- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 2-2376-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00109-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui Valentui Margevičiui, atsakovės atstovui Benediktui Didoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tradicija“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Serneta“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovės UAB „Serneta“ prievolę grąžinti atsakovei BUAB „Tradicija“ 400 000 Lt Kauno apygardos teismo 2005-12-28 sprendimo pagrindu tinkamai įvykdyta, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-8). Nurodė, kad 2003-11-14 ieškovė (užsakovas) ir atsakovė (generalinis rangovas) sudarė rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus projektavimo darbus ir pastatyti prekybos centrą ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose Veiverių g. 142A ir Veiverių g. 134C, Kaunas. Sutartyje šalys susitarė, kad sutarties objekto kaina kartu su projektavimo darbais yra 825 Lt + PVM už kvadratinį metrą. Sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. 2003-12-22, ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, kad atsakovė už ieškovę susitarime nurodytiems tretiesiems asmenims perveda 400 000 Lt, o ieškovė šia suma mažina atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-2/35 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ esančios lentelės grafos „Operacijos turinys“, matyti, kad atsakovė, vadovaudamasi susitarimo nuostatomis, tą pačią dieną atliko mokėjimus Nr. 802-809 384 000 Lt sumai fiziniams asmenims ir 2003-12-23 mokėjimą Nr. 802 – 16 000 Lt sumai, iš viso 400 000 Lt. Ieškovė, atlygindama atsakovės turėtas išlaidas pagal susitarimą, remiantis FNTT išvados duomenimis, 2004-01-09 atliko atsakovei 700 000 Lt ir 2004-01-15 – 590 000 Lt mokėjimus. Šalys dėl susitarimo įvykdymo jokių pretenzijų viena kitai neturėjo. 2004-09-13 sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta ir, neperdavus statybos darbų rezultato užsakovui, statybos rangos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė. 2004 metais atsakovei iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo atsakovą atstovaujantis bankroto administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl susitarimo su ieškove pripažinimo negaliojančiu ir jo pagrindu atliktų 400 000 Lt grąžinimo atsakovei. 2005-12-28 Kauno apygardos teismas atsakovės ieškinį tenkino: susitarimą pripažino negaliojančiu ir priteisė atsakovei iš ieškovės 400 000 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į ieškovės argumentus dėl susiklosčiusios tarp šalių atsiskaitymų praktikos, Kauno apygardos teismo sprendimą panaikino ir atsakovės ieškinį atmetė. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010, paliko galioti Kauno apygardos teismo 2005-12-28 sprendimą, kuriuo minėtas susitarimas buvo pripažintas negaliojančiu dėl objekto trūkumų. Atkreipia dėmesį, jog sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2003-11-14 iki 2004-09-13 ieškovė įvairiais būdais (grynaisiais ir pavedimu) buvo iš viso sumokėjusi atsakovei arba už ją kitiems asmenims (įskaitant subrangovus) 2.685.676,02 Lt. Ši reikšminga bylai aplinkybė yra konstatuota byloje nutartimi bei FNTT išvadoje. Tačiau nei aptariamame Kauno apygardos teismo sprendime, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nebuvo tiriama aplinkybė dėl ieškovės sumokėtų sumų atsakovei apimties ir visiško atsiskaitymo su atsakove fakto, kadangi nebuvo nustatyta atsakovės faktiškai atliktų darbų kaina. Ieškovė tinkamai įvykdė savo prievolę kompensuoti atsakovei susitarimo pagrindu patirtas išlaidas dar 2004 metais, atlikdama 2004-01-09 700 000 Lt ir 2004-01-15 590 000 Lt mokėjimus. Kadangi ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakove tiek už faktiškai atliktus statybos rangos darbus, tiek už susitarimo pagrindu atliktus mokėjimus, ieškovė pagrįstai laikė 2005-12-28 Kauno apygardos teismo sprendime nustatytą pareigą grąžinti atsakovei 400 000 Lt tinkamai įvykdyta.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti (b. l. 82-86). Nurodė, kad BUAB „Tradicija“, vadovaudamasi CPK 588 straipsniu, turi teisę reikalauti, kad skolininkė UAB „Serneta“, kuri yra skolinga 400 000 Lt, vykdytų įsiteisėjusį teismo sprendimą. UAB „Serneta“ gera valia priteistos sumos nesumokėjo, įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo, todėl BUAB „Tradicija“ kreipėsi į antstolę Gitą Andrijauskienę dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Serneta“. Antstolė, vadovaudamasi CPK 634 straipsnio nuostatomis, atliko teisėtus skolos išieškojimo veiksmus vykdydama 2010-11-04 Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005: areštavo skolininkės UAB „Serneta“ žemės sklypą, esantį Sukilėlių pr. 92A, Kaune. Daro išvadą, kad minimas žemės sklypų pirkimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus, nes buvo akivaizdžiai nuostolingas. Minėta sutartis buvo priešinga įmonės veiklos tikslams bei interesams ir turi įtakos tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Kauno apygardos teismas, įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad BUAB „Tradicija“ įrodė, jog ginčijamas sandoris, būdamas nuostolingas, prieštarauja juridinio asmens tikslams - siekti pelno ir tai, jog kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, juo labiau perkamus žemės sklypus UAB „Serneta“ įteisino savo nuosavybe. UAB „Serneta“ pateikė ieškinį teismui nagrinėti vieną ir tą patį klausimą, bandydama rasti prejudicinį ryšį tarp žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties ir statybos rangos sutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-19 priėmė nutartį, kurioje dėl ginčijamo susitarimo teisėtumo, dėl bylos prejudicinio ryšio ir civilinės bylos tarp tų pačių šalių dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį buvimo konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas susiejo ginčijamą žemės sklypų pirkimo susitarimą su 2003-11-14 šalių rangos sutartimi, tačiau nei toks ryšys, nei susitarimu pripažintos skolos prigimtis jame nenurodyti. Rangos sutartimi UAB „Tradicija“ neprisiėmė įsipareigojimų atsiskaityti su UAB „Serneta“ kreditoriais, o UAB „Serneta“ atsakovės kreditoriumi niekada ir nebuvo, todėl apmokėjimas už UAB „Serneta“ įgytus žemės sklypus niekaip nesusijęs su rangos sutarties objektu ir statybos darbais, kuriuos turėjo atlikti UAB „Tradicija“. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šį klausimą nagrinėjo ir nurodė, jog nėra jokio prejudicinio ryšio tarp minėtų sutarčių, tačiau UAB „Serneta“ su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutikdama ir teikdama naują ieškinį, aiškiai nukrypsta nuo bylos esmės ir vadovaujasi teiginiais, kurie galėjo būti ar buvo manoma, jog ateityje bus, atsiradus naujiems sandoriams ar susitarimams. Ieškovė savo nurodomiems pamąstymams ieškinyje nepateikia jokių konkrečių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, išnagrinėjus rašytinius dokumentus, nustatyta, kad 2003-11-14 šalių sudaryta statybos rangos sutartimi UAB „Tradicija“ (rangovas) įsipareigojo atlikti visus su projektavimu susijusius darbus bei pastatyti prekybos centrą UAB „Serneta“ priklausančiuose sklypuose, numatant orientacinę kainą už darbus 2 725 800 Lt (b. l. 62-63). 2003-12-22 UAB „Tradicija“ direktoriaus pasirašytas susitarimas, kuriuo ji už UAB „Serteka“ įsipareigojo sumokėti už perkamą turtą bei projektavimo darbus iš viso 400 000 Lt (b. l. 64). Byloje nėra ginčo, kad UAB „Tradicija“ įsipareigojimą įvykdė. Tačiau minėtą susitarimą ginčijo BUAB „Tradicija“. Kauno apygardos teismo 2005-12-28 sprendimu susitarimas pripažintas negaliojančiu, priteista ieškovei iš atsakovės UAB ,,Serneta“ 400 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidos (civilinė byla Nr. 2893-153/2005, 1 t., b. l. 191-196). Teismas konstatavo, kad ginčo susitarimo sudarymo dieną ieškovė nebuvo skolinga atsakovei nei pagal rangos sutartį, nei kitu teisiniu pagrindu ir jokių prievolių įvykdyti už atsakovę neprivalėjo, skola dėl kurios sumažinimo ginčo susitarime susitarta, susitarimo momentu iš viso neegzistavo. Lietuvos apeliacinis teismas buvo panaikinęs Kauno apygardos teismo sprendimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-09 sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 15-21). Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas susiejo ginčijamą susitarimą su 2003-11-14 šalių rangos sutartimi, tačiau nei toks ryšys, nei susitarimu pripažintos skolos prigimtis jame nenurodyti. Kasacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad kasatorė, t. y. UAB „Tradicija“, rangos sutartimi neprisiėmė įsipareigojimo atsiskaityti su UAB „Serneta“ kreditoriais ir apmokėjimas už UAB „Serneta“ įsigytą žemės sklypą niekaip nesusijęs su rangos sutarties objektu ir statybos darbais, kuriuos turėjo atlikti UAB „Tradicija“, ir 400 000 Lt sumokėjimas civilinėje byloje buvo už įrodinėjimo dalyko ribų. Be to, teismas pažymėjo, kad šalys negali įvykdyti prievolės anksčiau, nei ši atsirado, taip pat negali susitarti dėl būsimos prievolės įskaitymo, nes įskaitomi gali būti tik galiojantys priešpriešiniai reikalavimai.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. A2-1431-436/2011pareiškėjas Anatolij Matiaž (UAB „Serneta“ direktorius) buvo pateikęs teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje; panaikinti Kauno apygardos teismo 2005-12-28 sprendimą; atmesti ieškovės BUAB „Tradicija“ ieškinį. Kauno apygardos teismas 2011-05-25 nutartimi prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2005-12-28 sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-19 nutarties panaikinimo, atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1086/2012 Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2012-09-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1833-510/2012 priteisė ieškovei BUAB „Tradicija“ iš atsakovės UAB „Serneta“ nuo 400 000 Lt sumos 6 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo 2010-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatavęs, kad Kauno apygardos teismo 2005-12-28 sprendimo, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteista 400 000 Lt, atsakovė nėra įvykdžiusi. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1254/2013 Kauno apygardos teismo 2012-09-03 sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su UAB „Serneta“ argumentais, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009, jau yra konstatuotas atsakovės ieškovei 400 000 Lt grąžinimas.
Tačiau ieškovė konkrečiu atveju tvirtindama, kad 400 000 Lt sumokėti dar 2004 metais, remiasi būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009 nustatyta aplinkybe dėl faktinės statybų kainos (b. l. 9-14) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/35 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Tradicija ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ (toliau – specialisto išvada) (b. l. 22-36). Kaip matyti iš minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, teismas pripažino, kad UAB „Serneta“ sutarties galiojimo metu UAB „Tradicija“ sumokėjo 2 685 676,02 Lt, o UAB „Tradicija“ įvairiais būdais grąžino UAB „Serneta“ arba už ją sumokėjo 1 780 000 Lt bei padarė išvadą, kad rangos sutarties nutraukimo dieną UAB „Serneta buvo sumokėjusi UAB „Tradicija“ 905 676,02 Lt, o, kaip buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, už statybos darbus priklauso sumokėti 739 497,29 Lt. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismu, jog UAB „Serneta“ UAB „Tradicija“ sumokėjo daugiau nei priklausė. Atlikus paskaičiavimą, UAB „Serneta“ daugiau būtų sumokėjusi 166 178,73 Lt (905 676,02 Lt-739 497,29 Lt).
Nors ieškovės atstovas aiškino, kad 400 000 Lt ieškovė sumokėjo atlikdama 700 000 Lt bei 590 000 Lt mokėjimus, tačiau, kaip aiškino atsakovės atstovas, o tai matyti ir iš specialisto išvados, jog 2004-01-09 UAB „Serneta“ mokėjimo pavedimu pervedė avansą už darbus 700 000 Lt, tačiau UAB „Tradicija“ tos pačios dienos pavedimu grąžino 465 000 Lt avansą; 2004-01-15 mokėjimo pavedimu UAB „Serneta“ pervedė avansą už atliktus darbus 590 000 Lt, tačiau tos pačios dienos pavedimu UAB „Tradicija“ 540 000 Lt avansą grąžino. Be to, avansas buvo grąžintas ir grynais pinigais iš kasos 125 000 Lt, taigi iš viso UAB „Tradicija“ grąžino sumokėto avanso 1 130 000 Lt (b. l. 26). Iš specialisto išvados matyti, kad UAB „Tradicija“ yra paskaičiavusi už darbus 1 702 163 Lt. Kaip minėta, kitose civilinėse bylose ši suma nustatyta mažesnė, tačiau ir remiantis specialisto išvada bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria vadovaujasi ieškovė, negalima daryti išvados, jog į UAB „Serneta“ sumokėtus 2 607 275,02 Lt įeina ir 400 000 Lt suma. Be to, dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010, nagrinėdamas šalių ginčą dėl ieškovei (UAB „Tradicija“) iš atsakovės (UAB „Serneta“) 400 000 Lt skolos priteisimo, šios sumos nesiejo su byloje dėl skolos priteisimo už rangos darbus nurodytomis sumomis. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad ieškovė 400 000 Lt atsakovei nėra sumokėjusi.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 96, straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“, įmonės kodas 125327217, valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.