- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-68-531/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01437-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- Ą. T.
- Advokatai
- Arvydas Aranauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. P. gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 80 MGL (4 000 Eur) baudą.
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas, ir ieškovui iš V. P. priteistas 737,52 Eur dydžio aplinkai padarytos žalos atlyginimas.
Nukentėjusiajam Ą. T. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio 2 d., 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško paskirties žemėje neteisėtai iškirto ir pagrobė 9 vnt. beržų, 7 vnt. baltalksnių, 2 vnt. blindės žalių medžių, viso 2,922 m³ medienos – 737,52 Eur vertės, o kitos paskirties žemėje iškirto ir pagrobė 1 vnt. blindės, 2 vnt. alksnių, 23 vnt. beržų – 1500 Eur vertės, tokiais savo veiksmais J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. padarė 2237,52 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. V. P. gynėjas advokatas A. Aranauskas pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naują – V. P. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti. Nurodo, kad teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nustatęs faktines aplinkybes, neteisingai jas įvertino ir padarė neteisingas išvadas. Pastebi, kad teismas vertindamas įrodymus iš esmės vadovavosi tik selektyviai atrinktais ir kaltinimui palankiais prieštaringais baudžiamosios bylos duomenimis, nuosprendį pagrindė prielaidų pobūdžio teiginiais, nepagrįstai nesilaikė in dubio pro reo principo ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas, byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neatskleidė įrodymų tarpusavio ryšio, nenurodė, kuriais konkrečiai įrodymais grindžiamos teismo išvados. Byloje esantys surinkti įrodymai, iš jų kiekvienas atskirai, ne tik savaime neįrodo, kad V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, netgi sugretinus šiuos duomenis tarpusavyje ir įvertinus juos kartu, nesudaro visumos, kurios pagrindu V. P. pagrįstai pripažintas kaltu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje V. P. veiką kvalifikavo remdamasis iš esmės tik deklaratyviais ir neteisėtais būdais gautais įrodymais: nukentėjusiojo Ą. T. ir jo draugo E. V., policijos pareigūnų A. O., V. S. parodymais, kad jiems atvykus į įvykio vietą, matė nedidelio traktoriuko vėžes, kurios vedė į V. P. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), o malkinėje buvo sukrautos malkos; taip pat kaltinamojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų neteisėtai išgautu 2020 m. sausio 7 d. prisipažinimu, bei kaltinamojo neva nenuosekliais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
2.1. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista V. P. teisė į gynybą, t. y. 2020 m. sausio 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai D. G. ir S. G. apie 21 val. atvyko pas V. P. į namus ir tarnybiniame automobilyje, naudodami psichologinę prievartą, neužtikrindami V. P. teisės į gynybą, atliko V. P. pirmąją apklausą ir išgavo jo rašytinį prisipažinimą, kad 2019 m. pabaigoje jis kaimynų sklype susipjovė malkomis 19 medžių, kuriuos susivežė į savo sodybą, t. y. pavogė medieną. Taigi, V. P. pirmosios apklausos metu, psichologinės prievartos įtakotas, davė rašytinius parodymus apie save. Pažymi, kad V. P. prieš 2020 m. sausio 7 d. tarnybiniame automobilyje ikiteisminio tyrimo pareigūnų D. G. ir S. G. atliktą apklausą ne tik, kad nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, bet ir nebuvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo teisės. Šį faktą patvirtino ir liudytojas S. G. (duomenys neskelbtini) įvykusiame teismo posėdyje. Pranešimas apie įtarimą V. P. buvo įteiktas 2020 m. sausio 15 d., dėl to paties įtarimo, dėl kurio jis buvo apklaustas 2020 m. sausio 7 d. V. P. apklausa pagal 2020 m. sausio 15 d. įteiktą pranešimą apie įtarimą, buvo atlikta 2020 m. sausio 15 d. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2020 m. sausio 7 d., apklausdami V. P., padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, t. y. pažeidė BPK 10 straipsnio 1 dalį, 80 straipsnį, 82 straipsnį, 187 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 188 straipsnio 3 dalį.
