- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-2/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SERNETA“, V. P.
- Advokatai
- Darius Mockūnas, Grigorijus Leonovas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
ieškovės atstovams bankroto administratoriui Benediktui Didoniui ir advokatui Dariui Mockūnui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SERNETA“ ir V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Tradicija“ (toliau – UAB „Tradicija“) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimą, sudarytą tarp ieškovės UAB „Tradicija“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ (toliau – UAB „SERNETA“), negaliojančiu bei taikyti restituciją.
Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gruodžio 22 d. sudarė su atsakove UAB „SERNETA“ susitarimą, kuriame susitarė, jog ieškovė skolinga atsakovei 400 000 Lt, todėl UAB „Tradicija“ perveda susitarime nurodytiems asmenimis 400 000 Lt, o UAB „SERNETA“ mažina UAB „Tradicija“ įsiskolinimą 400 000 Lt suma. Atsakovė šio susitarimo nepasirašė. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2003 m. gruodžio 22 d. mokėjimo pavedimais UAB „Tradicija“ už UAB „SERNETA“ perkamus žemės sklypus sumokėjo tretiesiems asmenims: A. B. – 37 333 Lt, V. M. – 37 333 Lt, L. G. – 6000 Lt, M. M. M. – 37 333 Lt, V. M. – 51 140 Lt, V. V. M. – 126 388 Lt, J. P. – 51 140 Lt, G. A. Ž. – 37 333 Lt, UAB „Genezė“ – 16 000 Lt, iš viso UAB „Tradicija“ sumokėjo už UAB „SERNETA“ 400 000 Lt. Ieškovės teigimu, 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas yra neteisėtas, nes ieškovė niekada nebuvo skolinga atsakovei, o tuometis UAB „Tradicija“ direktorius V. P. piktavališkai susitarė su atsakovės direktoriumi A. M. ir pervedė pinigus nurodytiems tretiesiems asmenims, padarydamas UAB „Tradicija“ 400 000 Lt žalą, taip pat privesdamas įmonę prie bankroto. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsniu, prašė teismą pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimą ir įpareigoti UAB „SERNETA“ grąžinti bankrutuojančiai UAB „Tradicija“ 400 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „SERNETA“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokio piktavališko susitarimo su atsakovu V. P. nebuvo ir negalėjo būti, kadangi UAB „Tradicija“ buvo skolinga atsakovui UAB „SERNETA“, ir tai ieškovei puikiai žinoma. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skolos nebuvimą, nors ši pareiga tenka jai.
Atsakovas V. P. nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovas, dirbdamas UAB „Tradicija“ direktoriumi, su UAB „SERNETA“ 2003 m. gruodžio 23 d. sudarė sutartį, kuria buvo sutarta, kad UAB „Tradicija“ apmokės fiziniams asmenimis už UAB „SERNETA“ perkamą žemės sklypą prekybos centro statybai, numatant šias išlaidas padengti vėlesniais UAB „SERNETA“ avansiniais mokėjimais, kurie sutartyje buvo įvardyti kaip įsiskolinimas. Šis susitarimas buvo sudarytas atstovaujamos bendrovės interesais ir siekiant jai naudos – gauti dar vieną pelningą užsakymą prekybos centro statybos darbams. Pažymi, kad buvo ne tik UAB „Tradicija“ direktorius, bet ir pagrindinis akcininkas, valdantis 65 procentus akcijų. Atsakovas taip pat nurodo, kad UAB „SERNETA“ ir UAB „LNTV“, kurios vienintelė akcininkė yra UAB „SERNETA“, 2003-2004 metais buvo pagrindiniai UAB „Tradicija“ užsakovai. Šios bendrovės nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. liepos mėn. pervesdavo UAB „Tradicija“ dideles pinigų sumas, kurių tik dalis buvo skiriama už atliktus statybos darbus, nes UAB „Tradicija“ neturėjo galimybių atlikti statybos darbų tokiai sumai, kiek buvo