Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. J. ir S. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. J. ir S. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo, paduotą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. J. ir S. Č. skundus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1324- 1193/2024.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1324-1193/2024, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1324-1193/2024 nutraukė civilinės bylos dalį pagal pareiškėjų skundus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 2VI-63 panaikinimo; atmetė pareiškėjų skundus dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 13.12.-58 panaikinimo ir viešojo intereso gynimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-838-854/2024 pareiškėjų atskiruosius skundus atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

18. Pareiškėjai 2024 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Proceso atnaujinimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą jie sužinojo iš 2024 m. birželio 10 d. ir 20 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus raštų, kuriais skyrius informavo pareiškėjus, jog pagal jų skundus pradėjo rinkti informaciją, atlikęs vietos apžiūrą ir, kilus abejonių dėl aikštelėje (kuri išklota trinkelėmis teisėtai) atliktų betonavimo ir kasimo darbų (kiek tai susiję su vandens talpų pagrindo įrengimu) teisėtumo, pareikalavo iš Vilniaus miesto savivaldybės iki 2024 m. birželio 21 d. pateikti suderintą projektinę dokumentaciją ir gautus leidimus, kuriais remiantis buvo atliekami papildomi vandens talpų pagrindo betonavimo darbai; pateikti duomenis, ar buvo tinkamai atlikti archeologiniai darbai.

19. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. birželio 10 d. ir 20 d. raštus nustatė, jog minėtais raštais skyrius informavo pareiškėjus, jog atlikęs vietos apžiūrą ir, kilus abejonių dėl aikštelėje (kuri išklota trinkelėmis teisėtai) atliktų betonavimo ir kasimo darbų (kiek tai susiję su vandens talpų pagrindo įrengimu) teisėtumo, pradėjo rinkti informaciją, t. y. pareikalavo iš Vilniaus miesto savivaldybės iki 2024 m. birželio 21 d. pateikti suderintą projektinę dokumentaciją ir gautus leidimus, kuriais remiantis buvo atliekami papildomi vandens talpų pagrindo betonavimo darbai, ir pateikti duomenis, ar buvo tinkamai atlikti archeologiniai darbai.

22. Vertinant nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. birželio 10 d. ir 20 d. raštais Kultūros paveldo departamentas jokių pažeidimų nekonstatavo, tik pateikė informaciją, kokių veiksmų imtasi siekiant išsiaiškinti pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad pareiškėjų nurodomi raštai, kuriuos jie įvardija kaip bylos atnaujinimo pagrindą, iš esmės yra informacinio pobūdžio, tačiau, priešingai, nei nurodo pareiškėjai, nepatvirtina, kad papildomi atlikti betonavimo ir kasybos darbai vandens talpoms pasidėti pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar viršija kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka išduotuose leidimuose nurodytas sąlygas ir apimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad Kultūros paveldo departamentas siekia išsiaiškinti kultūros paveldo objekte atliktų darbų mastą ir renka su tuo susijusią informaciją, savaime nesuponuoja išvados, kad yra pagrindas atnaujinti procesą byloje ar juo labiau kad šiuo atveju bus nustatyta kokių nors pažeidimų, todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjų į bylą pateikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. birželio 10 d. ir 20 d. raštai neatitinka vieno iš būtinųjų naujai paaiškėjusiai aplinkybei keliamų požymių, t. y. pareiškėjų į bylą pateikti nauji įrodymai nesudaro esminės reikšmės išnagrinėtoje byloje, kuri būtų nulėmusi visai kitokį teismo sprendimo priėmimą.

23. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad iš Kultūros paveldo departamento 2024 m. birželio 20 d. rašto paaiškėjo, jog Kultūros paveldo departamentas nekontroliavo, nepriėmė ir objektyviai nežino, kokie tvarkybos darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) kapinėse. Pareiškėjų nuomone, šių aplinkybių, t. y. kokie tvarkybos darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) kapinėse, objektyviai negalėjo žinoti ir nežinojo (taip pat ir nesiaiškino) ir prokuratūra, kuri atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir teismai, kurie atmetė pareiškėjų skundus.

24. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjų prašymus, ne tik atliko procesinius veiksmus – kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kamintra ir Ko“, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, tačiau, gavusi su tyrimu susijusius dokumentus, juos įvertino ir dėl jų pasisakė. Akcentuotina, jog minėtas aplinkybes išnagrinėjo tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1324-1193/2024, tiek Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-838-854/2024, kurie įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo, jog Vilniaus apygardos prokuratūra vertino pareiškėjų prašymuose nurodytas aplinkybes, vadovavosi tyrimui aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir, įvertinusi tyrimo metu iš įvairių institucijų surinktus duomenis, teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, jog (duomenys neskelbtini) kapinių teritorijoje nebuvo atlikti tvarkomieji statybos darbai ar tvarkybos darbai, viršijantys kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka išduotuose leidimuose nurodytas sąlygas ir apimtis, nepažeistos kapinių, kaip kultūros paveldo objekto, vertingosios savybės, nenustatyti viešojo intereso ir teisės aktų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės paneigia atskirajame skunde dėstomus argumentus, kadangi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. birželio 10 d. ir 20 d. raštuose nėra nustatyti ne tik pažeidimų faktai, bet ir tai, kada tokie pažeidimai apskritai galėjo būti padaryti.

25. Taip pat sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad dauguma pareiškėjų pateikiamų argumentų bei paaiškinimų iš esmės yra identiški ankstesniuose jų procesiniuose dokumentuose pateiktiems argumentams, kurie jau ne kartą buvo įvertinti prokuroro ir ankstesniuose teismo procesiniuose dokumentuose, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų bylos atnaujinimo pagrindų, konstatuoja, jog nėra pagrindo pasisakyti ir dėl aplinkybių, kurios išanalizuotos įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimu, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.