Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. P. gynėjo advokato Arvydo Aranausko kasacinio skundo, dėl Utenos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas A. Aranauskas prašo Utenos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 4 dalies, 80 straipsnio, 82 straipsnio 3 dalies, 187 straipsnio 1 ir 2 dalių, 188 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes pripažino įrodymu policijos pareigūnų neformaliai atliktą V. P. apklausą, t. y. V. P. prieš save duotus rašytinius parodymus. Be to, bylą nagrinėję teismai, įvertindami byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes siekiant surinkti pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių V. P. kaltę padarius vagystę, byloje buvo būtina paskirti trasologinę transporto priemonės vėžių, medienos bei grandininio pjūklo ekspertizes, siekiant nustatyti ar V. P. malkinėje rastos malkos yra iš nukentėjusiajam priklausiusių medžių, ar medžiai nupjauti ir išgabenti iš kirtavietės V. P. priklausančiais grandininiu pjūklu ir transporto priemone. Be to, bylą nagrinėję teismai visiškai neatsižvelgė į liudytojos L. R. parodymus, kad ji, kaip viena iš žemės sklypo bendrasavininkių, buvo suteikusi V. P. leidimą kirsti ir išgabenti medžius.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti įvairių BPK straipsnių reikalavimai, nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tačiau nepateikiama teisinių argumentų paaiškinančių, kodėl kasaciniame skunde nurodyti BPK pažeidimai laikytini esminiais. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad teismų išvada dėl V. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama ne jo prisipažinimu, o byloje surinktų įrodymų visuma, kurią sudaro didelis kiekis liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kiti įrodymai. Bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomi ir skundžiamuose nuosprendyje bei nutartyje įvertinti liudytojos L. R. parodymai. Taigi, kasatorius iš esmės siekia pakeisti teismo atliktą įrodymų vertinimą savu, jam palankiu vertinimu.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Kasaciniame skunde įvardyti pažeidimai grindžiami subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus ar netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. P. gynėjo advokato Arvydo Aranausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.