avansu pervedama pinigų. Kita dalis avansu pervestų pinigų buvo grąžinama užsakovui arba jo nurodymu apmokama tretiesiems asmenimis pagal užsakovo įsipareigojimus. Būtent atsižvelgiant į šiuos susiklosčiusius bendrovių verslo santykius reikia vertinti 2003 m. gruodžio 22 d. sutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovo teigimu, šios sutarties nuostata, kad mažinamas UAB „Tradicija“ įsiskolinimas UAB „SERNETA“, reiškia, jog už perkamus žemės sklypus sumokėta suma bus išskaičiuojama iš užsakovo avansu sumokėtos sumos už numatomus atlikti statybos darbus. Tai nereiškia, kad ginčijamos sutarties sudarymo dieną UAB „Tradicija“ buvo skolinga UAB „SERNETA“, nes avansiniai mokėjimai buvo numatyti ir faktiški vykdomi ir po šios sutarties sudarymo. Atsakovo nuomone, žala UAB „Tradicija“ buvo padaryta ne sudarant ginčijamą sutartį, o UAB „SERNETA“ atsisakius sumokėti už atliktus statybos darbus. Ieškovė, prašydama pripažinti 2003 m. gruodžio 22 d. sutartį negaliojančia, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Teismas sprendime nurodė, kad UAB „Tradicija“ ir UAB „SERNETA“ 2003 m. lapkričio 14 d. sudarė rangos sutartį, kuria UAB „Tradicija“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus projektavimo darbus ir pastatyti prekybos centrą užsakovei UAB „SERNETA“ priklausančiuose sklypuose, tačiau šioje sutartyje rangovė UAB „Tradicija“ neįsipareigojo nupirkti užsakovei UAB „SERNETA“ žemės sklypus. Teismas taip pat nurodė, kad tiek ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialisto išvados patvirtina, jog ginčijamo 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo sudarymo dieną ne ieškovė buvo skolingas atsakovei, bet atsakovė ieškovei buvo skolinga 6782 Lt už pagal rangos sutartį atliktus statybos darbus; avansines įmokas už statybos darbus taip pat privalėjo mokėti atsakovė (užsakovė), o ne ieškovė (rangovė). Teismo nuomone, atsakovas V. P. sudarė UAB „Tradicija“ vardu šiai labai nenaudingą sandorį, nes 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo pagrindu UAB „Tradicija“ sumokėjo 400 000 Lt už UAB „SERNETA“ perkamą žemę, nors pačiai UAB „SERNETA“ nuolat nesumokėdavo viso atlyginimo už atliktus statybos darbus, ir tai prisidėjo prie ieškovės bankroto. Kartu teismas nurodė, kad ieškovas ginčija konkretų dokumentą, t. y. 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimą, todėl nėra pagrindo tenkinti UAB „SERNETA“ prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, nes tarp šios bylos ir bylos pagal UAB „Tradicija“ ieškinį atsakovui UAB „SERNETA“ dėl atsiskaitymo už pagal 2003 m. lapkričio 14 d. rangos sutartį atliktus statybos darbus nėra prejudicinio ryšio, taigi šios bylos gali būti nagrinėjamos atskirai. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovė nebuvo skolinga atsakovei nei pagal rangos sutartį, nei kitu teisiniu pagrindu ir neprivalėjo įvykdyti jokių prievolių už atsakovę, taigi 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas sudarytas dėl realiai nesančios skolos, piktavališkai susitarus tuomečiam UAB „Tradicija“ direktoriui V. P. ir UAB „SERNETA“, todėl yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 2 dalis, 1.91 straipsnio 1, 2 dalys, 1.95 straipsnio 1 dalis, 6.875 straipsnis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „SERNETA“ prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodomi tokie argumentai:
1. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta byla pagal BUAB „Tradicija“ ieškinį UAB „SERNETA“ ir V. P. dėl 569 188,98 Lt išieškojimo už atliktus statybos darbus pagal 2003 m. lapkričio 14 d. rangos sutartį.
Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad UAB „SERNETA“ nuolat nesumokėdavo ieškovei už atliktus statybos darbus, tačiau šis motyvas prieštarauja Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimui byloje dėl 569 188,98 Lt priteisimo už atliktus statybos darbus, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, nurodant, kad su ieškove UAB „SERNETA“ yra pilnai atsiskaičiusi pagal pastato baigtumo laipsnį. Minėtu teismo sprendimu nustačius atliktų darbų sumą bei žinant tarp šalių buvusius pinigų srautus (jie patvirtina, kad net įskaičius UAB „Tradicija“ už UAB „SERNETA“ sumokėtus 400 000 Lt, UAB „Tradicija“ buvo permokėta), nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę skundžiamai bylai.
2. Teismas netinkamai kvalifikavimo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
UAB „SERNETA“ ir UAB „Tradicija“, vykdydamos 2003 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutartį, susitarė, kad UAB „Tradicija“ perves pinigų sumas UAB „SERNETA“ nurodytiems asmenimis, o UAB „SERNETA“ – pinigų sumas UAB „Tradicija“ nurodytiems asmenims. Įvykdžius šiuos mokėjimus, bus daroma užskaita. Toks susitarimas buvo paremtas tuo, kad statybos finansavimas buvo vykdomas pagal banko kreditavimo sutartį, t. y. UAB „SERNETA“ (užsakovas) privalėjo gautas lėšas pervesti UAB „Tradicija“ (rangovui) tam tikrais etapais nepriklausomai nuo to, ar buvo tokiai sumai atliktų darbų. Dalį avansinio apmokėjimo ieškovė grąžindavo UAB „SERNETA“ ar UAB „SERNETA“ nurodymu sumokėdavo kitiems asmenimis pagal pastarosios įsipareigojimus, o dalis avansinio apmokėjimo likdavo pas ieškovą, nors darbai tokiai sumai ne visuomet būdavo atlikti. Tai patvirtina byloje esančios piniginių srautų lentelės, tačiau teismas sprendime apsiribojo tik šalių santykių iki 2003 m. gruodžio 22 d. vertinimu. Iš po 2003 m. gruodžio 22 d. mokėjimų matyti, kad 2004 m. sausio 9 d. UAB „SERNETA“ ne tik padengė įsiskolinimą už atliktus darbus ir už UAB „SERNETA“ tretiesiems asmenims sumokėtus 400 000 Lt, bet ir UAB „Tradicija“ liko skolinga UAB „SERNETA“ 187 819 Lt.
3. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles.
Teismas, aiškindamas ginčijamą sutartį, neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią verslo santykių praktiką, ilgalaikį bendradarbiavimą bei abipusės ekonominės naudos siekį. Sprendime 2003 m. gruodžio 22 d. sutartis nepagrįstai nesiejama su 2003 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutartimi. Be to, 2003 m. gruodžio 22 d. sutartyje nurodyti žodžiai „mažina įsiskolinimą“ turi būti suprantami taip, kad įsiskolinimas gali būti ir ateityje. Jei įsiskolinimas būtų buvęs sutarties sudarymo metu, sutartyje būtų nurodyta, kad mažinamas esamas įsiskolinimas, kartu nurodant konkrečią įsiskolinimo sumą.
4. Teismas sprendime nenurodė, kuo pasireiškė atsakovų piktavališkas susitarimas, bei šio teiginio nepagrindė įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Tradicija“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
1. Apeliacinio skundo argumentai, kad 2003 m. gruodžio 22 d. susitarime kalbama ir apie ateityje būsiantį įsiskolinimą, yra nepagrįsti. Apeliantė nurodo, kad buvo daroma užskaita (įskaitymas), tačiau įskaitymui sąlygų nebuvo. Pirma, 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo metu UAB „Tradicija“ atsakovei UAB „SERNETA“ skolinga nebuvo. Antra, šalių reikalavimai nebuvo vienarūšiai (UAB „Tradicija“ turėjo suteikti paslaugas, o UAB „SERNETA“ – atsiskaityti). Trečia, nebuvo suėjęs reikalavimų vykdymo terminai.
2. Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių yra nepagrįsti.
3. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kuo pasireiškė atsakovų piktavališkas susitarimas, todėl apeliantės teiginys, kad teismas to nepadarė, taip pat yra nepagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašė tenkinti UAB „SERNETA“ skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismo argumentai dėl piktavališko atsakovų susitarimo yra nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad sudarant 2003 m. gruodžio 22 d. sutartį UAB „Tradicija“ nebuvo skolinga UAB „SERNETA“, nereiškia, jog šis susitarimas UAB „Tradicija“ buvo nuostolingas.
2. Teismas, konstatuodamas, kad, panaudojus UAB „Tradicija“ lėšas apmokėti už UAB „SERNETA“ perkamus žemės sklypus, įmonė tapo nemoki, neatsižvelgė į tai, kad minėtam sandoriui apmokėti buvo panaudotos UAB „SERNETA“ ir UAB „LNTV“ avansu apmokėtos lėšos, t. y. finansinė operacija jokių turtinių pasekmių UAB „Tradicija“ nesukėlė ir negalėjo sukelti, nes buvo naudojamos ne bendrovės lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės UAB „Tradicija“, atstovaujamos tuometinio direktoriaus ir pagrindinio akcininko atsakovo V. P. , ir atsakovės UAB „SERNETA“ 2003 m. gruodžio 22 d. sudaryto susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Susitarime numatyta, kad ieškovė už atsakovės perkamą turtą perveda tretiesiems asmenimis 400 000 Lt, o atsakovė šia suma mažina ieškovės įsiskolinimą. Ieškovė susitarimą įvykdė. Ieškovės teigimu, susitarimo sudarymo metu ieškovei buvo skolinga atsakovė, o ne atvirkščiai, todėl toks sandoris ieškovei buvo nenaudingas bei sąlygojo jos bankrotą (bankroto byla ieškovei iškelta 2004 m. rugpjūčio 31 d.). Atsakovai neneigia, kad, sudarant ginčijamą susitarimą, ieškovė atsakovei nebuvo skolinga, tačiau, jų nuomone, vertinant šio sandorio teisėtumą ir pagrįstumą, būtina atsižvelgti į ilgalaikius tarp šalių susiklosčiusius verslo santykius, tame tarpe 2003 m. lapkričio 14 d. sudarytą rangos sutartį, iš kurių matosi, kad šalys neretai padengdavo priešingos šalies įsipareigojimus tretiesiems asmenimis. Įvertinus tarp šalių buvusių piniginių srautų duomenimis, matyti, kad net sumokėjusi 400 000 Lt už atsakovę ieškovė pastarajai tebeliko skolinga.
Šalių ginčą apeliacine tvarka nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas bylą sustabdė, nutaręs, kad teisingam jos išnagrinėjimui būtina sulaukti, kol Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Tradicija“ ieškinį atsakovams UAB „SERNETA“ ir V. P. dėl 569 188,98 Lt priteisimo už atliktus statybos darbus pagal 2003 m. lapkričio 14 d. rangos sutartį, nes, teismo nuomone, joje bus nustatyta, kaip buvo atliekami atsiskaitymai pagal 2003 m. lapkričio 14 d. rangos sutartį, kokie įsiskolinimai, kokios prievolės tarp šalių buvo 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo sudarymo metu ir kokią įtaką turėjo šiam susitarimui.