2.2. Teigia, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą galima matyti, kad nėra nei vieno įrodymo, kuris leistų pagrįstai teigti, kad V. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pabrėžia, kad 2020 m. sausio 7 d. apklausos metu, tarnybiniame automobilyje išgautą V. P. prisipažinimą yra klaidinga laikyti įrodymu baudžiamojoje byloje, nes būtent šis prisipažinimas buvo išgautas panaudojant psichologinę prievartą ir suklaidinant V. P., neva parašius prisipažinimą viskas baigsis ir su giminaičiu bus galima susitarti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į BPK 20 straipsnio 1 dalį ir 2020 m. sausio 7 d. pirmosios apklausos tarnybiniame automobilyje metu, panaudojant psichologinę prievartą ir nesilaikant BPK 10 straipsnyje, 21 straipsnyje ir 187 straipsnyje reglamentuotų procedūrinių apklausos reikalavimų, iš V. P. išgautą prisipažinimą laikė įstatymo nustatyta tvarka gautu įrodymu. Cituoja liudytojų D. G. ir S. G. duotus parodymus. Pastebi, kad abu liudytojai patvirtino, jog tarnybiniame automobilyje yra vykdomas vaizdo ir garso įrašymas. Vis dėl to, pateikus prašymą ikiteisminio tyrimo įstaigai nebuvo pateikta vaizdo ir garso įrašo medžiaga, kurios pagrindu būtų galima įvertinti V. P. 2020 m. sausio 7 d. tarnybiniame automobilyje surašyto prisipažinimo aplinkybes. Taigi, apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. apklausos metu iš V. P. pareigūnų išgauto prisipažinimo neturėjo laikyti įrodymu, nes jis buvo gautas ir pateiktas teismui ne įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ikiteisminio tyrimo institucija nepateikė vaizdo ir/ar garso įrašų, įrodančių, jog prieš V. P. 2020 m. sausio 7 d. nebuvo panaudota psichologinė prievarta. Taigi, nepateikus 2020 m. sausio 7 d. apklausos tarnybiniame automobilyje vaizdo ir garso įrašo, teismas, priimdamas nuosprendį, negalėjo remtis 2020 m. sausio 7 d. apklausos metu išgautu V. P. prisipažinimu bei turėjo vadovautis BPK 44 straipsnio 6 dalyje reglamentuotu in dubio pro reo principu ir laikyti, kad 2020 m. sausio 7 d. apklausos metu, kuri, be kita ko, atlikta nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, prieš V. P. buvo panaudota psichologinė prievarta, o jo pasirašytas prisipažinimas negali būti laikomas įrodymu baudžiamojoje byloje.
2.3. Pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodydamas, kad V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. kaltinime nurodytu laikotarpiu iškirto ir pagrobė nukentėjusiesiems priklausančią medieną, neatsižvelgė į liudytojų R. V. ir R. P. parodymus, kuriais jie patvirtino apie jų pačių nupjautus medžius po elektros linija. Cituoja šių liudytojų parodymus. Taip pat cituoja liudytojų A. O. ir V. S. parodymus ir jais remdamasis nurodo, kad daryti neabejotinos išvados, kad būtent V. P. turimas traktoriukas buvo naudojamas kaip priemonė nusikalstamai veikai įvykdyti, nėra jokio pagrindo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, taip pat neatsižvelgė į liudytojų R. L. ir V. S. parodymus, taipogi juos cituoja. Nurodo, kad atsižvelgiant į A. O., V. S., R. L. ir V. S. apklausos metu duotus parodymus, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesivadovavo BPK 20 straipsnio 3 dalimi ir BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Atsižvelgdami į liudytojo V. S. duotus parodymus, jog jis važiavo 3-4 kartus parsivežti medienos, atiduotos Ą. T., ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo organizuoti trasologinę protektoriaus pėdsakų, vedančių iš V. P. sodybos link medžių, ekspertizę tam, kad įvertintų, kokiai V. P., V. S. ar kokio kito asmens transporto priemonei priklauso šie pėdsakai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai šios ekspertizės neatliko, o vadovaudamiesi liudytojų apklausa ir atsižvelgdami į tai, kad vėžės veda iš V. P. sodybos link medžių, spėjimo būdu identifikavo, kad protektoriaus pėdsakai priklauso V. P. traktoriukui. Vis dėl to, šie ikiteisminio tyrimo pareigūnų spėjimai, nepagrįsti tyrimu, nepatvirtina, kad vėžės sutampa su V. P. turimo traktoriuko protektoriumi. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasinaudojo teise, numatyta BPK 270 straipsnio 3 dalyje savo iniciatyva iškviesti ekspertus ir specialistus, ir nesuorganizavo trasologinės protektoriaus pėdsakų ekspertizės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, įrodymu, patvirtinančiu V. P. kaltę, neturėjo laikyti kaltinamajame akte nurodyto ikiteisminio tyrimo pareigūnų spėjimo, kad protektoriaus pėdsakai yra V. P. traktoriuko. Nesant galimybės atlikti trasologinės protektoriaus pėdsakų ekspertizės, apylinkės teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir laikyti neįrodytu aplinkybės, kad protektoriaus pėdsakai yra V. P. traktoriuko. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko vertinimo, kokiu įrankiu buvo nupjauti medžiai, t. y. neatliko pjūklo grandinės individualių požymių ekspertizės, kurios metu būtų buvę galima nustatyti, ar medžiai buvo nupjauti su V. P. priklausančiu pjūklu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasinaudojo teise, numatyta BPK 270 straipsnio 3 dalyje ir šių aplinkybių nesiaiškino. Pastebi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko V. P. malkinėje esančios medienos ekspertizės ir neįvertino, ar V. P. turimos malkos sutampa su J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybės teise priklausančiame žemes sklype nupjautų medžių mediena. Taigi, turėjo būti atlikta ir medienos ekspertizė, įvertinant, ar V. P. malkinėje esančios malkos yra tų pačių medžių arba tos pačios rūšies medžių, kurių kelmus fiksavo Valstybinės miškų tarnybos specialistė J. L.. Taip pat nebuvo įvertinta, ar atitinka iškirstų medžių kiekis su V. P. malkinėje esančių malkų kiekiu, kartu atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. V. P. gavo apie 30 kubų medienos iš liudytojos R. L.. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasinaudojo teise savo iniciatyva iškviesti ekspertus ir specialistus, ir nesuorganizavo medienos ekspertizės. Nesant galimybės atlikti medienos ekspertizės, teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir laikyti, kad mediena, esanti V. P. malkinėje ir priekaboje, yra ne J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype nukirstų medžių. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienoje sodyboje, ne išimtis ir V. P. atveju, galima rasti tiek grandininį pjūklą, tiek malkų, tiek ir traktoriuką. Todėl teigti, kad V. P. nupjovė medžius ir pasivežė malkas iš J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, neturint objektyvių įrodymų, neatlikus nei trasologinės protektoriaus pėdsakų ekspertizės, nei pjūklo grandinės individualių požymių ekspertizės, nei medienos ekspertizės, negalima.
2.4. Mano, kad teismas netiksliai įvertino liudytojos L. R. parodymus ir neatsižvelgė į jos (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu duotus parodymus, kuriais liudytoja patvirtino, kad telefoninio pokalbio metu su V. P. žmona L. P., davė sutikimą pasiimti tiek elektrikų nupjautus medžius, tiek ir kitus nuvirtusius medžius. Taigi, kaip galima matyti, V. P. neturėjo tikslo pavogti medžių iš J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, nes prieš pasiimant medieną, V. P. žmona atsiklausė vienos iš bendrasavininkių.
2.5. Atkreipia dėmesį, kad santykiai tarp Ą. T. ir V. P. yra konfliktiški. Tai patvirtina ir liudytojų duoti parodymai. Todėl teismas, prieš priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo įvertinti šį aspektą, atsižvelgti į liudytojų duotus parodymus ir vertinti Ą. T. suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti vagyste savo kaimyną V. P..
3. Teismo posėdyje V. P. gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju V. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio 2 d., 11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), miško paskirties žemėje neteisėtai iškirto ir pagrobė 9 vnt. beržų, 7 vnt. baltalksnių, 2 vnt. blindės žalių medžių, viso 2,922 m³ medienos – 737,52 Eur vertės, o kitos paskirties žemėje iškirto ir pagrobė 1 vnt. blindės, 2 vnt. alksnių, 23 vnt. beržų – 1 500 Eur vertės, tokiais savo veiksmais minėtiems sklypo savininkams padarė 2 237,52 Eur turtinę žalą.
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. P. nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kritikuojamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis V. P. atžvilgiu buvo priimtas visiškai pagrįstai. V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jis susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jo pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.
