sklypo dalyje medžiai neiškirsti ir žala nepadaryta, o Ą. T. yra nukentėjęs (3 t., b. l. 148), tuo tarpu L. V. G. parodė, kad žemės nėra pasidalinę ir nėra matęs kur ir kiek medžių iškirsta, nors nenorėjo pareikšti ieškinį dėl žalos (3 t., b. l. 150), L. R. teigė, jog žemės sklypą bendraturčiai pasidalinę žodiniu susitarimu ir ji civilinio ieškinio nereiškia (3 t., b. l. 150-151), J. K. – kad nereiškia ieškinio dėl padarytos žalos, nes mano, jog žala nedidelė žala, dėl to pretenzijų neturi (3 t., b. l. 197). Tuo tarpu nukentėjusysis Ą. T. parodė, kad pretenzijas dėl iškirstų medžių gal turi visi bendraturčiai, bet jie gal kitaip jas traktuoja. Įgaliojimų jam niekas nesuteikė, jis atstovauja save, reiškia ieškinį visų savininkų vardu neturėdamas įgaliojimų ir jų leidimo, nes jis nustatė faktą ir pranešė policijai, 1500 Eur žala priklausytų visiems savininkams. Žemė yra bendra nuosavybė, yra dalinis žodinis susitarimas, nes yra 5 plotai ir 6 savininkai (3 t., b. l. 196).

17. Po to, kai teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti bendraturčiai, kito posėdžio metu 2021 m. spalio 26 d. nukentėjusysis – civilinis ieškovas pareiškė jau patikslintą 2021 m. spalio 25 d. civilinį ieškinį dėl 1995,95 Eur turtinės žalos (556 Eur – sodinukų bendra kaina, 666,24 Eur – priežiūros priemonės, 443,71 Eur – mediena). Teismo nuosprendyje pasisakydamas dėl nukentėjusiojo Ą. T. civilinio ieškinio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusysis prašo visą žalą priteisti jam, nors iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypas priklauso ne tik jam, bet ir aukščiau minėtiems asmenims (2 t., b. l. 1, 4-8), nors įgaliojimų, kad nukentėjusysis Ą. T. atstovaują kitiems bendrasavininkams byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas be papildomų įrodymų negalėjo nustatyti žalos, padarytos kiekvienam bendraturčiui dydžio ir teisingai išspręsti civilinį ieškinį, todėl tik nukentėjusiajam Ą. T. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

18. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį civilinio ieškinio dydžio klausimui nagrinėti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė kitiems bendraturčiams bei informavo, kad iki teismo posėdžio datos jie gali prisijungti prie civilinio ieškinio, pateikti atskirą ieškinį arba atsisakyti ieškinio (4 t., b. l. 157-158). J. K., L. V. G., J. R. G., L. R. (įgaliota atstovauti V. P.) pateikė atsisakymus į civilinio ieškinio reikalavimą (4 t., b. l. 191-194). Bendraturčiams pareiškus atsisakymą dėl civilinio ieškinio, išskyrus R. R., pirmosios instancijos teisme vėl buvo gautas 2022 m. lapkričio 11 d. patikslintas civilinis ieškinys dėl 1789,26 Eur žalos atlyginimo, kurį sudarė 289,26 Eur medienos vertė ir 1500 Eur mokestis už sodinukus, transportavimo išlaidas, sodinimo darbus, sodinukų priežiūrą) (5 t., b. l. 4-19).

19. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, kad yra keli žemės sklypo bendraturčiai, bet nustatė, jog šiuo atveju tai reikšmės neturi, nes visi žemės sklypo bendraturčiai jį valdo bendrai, žala yra padaryta bendram miškui, žemės sklypas nepadalintas, naudojimosi juo tvarka nenustatyta. Kilus ginčui tarp bendraturčių dėl žalos atlyginimo jie galės spręsti šį klausimą tarpusavyje ar ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Be to, atsižvelgė ir į atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį, kadangi žala ieškovui atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas bei, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo miško dalis buvo iškirsta ir tai, kad ją reikės atsodinti, atkurti visą neteisėtai iškirstą mišką.