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės BUAB „Tradicija“ ieškinį dėl 569 188,98 Lt priteisimo už atliktus statybos darbus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Aptariamoje byloje nustatyta, kad šalių 2003 m. lapkričio 14 d. sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta 2004 m. rugsėjo 13 d. Per šį laikotarpį atsakovė ieškovei tiesiogiai ar atsiskaitydama už ieškovę su jos kreditoriais sumokėjo 2 685 676,02 Lt. Savo ruožtu ieškovė atsakovei tiesiogiai ar atsiskaitydama už atsakovę su jos kreditoriais grąžino 1 780 000 Lt sumą, į ją įskaitant ir 400 000 Lt, sumokėtų 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo pagrindu. Tokiu būdu atsakovė ieškovei už atliktus darbus sumokėjo 905 676,02 Lt, tačiau darbų ieškovė atliko tik už 739 497,29 Lt, todėl jos ieškinį ir apeliacinį skundą teismai atmetė. Aptartoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamame ginče dėl 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo nuginčijimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Įstatymas nustato, kad sutartys turi būti aiškinamos pirmiausia nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką bei šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1,2 ir 5 dalys). Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių nuostatų nesilaikė.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po rangos sutarties sudarymo 2003 m. lapkričio 11 d. iki jos nutraukimo 2004 m. rugsėjo 9 d. atsiskaitymai tarp šalių už atliktus statybos darbus buvo kompleksiniai: atsakovė ieškovei už būsimus darbus mokėdavo avansu, o pastaroji dalį pinigų grąžindavo atsakovei tiesiogiai ar apmokėdama už atsakovės įsipareigojimus jos kreditoriams; atsakovė ieškovei už atliktus ar būsimus darbus taip pat mokėdavo tiek tiesiogiai, tiek vykdydama jos prievoles tretiesiems asmenims (b. l. 43-45, 157-172; I tomas). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia šalių tarpusavio atsiskaitymų praktika įstatymams neprieštaravo ir negali būti pripažinta neteisėta (CK 6.156, 6.159 straipsniai). 2003 m. gruodžio 22 d. sandoris tik patvirtina šalių susitarimo dėl tokio atsiskaitymo būdo egzistavimą.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčijamas 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas privalo būti vertinamas minėtų rangos santykių ir atsiskaitymų praktikos kontekste. Atsižvelgus į šias aplinkybes, tampa akivaizdu, kad šis susitarimas ieškovei nuostolingas nebuvo – net įvertinus ieškovės už atsakovę ginčijamo sandorio pagrindu sumokėtus 400 000 Lt ir atliktus statybos, matyti, jog atsakovė ieškovei liko permokėjusi. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad susitarimo sudarymo metu ieškovė atsakovei skolinga nebuvo, neturi jokios įtakos vertinant jo teisėtumą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2003 m. gruodžio 22 d. sandoris laikytinas įskaitymu, o jam sąlygų nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka, kad priešpriešinių prievolių įskaitymui tarp šalių ginčijamo susitarimo sudarymo metu sąlygų nebuvo, tačiau pats susitarimas, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius, laikytinas ne įskaitymu, o kitokiu įstatymų neuždraustu susitarimu, esančiu pagrindu civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnis).
Sandoris, sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, teismo gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ginčijamas susitarimas ieškovei nebuvo nuostolingas ar nenaudingas, nėra jokio pagrindo kalbėti apie jos direktoriaus atsakovo V. P. piktavališką susitarimą su atsakove sudarant šį sandorį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančios 2005 m. balandžio 15 d. ir 2005 m. balandžio 27 d. Finansinių nusikaltimų tarnybos išvados apie ieškovės ūkinę veiklą (b. l. 157-172; I tomas) padarytos remiantis ieškovės finansiniais dokumentais, tame tarpe jos išrašytomis sąskaitomis už atliktus statybos darbus pagal 2004 m. lapkričio 14 d. su atsakove sudarytą rangos sutartį, o jų pateikimo metu negalėjo būti žinoma ta aplinkybė, kad vėliau teismai ieškovės reikalavimus dėl neatsiskaitymo už atliktus statybos darbus pripažins nepagrįstais. Dėl šios priežasties nurodytos išvados apie ieškovės ūkinę veiklą nepagrindžia, kad 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas ieškovei buvo nenaudingas, sudarytas be jokio realaus pagrindo.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepagrįstai atsisakė stabdyti bylą, aiškindamas susitarimą, neatsižvelgė į šalių tarpusavio santykius ir tikruosius ketinimus, rėmėsi tik pažodiniu jo aiškinimu, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis). Nustačius, kad ginčijamas susitarimas ieškovei nebuvo nuostolingas ar kitokiu būdu nenaudingas, ieškovė, net ir sumokėjusi už atsakovę 400 000 Lt tretiesiems asmenimis, tebeliko jai skolinga, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atmetus ieškinį, naikintinos atsakovės turtui Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 150 straipsnio 4 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SERNETA“ ir V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartimi pritaikytą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“, į. k. 125327217, turto areštą 400 000 Lt sumai (Turto arešto akto numeris: 0605001074).
Sprendimą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto arešto aktų registrui.