9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio 2 d., 11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, žemės (duomenys neskelbtini) J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), miško paskirties žemėje buvo neteisėtai iškirsti ir pagrobti 9 vnt. beržų, 7 vnt. baltalksnių, 2 vnt. blindės žalių medžių, viso 2,922 m³ medienos, kurios vertė 737,52 Eur, o kitos paskirties žemėje iškirsta ir pagrobta 1 vnt. blindės, 2 vnt. alksnių, 23 vnt. beržų, kurių vertė 1 500 Eur, tačiau keliamas klausimas, ar tai padarė V. P..
10. V. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Paaiškino, kad 2019 m. gruodžio mėn. elektros tinklų darbuotojai kirto medžius po elektros linija, o jis tik paėmė (duomenys neskelbtini) darbuotojų nupjautus medžius, taip pat storesnes šakas. Prieš tai, spalio ar lapkričio mėn., L. R., kuri yra vieno iš bendrasavininkių - V. P. įgaliotas asmuo, leido jam paimti 3-4 nulūžusius medžius iš gretimo žemės sklypo, priklausančio nukentėjusiesiems, iš paežerės. Jis tuos medžius supjaustė ir atvežė į sodybą. Jokių žalių medžių jis nekirto, kas juos iškirto nežino, gali būti, kad pats Ą. T..
11. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl V. P. nurodytos aplinkybės, jog jis paėmė (duomenys neskelbtini) darbuotojų nupjautus medžius, kurių, pagal šių darbuotojų R. V. ir R. P. parodymų patikrinimo vietoje metu duotus jų paaiškinimus, buvo du, t. y. du beržai, kurių vieną jie nupjovė prie pat elektros stulpo, o kitą - maždaug iki metro atstumu nuo jo, link sodybos adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pirmosios instancijos teisme apklausta L. R. parodė, kad sutiko, jog V. P. su žmona pasiimtų medieną, nukirstą iš po elektros linijos. Tačiau, kita V. P. parodymų dalis vertintina tik kaip jo paties pasirinktas gynybos būdas, kuriuo siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes ją paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
12. Nukentėjusysis Ą. T. apklausiamas teisme parodė, kad 2020 m. sausio 2 d. jis grįžo iš užsienio ir su E. V. atvyko į savo sodybą. Čia pamatė keliose vietose šviežiai nupjautus medžius. Medienos jau nebuvo, gulėjo tik šakos. Kelmai buvo užkrauti šakomis. Vietoje matėsi gan šviežios ir stipriai įspaustos į žemę vėžės. Jos buvo mažo traktoriuko ir vedė į V. P. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai V. P. sodybą apžiūrėjo. Pas jį pilna mašina buvo prikrauta malkų ir malkinė. V. P. turi traktoriuką – motobloką, kurį yra matęs. Teisėjų kolegija, nepaisant tarp V. P. ir Ą. T. esančių konfliktiškų santykių, neabejoja minėtais nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs viso proceso metu ir juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
13. Liudytojas E. V. apklausiamas teisme parodė, kad prieš trejus metus, sausio 2 ar 3 d., su Ą. T. atvažiavo į sodybą ir pamatė iškirstus medžius. Einant prie mašinos pamatė, kad yra išvažinėta, pėdsakai buvo motobloko, vėžės vedė į miškelį. Jie nuėjo pažiūrėti, kur tos vėžės veda. Rado, kad yra pripjauta pjuvenų. Patraukus šakas, nes viskas buvo po šakomis, pamatė nupjautus kelmus. Kuo toliau ėjo, kur moto bloko pėdsakai vedė, tuo daugiau rasdavo po šakomis paslėptų kelmų. Nupjauti medžiai jau buvo išvežti, jų vietoje nebuvo, buvo tik pjuvenos ir šakos. Vėžės vedė pas V. P. tiesiai į malkinę. Jie buvo prie jo sodybos ir žiūrėjo į malkinę pro tvorą. Matė, kad medžiai buvo malkinėje jau suskaldyti ir malkos šviežiai sukrautos. Ten viskas buvo padaryta šviežiai, gal savaitės ar dviejų bėgyje. Tai buvo motobloko pėdsakai, nes buvo matyti dviejų ratų pėdsakai ir priekabėlės pėdsakai, o V. P. turi motobloką ir priekabėlę. Mano, kad medžiai buvo nupjauti prieš Kalėdas, nes ten viskas buvo šviežia - vėžės, pjuvenos, kelmai. Šakos, kurios buvo užkrautos ant kelmų, buvo žalios. Ten kur buvo elektros linija - tai atskiras plotas, ir ten yra atskiras įvažiavimas. Pas V. P. yra dveji vartai įvažiuoti į tą teritoriją. Ten, kur buvo prie elektros linijų, tai buvo į sklypo teritoriją įvažinėjama iš kitos pusės, o kur buvo miškelyje išpjautas, tai buvo įvažinėjama iš kitos pusės. Važiuota buvo daug kartų. V. P. malkinė buvo užkrauta šviežiomis malkomis, kurios buvo ką tik nupjautos ir skaldytos. Jis buvo arti priėjęs prie malkinės - nuo tvoros iki malkinės 5-8 m. Tokie patys medžiai, kurie buvo miške nupjauti, tai yra beržai ir alksniai, gulėjo malkinėje. Vėžės ateina iš miško, nuo nupjautų medžių į malkinę.
