- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-908/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Virginija Čekanauskaitė
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-2376-221/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tradicija“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Serneta“, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-2109-345/2014), 2013-02-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB ,,Tradicija“, kuriam bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, o teismo 2014 m. vasario 3 d. ši įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-8-230/2014), – prašė pripažinti, kad jo prievolė grąžinti atsakovui 400 000 Lt, šiam priteistus Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, yra tinkamai įvykdyta.
Nurodė, kad šalys 2003-11-14 sudarė statybos rangos sutartį (toliau Sutartis), kuria atsakovas BUAB ,,Tradicija“ (generalinis rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus projektavimo darbus ir pastatyti ieškovui (užsakovas) prekybos centrą jam priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Kaune – Veiverių g. 142A ir Veiverių g. 134C. Susitarė, kad sutarties objekto kaina kartu su projektavimo darbais yra 825 Lt + PVM už vieną kv. m. Šalys 2003-12-22 papildomu susitarimu (toliau Susitarimas) numatė, jog atsakovas susitarime nurodytiems tretiesiems asmenims už ieškovą perveda 400 000 Lt, ir šis paminėta suma sumažina atsakovo skolą pagal Sutartį. Vykdydamas susitarimo sąlygas, atsakovas 2003-12-22 fiziniams asmenims sumokėjo 384 000 Lt, 2003-12-23 – 16 000 Lt, iš viso 400 000 Lt, o ieškovas, atlygindamas atsakovo turėtas išlaidas, 2004-01-09 šiam sumokėjo 700 000 Lt ir 2004-01-15 – 590 000 Lt. Teigė, jog šalys dėl Susitarimo įvykdymo jokių pretenzijų viena kitai neturėjo. Atsakovo iniciatyva 2004-09-13 Sutartis buvo nutraukta, o statybos darbų rezultatas ieškovui (užsakovui) nebuvo perduotas.
Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu patenkino atsakovo BUAB ,,Tradicija“ ieškinį ir pripažinęs negaliojančiu Susitarimą, priteisė jam iš ieškovo 400 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-893-153/2005), o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010 m. spalio 19 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko galioti (civilinė byla Nr. 3K-3-402/2010). Tvirtino, jog minimoje byloje teismas netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su šalių tarpusavio atsiskaitymu pagal Sutartį, nes nebuvo nustatyta atsakovo faktiškai atliktų darbų kaina, tuo tarpu Sutarties galiojimo laikotarpiu (2003-11-14 – 2004-09-13) grynaisiais pinigais, mokėjimo pavedimais ieškovas tiek pačiam atsakovui, tiek už jį kitiems asmenims (įskaitant subrangovus) sumokėjo 2 685 676,02 Lt.
Tuo pagrindu ieškovas teigė, jog yra tinkamai įvykdęs savo prievolę kompensuoti atsakovui Susitarimo pagrindu patirtas išlaidas dar iki paminėto ginčo išsprendimo – 2004-01-09 sumokėdamas 700 000 Lt, o 2004-01-15 – 590 000 Lt, ir tokiu būdu su pastaruoju yra visiškai atsiskaitęs tiek už faktiškai atliktus statybos rangos darbus, tiek už Susitarimo pagrindu atliktus mokėjimus. Todėl jo teigimu, Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu jam nustatytą pareigą grąžinti atsakovui 400 000 Lt yra tinkamai įvykdęs.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Tradicija“, atsiliepdamas į ieškinį, prašė jį atmesti, nurodęs, kad turi teisę reikalauti, jog ieškovas UAB „Serneta“, kuris yra skolingas 400 000 Lt, vykdytų įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 588 str.), todėl kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą (civilinė byla Nr. 2-893-153/2005). Teigė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje konstatuota, jog UAB „Tradicija“ rangos sutartimi neprisiėmė įsipareigojimų atsiskaityti su UAB „Serneta“ kreditoriais, o UAB „Serneta“ niekada ir nebuvo UAB „Tradicija“ kreditoriumi, todėl mokėjimas už UAB „Serneta“ įgytus žemės sklypus niekaip nėra susijęs su rangos sutarties objektu ir statybos darbais, kuriuos UAB „Tradicija“ turėjo atlikti. Taigi šis teismas nurodė, jog nėra jokio prejudicinio ryšio tarp minėtų sutarčių. Tuo pagrindu atsakovas tvirtino, jog ieškovas UAB „Serneta“, nesutikdamas su tokiu teismo procesiniu sprendimu ir teikdamas naują ieškinį, aiškiai nukrypsta nuo bylos esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Serneta“ ieškinį atsakovui BUAB „Tradicija“ atmetė, iš ieškovo valstybei priteisė 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu patenkinus BUAB „Tradicija“ ieškininį reikalavimą 2003-12-22 Susitarimas buvo pripažintas negaliojančiu, o ieškovui iš atsakovo UAB ,,Serneta“ priteista 400 000 Lt skola bei bylinėjimosi išlaidos (civilinė byla Nr. 2-893-153/2005). Šis teismas konstatavo, kad Susitarimo sudarymo dieną ieškovas nebuvo skolingas atsakovui nei pagal rangos sutartį, nei kitu teisiniu pagrindu ir neprivalėjo už atsakovą įvykdyti jokių prievolių, kad skola, dėl kurios sumažinimo ginčo Susitarime buvo susitarta, jo sudarymo momentu iš viso neegzistavo. Nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010 m. kovo 9 d. sprendimu buvo panaikinusi šį apygardos teismo sprendimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 19 d. nutartimi panaikinusi minėtą apeliacinio teismo sprendimą, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 3K-3-402/2010). Kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas ginčijamą Susitarimą be pagrindo susiejo su 2003-11-14 šalių sudaryta statybos rangos Sutartimi, nes jame nėra nurodytas nei toks ryšys, nei jame pripažintos skolos prigimtis; jog UAB „Tradicija“ rangos sutartimi neprisiėmė įsipareigojimo atsiskaityti su UAB „Serneta“ kreditoriais; jog apmokėjimas už UAB „Serneta“ įsigytą žemės sklypą niekaip nesusijęs su rangos Sutarties objektu ir statybos darbais, kuriuos turėjo atlikti UAB „Tradicija“; jog klausimas dėl 400 000 Lt sumokėjimo/grąžinimo, civilinėje byloje, kuria remiasi apeliantas, buvo už įrodinėjimo dalyko ribų.
Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad šalys negali įvykdyti prievolės anksčiau, nei ši atsirado, taip pat negali susitarti dėl būsimos prievolės įskaitymo, nes įskaitomi gali būti tik galiojantys priešpriešiniai reikalavimai.
Šalies argumentai
Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad UAB „Serneta“ direktorius pareiškėjas A. M. buvo pateikęs teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutarties panaikinimo bei ieškovo BUAB „Tradicija“ ieškinio atmetimo (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi šį prašymą atmetė (civilinė byla Nr. A2-1431-436/2011), o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 3 d. nutartimi nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1086/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Paminėtų duomenų pagrindu teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškovui BUAB „Tradicija“ priteisė iš atsakovo UAB „Serneta“ 6 procentų metines palūkanas nuo 400 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatavęs, kad šis nėra įvykdęs Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškovui iš jo priteista minėta pinigų suma (civilinė byla Nr. 2-1833-510/2012). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 4 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1254/2013), nurodžiusi, kad nepagrįsti UAB „Serneta“ argumentai, jog įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi sprendžiant tarp šių šalių kilusį ginčą dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo yra konstatuota, kad minimi 400 000 Lt ieškovui yra grąžinti (civilinė byla Nr. 2A-613/2009). Teismas pažymėjo, kad šioje apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, jog rangos Sutarties galiojimo metu užsakovas UAB „Serneta“ rangovui UAB „Tradicija“ sumokėjo 2 685 676,02 Lt, o šis įvairiais būdais pirmajam grąžino arba už jį kitiems asmenims sumokėjo 1 780 000 Lt, ir tuo pagrindu padaryta išvada, kad rangos Sutarties nutraukimo dieną UAB „Serneta buvo sumokėjusi UAB „Tradicija“ 905 676,02 Lt, kai už statybos darbus, kaip buvo nustatęs teismas, priklauso sumokėti 739 497,29 Lt. Tuo pagrindu apeliacinis teismas konstatavo, kad UAB „Serneta“ UAB „Tradicija“ naudai būtų sumokėjusi 166 178,73 Lt daugiau nei priklausė (905 676,02 Lt-739 497,29 Lt).
Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nurodė, kad nors ieškovas UAB „Serneta“ aiškino, jog 400 000 Lt atsakovui UAB „Tradicija“ sumokėjo, atlikdamas 700 000 Lt bei 590 000 Lt mokėjimus – tiek pagal atsakovo paaiškinimą, tiek pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus (toliau FNTT) 2005-04-27 Specialisto išvadą Nr. 5-2/30 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Tradicija“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ (toliau FNTT specialisto išvada) – po to, kai UAB „Serneta“ 2004-01-09 mokėjimo pavedimu pervedė UAB „Tradicija“ 700 000 Lt avansą už darbus, ši tą pačią dieną 465 000 Lt avansą grąžino, o UAB „Serneta“ 2004-01-15 pervedus 590 000 Lt avansą už darbus, tą pačią dieną 540 000 Lt dydžio avansas buvo jai grąžintas. Be to, 125 000 Lt dydžio avansas buvo grąžintas ir grynais pinigais.
Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovas BUAB „Tradicija“ iš viso yra grąžinęs ieškovui BUAB „Serneta“ 1 130 000 Lt šio sumokėto avanso; kad pagal FNTT specialisto išvadą už UAB „Tradicija“ atliktus darbus yra paskaičiuota 1 702 163 Lt; kad kitose civilinėse bylose ši suma nustatyta mažesnė, tačiau sprendė, jog remiantis minėta FNTT specialisto išvada bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi, kuria vadovaujasi ieškovas, negalima daryti išvados, jog jo sumokėta 2 607 275,02 Lt suma apima ginčo 400 000 Lt sumą. Be to, teismas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartyje dėl 400 000 Lt skolos priteisimo iš UAB „Serneta“ UAB „Tradicija“ naudai, šios pinigų sumos nesiejo su byloje dėl skolos priteisimo už statybinės rangos darbus nurodytu atsiskaitymu (civilinė byla Nr. 3K-3-402/2010).
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, jog ieškovas BUAB „Serneta“ atsakovui BUAB „Tradicija“ nėra sumokėjęs ginčo 400 000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB ,,Serneta“ pateikė apeliacinį skundą dėl paminėto Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimo, prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir jo ieškinį visiškai patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde teigiama, kad:
Teismas netinkamai aiškino bei taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, netinkamai aiškino bei taikė kitose civilinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjami ginčai tarp šios bylos šalių, teismų priimtų procesinių sprendimų argumentus bei išvadas, sprendė prejudicijos klausimą, ir iš esmės neatskleidęs bylos esmės be pagrindo konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo ieškininio reikalavimo dėl minimos prievolės atsakovui tinkamo įvykdymo (CK 1.138 str. 1 p., CPK 270 str. 4 d. 5 p., 178 str., 185 str., 329 str. 1 d.) (Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-2/2010 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010; Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1086/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1833-510/2012 bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1254/2013; Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2009 bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009).Teismas be pagrindo rėmėsi teismų sprendimais, priimtais pirmiau paminėtose civilinėse bylose, kuriose šalys ginčijosi dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, proceso atnaujinimo bei palūkanų priteisimo, nes nei vienoje iš jų nebuvo spręstas klausimas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jį įvykdžiusiu prievolę 2004-01-09 (700 000 Lt) ir 2004-01-15 (590 000 Lt) mokėjimų pagrindu, kadangi šie teismų sprendimai, kaip teisinės aplinkybės, atsirado vėliau nei minimas ieškovo atsakovui atliktas mokėjimo faktas. Teismas neįvykdė šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje suformuluotų išaiškinimų, jog pirmosios instancijos teismas pateikto ieškinio pagrįstumą privalo vertinti jame nurodytų duomenų bei aplinkybių – Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties bei FNTT specialisto išvados – kontekste (civilinė byla Nr. 2-1982/2013). Skundžiamas sprendimas motyvuojamas iš esmės netinkamais įrodymais (teismų sprendimai), gi ieškovo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai bei argumentai nėra tinkamai įvertinti (CK 6.123 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).Teismas skundžiamame sprendime iš esmės pripažinęs, jog ieškovas galėtų būti laikomas permokėjęs atsakovui 166 178,73 Lt (905 676,02 Lt-739 497,29 Lt) už statybos darbus, sprendime nenumatė jokių teisinių sprendimų dėl šios permokos, tuo įtvirtinant atsakovo nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovas siekia įrodyti, jog 2 685 676,02 Lt pervesti atsakovui, apima ir mokėjimus, kurių pagrindu ieškovas grąžino šiam 400 000 Lt, o atsakovo ieškovui grąžinti ir tretiesiems asmenims sumokėti 1 780 000 Lt apima taip pat ir Susitarimo pagrindu atsakovo tretiesiems asmenims sumokėtus 400 000 Lt.Teismas neturėjo pagrindo remtis FNTT specialisto išvados duomenimis, susijusiais su atsakovo ieškovui paskaičiuotos rangos darbų kainos dydžiu, nes šių duomenų teisingumas paneigtas apeliacinio teismo procesiniu sprendimu – pagal šios išvados duomenis apie detalizuotus mokėjimus bei teismų sprendimus 400 000 Lt ieškovas atsakovui yra grąžinęs dar 2004 m. sausio mėn., dėl to netgi remiantis įrodymų pakankamumo taisykle jis pripažintas tinkamai įvykdęs prievolę (CK 1.138 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).
Atsiliepimas
Atsakovas likviduojama dėl bankroto UAB ,,Tradicija“ atsiliepimą į ieškovo UAB ,,Serneta“ apeliacinį skundą pateikė ženkliai praleidęs CPK 318 straipsnyje nustatytą terminą. Remiantis bylos medžiaga (1 t., 188 b. l.) atsisakyta patenkinti šios bendrovės prašymą ir atnaujinti terminą minėtam procesiniam dokumentui paduoti (CPK 185 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apelianto ieškovo BUAB ,,Serneta“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir, atsisakydamas patenkinti ieškovo BUAB ,,Serneta“ reikalavimus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.).
Visų pirma, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl teismų sprendimuose, priimtuose išnagrinėjus pirmiau paminėtus ginčus, kilusius tarp tų pačių šalių, nustatytų faktinių aplinkybių bei išvadų prejudicinės reikšmės šioje byloje (Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010; Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A2-1431-436/2011, Nr. 2-893-153/2005 bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1086/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1833-510/2012 bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1254/2013).
Kaip jau minėta, šiose bylose teismų priimtais galiojančiais sprendimais, nustatinėjant prejudicinį ryšį tarp civilinės bylos dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo, bei civilinės bylos dėl atsiskaitymo pagal statybinės rangos sutartį, vienareikšmiai nustatyta, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčijamą Susitarimą sieti su atsiskaitymu pagal statybos rangos sutartį, kad Susitarimo pasirašymo bei ginčo lėšų mokėjimo metu UAB „Tradicija“ nebuvo UAB „Serneta“ debitoriumi, kad šia statybos rangos sutartimi UAB „Tradicija“ nebuvo prisiėmusi jokių įsipareigojimų pastarosios atžvilgiu atsiskaityti su jos kreditoriais, kad apmokėjimas už UAB ,,Serneta“ įgytus žemės sklypus pagal Susitarimą niekaip nesusijęs su rangos sutarties objektu ir statybos darbais, kuriuos turėjo atlikti UAB ,,Tradicija“; kad sprendžiant ginčą dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį, buvo nustatinėjamas būtent mokėjimo faktas, bet ne jo teisėtumas, o mokėjimų pagal Susitarimą teisėtumas ir pagrįstumas buvo už įrodinėjimo šioje byloje dalyko ribų, todėl nuspręsta, kad nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios atsiskaitymą tarp šių šalių pagal rangos sutartį, negali būti vertinamos kaip prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės byloje dėl Susitarimo galiojimo ir skolos priteisimo. Taip pat vienareikšmiai nustatyta, kad Susitarimas negaliojantis (niekinis), nes neatitiko sandorio galiojimui privalomų reikalavimų, kadangi, kaip minėta, UAB „Tradicija“ neturėjo pareigos sumokėti UAB „Serneta“/sumokėti už ją 400 000 Lt; kad šalys negali įvykdyti prievolės anksčiau, nei ši atsirado, ar susitarti dėl būsimos prievolės įskaitymo (įskaitomi tik galiojantys priešpriešiniai reikalavimai) (CK 1.80 str. 1 d., 1.63 str. 1 d., 1.78 str. 5 d.). Atskirai pažymėtina, kad minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartyje, be kita ko, aiškiai nurodyta, kad rangovo įsipareigojimas grąžinti užsakovui avanso dalį, viršijančią atliktų darbų kainą, anksčiau, nei užsakovas rangovui tą avansą sumoka, prieštarauja tiek rangos sutarties esmei, tiek sandorio sampratai, todėl negali būti pripažintas teisėtu, o ginčijamo Susitarimo susiejimas su rangos sutartimi vertintinas kaip papildomas argumentas pirmojo neteisėtumui konstatuoti (CK 6.644 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.) (civilinė byla Nr. 3K-3-402/2010). Čia svarbu paminėti, kad minimoje byloje nuo BUAB „Tradicija“ pareikšto ieškinio atsakovas UAB ,,Serneta“ savo procesiniuose dokumentuose, be kita ko, taip pat ir apeliaciniame skunde, gynėsi būtent tuo, kad dėl to, jog statybos finansavimas buvo vykdomas pagal banko kreditavimo sutartį, kai jis, būdamas užsakovu, privalėjo iš banko gautas lėšas pervesti rangovui UAB „Tradicija“ tam tikrais etapais nepriklausomai nuo to, ar buvo už tokią sumą atlikta darbų, o šis pagal faktiškai susiklosčiusiuosius santykius dalį avanso jam grąžindavo ar jo įpareigotas apmokėdavo jo skolas kitiems asmenimis (Susitarimo atveju, kaip jau minėta, mokėjimas nebuvo niekaip susijęs su rangos sutarties objektu ir statybos darbais), sau pasilikdamas dalį avanso, nors darbai tokiai sumai ne visuomet būdavo atlikti. Atsakovas UAB ,,Serneta“ teigė, jog būtent dėl tokių tarpusavio santykių šiuo 2003-12-22 Susitarimu numatyta ateityje susidariusių skolų užskaita. Teigė, kad yra permokėjęs ieškovui ir šis teismo nustatytas faktas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamam ginčui bylai. Beje, atsakovas UAB ,,Serneta“ taip pat tvirtino, jog tokia verslo santykių praktika, ilgalaikis bendradarbiavimas buvo grindžiamas abipusės ekonominės naudos siekiu, nors Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, kuria UAB „Tradicija“ buvo iškelta bankroto byla, nustatyta, kad pagal 2003-12-31 balanso duomenis ši bendrovė turėjo 1 923 513 Lt balansinės vertės turto ir 1 906 599 Lt įsipareigojimų, o pagal 2004-07-30 balansą – 5 196 045 Lt turto (už 50 542 Lt ilgalaikio turto, 141 595 Lt grynųjų pinigų, kita – atsargos, gautinos lėšos, etc.), 5 154 803 Lt įsipareigojimų, iš kurių 3 448 564 Lt pradelstų.
Svarbu ir tai, kad UAB „Serneta“ administracijos vadovas A. M. siekė, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu būtų atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinti pirmosios bei kasacinės instancijos sprendimai, o UAB „Tradicija“ ieškinys būtų atmestas, tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė panaikinti šiuos teismų sprendimus, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 3 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1086/2012). Kasacine tvarka minėtas apeliacinio teismo sprendimas nebuvo skundžiamas.
Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualu tai, kad pirmiau minėtais teismų sprendimais, kuriais patenkinus ieškovo BUAB „Tradicija“ reikalavimą jam iš atsakovo UAB „Serneta“ priteista 6 procentų metinių palūkanų nuo 400 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatuota, kad šis nėra įvykdęs teismų sprendimų, kuriais minimos lėšos iš jo yra priteistos; kad nepaisant to, jog įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi sprendžiant ginčą dėl atsiskaitymo už rangos darbus konstatuota, jog pagal rangos Sutartį UAB „Serneta“ UAB „Tradicija“ naudai sumokėjo 2 685 676,02 Lt, šis įvairiais būdais pirmajam grąžino 1 780 000 Lt, Sutarties nutraukimo dieną UAB „Serneta“ buvo sumokėjusi UAB „Tradicija“ 905 676,02 Lt, kai už statybos darbus priklausė sumokėti 739 497,29 Lt (civilinė byla Nr. 2A-613/2009), – kasacinis teismas vėliau priimta minėta 2010 m. spalio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-402/2010), visgi panaikino apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo 400 000 Lt skolos priteisimo, nesutikdamas su apeliacinio teismo argumentais, kad šios lėšos sietinos su atsiskaitymu už rangos darbus. Apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad atmetami UAB „Serneta“ argumentai, jog įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009, jau yra konstatuotas 400 000 Lt grąžinimas UAB „Tradicija“, ar kad minėta nutartis turi prejudicinę galią byloje dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (civilinė byla Nr. 2A-1254/13).
Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmiau paminėti nurodytose bylose nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovo UAB ,,Serneta“ argumentai, kad atsakovui UAB „Tradicija“ 2004-01-09 sumokėdamas 700 000 Lt, o 2004-01-15 – 590 000 Lt, dar iki sandorio pripažinimo negaliojančiu visiškai bei tinkamai įvykdė savo prievolę kompensuoti patirtas išlaidas, tai yra įvykdė Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu jam nustatytą prievolę grąžinti atsakovui 400 000 Lt – nesuteikia pagrindo patenkinti jo ieškininį reikalavimą (CPK 185 str., 18 str., 182 str. 1 d. 2 p.). Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, grindžiami FNTT vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2005-04-27 Specialisto išvadoje Nr. 5-2/30 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Tradicija“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ esančiais duomenimis, o taip pat pirmiau aptartais bei teismų įvertintais Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties argumentais (civilinė byla Nr. 2A-613/2009), kuriais jis apibrėžė savo ieškininio pareiškimo ribas, taip pat nesuteikia pagrindo priešingai išvadai (CPK 178 str.).
Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegija, konstatavusi, jog teismas tinkamai atskleidęs bylos esmę, teisingai išnagrinėjo kilusį ginčą, ir, priešingai nei teigia apeliantas BUAB ,,Serneta“, tinkamai įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje suformuluotus išaiškinimus, jo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą.
Grąžinti atsakovui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Tradicija“ atsiliepimą į ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ apeliacinį skundą.