Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-838-854/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-11
Bylos Nr.: 2S-838-854/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12744-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas: K. J., S. Č.
Suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra

Kategorijos

3.1.3.7Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, ginantys viešąjį interesą, ir jų teisės bei pareigos
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. 2S-838-854/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12744-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) K. J. ir S. Č. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. J. ir S. Č. skundus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Vilniaus apygardos prokuratūra.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai K. J. ir S. Č. kreipėsi į teismą su skundais, kuriuose prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 2VI-63, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas, bei pradėti viešojo intereso gynimo procedūras, apginti viešąjį interesą.

2. Pareiškėjai savo reikalavimus grindė šioms aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Prokuratūrų nutarimai nepagrįsti, prokurorai veikė nesilaikydami Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2, 3, 11, 19 straipsnių reikalavimų ir nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

2.2. Prokuratūrų išreikalauti ir surinkti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu priimti skundžiami nutarimai, yra prieštaringi, paremti netikrais faktais, pažeidžia imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, o prokuratūros neįvertino, nepatikrino ir neištyrė šių įrodymų. Prokuratūrų teismui pateikta tyrimo medžiaga netvarkinga, nesusiūta, nesunumeruota, neatitinka raštvedybos reikalavimų, nėra visų raštuose nurodytų priedų, be kita ko, joje nėra tvarkybos darbų leidimo.

2.3. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos klaidino prokuratūrą, siekdamas paslėpti savo netinkamą veikimą, padarytus įstatymų pažeidimus, neatsakė į visus prokuratūros pareikalavimus. Prokuratūros, neišreikalavusios iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos visų dokumentų ir neišnagrinėjusios jų, nepagrįstai netenkino pareiškėjų skundų. Be to, prokuratūros vadovavosi melagingais specialistų paaiškinimais, pavyzdžiui, kad sunkusis transportas nevažinėjo po kultūros paveldo vertybių palaikų palaidojimo vietas, o važiavo tik iki teritorijos ribų, kad palaikai randami tik giliau negu 120 cm gylyje, tačiau tai prieštarauja tyrimo medžiagoje ir šioje byloje esančioms nuotraukoms ir filmuotai medžiagai.

2.4. Abejotini prokuratūros argumentai, kad ji, kaip valstybės institucija, nevykdo teisės aktuose jai nepriskirtų funkcijų. Valstybės saugomos kultūros vertybės saugojimas nuo jai keliamų grėsmių ar kultūros vertybės vertingųjų savybių naikinimas yra viešasis interesas ir apima prokuratūros kompetenciją. Prokuratūra neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktus duomenis, nuotraukas, filmuotą medžiagą, neįvertino Orhuso konvencijos nuostatų, neleido pareiškėjams susipažinti su tyrimo medžiaga, įrodymais.

2.5. Prokuratūra nevertino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, žmonių palaikų iškasimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų, ekspertizės išvadų, projektų tinkamumo, kitų tokią veiklą reglamentuojančių dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams, be kita ko, to, kad nebuvo atlikti projekto papildymai, koregavimai, nebuvo išduoti privalomi leidimai, buvo sužaloti žmonių palaikai, neįvertinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir kitų institucijų ir jų darbuotojų veiksmai, taip pat neįvertintos aplinkybės dėl kalvoto reljefo nukasimo, išlyginimo, palaikų suradimo vietų, gylio, jų išvežimo, tyrimo, identifikavimo ir kt., statybinės technikos naudojimo tinkamumo, statybos atliekų saugojimo, atvežimo ir išvežimo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nesutikimą su skundais grindė šioms aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjų pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo, nenustatė teisės aktų pažeidimų, laikytinų viešojo intereso pažeidimais, dėl kurių galėtų būti taikomos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodytos viešojo intereso gynimo priemonės.

3.2. Prokuroras turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą, tačiau gali taikyti viešojo intereso gynimo priemones tik nustatęs teisės akto pažeidimą, laikytiną viešojo intereso pažeidimu, ir tik tuomet, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai nėra tokios kompetentingos institucijos.

3.3. Pareiškėjų skunduose nepateikta jokių duomenų, kad prokuroras ir (ar) aukštesnysis prokuroras būtų padarę proceso normų pažeidimus. Skundas grindžiamas nesutikimu su prokurorų išvadomis dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, kas priskiriama prokuroro išimtinei diskrecijai ir negali būti šios bylos nagrinėjimo teisme dalyku.

3.4. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo atlikti tvarkomieji statybos darbai ar tvarkybos darbai, kurie viršytų leidimuose nurodytas sąlygas, nepažeistos Kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, įskaitant ir reljefo formavimo darbus. Pareiškėjų teiginiai, kad atliekant statybos darbus ginčo teritorijoje netinkamai buvo elgiamasi su darbų metu atkastais žmonių palaikais, neatitinka tikrovės. Visi darbai buvo vykdomi prižiūrint kvalifikuotiems specialistams – archeologams, turintiems nustatyta tvarka išduotus leidimus archeologiniams žvalgymams bei detaliems archeologiniams tyrimams atlikti.

3.5. Prokuroras, atlikęs išsamų tyrimą ir savarankiškai aptaręs bei įvertinęs visus galimus teisės aktų pažeidimus, vykdant statybos ir tvarkymo darbus (duomenys neskelbtini) teritorijoje, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo atlikti tvarkomieji statybos darbai ar tvarkybos darbai, viršijantys kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka išduotuose leidimuose nurodytas sąlygas ir apimtis, taip pat nebuvo pažeistos (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo objekto, vertingosios savybės. Todėl nėra pagrindo nesutikti su nutarime prokuroro padarytomis išvadomis ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes vertinti kitaip negu įvertino prokuroras.

3.6. Teismui pateikta viešojo intereso pažeidimo tyrimo bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymus buvo rinkti faktiniai duomenys, tirti įrodymai, tirtos, analizuotos ir įvertintos prašymuose nurodytos aplinkybės bei argumentai, taip pat vertinti teisės aktai, teisinis reglamentavimas, pateiktos motyvuotos išvados.

3.7. Visi tyrimui reikšmingi dokumentai, kurie buvo gauti Vilniaus apygardos prokuratūroje, prijungti prie tyrimo medžiagos. Pareiškėjų nurodyti tvarkybos leidimai buvo gauti tiek iš juos išdavusios institucijos, tiek ir iš statybos darbus atliekančių subjektų ir šie dokumentai įvertinti priimant skundžiamus procesinius sprendimus.

3.8. Priešingai negu teigia pareiškėjai, jie neteikė prokuratūrai prašymų leisti susipažinti su tyrimo medžiaga.

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti, taip pat prašė nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Nesutikimą su skundais grindė šioms aplinkybėmis ir argumentais:

4.1. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimai neteisėtų statybos darbų, vykdomų (duomenys neskelbtini), kurios registruotos kaip kultūros paveldo saugoma teritorija. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškimus, nenustatė teisės aktų pažeidimų, dėl kurių galėtų būti taikomos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodytos viešojo intereso gynimo priemonės ir 2023 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą atsisakyti jas taikyti.

4.2. Vilniaus apygardos prokuratūroje, tiriant pareiškėjų nurodytas aplinkybes, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kamintra ir Ko“, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją; gauti duomenys iš Kultūros paveldo objektų registro, taip pat gauta informacija apie ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro baudžiamojo persekiojimo aspektu priimtus procesinius sprendimus.

4.3. Prokuroras, išanalizavęs gautą informaciją ir ginčo situacijai taikytiną teisinį reglamentavimą, įvertinęs pareiškėjų įvardintus pažeidimus, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo atlikti tvarkomieji statybos darbai ar tvarkybos darbai, viršijantys leidimuose nurodytas sąlygas, Kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, įskaitant ir reljefo formavimo darbus, vertinant fotonuotraukose pateiktus vaizdus, nebuvo pažeistos.

4.4. Prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjų teiginius dėl netinkamo palaikų, rastų vykdant statybos darbus (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tvarkymo, nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog žemės kasimo darbų metu aptikus palaikų liekanas, laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo informuotas Departamento Vilniaus teritorinis skyrius ir nurodyta, jog pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. D. V. išduotą archeologinių tyrimų leidimą Nr. LA-348 2022 m. spalio 17 d. buvo vykdomi archeologiniai žvalgymai (duomenys neskelbtini) komplekse, kurių metu aptikti žmonių palaikai. Rašte informuota, kad kasimo darbai sustabdyti. Palaikų ištyrimui ir iškėlimui buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai. Šiems darbams vykdyti tyrėjai 2022 m. lapkričio 15 d. išduotas leidimas atlikti archeologinius detaliuosius tyrimus pagal detaliųjų archeologinių tyrimų projektą. Dalis palaikų palaidoti užpilant žemėmis jų suradimo vietose, kiti perduoti tyrimams.

4.5. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjų skundus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. birželio 16 d. nutarimo, patikrino skundžiamą nutarimą pagrįstumo ir teisėtumo aspektais ir konstatavo, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, prokuroras, atlikęs išsamų tyrimą ir savarankiškai aptaręs bei įvertinęs visus pareiškėjų nurodytus galimus teisės aktų pažeidimus, vykdant statybos ir tvarkymo darbus (duomenys neskelbtini) teritorijoje, padarė pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo atlikti tvarkomieji statybos darbai ar tvarkybos darbai, viršijantys kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka išduotuose leidimuose nurodytas sąlygas ir apimtis, taip pat nepažeistos (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo objekto vertingosios savybės.

4.6. Prokuroras turi teisę spręsti, kokių ir kiek įrodymų pakanka sprendimui priimti. Prokurorų atliktas pareiškimų nagrinėjimas neturi būti suprantamas kaip pareiškėjų visų nurodytų aplinkybių vertinimas, bet tik tų, kurių vertinimas būtinas vykdant Prokuratūros įstatyme numatytus reikalavimus. Teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus.

4.7. Pareiškėjai nenurodo jokio pobūdžio prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų. Aplinkybė, kad prokurorai nevertino pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir argumentų taip, jog teisinis rezultatas būtų tinkamas pareiškėjams, nesudaro pagrindo laikyti, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas.

4.8. Prokuratūroje buvo atliktas detalus tyrimas dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių. Prokurorai, savarankiškai aptarę bei įvertinę visus pareiškėjų nurodytus galimus teisės aktų pažeidimus, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje atlikti tvarkomieji statybos darbai ar tvarkybos darbai atitiko kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka išduotuose leidimuose nurodytoms sąlygoms ir nepažeidė (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo objekto, vertingųjų savybių. Nesutikti su šiomis skundžiamame nutarimuose prokurorų padarytomis išvadomis ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes vertinti kitaip nei įvertino prokurorai skundžiamuose nutarimuose nėra pagrindo.

4.9. Aplinkybė, jog pareiškėjai nesutinka su nutarime padarytomis prokuroro išvadomis, negali būti pagrindu pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu. Prokurorų nutarimai yra motyvuoti, išsamūs ir aiškūs, juose nurodyti esminiai argumentai, kurie lėmė prokurorų sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Prokurorai, tirdami pareiškėjų prašymą, tai atliko ne formaliai, rinko ir analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino.

4.10. Suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl bylos dalies nutraukimo, nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Tik aukštesnysis prokuroras gali panaikinti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones tiek nurodydamas prokurorui, kokius veiksmus reikia atlikti, tiek pats nuspręsdamas taikyti konkrečią viešojo intereso gynimo priemonę. Teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tuo tarpu reikalavimai panaikinti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei įpareigoti prokurorą iš naujo nagrinėti viešojo intereso gynimo priemonių taikymo klausimą negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka.

4.11. Teismas net ir nustatęs pagrindą panaikinti aukštesniojo prokuroro nutarimą ir jį panaikinęs, negali kartu panaikinti prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir perduoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymo kausimą iš naujo nagrinėti prokurorui, nes aukštesniojo prokuroro nutarimo panaikinimo atveju procesas turi būti grąžinamas į skundo dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjimo pas aukštesnįjį prokurorą stadiją. Aukštesnysis prokuroras turi teisę tiek pats rinkti papildomus duomenis, tiek ir nurodyti prokurorui papildomus atliktinus veiksmus, kaip ir pats priimti sprendimą dėl konkrečios viešojo intereso gynimo priemonės taikymo. Todėl bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą turėtų būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį pagal pareiškėjų K. J. ir S. Č. skundus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 2VI-63 panaikinimo; atmetė pareiškėjų skundus dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 13.12.-58 panaikinimo ir viešojo intereso gynimo.

6. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat prokuratūros teismui pateiktos tyrimo medžiagos nustatė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pareiškėjai K. J. ir S. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydami ginti galbūt pažeistą viešąjį interesą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškimai prokuratūroje buvo nagrinėti kartu. Pareiškėjai nurodė prokuratūrai tokius pagrindinius, jų nuomone, viešąjį interesą pažeidžiančius atvejus: (duomenys neskelbtini) vykdomi darbai neturint būtino leidimo atlikti statybos darbus, o turint tik leidimą vykdyti tvarkybos darbus, kurie neapima statybos darbų turinio; darbai vykdomi pažeidžiant teisės aktų nuostatas; susiję projektai parengti neatidžiai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų; projekto ekspertizę atlikę asmenys nepastebėjo prieštaravimų; Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas laidoti ant partizanų kapų yra išniekinimas, vandalizmas, genocido požymių turintis aktas; statybos darbų metu vykdomas palaikų ekshumavimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus; neteisėtai vykdant statybos darbus, siekiama nuslėpti praeityje padarytus nusikaltimus, nes po betonu ir trinkelėmis, pažeidžiant nustatytą tvarką, slepiami žmonių kaulai; kapuose dirba ir po kapus važinėja sunkusis transportas, kasimo darbai vykdomi ekskavatoriais ir buldozeriais, pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pareiškėjai kartu su prašymais pateikė prokuratūrai fotonuotraukas, vaizdo medžiagą, kompetentingų institucijų raštus, kitus dokumentus.

6.2. Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus ir atlikusi tyrimą, 2023 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 2VI-63, kuriame konstatavo, kad nepadarytas viešojo intereso pažeidimas, todėl atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Iš nutarimo, taip pat teismui pateiktos tyrimo medžiagos nustatyta, kad prokuratūra, gavusi pareiškėjų prašymus, į juos reagavo, kreipėsi į įvairias institucijas, be kita ko, į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, UAB „Kamintra ir Ko“, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją ir gavo su tyrimu susijusius dokumentus. Prokuratūra vertino pareiškėjų prašymuose nurodytas aplinkybes, vadovavosi tyrimui aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir įvertinusi tyrimo metu iš įvairių institucijų surinktus duomenis, teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo atlikti tvarkomieji statybos darbai ar tvarkybos darbai, viršijantys kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka išduotuose leidimuose nurodytas sąlygas ir apimtis, nepažeistos (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, nenustatyti viešojo intereso ir teisės aktų pažeidimai. Prokuratūra konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodytas viešojo intereso gynimo priemones.

Šalies argumentai

6.3. Pareiškėjai nesutiko su Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimu, todėl, vadovaudamiesi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, pateikė aukštesniajam prokurorui skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, prašydami jį panaikinti. Pareiškėjai nurodė, kad neteisėtai atliekant statybos darbus, pažeistos (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės – reljefas ir palaikai, atkasti žmonių palaikai neištirti teisės aktų nustatyta tvarka; prokuroras neištyrė visų pareiškėjų argumentų ir pateiktų įrodymų, neatliko savarankiško tyrimo, nepatikrino faktinių aplinkybių, išvadas grindė niekuo nepagrįstais, melagingais ir prieštaringais institucijų atsakymais ir dokumentais, kurių autentiškumas nepatvirtintas, pažeidė teisės principus, neteisingai taikė teisės normas, priėmė formalų ir nepagrįstą sprendimą.

6.4. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjų skundus, 2023 m. rugpjūčio 2 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-58, kuriuo paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą. Iš nutarimo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra patikrino skundžiamą nutarimą pagrįstumo ir teisėtumo aspektais ir konstatavo, jog skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, prokuroras, atlikęs išsamų tyrimą ir savarankiškai aptaręs bei įvertinęs visus pareiškėjų nurodytus galimus teisės aktų pažeidimus, vykdant statybos ir tvarkymo darbus (duomenys neskelbtini) teritorijoje, padarė pagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo atlikti tvarkomieji statybos darbai ar tvarkybos darbai, viršijantys kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka išduotuose leidimuose nurodytas sąlygas ir apimtis, taip pat nepažeistos (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo objekto vertingosios savybės. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad prokuratūroje atlikto tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 27 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas, įvykdžius visus paveldosauginius reikalavimus – parengus ir su kompetentingomis institucijomis suderinus projektus, atlikus paveldosaugos ekspertizę, gavus leidimą tvarkybos darbams atlikti ir kt. Statybos leidime numatyti statybos darbai priskirtini tvarkomiesiems statybos darbams. Pareiškėjų teiginius, kad atliekant statybos darbus ginčo teritorijoje netinkamai elgtasi su darbų metu atkastais žmonių palaikais, paneigia tyrimo metu surinkti duomenys, jog darbai vykdomi prižiūrint kvalifikuotiems specialistams – archeologams, turintiems nustatyta tvarka išduotus leidimus archeologiniams žvalgymams bei detaliems archeologiniams tyrimams atlikti. Priešingai negu teigia pareiškėjai, prokuratūra atliko savarankišką tyrimą. Prokuroro diskrecijai priklauso nuspręsti, kokie įrodymai yra tinkami ir (ar) pakankami sprendimui priimti. Pareiškėjų teiginiai dėl institucijų prokuratūrai pateiktų dokumentų autentiškumo nepagrįsti, nėra jokio pagrindo netikėti institucijų atliktais patikrinimais ir išvadomis, jos yra išsamios ir motyvuotos, neprieštarauja kitai prokuroro surinktai medžiagai bei teisės aktams.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bylos dalį dėl pareiškėjų skundų reikalavimų panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą (Konstitucijos 118 straipsnio 2–3 dalis; CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis; Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnis) ir teismų praktiką, pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, bet nevertina argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų, nenagrinėja ginčo iš esmės, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktų įrodymų, prokurorų išvadų pagrįstumo ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Nurodė, kad kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.

9. Teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjų prašymus, rinko juose nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti reikalingus duomenis bei medžiagą, analizavo aktualų teisinį reglamentavimą, analizavo ir vertino gautus duomenis ir medžiagą aktualių teisės aktų nuostatų kontekste, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjų skundams išnagrinėti. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo teismas nustatė, kad jame iš esmės atsakyta į visus pareiškėjų iškeltus klausimus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimo pagrįstumo, be kita ko, ištirtos pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl reljefo, taip pat aplinkybės, susijusios su žmonių palaikais, statybinės technikos naudojimo tinkamumu ir kt.

10. Teismas nurodė, kad aukštesnysis prokuroras, palikdamas galioti sprendimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, detaliai ir argumentuotai pasisakė dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių vertinimo, aiškiai nurodydamas teisės aktų nuostatas ir dokumentus, kuriais rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas. Prokuroras pasisakė tiek dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų darbų apimties ir pobūdžio, tiek dėl to, ar vykdomi darbai atliekami laikantis teisės aktuose įtvirtintų procedūrų ir reikalavimų, ar atliekamų darbų metu nebuvo pažeistos nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingosios savybės.

11. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad prokuratūros būtų neišsamiai, nevisapusiškai ar nepakankamai atlikusios faktinės situacijos tyrimą, neatsakiusios į tyrimui reikšmingus klausimus, neįvertinusios teisės aktų reikalavimų. Teismas pritarė prokurorų argumentams, kad jų atliktas tinkamas ir visapusiškas vertinimas neturi būti suprantamas kaip pareiškėjų visų nurodytų aplinkybių vertinimas, bet tik tų, kurių vertinimas būtinas vykdant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, teisės aktų aiškinimu, nereiškia, jog pareiškėjų skundai nebuvo tinkamai išnagrinėti ar prokuratūra atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, o tik nurodė, kad prokuratūra neleido pareiškėjams susipažinti su tyrimo medžiaga, įrodymais; prokuratūrų teismui pateikta tyrimo medžiaga netvarkinga, nesusiūta, nesunumeruota, neatitinka raštvedybos reikalavimų. Nepaisant to, kad teismas pritarė pareiškėjų argumentams, jog prokuratūrų teismui pateikta tyrimo medžiaga nesusiūta ir nesunumeruota, kai kurie dokumentai susegti ne pagal eiliškumą, tačiau, teismo vertinimu, vien šios aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, jog prokurorai pažeidė proceso normas, dėl kurių yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kad prokurorai neleido pareiškėjams susipažinti su tyrimo medžiaga, įrodymais, pažymėjo, jog šiuo klausimu aktualios Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintos Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos), jų 57, 58, 59, 60.1, 61 punktai. Pastebėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad priešingai negu teigia pareiškėjai, jie neteikė prokuratūrai prašymų leisti susipažinti su tyrimo medžiaga. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo abejoti šiais prokuroro teiginiais. Byloje nėra jokių duomenų, kad prokurorai iš tiesų būtų neleidę pareiškėjams susipažinti su prašymų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiaga.

14. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjų skundų, prašymo, rašytinių paaiškinimų argumentai yra susiję su prokurorų nutarimuose atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas nustatė, jog pareiškėjai siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, fotonuotraukas, vaizdo įrašą, kompetentingų institucijų parengtų dokumentų turinį, jų atitikimą teisės aktų reikalavimams, aplinkybes dėl kalvoto reljefo nukasimo, išlyginimo, palaikų suradimo vietų, gylio, jų išvežimo, tyrimo, identifikavimo ir kt., statybinės technikos naudojimo tinkamumo, statybos atliekų saugojimo, atvežimo ir išvežimo. Teismas nurodė, kad, spręsdamas dėl prokuroro nutarimo pagrįstumo, teismas negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nenustatyta prokurorų padarytų proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą..

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Pareiškėjas S. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nepasisakė dėl visų pareiškėjų nurodytų argumentų. Teismas nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, susijusių su pareiškėjų skunduose prokuratūrai nurodytomis aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdomų statybos ir tvarkybos darbų teisėtumo, netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų (fotonuotraukų, filmuotos medžiagos), o tuos, kuriuos ištyrė, įvertino neteisingai, prokuratūros naudai.

16.2. Prokuratūra nepagrįstai nepradėjo viešojo intereso gynimo dėl valstybės institucijų ir savivaldybės padarytų grubių teisės aktų pažeidimų. Prokuratūra rėmėsi prieštaringais, pažeidžiančiais teisės aktų imperatyvias normas, įrodymais, nepatikrinusi ir neištyrusi jų tikrumo ir pagrįstumo, rėmėsi specialistų, atsakingų už kultūros paveldo vertybių išsaugojimą, melagingo turinio rašytiniais paaiškinimais.

16.3. Prokuratūra ir teismas nevertino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, žmonių palaikų iškasimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų, ekspertizės išvadų, projektų tinkamumo, kitų tokią veiklą reglamentuojančių dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams.

16.4. Neįvertinta, kad nebuvo atlikti projekto papildymai / koregavimai, nebuvo išduoti privalomi leidimai, buvo sužaloti žmonių palaikai, neįvertinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir kitų institucijų ir jų darbuotojų veiksmai, aplinkybės dėl kalvoto reljefo nukasimo, išlyginimo, palaikų suradimo vietų, gylio, jų išvežimo, tyrimo, identifikavimo ir kt., statybinės technikos naudojimo tinkamumo, statybos atliekų saugojimo, atvežimo ir išvežimo.

16.5. Tyrimo medžiaga neatitinka raštvedybos reikalavimų, dokumentai nesunumeruoti, nesusiūti, nėra jų turinio, nėra visų nurodytų raštuose priedų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus atsakymuose neatsakyta į visus paklausimuose užduotus klausimus.

16.6. Abejotini prokuratūros argumentai, kad ji, kaip valstybės institucija, nevykdo teisės aktuose jai nepriskirtų funkcijų. Valstybės saugomos kultūros vertybės saugojimas nuo jai keliamų grėsmių ar kultūros vertybės vertingųjų savybių naikinimas yra viešasis interesas ir apima prokuratūros kompetenciją.

16.7. Teismas pareiškėjų skundus turėjo išskirti į atskiras bylas iki bus pašalinti pareiškėjo S. Č. skundo trūkumai, o tada vėl sujungti bylas. Sujungus civilines bylas pagal pareiškėjų skundus į vieną bylą, esant neišspręstam pareiškimo trūkumų šalinimo klausimui, teismas padarė esminį proceso pažeidimą, įrodantį teismo šališkumą.

16.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo abejoti prokuratūros teiginiais, kad pareiškėjai neteikė prokuratūrai prašymų leisti susipažinti su tyrimo medžiaga. Pareiškėjai negalėjo iki skundo priėmimo teisme susipažinti su prokuratūros surinkta informacija, ką įrodo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės pranešimas dėl prašymo termino pratęsimo, kiti įrodymai.

17. Pareiškėjas K. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas, atsižvelgdamas į prokurorų prašymą, šią civilinę bylą sujungė su civiline byla, kurioje pareiškėjas S. Č. taip pat pateikė skundą, ir kuris buvo priimtas, tačiau sujungus civilines bylas, šiam pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį). Dėl to tapo neaišku, ar pareiškėjo K. J. skundas būtų nagrinėjamas, jeigu pareiškėjas S. Č. nepašalintų savo skundo trūkumų.

17.2. Teismas nepagrįstai teigia, kad netgi esant akivaizdiems neatitikimams tarp realybės, užfiksuotos nuotraukose ir vaizdo įrašuose, bei prokuratūros medžiagos, turi būti vertinama tai, kad prokuratūra turi diskreciją nuspręsti dėl viešojo intereso gynimo.

17.3. Skundų nagrinėjimo medžiagoje nėra dokumentų, kuriais buvo remiamasi priimant skundžiamus nutarimus. Kultūros paveldo departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdė prokuroro prašymo pateikti visus su projektu susijusius dokumentus, t. y. dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti projektus, taip pat projektų finansinės dalies dokumentų.

17.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog prokurorai, tirdami pareiškėjų prašymą, tai atliko ne formaliai, o rinko ir analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino, nors pareiškėjai nurodė, kad projektai parengti nesilaikant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Vyriausybės nutarimų, kitų poįstatyminių aktų. Prokurorai pasirinko nevertinti nurodytų įstatymų pažeidimų, netikrinti valstybės, savivaldos institucijų raštuose užfiksuotos informacijos, o konstatavo, kad visos institucijos, į kurias jie kreipėsi, pateikė išsamius duomenis, leidžiančius teigti, kad projektai vykdomi laikantis galiojančių įstatymų bei poreikio ginti visuomenės interesą nėra.

Atsiliepimas

18. Pareiškėjas S. Č. atsiliepime į pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka. Pažymi, kad teismo motyvai dėl prokuratūros turimos diskrecijos spręsti dėl viešojo intereso gynimo nėra pagrįsti, teismas be pagrindo atsisakė nagrinėti valstybės ir savivaldybės institucijų padarytus grubius teisės aktų pažeidimus.

19. Pareiškėjas K. J. atsiliepime į pareiškėjo S. Č. atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka.

20. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjų atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimą į atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:

20.1. Teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas (patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu). Teismas pagrįstai sprendė, kad prokurorai, tirdami pareiškėjų prašymus ir skundus, tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino, nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose smulkiai detalizuota pareiškėjų pateikta informacija.

20.2. Pareiškėjai nenurodo teismo išvadų, kurios padarytos pažeidus konkrečias materialinės ir proceso teisės normas, jų neįvardija. Atskirieji skundai grindžiami aplinkybėmis dėl, pareiškėjų teigimu, prokurorų ir teismo netinkamai atlikto pareiškėjų skundų argumentų vertinimo ir padarytų išvadų, o ne dėl netinkamo ir nevisiško tyrimo.

20.3. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų skunduose nurodyti argumentai dėl, jų nuomone, egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorų nutarimuose, be kita ko, ištirtos pareiškėjų nurodytos aplinkybės.

20.4. Prokuroras savarankiškai atlieka tyrimą, vertina medžiagą, susijusią su galimai viešąjį interesą pažeidžiančiais sprendimais, taiko teisės normas, ir taip savarankiškai konstatuoja (ar nekonstatuoja) esant viešojo intereso pažeidimą. Prokuroras negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių.

20.5. Prokuroro išvados dėl statybos ir tvarkymo darbų (duomenys neskelbtini) teritorijoje teisėtumo padarytos gavus tyrimui reikšmingus duomenis iš atsakingų institucijų (Kultūros paveldo departamento, Vilniaus miesto savivaldybės, kt.), pagrįstos visų būtinų dokumentų teisiniu vertinimu. Pareiškėjų keliamos abejonės dėl institucijų dokumentų autentiškumo yra nepagrįstos, kadangi visos institucijos iš esmės pateikė tuos pačius dokumentus, susijusius su statybos leidimo išdavimu bei projekto rengimu ir neatitikimų tarp šių dokumentų nenustatyta. Be to, nėra jokio pagrindo netikėti institucijų atliktais patikrinimais ir išvadomis, jos yra pakankamai išsamios ir motyvuotos, neprieštarauja kitai prokuroro surinktai medžiagai bei teisės aktams.

20.6. Nutarimuose išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl viešojo intereso gynimui aktualių pareiškėjų prašymų ir skundų argumentų. Aplinkybė, jog pareiškėjai nesutinka su prokurorų išvadomis, neleidžia teigti, kad prokuratūroje pareiškėjų prašymai ir skundai aukštesniajam prokurorui buvo išnagrinėti pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotas skundų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo taisykles.

20.7. Pareiškėjai nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio prašymams nagrinėti. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė dėl teismui pateiktos medžiagos neatitikimo raštvedybos reikalavimams yra formalaus pobūdžio ir negali būti pagrindu pripažinti, kad prokuratūroje pareiškėjų skundai buvo ištirti netinkamai, pažeidžiant proceso normas. Pareiškėjų teiginiai dėl atsisakymo leisti jiems susipažinti su prokuratūroje atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis yra nepagrįsti, nes, kaip patvirtino ir patys pareiškėjai, nustatyta tvarka jie neteikė prašymų prokurorui leisti susipažinti su tyrimo medžiaga.

Šalies argumentai

20.8. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad teisme, neišsprendus S. Č. skundo priėmimo klausimo, t. y. pastarajam nepašalinus teismo nurodytų skundo trūkumų, bylos pagal pareiškėjų skundus buvo neteisėtai sujungtos į vieną, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas ar pažeistos pareiškėjų teisės. Teiginiai, kad tokiu būdu teismas išreiškė išankstinę nuostatą ir palankumą prokuratūrai, yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

21. Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į pareiškėjų atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimą į atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:

21.1. Prokuratūrų priimti procesiniai sprendimai teisėti, pagrįsti tyrimo metu surinktais ir įvertintais duomenimis, sprendimai argumentuoti ir padarytos išvados neprieštarauja tyrimo medžiagai, todėl teismo nutarties naikinti nėra pagrindo.

21.2. Teisme, nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl prokurorų veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, gali būti sprendžiamas tik konkretus klausimas, t. y. ar nagrinėjant skundą dėl viešojo intereso pažeidimo nepažeista skundo nagrinėjimo procedūra, tačiau negali būti vertinamas surinktų duomenų turinys, kvalifikuojamas teisinis santykis ir sprendžiama dėl galimų materialinės teisės pažeidimų konstatavimo.

21.3. Nagrinėdamas tokio pobūdžio skundą, teismas negali spręsti klausimo dėl viešojo intereso pažeidimo, negali savarankiškai vertinti prokuroro surinktų duomenų viešojo intereso pažeidimo aspektu ar įpareigoti prokurorą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o privalo apsiriboti vertinimu, ar prokuroras neatliko proceso normų pažeidimo.

21.4. Viešojo intereso pažeidimo tyrimo bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjant pareiškėjų skundą buvo rinkti faktiniai duomenys, tirti įrodymai, buvo tirtos, analizuotos ir įvertintos prašymuose nurodytos aplinkybės bei argumentai, taip pat vertinti teisės aktai ir teisinis reglamentavimas, dėl pareiškėjų argumentų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pateiktos motyvuotos išvados, todėl nėra pagrindo naikinti prokurorų priimtus procesinius sprendimus.

Apeliacinės instancijos teismaskontatuoja :

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Pažymėtina, kad pareiškėjai teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinės bylos dalį pagal pareiškėjų reikalavimą panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 2VI-63, neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, šioje nutartyje dėl to nepasisakys.

Dėl pareiškėjų nurodomų proceso teisės normų pažeidimų, teismo šališkumo

26. Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais, sprendžiant pareiškėjų skundų priėmimo, civilinių bylų pagal abiejų pareiškėjų skundus sujungimo klausimą, kvestionuoja tokių skundų nagrinėjimo galimybę, jeigu nebūtų pašalinti teismo vienam iš pareiškėjų nustatyti skundo trūkumai, ir šiame kontekste, be kita ko, kelia teismo šališkumo klausimą.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 2VI-63, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas, bei apginti viešąjį interesą. Pareiškėjo skundas priimtas 2023 m. rugsėjo 12 d. bylą nagrinėjusios teisėjos rezoliucija, pareiškėjui pašalinus teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus (civilinė byla Nr. 2YT-17903-1193/2023).

Žemesnės instancijos teismas

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. 2YT-17903-1193/2023 buvo prijungta kita civilinė byla Nr. 2YT-18118-1125/2023 pagal pareiškėjo S. Č. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 2VI-63, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas, bei pradėti viešojo intereso gynimo procedūras. Pareiškėjo skundas priimtas teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, civilinė byla 2023 m. spalio 4 d. paskirta nagrinėti ir 2023 m. spalio 5 d. perduota civilinę bylą Nr. 2YT-17903-1193/2023 nagrinėjančiai teisėjai.

29. Sujungus civilines bylas, teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui S. Č. terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui tinkamai pasirašytą skundą, sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį, nurodyti teismui savo asmens kodą arba gimimo datą.

30. Pareiškėjas S. Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio mokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2494-560/2023 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad, padavus atskirąjį skundą, pareiškėjui pasibaigė terminas trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje pašalinti, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui S. Č. naują terminą jo skundo trūkumams pašalinti – iki 2023 m. gruodžio 4 d. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas 2023 m. gruodžio 6 d. rezoliucija sprendė, kad pareiškėjas S. Č. pašalino visus teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje nurodytus trūkumus.

32. Teismas 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjų K. J. ir S. Č. skundus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. sausio 19 d. 15.00 val.; įpareigojo suinteresuotus asmenis Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Vilniaus apygardos prokuratūrą iki 2023 m. gruodžio 28 d. pateikti teismui visą pareiškėjo K. J. skundų nagrinėjimo medžiagą, taip pat visą kitą medžiagą, susijusią su civiline byla. Apie byloje paskirtą teismo posėdį šalys buvo informuotos joms išsiunčiant nutarties patvirtintas kopijas.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą nurodytą teisminio proceso eigą, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokius nors proceso teisės normų pažeidimus, galėjusius lemti pareiškėjų skundų netinkamą ir (ar) neteisingą išnagrinėjimą. Nėra pagrįsti pareiškėjų hipotetinio pobūdžio pasvarstymai dėl to, kokia apimtimi būtų nagrinėjami pareiškėjų skundai, jeigu nebūtų buvę pašalinti pareiškėjo S. Č. skundo trūkumai, kadangi tokia faktinė situacija šioje byloje nesusiklostė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytus pareiškėjo S. Č. skundo trūkumus pareiškėjas pašalino, 2023 m. gruodžio 8 d. nutartyje, kuria byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims aiškiai nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdžio dieną bus nagrinėjama pagal abiejų pareiškėjų skundus, taip pat iš suinteresuotų asmenų papildomai pareikalauta ir pareiškėjo K. J. skundų nagrinėjimo medžiaga (pareiškėjo S. Č. skundų nagrinėjimo medžiaga į bylą jau buvo pateikta 2023 m. rugsėjo 27 d.).

34. Taigi visos šios nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjų atskirųjų skundų argumentus dėl neva netinkamai teismo organizuoto teisminio proceso ir / ar padarytų procesų teisės normų pažeidimų, vertinant skundų nagrinėjimo iš esmės galimybę, kaip ir dėl to, kad pareiškėjams neva nebuvo aišku, kokie skundai ir kokia apimtimi byloje bus nagrinėjami.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nustatyti pareiškėjui S. Č. terminą skundo trūkumams pašalinti, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl su tuo susiję pareiškėjų atskirųjų skundų argumentai šioje nutartyje apeliacine tvarka nevertintini. Papildomai tik paminėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pareiškėjui nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti teisėtumas ir pagrįstumas (apimtyje dėl žyminio mokesčio mokėjimo) buvo patikrintas apeliacine tvarka ir toks teismo procesinis sprendimas, atmetus pareiškėjo atskrąjį skundą, paliktas nepakeistas.

36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi tai, kad civilinės bylos pagal abiejų pareiškėjų skundus sujungtos ne šią civilinę bylą išnagrinėjusios teisėjos nutartimi, o Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, kuriam civilinio proceso įstatyme tokia teisė numatyta, 2023 m. spalio 4 d. nutartimi, kuri yra neskundžiama. Pabrėžtina, kad ši nutartis, kaip ir ją priėmusio teismo pirmininko pavaduotojo veiksmai, sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų (ne)sujungimo, nėra šios apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako ir nevertina su tuo susijusių pareiškėjų argumentų.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, turėjusias reikšmės šiai bylai tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, ar juolab, kad dėl pareiškėjų anksčiau nurodytų aplinkybių buvo šališkas. Pareiškėjų atskirųjų skundų argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58 (ne)pagrįstumo

38. Pareiškėjai atskiruosiuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atmesti pareiškėjų skundų reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58. Pareiškėjų teigimu, teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjų argumentų, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, o tuos, kuriuos ištyrė, nepagrįstai įvertino prokuratūros naudai. Pažymi, kad, esant byloje akivaizdiems įrodymams, pagrindžiantiems, kad prokuratūra nepagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą, teismas, nepagrįstai spręsdamas, kad prokuratūra turi diskreciją nuspręsti dėl viešojo intereso gynimo, nevertino prokuratūros veiksmų, siekiant pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems pareiškėjų teiginiams dėl toliau nurodomų motyvų.

Žemesnės instancijos teismas

39. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

40. Prokuroras, gavęs informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31-40 punktai). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui. Taigi prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones visais atvejais gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų: palikti galioti nutarimą arba panaikinti nutarimą (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 44 punktas). Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Šia teise pareiškėjai šioje byloje ir pasinaudojo, prašydami teismo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme nustatyta, jog teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

42. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės, nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo, o tik patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą. Teismas negali nuspręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir nusprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų atskirųjų skundų argumentus, pažymi, kad pareiškėjai juose ne nurodo kokius nors galimai prokurorų padarytus procedūrinius / proceso pažeidimus, tačiau iš esmės kvestionuoja pačias prokurorų išvadas, padarytas, surinkus ir įvertinus reikšmingus įrodymus pareiškėjų skundams dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti ir sprendimui – šiuo konkrečiu atveju netaikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones, priimti. Pareiškėjai atskiruosiuose skunduose dėsto eilę argumentų dėl to, kad prokurorai nevertino ar netinkamai / nepakankamai vertino pareiškėjų akcentuojamų įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimus dėl (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdomų statybos ir tvarkybos darbų (taip pat šiuo aspektu pareiškėjų dėstytų argumentų, įrodymų), visgi nei skunduose, nei atskiruosiuose skunduose taip ir nenurodo, kokių esminių procedūrų (ne formalių: raštvedybos nesilaikymo, dokumentų nesunumeravimo, kurie neturi įtakos priimti sprendimui dėl viešojo intereso gynimo priemonių (ne)taikymo) šiuo atveju buvo nesilaikyta, neįrodinėja, kad prokurorai pažeidė kokias nors konkrečias Prokuratūros įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytas teisės normas. Nors būtent šių aplinkybių įrodinėjimas, o ne prokurorų nutarimuose dėl ginčo esmės esančių motyvų (ne)pagrįstumo vertinimas, ir sudarė šio ginčo dalyką.

44. Ir nors pareiškėjai atskiruosiuose skunduose nesutinka su tuo, kad diskrecijos teisė nuspręsti ginti ar ne viešąjį interesą išimtinai priklauso prokurorui (o ne teismui), tai nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui, paneigiant tiek teisinį reglamentavimą, tiek jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką dėl prokuroro įgaliojimų ginant viešąjį interesą, daryti priešingą išvadą, t. y. spręsti, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl visų pareiškėjų skundų argumentų, netgi ir tų, kurie peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas ir / ar patenka į įstatymais prokurorui suteiktų įgaliojimų ribas. Pažymėtina, kad prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, prokurorui kiekvienu konkrečiu atveju yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas viešojo intereso gynimo priemones, ar ne; prokuroras nėra priklausomas nuo kitų subjektų valios ir negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu pats nenustatė tam pagrindo (-ų).

45. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išsamiems motyvams, pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, esminiai argumentai, kuriais pareiškėjai grindė prašymą ginti viešąjį interesą, prokurorų nutarimuose buvo aptarti ir išanalizuoti, buvo įvertintos pareiškėjų akcentuotos aplinkybės dėl reljefo, aplinkybės, susijusios su žmonių palaikais, statybinės technikos naudojimo tinkamumu, surinkti ir motyvuotai įvertinti šioms aplinkybėms nustatyti reikšmingi įrodymai (institucijų raštai, kiti dokumentai), aptartas ir įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas dėl pareiškėjų nurodomų galimų teisės aktų pažeidimų dėl statybos ir tvarkymo darbų (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

46. Nors pareiškėjai atskiruosiuose skunduose teigia, kad prokurorai surinko ne visus tyrimui reikšmingus įrodymus, taip pat kvestionuoja valstybės ir savivaldybės institucijų raštų teisingumą / tikrumą, visgi tokie pareiškėjų argumentai pagrįsti iš esmės tik jų pačių subjektyviu aplinkybių vertinimu, neigiant prokurorų padarytas išvadas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių prokurorams būtų buvęs pagrindas netikėti institucijų atliktais patikrinimais ir išvadomis, juolab, prokurorams laikius, kad jos atitinka kitus byloje esančius duomenis, jiems neprieštarauja, taip pat nesivadovauti pateiktais dokumentais, susijusiais su statybos leidimo išdavimu ir projekto parengimu. Pažymėtina tai, kad būtent pats prokuroras, atlikdamas tyrimą dėl viešojo intereso gynimo, sprendžia dėl surinktų įrodymų pakankamumo sprendimui dėl viešojo intereso gynimo priemonių (ne)taikymo priimti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjų netenkina prokurorų padarytos išvados, išdėstytų motyvų ar surinktų įrodymų apimtis, nėra pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju buvo padaryti atitinkami proceso pažeidimai prokurorams renkant, tiriant ir analizuojant įrodymus, įstatyminį reglamentavimą bei priimant sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių netaikymo (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).

47. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nustatytas netinkamas viešojo intereso pažeidimo tyrimo bylos medžiagos įforminimas (tyrimo medžiaga nesusiūta, nesunumeruota, kai kurie dokumentai susegti ne pagal eiliškumą, nesilaikyta raštvedybos taisyklių), kaip pagrįstai atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo ir suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, yra formalaus (techninio) pobūdžio ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad prokurorams, vertinant pareiškėjų skundus, buvo pažeistos proceso normos, turinčios įtakos prokororams sprendimui dėl viešojo intereso gynimo priemonių (ne)taikymo priimti. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjų argumentus dėl leidimo susipažinti su tyrimo medžiaga. Nors pareiškėjai ir kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog prokurorai iš tikrųjų būtų neleidę pareiškėjams susipažinti su prašymų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiaga (pareiškėjai neteikė prokuratūrai prašymų leisti susipažinti su tyrimo medžiaga), visgi šios teismo išvados, t. y. kad tokį prašymą pareiškėjai prokurorams būtų pateikę nustatyta tvarka (kurią skundžiamoje nutartyje aptarė pirmosios instancijos teismas), atskiruosiuose skunduose nurodomais argumentais pareiškėjai iš esmės nepaneigia. Be to, pareiškėjai apskritai nenurodo, kaip ši aplinkybė (netgi jei ji ir būtų nustatyta) būtų galėjusi turėti įtakos prokurorams procesiniam sprendimui dėl viešojo intereso gynimo priemonių (ne)taikymo priimti, kaip vienaip ar kitaip lemtų jų padarytas išvadas.

48. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prokuratūros atliekamo tyrimo dėl viešojo intereso gynimo metu buvo rinkti faktiniai duomenys, tirti, analizuoti ir įvertinti įrodymai bei pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir argumentai, taip pat vertintos teisės aktų nuostatos ir teisinis reglamentavimas, pateiktos motyvuotos ir argumentuotos išvados dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad, priimant procesinius sprendimus (nutarimus) dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, prokurorai būtų pažeidę kokias nors proceso normas, dėl ko būtų pagrindas panaikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika bei pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų K. J. ir S. Č. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė