- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- 2-77-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- UAB „Serneta“, V. P.
- Advokatai
- Darius Mockūnas, Grigorijus Leonovas
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ atstovams Benediktui Didoniui, advokatui Dariui Mockūnui, atsakovo UAB „Serneta“ atstovui advokatui Grigorijui Leonovui, atsakovui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“, V. P. dėl atsiskaitymo pagal sutartį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė Kauno apygardos teisme ieškinį, kuriuo prašė iš uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ priteisti 564 487, 98 Lt už atliktus darbus, 31 701 Lt palūkanų, 6 proc. metines palūkanas nuo 564 487, 98 lt sumos, bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2003 11 14 sudarė su atsakovu statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus ir pastatyti prekybos centrą atsakovui priklausančiuose sklypuose Veiverių g. 142 a, Kaune ir pagal jungtinės veiklos sutartį priklausančioje sklypo dalyje Veiverių g. 134 c, Kaune. Sutartyje šalys nustatė, kad sutarties objekto kaina kartu su projektavimo darbais yra 825 Lt plius PVM už kvadratinį metrą. Laikotarpyje nuo 2003 11 14 iki 2004 09 13 ieškovas atliko darbų už 1 702 163 Lt. Tuometinis UAB „Tradicija“ direktorius V. P. neteisėtai grąžino atsakovui grynais pinigais per kasą 225 000 Lt, neteisėtai grąžino atsakovui mokėjimo pavedimais per banką 1 155 000 Lt, neteisėtai sumokėjo už UAB „Serneta“ fiziniams asmenims, juridiniam asmeniui 400 000 Lt. Iš viso V. P. neteisėtai grąžino UAB „Serneta“ 1 780 000 Lt. UAB „Serneta“ sumokėjo grynais pinigais per kasą ir pavedimais per banką pervedė ieškovo kreditoriams iš viso 2 517 675, 02 Lt. Dėl 400 000 Lt sumos neteisėto ieškovo sumokėjimo už atsakovą yra pareikštas ieškinys teisme. Todėl iš atsakovo prašo priteisti už atliktus darbus 564 487, 98 Lt (1 7002 163 Lt + 1 780 000 Lt – 2 517 675, 02 – 400 000 Lt = 564 487, 98 Lt.) Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Serneta“ iš esmės pažeidė 2003 11 14 sutartį, nes neperdavė rangovui naudoti pastatus ir įrengimus, neteikė krovinių vežimo paslaugų, neįrengė laikinų energijos ir vandens tiekimo tinklų, neteikė kitų sutartyje numatytų paslaugų, negavo reikalingų statybai leidimų. Atsakovui nepateikus statybai reikalingos techninės dokumentacijos, nesutvarkius žemės sklypo nuosavybės bei paskirties keitimo, nevykdžius sutarties su UAB „Genezė“ dėl projektavimo darbų, nebuvo išduotas leidimas statybai, dėl ko ieškovas nuo 2004 09 13 nutraukė Statybos rangos sutartį. Ieškovas CK 6. 210 straipsnio 2 dalis pagrindu prašo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2004 09 14 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2005 09 01) 31 701 Lt. Nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas turi sumokėti 6 proc. metines palūkanas skaičiuojant nuo 564 487, 98 Lt sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė, jį grindė prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais. Paaiškino, kad atliko darbus pagal pateiktus byloje darbų aktus ir atsakovas UAB “Serneta” privalėjo už juos apmokėti. Nesutiko su atsakovų pozicija, kad atliko 38 proc. darbų objekte ir pagal sutartį ieškovui priklauso gauti atsakovo skaičiavimu 739 447, 29 Lt, nes kai kurie darbai yra brangesni, tokia skaičiavimo metodika nepagrįsta. Sutinka, kad už kai kuriuos darbus - UAB “Genezė” už projektavimo darbus, UAB “Valviktė” už atliktus darbus objekte, sumokėjo atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Serneta“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes ieškovo pateikti ieškinyje pinigų srautai nuo 2003 11 28 iki 2004 07 07 neatitinka faktinėms aplinkybėms. Atsakovas 2004 06 28 už ieškovą sumokėjo subrangovams UAB „Valviktė“ 89 600 Lt, kurie neatsispindi ieškovo pateiktuose dokumentuose, o taip pat už projektavimo darbus UAB „Genezė“ – 94 400 Lt, kuriuos pagal sutartį privalėjo atlikti ir apmokėti ieškovas. Todėl atsakovas viso per kasą ir pavedimais sumokėjo ieškovui ir jo kreditoriams ne 2 517 675, 02 Lt, o 2 701 675, 02 Lt. Minėtu laikotarpiu ieškovas grąžino atsakovui 1 380 000 Lt, bei pervedė už UAB „Serneta“ fiziniams bei juridiniams asmenims 400 000 Lt, viso 1 780 000 Lt. Už atliktus darbus ieškovui liko 921 675, 02 Lt. Sutinkamai su 2003 11 14 Sutarties 2.1 punktu sutarties objekto vieno kvadratinio metro kaina su projektavimo darbais yra 825 Lt plius PVM, t.y 973, 5 Lt. Sutinkamai su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2004 11 25 pažymomis minėto objekto bendrą plotą sudaro: 1 678, 6 kv. m (38 proc. baigtumas), 819, 22 kv.m (39 proc. baigtumas), viso 2 497, 82 kv. m.. Objekto statybos kaina yra 2 431 627, 7 Lt. Įvertinus tai, kad kai kurie darbai atlikti AB „Kauno keliai“ ir už juos sumokėjo atsakovas 502 467 Lt, objekto kaina mažintina šia suma ir sudarys 1 929 160, 7 Lt. Įvertinus tai, kad 1 678, 6 kv. m objekto baigtumas 2004 12 24 buvo 38 proc, o 819, 22 kv. m. - 39 proc. baigtumo, viso objekto baigtumas yra 38, 33 proc., todėl atliktų darbų kaina būtų 739 447, 29 Lt. Ieškovui, įvertinus tarpusavio įsipareigojimų vykdymą, už atliktus darbus liko 921 675, 02 Lt, o turėjo būti sumokėta tik 739 447, 29 Lt, taip atsakovas permokėjo ieškovui 182 227, 73 Lt. Atsakovas informavo ieškovą, kad negali mokėti toliau, nes yra užaukštinti darbų įkainiai, tapo akivaizdu, kad neįmanomas objekto užbaigimas pagal sutartą šalių kainą. Pagal sutarties 2.4 punktą, paskutinę likusią 10 proc. objekto kainos dalį Užsakovas sumoka Rangovui tik pastarajam atlikus visus sutartyje numatytus darbus, įskaitant ir defektų, nustatytų priduodant objektą, pašalinimą, bei atlikus objekto pridavimo procedūrą Valstybinei komisijai. Sutinkamai su sutarties 6.1 punktu, Rangovas suteikė Užsakovui statybos darbams 5 metų garantiją, Tai reiškia, kad nuo atliktų darbų kainos Užsakovas galėjo sulaikyti apmokėjimą dar 10 proc., kas sudarytų virš 70 000 lt. Ieškovui bankrutavus, atsakovas šios garantijos neteko. Ieškovas ieškinį grindžia eile CK normų, tačiau jos nereguliuoja nagrinėjamo konkretaus teisinio santykio. Sutartyje buvo numatyta objekto konkreti kaina, šalys jos negali pakeisti. Rangovui neužbaigus objekto statybos, darbų kaina nustatoma pagal objekto baigtumo procentus.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, savo pociciją grindė atsiliepime nurodomais motyvais ir argumentais. Jis paaiškino, kad statybos darbų atlikimo metu paaiškėjo, jog ieškovo atliekamų darbų įkainiai yra užaukštinti, todėl tapo aišku, kad ieškovas objekto nepastatys pagal sutartą darbų kainą - 825 Lt už kvadratinį metrą. Atsakovas apie tai informavo ieškovą.
Atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį siūlė jį tenkinti. Nurodo, kad su ieškovo teiginiu, jog, dirbdamas UAB „Tradicija“ direktoriumi ir grąžindamas pinigus bendrovei „Serneta“, elgėsi neteisėtai, nesutinka. UAB „Serneta“ avansu pervesdavo dideles pinigų sumas, kurių tik dalis buvo skiriama apmokėjimui už atliktus darbus, kita dalis buvo grąžinama atsakovui ar pervedama jo nurodymu tretiesiems asmenims. Mano, kad ieškovui padaryta žala ne dėl to, kad atsakovui buvo grąžinami avansu sumokėti pinigai už neatliktus rangovo darbus, o todėl, kad UAB „Serneta“ atsisakė įvykdyti savo prievolę - sumokėti už atliktus statybos darbus. Teismo posėdžio metu atsakovas siūlė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad UAB “Tradicija” ir UAB “Serneta” 2003 11 14 sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir priemonėmis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus bei pastatyti prekybos centrą užsakovui priklausančiuose sklypuose Veiverių g. 142a, Kaune ir pagal jungtinės veiklos sutartį priklausančioje sklypo dalyje Veveirių g. 134c, Kaune. UAB “Serneta” įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sutarties nustatyta tvarka sumokėti 2.1 punkte sutartą objekto kainą (b.l. 25-28, 1 t.). Šalys sutarties 2.1 p. susitarė, kad objekto kartu su projektavimo darbais vieno kvadratinio metro statybos kaina sudaro 825 Lt plius PVM, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių (b.l. 25, 1 t.). Šalių susitarimu statybos objekto kartu su projektavimo darbais bendra kaina turėjo būti apskaičiuota tokiu būdu: faktiškai pastatyto objekto kvadratūra dauginama iš vieno kvadratinio metro kainos (sutarties 2.2 p.). Toks šalių susitarimas atitinka CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sutarties 2.11 punkte buvo detalizuota, kad į statybos objekto kainą įeina vertė visų darbų, kuriuos reikia atlikti tam, kad objektas būtų priduotas Valstybinei priėmimo komisijai. Akivaizdu, kad statybos objektas – prekybos centras turėjo būti pastatytas, parengtas priimti Valstybinės priėmimo komisijos bei paruoštas eksploatuoti atlikus ne tik sutartyje numatyto ploto pastato pastatymo darbus, bet ir būtinus darbus pastato išorėje. Tokiu būdu, pagal sutarties sąlygas viso statybos objekto bendra kaina, kuri skaičiuojama pastatyto pastato kvadratūrą dauginant iš vieno kvadratinio metro kainos, turėjo apimti ir visų darbų pastato išorėje kainą. Jeigu rangovas pastatytų ir parengtų priėmimui bei eksploatacijai statybos objektą – prekybos centrą, kurio, kaip statinio, plotas sudarytų 2800 kv. m., tokiu būdu bendra visų statybos objekto darbų kaina sudarytų 2 725 800 Lt su PVM (2800 × 825). Tokią kainą, apskaičiuotą pagal pastatyto pastato plotą, turėtų teisę gauti visiškai įvykdęs sutartį rangovas, nežiūrint to, kokie būtų atskirų statybos darbų kaštai, įskaitant ir darbus, kurių vykdymas neturi jokios įtakos statomo pastato ploto pasikeitimui (pvz. darbus pastato išorėje, pastato vidaus inžinerinių tinklų įrengimo, elektros įrangos instaliacijos darbus ir pan.).
Iš bylos duomenų matyti, kad statybos rangos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė neperdavus statybos darbų rezultato užsakovui. Rangovas UAB „Tradicija“ (byloje – ieškovas) nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį (b. l.31, t.1) dėl užsakovo kaltės. Šios sutarties pagrindu nuo 2003 11 14 iki 2004 09 13 (ieškovui nutraukus Sutartį) ieškovas atliko 39 proc. darbų baigtumo objekte Veiverių g. 134c (b.l. 172, 174, 2 t.) ir 38 proc. darbų baigtumo objekte Veiverių g. 142a (b.l. 175, 176, 2 t.). Ši aplinkybė nėra ginčijama, tai nustatyta ir ekspertizės akte (b.l. 66-71, 4 t.). CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismo vertinimu, nutrūkus šalių sutartiniams teisiniams santykiams iki visų sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymo (dar iki galutinio darbų rezultato priėmimo), rangovas turi teisę į apmokėjimą už faktiškai iki sutarties pasibaigimo (nutraukimo) padarytus darbus. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties sąlygų, apmokėjimas už atliktus darbus turėjo būti atliekamas dalimis pagal darbų atlikimo ir finansavimo grafiką. Kiekvieno dalinio apmokėjimo pagrindu, pagal šalių sutartį, yra atliktų darbų aktas, kuris pasirašomas šalims įvertinus kiekvienu etapu atliktų darbų kiekį ir kokybę (sutarties 2.3 punktas). Darytina išvada, kad atlikęs sutartus darbus, rangovas turėjo pareigą pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turėjo pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę.
