Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. J. ir S. Č. skundus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 2VI-63, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas bei apginti viešąjį interesą. Pareiškėjo K. J. skundas priimtas teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. rezoliucija, pareiškėjui pašalinus teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi prie nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2YT-17903-1193/2023 prijungta kita civilinė byla pagal pareiškėjo S. Č. skundą, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 2VI-63, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-58, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas bei pradėti viešojo intereso gynimo procedūras.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui S. Č. 7 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas S. Č. pateikė teismui skundą elektroniniu paštu. Galiojančiame teisiniame reglamentavime ir jo taikymo tvarką įtvirtinančiuose poįstatyminiuose aktuose nenumatyta galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu, net jeigu jie ir yra pasirašyti elektroniniu parašu. Pareiškėjas, norėdamas realizuoti teisę teikti teismui skundą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, bet ne elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia pateikti tokį procesinį dokumentą. Teismas pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumui pašalinti – pateikti teismui tinkamai pasirašytą skundą (pasirašytą popierinį dokumentą arba elektroninės formos dokumentą, pateiktą per LITEKO VEP). CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Pareiškėjas pateikė ne savarankišką reikalavimą ginti viešąjį interesą, bet pateikė skundą naudodamasis jam Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje suteikta teise apskųsti prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Asmenys teikdami teismui skundus dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, privalo sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą žyminį mokestį. Pareiškėjui teismas nustatė terminą skundo trūkumui pašalinti: sumokėti 73 Eur žyminį mokestį arba išreikšti aiškų pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis ir sumokėti 55 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas taip pat nurodė, jog vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjas turi pareigą nurodyti teismui savo asmens kodą arba gimimo datą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas S. Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties dalį, susijusią su žyminiu mokesčiu. Nurodo, kad bylų sujungimas vyko nepranešus pareiškėjui ir atėmus bei ignoravus pareiškėjui CPK numatytą procesinę teisę pasisakyti dėl bylų sujungimo. Teismas išnagrinėjo ir nustatė, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, todėl priimamas. Pareiškėjas K. J. jau yra sumokėjęs žyminį mokestį už analogiškus viešo intereso gynimo reikalavimus, CPK nenumato antrą kartą reikalauti mokėti žyminį mokestį. Valstybinės institucijos, kurios privalėjo saugoti ir ginti viešąjį interesą, to nedarė ir jų neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo žalojamos kultūros paveldo vertybės vertingosios savybės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – teismo nutarties dalies, kuria teismas nustatė terminą pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį už pateiktą skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

8. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi nurodyti asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013).

9. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė ne savarankišką reikalavimą ginti viešąjį interesą, bet pateikė skundą naudodamasis jam Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje suteikta teise apskųsti prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo ribos – prokurorų veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimas proceso aspektu. Teismas tokio pobūdžio bylose prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Pats pareiškėjas neturi teisės ginti viešojo intereso, o klausimas, ar šiuo atveju prokuroras turi taikyti viešojo intereso gynimo priemones, sudaro šio ginčo dalyką, t. y. skundas dėl prokuroro nutarimo nelaikytinas pareiškimu, siekiant apginti viešąjį interesą; skundo padavimo metu nėra nustatyta pareiškėjo teisės inicijuoti viešojo intereso gynimą, todėl šiuo atveju pareiškėjas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Tokios praktikos yra laikomasi analogiško pobūdžio bylose (pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2001-653/2022). Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad žyminį mokestį už skundą yra sumokėjęs kitas pareiškėjas K. J., nepanaikina pareiškėjo pareigos sumokėti žyminį mokestį už savo teikiamą skundą.

11. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.