14. Liudytojas A. O. parodė, kad 2020 m. sausio pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. Buvo atvejis, kuomet vyko į (duomenys neskelbtini) dėl miško kirtimo. Tai dienai buvo išpjauta ir užfiksuota gal virš 50 medžių kelmų. Kai ėjo į pirmą apžiūros vietą, po kaire puse buvo aiškiai matyti, kad nuo sodybos yra aiškūs pėdsakai, ryškiai įspausti. Matėsi, kad kirsta šviežiai. Vėžės buvo nedidelio traktoriuko ir vedė iš to sklypo ir atgal. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad su kolega V. S. apžiūrinėjo įvykio vietą. Pirmiausia ėjo link miško, esančio kairėje pusėje. Pakeliui pamatė, kad iš minėtos sodybos sklypo ribų (sodybos teritorija yra aptverta tvora) veda keliukas. Ant to keliuko yra matomos nedidelio, galimai traktoriuko, padangų vėžės. Jos atrodė nesenos, kadangi žemė buvo drėgna, ryškiai ant jos matėsi įspaustų ratų pėdsakai, kurių kraštai buvo ryškūs, nesukritę, dėl ko ir nusprendė, kad jos yra šviežios. Tos vėžės vedė į mišką, kuriame yra iškirsti medžiai, t.y. dalis medžių. Ėjo mišku pagal minėtas vėžes ir pamatė, kad medžiai yra šviežiai iškirsti. Jis viską fotografavo. Pačios nukirstos medienos niekur nebuvo aplinkui, tik matėsi kelios šakų krūvelės, tačiau nedidelės. Pareiškėjas vėliau juos nuvedė į kitą sklypo pusę, netoli elektros linijos. Nuo to sklypo, kur yra sodyba, link tos kitos sklypo pusės vedė irgi tos pačios traktoriuko vėžės, kurios irgi nebuvo senos. Toje kitoje sklypo dalyje, matėsi pavieniai miškeliai. Beržyne, prie elektros linijos, matėsi nemažai iškirstų medžių grynai esančių po elektros laidais, ir keli medžiai, esantys ne po elektros laidais, giliau miškelyje.
15. Byloje esančiame 2020 m. sausio 2 d. – 2020 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) matomos namų sklypų valdos, kurios aptvertos tvora. Aplink minėtą namų sklypą matosi miškas. Paėjus pro namo sklypą į kairę pusę, matomi iš sklypo einantys dviejų vėžių ratų palikti pėdsakai, kurio vienos vėžės palikto pėdsako diametras 21 cm. Paėjus apie 200 m palei ratų paliktus pėdsakus, prieinama miško dalis, kurioje matomi pavieniai medžių kelmai (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Grįžus prie namo sklypo valdos, jo dešiniajame šone prie įvažiavimo į sklypą matomi tie patys ratų palikti pėdsakai, kurio vienos vėžės palikto pėdsako diametras yra 21 cm. Einant palei ratų paliktus pėdsakus apie 150 m, prieinamas miškas (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kuriame taip pat matomi pavieniai medžių kelmai. Prie protokolo pridėtose fotonuotraukose užfiksuotos vėžės iš/į (duomenys neskelbtini) sklypo kiemą, taip pat esančios miške, iškirstų medžių kelmai, šakos, pjuvenos.
16. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta J. L. parodė, kad tuo metu dirbo miškų tarnyboje. Su policija važiavo apžiūrėti šviežiai iškirstų medžių. Kai atvažiavo į vietą, pamatė šviežiai iškirstų medžių kelmų ir teritorijoje buvo važinėta keturračiu. Vėžes matė nuo miško link sodybos. Vėliau į kitą sodybos pusę važiavo su tyrėja. Buvo priėję prie malkinės, ir prie jos buvo šviežiai sudėtų malkų. Dalis buvo malkinėje - jos buvo suskaldytos.
17. Liudytojas D. G. apklausiamas teisme, parodė, kad matė vėžes įvykio vietoje. Tai mažiuko traktoriuko vėžės, ir jos vedė į V. P. namų valdos teritorijoje esančią malkinę. Ten buvo malkos ir kaladėlėmis supjaustytos, ir skaldytos. Matėsi, kad tai buvo šviežia mediena.
18. Įvertinus tai, kas išdėstyta apklaustų liudytojų parodymuose ir bylos dokumentuose, nėra abejonių, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), miško bei kitos paskirties žemėje augusius medžius iškirto ir pagrobė būtent V. P.. Tiek nukentėjusysis Ą. T., tiek liudytojai E. V. ir A. O. patvirtino matę įvykio vietoje buvusias šviežias traktoriuko vėžes, vedančias būtent į V. P. sodybą. Tą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir prie jo pridėtos fotonuotraukos. V. P. neneigė turintis traktoriuką, tokį, kaip byloje jį apibūdino liudytojai. Nukentėjusysis ir liudytojai E. V., D. G. bei J. L. nurodė matę pas V. P. malkinėje šviežiai sukrautas malkas. E. V. teigimu, joje buvo tie patys medžiai, kurie buvo nupjauti miške, t. y. beržai ir alksniai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog ne V. P., o kažkas kitas, aptariamu laikotarpiu, galėjo tuos medžius iškirsti ir pagrobti. Byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, leidžiančių suabejoti V. P. kalte. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoju byloje apklaustas V. S. parodė, kad 2019 m. pavasarį Ą. T. jam davė supjautų malkų. Jis važiavo per Ą. T. sklypą, bet tada nebuvo užsukęs į V. P. sodybą. Taigi, pagrindo manyti, kad šis liudytojas galėjo bylai aktualiu laikotarpiu važiuoti per J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybės teise priklausantį sklypą ar išpjauti ir išvežti iš ten medžius, nėra, kadangi neatitinka laikotarpis, o ir nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis važiavo per V. P. sklypą.
19. Kaip minėta, V. P. ir jo sutuoktinei L. R. leido pasiimti (duomenys neskelbtini) darbuotojų nupjautus medžius, tačiau ši aplinkybė nepaneigia V. P. kaltės dėl kitų aplink elektros liniją buvusių medžių iškirtimo ir paėmimo. (duomenys neskelbtini) darbuotojai patvirtino nukirtę vos du beržus, tačiau, kaip teigė E. V., sklype buvo važinėta daug kartų, o bylos duomenims, V. P. malkinė buvo pilna šviežių malkų, iš keleto rūšių medžių. Be to, vėžės ėjo ne tik iš V. P. sodybos link elektros linijos, bet ir link miško. Gi iš liudytojo E. V. parodymų nustatyta, kad V. P. sklype yra dveji vartai įvažiavimui į teritoriją. Prie elektros linijos buvo įvažiuojama iš vienos pusės, o į miškelį - iš kitos. Be to, teismas atmeta V. P. paaiškinimus, jog L. R., leidusi jam paimti (duomenys neskelbtini) darbuotojų iškirstus medžius, taip pat leido pasiimti ir kitus, kaip nurodė 3-4 nulūžusius medžius, nes tokių aplinkybių ji nenurodė ir jokie kiti bylos duomenys to taip pat nepatvirtina.
20. Byloje liudytoja apklausta R. L. parodė, kad jos mama Z. L. (duomenys neskelbtini) turi žemės. Tas kaimas yra netoli (duomenys neskelbtini). Ji turi dalį miško su kartu bendrasavininkiais, bet tai kitas žemės sklypas, ir Ą. T. nėra šio sklypo bendrasavininkas. V. P. buvo atiduota dalis medžių iš pakrantės valymo. Miško valymas vyko 2017 – 2018 m., medžiai buvo supjauti kaladėlėmis. Ji pasiūlė pusbroliui V. P. pasiimti tą medieną ir jam atidavė jau padžiūvusius rąstelius. V. P. malkas vežė 2019 m. rudenį. Liudytojas V. S. parodė, kad 2019 m. buvo atvejis, kai jis V. P. padėjo vežti malkas iš (duomenys neskelbtini). Medis jau buvo supjautas, malkų buvo didelis kiekis. Viską vežė iš vienos vietos prie V. P. sodybos. Įvertinus šiuos liudytojų parodymus, nėra pagrindo manyti, kad V. P. malkinėje liudytojų ir nukentėjusiojo matytos malkos buvo būtent tos, kurias jis su V. S. pagalba atsivežė iš R. L.. Kadangi, kaip minėta aukščiau, V. P. malkinėje buvo sukrautos šviežios malkos, o R. L. jam atidavė jau padžiūvusias, supjautas 2017 - 2018 m., kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai tokius V. P. paaiškinimus įvertino kritiškai.
21. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog byloje buvo būtina atlikti trasologinę ratų protektoriaus pėdsakų, pjūklo grandinės, medienos ekspertizes, nustatyti iškirstų medžių kiekį sulyginant su malkinėje esančiu malku kiekiu. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl V. P. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką ir nėra priežasčių konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus, ši išvada pasikeistų. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas, kas ir buvo padaryta šiuo atveju.
22. Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. sausio 7 d. V. P. pats savo ranka parašė prisipažinimą, kuriame nurodė, kad jis 2019 m. gruodžio pabaigoje kaimynų sklype susipjovė malkoms ir susivežė į savo sodybą 19 medžių. Medžius pjovė savavališkai, su niekuo nederino. Dėl pažeidimo gailisi ir žalą pažada atlyginti. Sklypas iš kurio pjovė medžius dalinai priklauso jo antros eilės pusbroliui Ą. T.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis byloje esančiu V. P. prisipažinimu, kadangi jis gautas neteisėtai, naudojant psichologinę prievartą ir nesilaikant BPK nuostatų, t. y. jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nebuvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo, teisės. Šie skundo argumentai atmetami. Visų pirma pažymėtina, kad byloje ir be šio V. P. prisipažinimo yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Antra, byloje nėra jokių įrodymų, jog V. P. po pokalbio su policijos pareigūnais D. G. ir S. G., kuomet buvo surašytas šis dokumentas, būtų teikęs skundą ar pareiškimą dėl netinkamų pareigūnų veiksmų ir prievartos prieš jį naudojimo. Vien tik tai, kad į bylą nebuvo pateikti policijos pareigūnų automobilyje daryti šio pokalbio vaizdo įrašai, nereiškia, jog policijos pareigūnai elgėsi netinkamai ir pažeidė jo teises. Be kita ko, tikslinant įvykio aplinkybes ir sprendžiant, ar reikalingas ikiteisminis tyrimas, natūralu, kad gali būti bendraujama ir su asmenimis, kurie vėliau, jei jis pradedamas, tampa įtariamaisiais. Tokiems asmenims nėra uždrausta teikti prisipažinimus, paaiškinimus ar pateikti kitus duomenis, galinčius padėti bylos nagrinėjimui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai su V. P. bendravo iki ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. pokalbis vyko 2020 m. sausio 7 d., o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po dviejų dienų – 2020 m. sausio 9 d. Taigi, joks procesinis pažeidimas, neįteikiant jam pranešimo apie įtarimą ir neišaiškinant įtariamojo teisių, padarytas nebuvo. Su V. P. šiuo atveju buvo bendraujama kaip su asmeniu, galbūt galinčiu žinoti kažkokių tai aplinkybių, nurodytų Ą. T. pateiktame pareiškime ir sprendžiant, ar reikalingas ikiteisminis tyrimas. Su V. P. buvo kalbamasi, nes jį nurodė pareiškėjas Ą. T., o jam priklausanti sodyba yra netoli įvykio vietos.
23. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas už šio nusikaltimo padarymą V. P. skyrė 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, konstatuoja, kad apylinkės teismas V. P. bausmę parinko ir paskyrė, bei nustatė jos dydį teisingai ir įstatymo reikalavimų nepažeidė.
24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. sausio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. P. gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą atmesti.