Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti pareiškėjos pateikto skundo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės

8. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. gegužės 26 d. skundu pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti 2022 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą Nr. 2VI-41, kuriuo buvo atmestas skundas ir paliktas galioti nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškime nurodo, kad 2022 m. sausio 20 d. raštu „Dėl pripažinimo nukentėjusiąja ir viešo intereso gynimo“, jį papildydama 2022 m. vasario 9 raštu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. 2022 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą Nr. VI-17, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Manydama, kad pastarasis nutarimas yra neišnagrinėtas visa apimtimi ir yra neteisėtas, 2022 m. kovo 23 d. skundu kreipėsi į prokuratūrą su prašymu 2022 m. vasario 14 d. nutarimą panaikinti ir atlikti tyrimą pilna apimtimi, tačiau skundas buvo atmestas. Jokių priedų, išskyrus siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) sekimo duomenų, pareiškėja nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, nustatė skundo trūkumus – 1) pateikti skundo nagrinėjimui aktualius priedus, t. y. nutarimus, kuriais remiasi ir kurį skundžia pareiškėja; 2) sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pateikti duomenis, kada buvo gautas skundžiamas prokuratūros nutarimas; 4) nurodyti tikslius suinteresuotų asmenų kontaktinius duomenis.

10. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad taisytini ne skundo, o ieškinio trūkumai, padarė formalią rašymo apsirikimo klaidą, kuri neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ar pagrįstumui.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė skundžiamo prokuratūros nutarimo ir kitų jos nurodytų nutarimų, todėl nėra aiškus skundo nagrinėjimo dalykas, bylos nagrinėjimo ribos. Kaip jau nurodyta aukščiau, įstatymas numato šalies pareigą pagrįsti skunde nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus, kuriais įpareigojo nurodyti kada buvo gautas skundžiamas nutarimas ir pateikti tai patvirtinančius duomenis, kartu pateikiant ir nurodytus prokuratūros nutarimus.

12. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi nurodyti asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Pati pareiškėja neturi teisės ginti viešojo intereso, o klausimas ar šiuo atveju prokuroras turi taikyti viešojo intereso gynimo priemones sudaro šio ginčo dalyką, t.y. skundas dėl prokuroro nutarimo nelaikytinas pareiškimu, siekiant apginti viešąjį interesą; skundo padavimo metu nėra nustatyta pareiškėjos teisės inicijuoti viešojo intereso gynimą, todėl šiuo atveju pareiškėja nėra atleista nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

15. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

apeliantės J. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.