Nagrinėjamojoje byloje, siekiant nustatyti atliktų darbų kainą, ekspertizės aktu nustatyta, kad rangovas užsakovui pateikė atliktų darbų aktus 1 603 351 Lt sumai. Atsakovas pripažįsta (CPK 187 straipsnis), kad visi darbai nurodyti šiuose aktuose yra atlikti. Iš bylos duomenų spręstina, kad dalis aktų, kurie pagal sudarytos sutarties sąlygas yra dalinio apmokėjimo pagrindas (sutarties 2.3 punktas), yra pasirašyti abiejų šalių. Taigi galima išvada, kad darbų atlikimo aktai, nors ir nepasirašyti užsakovo, atitinka statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus ir gali būti įrodymu, patvirtinančiu atliktus statybos darbų kiekius. Tačiau ieškovo argumentais, kurių pagrindu prašoma priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už atliktus darbus, ieškinys vien tik vadovaujantis pateiktais atliktų darbų perdavimo aktais, negali būti tenkinamas, nes šalys nepateikė teismui detalių statybos kainų skaičiavimų, todėl negalima nustatyti, kokius konkrečius darbus ir kokios vertės apėmė šalių pasirašyta statybos rangos sutartis. 2003-11-14 sutarties 2.1. ir 2. 2. punktuose nustatyta ne tik sutarties objekto vieno kvadratinio metro kaina (825 Lt plius PVM), bet ir sutarties objekto kartu su projektavimo darbais bendros kainos paskaičiavimo būdas (faktiškai pastatyto objekto kvadratūra dauginama iš vieno kvadratinio metro kainos). Šalys, nustačiusios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes (CK 6. 653 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas pripažindamas atliktų darbų kiekį ir kokybę, nesutinka su ieškovo nurodomu statybos darbų kainos skaičiavimo būdu, argumentuodamas, jog faktiškai atliktų darbų kaina turi būti nustatoma įvertinus statinio baigtumą procentine išraiška. Su šiais argumentais, kaip ir ekspertizės akte nurodyta darbų kainos skaičiavimo metodika (CPK 218 straipsnis), įvertinus, jog šalys susitarė dėl sutarties objekto tvirtos sąmatos, kad byloje nėra pateiktas darbų atlikimo ir finansavimo grafikas, kad rangovas (byloje – ieškovas) darbų atlikimo aktuose nepažymėjo, jog užsakovas atsisako priimti darbų rezultatą, sutiktina ir spręstina, kad užsakovas privalo apmokėti rangovo faktiškai atliktus darbus proporcingai visų rangos darbų sąmatai tenkančią atliktų darbų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008). Darant šias išvadas nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi teismas remiasi, kadangi nagrinėjamos bylos atveju, šios bylos faktinės aplinkybės visiškai sutampa su ankstesnės bylos, kurioje buvo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-52/2003), todėl teismo precedentas turi teisės šaltinio galią.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu pagal jo pastatyto objekto baigtumo laipsnį, kuris patvirtintas ir ekspertizės aktu, priklausančius 739 447, 29 Lt (38,33 proc. objekto baigtumo x 825 Lt plius PVM). Ieškovas neneigia, kad atsakovas yra sumokėjęs iš viso ieškovui pagal 2003 11 14 Sutartį 2 517 675, 02 Lt (b.l. 8, 1 t.) už atliktus darbus ir avansinių mokėjimų. Kartu ieškovas nurodo, kad tuomet dirbęs UAB “Tradicija” direktoriumi V. P. neteisėtai grąžino UAB “Serneta” 1 155 000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl atliktų darbų įkainių ir galutinės objekto sutartos kainos kilo 2004 m. kovo mėnesį (b.l. 66, 73, 74, 1 t., b.l. 51, 52, 53,56, 62, 63, 2 t.). Nežiūrint to, atsakovas ir toliau pastoviai atsiskaitė su ieškovu už atliekamus darbus, jam pervesdamas lėšas (b.l. 166-168, 1t., b.l. 48, 50, 59, 72, 2 t.). Teismas sprendžia, kad atsakovas UAB “Serneta” savo prievoles pagal 2003 11 14 sutartį su ieškovu vykdė tinkamai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 564 487, 98 Lt už atliktus darbus yra atmestinas. Nepatenkinus ieškovo pagrindinio reikalavimo, pripažintini nepagrįstais ir jo reikalavimai priteisti iš atsakovo įstatymines palūkanas ir 6 proc. metines procesines palūkanas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės “Tradicija” ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei “Serneta”, V. P. dėl skolos už atliktus darbus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.