20. Teisėjų kolegija su šios nutarties 19 punkte nurodytu teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis teismo išvadomis nesutinka. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo bylai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nesilaikydamas CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, neteisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl patenkindamas ieškinį priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti.

21. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje grindžiamas tuo, kad jie, kaip ir ginčo šalys, būdami materialinių teisinių santykių subjektais, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. būsimas teismo sprendimas ateityje gali pakeisti jų teisinius santykius su ginčo šalimis arba kitaip paveikti jų interesus. Tokiems asmenims turėtų būti sudaromos sąlygos ginti savo teises bei interesus dalyvaujant civiliniame procese. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, savaime nėra pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Besąlyginis (absoliutus) pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra tik tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

23. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tiek nukentėjusysis, tiek kiti žemės sklypo bendrasavininkai nurodė, jog žemės sklypą yra pasidalinę žodinio susitarimo pagrindu. Pagal bylos duomenis, žemės sklypo bendraturčiai nebuvo suteikę reikiamos formos įgaliojimų juos atstovauti teisme ieškovui Ą. T.. Todėl teismas turėjo šias aplinkybes patikrinti ir atitinkamai įvertinti, kadangi pagal teisme duotus žemės sklypo savininkų parodymus žalą patyrė tik Ą. T. ir J. K.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, tik pranešdamas apie teismo posėdį, bet neįtraukdamas į civilinės bylos nagrinėjimą žemės sklypo bendraturčių J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., V. P., neišsiaiškino kitų bendraturčių interesų, jiems priklausančios žemės sklypo dalių padalintų žodinio susitarimo metu ribų ir jiems padarytos žalos dydžio, neišsiaiškino, ar buvo iškirsti medžiai tik Ą. T. sklypo dalyje ar ir kitų bendraturčių žemės sklypų dalyse. To nenustačius, o galimai visiems bendraturčiams padarytą žalą priteisus tik nustatytos formos įgaliojimo atstovauti kitus bendraturčius neturinčiam ieškovui A. T., buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

24. CPK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. CPK 140 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti atsisakymą nuo ieškinio numato, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.

25. Vertindama apelianto skundo argumentus dėl procesinių normų pažeidimo ir atsižvelgusi į nutarties 24 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, kadangi žemės sklypo bendraturčiai J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., V. P., išskyrus Ą. T. nei patys, nei per atstovą baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškę civilinio ieškinio. Žodinis jų nuomonės pareiškimas buvo gautas tik dėl pirminių, o ne patikslintų ieškovo A. T. ieškinių. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar minėti asmenys turi procesinę teisę atsisakyti ieškinio, kurio nėra pareiškę, ir ar toks atsisakymas nuo ieškinio yra pakankamas spręsti, jog minėti asmenys neturi būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų teismo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, nesant tokio asmens ar šalių prašymo, pats turi spręsti dėl tokio asmens įtraukimo į bylą savo iniciatyva. Tai, kad trečiasis asmuo ar bylos šalys nėra aktyvios ir tinkamai nevykdo procesinių pareigų, nedaro įtakos teismui jas į bylą įtraukti savo iniciatyva, tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas ir nebūtų nuspręsta dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų joms nedalyvaujant procese. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šią pareigą vykdė netinkamai, nes neįvertino, kad sprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms ir nepagrįstai jų neįtraukė į procesą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 141, 142 straipsnio nuostatas, nes, priėmęs patikslintą ieškinį, aiškiai nepasisakė, ar tai vertina kaip ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą (CPK 141 straipsnis), ar tai vertina kaip patikslintą ieškinį, todėl nesuteikė atsakovui arba ne trumpesnio kaip 14 d. termino pasiruošti bylos nagrinėjimui, arba pateikti atsiliepimą į ieškinį.

27. Apibendrindama kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, reiškiantį, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, ir sudarantį pagrindą v apeliacinės instancijos teismui panaikinti apskųstą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo, tai apeliacinės instancijos teismas kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

29. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas ir paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė